Šuns vežimas į Londoną

Šuns vežimas į Londoną yra viena dažniausių užklausų, kurias gaunu. Žmonės kraustosi dirbti, studijuoti, kurti gyvenimą naujoje šalyje – ir jų šunys keliauja kartu. Tai suprantama, nes šuo yra šeimos narys, o ne daiktas, kurį galima palikti. Dirbu su gyvūnų pervežimu jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti, kad šunys keliauja geriau nei daugelis mano. Jie prisitaiko, jie ištvermingi, jiems tiesiog reikia tinkamų sąlygų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda šeimininkai.

Pasiruošimas – šuns vežimas Londonas kasdien

1. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei automobiliu?

Pasiruošimas prasideda ne dieną prieš kelionę, o gerokai anksčiau. Šuo turi būti pripratęs prie automobilio. Jei jis niekada nevažiavo ilgiau nei iki veterinarijos klinikos – pradėkite trumpomis kelionėmis. Pirmiausia 10 minučių, paskui 30, po to valanda. Stebėkite, kaip šuo reaguoja – ar jis nervinasi, ar vemti pradeda. Jei viskas gerai – ilginkite laiką. Prieš pačią kelionę neperserkite. Lengvas maistas likus 5-6 valandoms, vanduo visada prieinamas. Mano patirtis rodo, kad pasiruošę šunys keliauja daug ramiau.

2. Kokių skiepų reikia šuniui vežant į Londoną?

Privalomas skiepas nuo pasiutligės. Be jo šuns tiesiog neįleis. Skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, jei tai pirmas skiepas. Jei pakartotinis – tą pačią dieną galima keliauti. Be pasiutligės, rekomenduoju turėti ir kitus skiepus – nuo maro, parvoviruso, leptospirozės. Jie neprivalomi, bet rodo, kad šuo sveikas ir prižiūrėtas. Kartą vežiau šunį be kitų skiepų – muitinėje klausė papildomų klausimų. Niekas nebuvo uždrausta, bet laiko užtruko daugiau.

3. Kiek laiko šuo gali išbūti narve be pertraukos?

Rekomenduoju ne ilgiau kaip 4-5 valandas. Šunys, ypač dideli, turi judėti. Ilgas sėdėjimas narve sukelia stresą, diskomfortą, kartais net sveikatos problemas. Aš stengiuosi sustoti kas 3-4 valandas – leidžiu šuniui išbėgioti, atsigerti, pasinaudoti gamta. Sustojimai trunka 15-20 minučių. Ilgiausias laikas be sustojimo, kurį esu daręs – 5 valandos, bet tai buvo dėl ypatingų aplinkybių (sniego audra, jokių saugių vietų sustoti). Paprastai dažnesni sustojimai yra geriau.

4. Ar šuo gali vemti kelionės metu?

Taip, tai dažna problema, ypač jauniems šunims ar tiems, kurie retai keliauja. Vėmimą gali sukelti judesio liga, stresas arba perpildytas skrandis. Todėl svarbu nešerti šuns prieš kelionę. Jei šuo linkęs vemti – pasitarkite su veterinaru dėl vaistų nuo pykinimo. Aš visada turiu popierinių rankšluosčių ir dezinfekavimo priemonių. Kartą šuo vėmė tris kartus per pirmas dvi valandas – sustojome, išvalėme, leidome jam atsigauti. Po to kelionė praėjo sklandžiai. Vėmimas nėra katastrofa, bet reikia būti pasiruošus.

5. Ką daryti, jei šuo loja kelionės metu?

Lojimas – tai šuns būdas reikšti stresą ar nepasitenkinimą. Pirmiausia – nešaukite ant jo. Tai tik padidins stresą. Stabdykite, patikrinkite, ar viskas gerai – gal per karšta, gal reikia vandens, gal tiesiog nori išeiti. Kartais padeda raminantis tonas, glostymas. Jei šuo loja nuolat – gali būti, kad jis nepripratęs prie transportavimo. Tokiu atveju reikia daugiau treniruočių prieš kitą kelionę. Vienas šuo, kurį vežiau, lojo pirmas tris valandas, paskui pavargo ir užmigo. Kartais tiesiog reikia laiko.

Dokumentai – šuns vežimas į Londoną kasdien

6. Ką reiškia „gyvūno pasas" šuniui?

Gyvūno pasas – tai dokumentas, kuriame surašyta visa svarbi informacija apie šunį: mikroschemos numeris, skiepų įrašai, savininko duomenys. Jį išduoda licencijuotas veterinaras. Pase yra specialūs lipdukai su skiepų informacija, veterinaro parašas ir antspaudas. Be paso šuo negali keliauti po Europos Sąjungą ar į Jungtinę Karalystę. Tai tarsi šuns asmens tapatybės kortelė. Kartą klientas pamanė, kad užtenka skiepų knygelės – deja, ne. Pasas yra privalomas.

7. Kiek kainuoja gyvūno paso išdavimas?

Kaina priklauso nuo veterinarijos klinikos. Paprastai tai kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Į kainą įeina paso knygelė, mikroschemos registracija, skiepų įrašai. Jei šuo jau turi mikroschemą ir skiepus – procesas greitas. Jei reikia mikroschemuoti ir skiepyti – gali užtrukti kelias savaites. Svarbu žinoti, kad mikroschema turi būti įdėta prieš skiepą nuo pasiutligės, kitaip skiepas negalios. Tai dažna klaida, kurią matau – žmonės pirmiausia skiepija, paskui mikroschemuoja. Reikia atvirkščiai.

8. Ar reikia kirmino šunį prieš kelionę?

Tai ne privaloma, bet rekomenduojama. Kirminai gali sukelti sveikatos problemų, ypač ilgos kelionės metu. Be to, kai kurios šalys reikalauja gydymo nuo echinokokozės – tai specifinis kirminas, pavojingas žmonėms. Gydymas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 24 valandas ir ne anksčiau kaip prieš 120 valandų iki įvažiavimo į Jungtinę Karalystę. Veterinaras turi tai pažymėti pase. Tai vienas tų dalykų, kuriuos dažnai pamiršta – bet muitinėje gali patikrinti.

9. Ką daryti, jei šuns pasas pamestas?

Pamestas pasas – problema, bet ne neišsprendžiama. Reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą, kad gautumėte dublikatą. Veterinaras turi duomenų bazę, kurioje saugomi visi įrašai. Procesas gali užtrukti kelias dienas. Todėl visada rekomenduoju turėti paso kopiją – bent nuotrauką telefone. Aš pats prašau klientų atsiųsti paso nuotrauką prieš kelionę – tai ne tik patikrinimui, bet ir kaip atsarginė kopija. Kartą klientas pametė pasą likus dienai iki kelionės – laimei, turėjome nuotrauką ir veterinaras greitai išdavė dublikatą.

10. Ar reikia paso vežant šunį iš Anglijos atgal?

Taip, tas pats pasas galioja ir grįžtant. Svarbu, kad skiepai būtų galiojantys. Jei pasiutligės skiepas pasibaigė – reikia pakartoti skiepą ir palaukti 21 dieną (jei tai buvo pirmas skiepas po pertraukos). Tai svarbu planuojant kelionę atgal. Kartą klientas norėjo grįžti po dviejų metų – pasirodo, skiepas buvo pasibaigęs prieš mėnesį. Teko skiepyti ir laukti. Todėl visada patikrinkite datas prieš planuojant bet kokią kelionę.

Kelionė – šuns vežimas Londonas kasdien

11. Kokio dydžio narvas reikalingas šuniui?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Per mažas narvas sukelia diskomfortą, per didelis – nesaugumo jausmą. Paprastai matuoju šunį ir parenku narvą pagal jo dydį. Mažiems šunims – 60x40 cm, vidutiniams – 80x60 cm, dideliems – 100x70 cm ar didesni. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas, su ventiliacija. Kartą klientas atvežė šunį su per mažu narvu – teko keisti mūsų. Nuo tada visada patikrinu iš anksto.

12. Ar šuo gali keliauti be narvo?

Techniškai taip, bet nerekomenduoju. Narvas suteikia saugumą – staigaus stabdymo atveju šuo neatsitrenks į sieną. Be to, narvas yra šuns „namai" kelionės metu – jis jaučiasi saugiau uždaroje erdvėje. Atviroje erdvėje šuo gali blaškytis, trukdyti vairuoti, iššokti atidarius duris. Vienas šuo, kurį vežiau be narvo (šeimininko prašymu), nuolat lipo ant manęs – tai pavojinga. Po to įvykio visada rekomenduoju narvą. Saugumas svarbiau už patogumą.

13. Kaip elgtis, jei šuo bijo griaustinio kelionės metu?

Griaustinio baimė – dažna problema. Jei žinote, kad jūsų šuo bijo – praneškite iš anksto. Kelionės metu, jei prasideda audra, stengiuosi rasti užuovėją – po tiltu, degalinėje. Leidžiu šuniui pasislėpti narve, uždengiu jį antklode (tamsa ramina). Raminantis tonas padeda. Kartais feromonų apykaklė ar purškalas sumažina stresą. Vienas šuo, kurį vežiau per audrą, drebėjo visą valandą – sustojome, paglosčiau jį, palaukėme, kol audra praėjo. Po to jis užmigo. Kantrybė yra raktas.

14. Ką daryti, jei šuo atsisako gerti vandenį?

Tai gali nutikti dėl streso. Pirmiausia – nespauskite. Pabandykite kitą dubenėlį, kitą vandenį (kai kurie šunys išrankūs). Kartais padeda šlapias maistas – jame yra drėgmės. Jei šuo negeria ilgiau nei 6-8 valandas – tai nerimą keliantis ženklas. Tokiu atveju reikia sustoti, leisti jam atsipalaiduoti, pabandyti dar kartą. Kartą šuo atsisakė vandens 10 valandų – sustojome ilgesniam poilsiui, išleidome jį, ir jis pradėjo gerti iš balos. Keista, bet veikė. Svarbu nepriversti.

15. Ar vežate šunis žiemą?

Taip, vežame ištisus metus. Žiema turi savo iššūkių – sniegas, ledas, trumpesnės dienos. Bet transporto priemonė yra šildoma, todėl šuo nešąla. Svarbu, kad šuo būtų sveikas – peršalęs ar sergantis šuo gali sunkiau pakelti kelionę. Taip pat žiemą keliai gali būti slidūs – vairuoju atsargiau, lėčiau. Kartą teko stoti pusvalandžiui dėl sniego audros – šuo ramiai miegojo, o aš nervinausi. Bet saugumas svarbiau už greitį.

Sveikata – šuns vežimas į Londoną kasdien

16. Ar šuo turi būti sveikas vežant?

Taip, tai privaloma. Sergantis šuo gali užkrėsti kitus gyvūnus, be to, kelionė gali pabloginti jo būklę. Prieš kelionę rekomenduoju apsilankyti pas veterinarą, kad įsitikintumėte, jog šuo sveikas. Ypač svarbu, jei šuo turi lėtinių ligų – veterinaras gali patarti, ar kelionė saugi. Kartą klientas bandė vežti šunį su ausų uždegimu – veterinaras patarė palaukti, kol išgydys. Po dviejų savaičių šuo keliavo sveikas. Sveikata visada pirmoje vietoje.

17. Ką daryti, jei šuo suserga kelionės metu?

Priklauso nuo simptomų. Jei šuo vemia ar viduriuoja – sustojame, leidžiame pailsėti, duodame vandens. Jei simptomai rimtesni – karščiavimas, traukuliai, sunkus kvėpavimas – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Turiu kontaktus kelių klinikų kelyje, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kartą šuo pradėjo dusti – pasirodo, alerginė reakcija į vabzdžio įkandimą. Sustojome, nuvežėme į kliniką, suleido vaistų. Po valandos tęsėme kelionę. Svarbu neignoruoti simptomų.

18. Ar galima vežti nėščią šunį?

Nerekomenduoju, ypač jei liko mažiau nei dvi savaitės iki numatomo gimdymo. Kelionės stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o tai pavojinga tiek šuniui, tiek šuniukams. Jei šuo ankstyvoje nėštumo stadijoje – galima, bet reikia veterinaro leidimo. Kartą klientė norėjo vežti nėščią kalę – veterinaras patarė palaukti, kol šuniukai gims ir paaugs. Po dviejų mėnesių vežėme visą šeimą. Kartais kantrybė yra geriausias sprendimas.

19. Kaip elgtis su senais šunimis kelionės metu?

Seni šunys reikalauja daugiau dėmesio. Jie gali turėti sąnarių problemų, todėl narvas turi būti minkštu pagrindu. Dažnesni sustojimai – kas 2-3 valandas, kad galėtų prasimankštinti. Vanduo visada prieinamas. Vaistai, jei vartoja – nepamirškite. Stebėkite, ar šuo neperkaista, ar nešąla. Kartą vežiau 14 metų šunį – jis daugiausia miegojo, bet sustojimuose norėjo vaikščioti. Lėčiau, trumpiau, bet vaikščiojo. Seni šunys nusipelno patogios kelionės.

20. Ar reikia specialios mitybos šuniui kelionės metu?

Paprastai ne, bet priklauso nuo šuns. Jei šuo turi alergiją ar specialią dietą – vežkitės jo įprastą maistą. Kelionė nėra tinkamas laikas eksperimentuoti su nauju maistu. Duokite mažiau nei įprastai prieš kelionę, o per sustojimus – įprastą porciją. Sausas maistas patogiau nei šlapias – mažiau netvarkos. Bet jei šuo įpratęs prie šlapio – vežkitės jį. Svarbu, kad šuo jaustųsi patogiai, o pažįstamas maistas padeda.

Atvykimas – šuns vežimas Londonas kasdien

21. Kas laukia atvykus į Londoną?

Atvykus į Londoną, pirmiausia – muitinės patikra. Pareigūnai patikrina dokumentus, mikroschemą, kartais šuns sveikatos būklę. Jei viskas tvarkoje – procesas trunka 20-40 minučių. Po to pristatau šunį į nurodytą adresą. Londonas didelis, eismas intensyvus – galiu užtrukti papildomą valandą, kol pasiekiu tikslą. Todėl prašau klientų būti kantriems. Kartą klientas susinervino, kad vėluoju 30 minučių – suprantu, bet Londono eismas nėra mano rankose.

22. Kaip padėti šuniui adaptuotis naujoje vietoje?

Pirmos dienos svarbios. Leiskite šuniui tyrinėti naują aplinką savo tempu. Neveskite iškart į ilgus pasivaikščiojimus ar susitikimus su kitais šunimis. Pažįstamas daiktas – lova, žaislas, dubuo – padeda jaustis kaip namie. Laikykitės įprasto grafiko – maitinimas, pasivaikščiojimai tuo pačiu metu. Kartą šuo, kurį pristačiau, pirmą dieną atsisakė išeiti iš kambario – po trijų dienų jis jau tyrinėjo visą namą. Adaptacija užtrunka, bet ji įvyksta.

23. Ką daryti, jei šuo atsisako valgyti po kelionės?

Nedidelis apetito praradimas yra normalus. Šuo pavargęs, stresavęs, jam reikia laiko. Duokite jam mėgstamą maistą, bet nespauskite. Vanduo visada turi būti prieinamas. Jei šuo nevalgo ilgiau nei 24 valandas – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai po gero miego apetitas grįžta. Vienas šuo atsisakė sauso maisto, bet suvalgė virtą vištieną – kartais reikia pasiūlyti kažką viliojančio. Svarbu nepriversti, bet pasiūlyti.

24. Ar galite pristatyti šunį tiesiai į naujus namus?

Taip, tai mūsų standartinė paslauga. Pristatau šunį tiesiai į nurodytą adresą – butą, namą, viešbutį. Svarbu, kad adresas būtų tikslus, su pašto kodu. Londonas didelis, ir „netoli stoties" nėra pakankamai tikslu. Prašau konkrečios gatvės, namo numerio. Kartą klientas davė tik gatvės pavadinimą – klaidžiojome pusvalandį. Nuo tada visada prašau pilno adreso. Mažos detalės, bet jos svarbios.

25. Ką daryti, jei šuo pradeda elgtis agresyviai naujoje aplinkoje?

Agresija naujoje aplinkoje gali būti streso požymis. Šuo jaučiasi nesaugiai, todėl gina save. Svarbu nespausti jo – leisti adaptuotis. Venkite triukšmingų vietų, daug žmonių ar kitų gyvūnų pirmomis dienomis. Jei agresija išlieka – kreipkitės į šunų elgesio specialistą. Kartą šuo, kurį pristačiau, urzgė ant visų namo gyventojų – po savaitės jis jau draugiškai sveikinosi. Laikas ir kantrybė daro stebuklus.

26. Ar teikiate paslaugas reguliariai vežant šunį?

Taip, daugelis klientų naudojasi mūsų paslaugomis reguliariai. Vieni veža šunį į Londoną, po kelių mėnesių prašo parvežti atgal. Kiti turi kelis šunis ir veža juos etapais. Reguliarūs klientai gauna pirmenybę – jie žino mūsų darbo stilių, mes žinome jų šunis. Tai palengvina abiejų pusių darbą. Jei planuojate reguliarias kelionės – praneškite, galime suderinti grafiką iš anksto.

Išvada

Šuns vežimas į Londoną nėra sudėtingas, jei tinkamai pasiruošiate. Dokumentai, skiepas, tinkamas narvas, kantrybė – tai pagrindiniai dalykai. Kiekvienas šuo skirtingas, bet visi jie nusipelno saugios ir patogios kelionės. Jei planuojate vežti savo šunį – susisiekite, aptarsime detales. Kelionė gali būti ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji bus gera patirtis tiek jums, tiek jūsų keturkojui draugui.