Kačių vežimas Velsas – vežame kiekvieną dieną

Kačių vežimas į Velsą – tai viena dažniausių paslaugų, kurias teikiu. Ne todėl, kad tai kažkas ypatingo, bet todėl, kad poreikis didelis. Lietuviai kraustosi į Velsą, perka kates iš veislynų, parduoda kačiukus naujiems šeimininkams – priežasčių daug. Aš pats važinėju šiuo maršrutu jau kelerius metus ir žinau kiekvieną posūkį, kiekvieną keltą, kiekvieną veterinarą pakeliui. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų. Be gražių įžangų – tiesiai prie reikalo.

Maršrutas – kačių vežimas į Velsą

1. Kokiu maršrutu vežate kates į Velsą?

Pagrindinis maršrutas – Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija, tada keltas į Jungtinę Karalystę. Kartais važiuojame per Prancūziją, priklausomai nuo keltų grafiko. Iš keltų terminalo važiuojame per Angliją iki Velso. Visas kelias – apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo to, kurioje Velso dalyje reikia pristatyti katę. Šiaurinis Velsas arčiau Liverpulio, pietinis – arčiau Kardifo. Maršrutą planuoju iš anksto, atsižvelgdamas į visus užsakymus. Stengiuosi važiuoti efektyviai, bet ne aukojant saugumą ar gyvūnų komfortą.

2. Kiek laiko trunka kelionė iki Velsų?

Nuo Vilniaus iki, tarkim, Kardifo – maždaug 26–30 valandų. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: eismo, oro, keltų vėlavimų, pasienio patikrų. Vieną kartą viskas vyko sklandžiai – 24 valandos. Kitą kartą dėl audros keltas vėlavo 5 valandas – kelionė užtruko 33 valandas. Negaliu garantuoti tikslaus laiko, bet stengiuosi laikytis grafiko. Klientams visada duodu apytikslį laiką ir informuoju, jei kas nors keičiasi. Nėra nieko blogiau nei nežinomybė, kai tavo katė kažkur kelyje.

3. Ar vežate tiesiai į Velsą ar per Londoną?

Paprastai važiuojame per Angliją, bet ne per Londoną patį. Londono eismas – tai košmaras, ypač su gyvūnais mašinoje. Stengiuosi jo išvengti, važiuodamas aplinkkeliais. Bet kartais reikia pravažiuoti pro Londoną – priklauso nuo maršruto. Jei katė keliauja į pietų Velsą, važiuojame per M4 greitkelį, kuris eina pro Londoną iš pietų. Jei į šiaurinį Velsą – važiuojame per Midlands. Kiekvienas maršrutas šiek tiek skiriasi, bet esmė ta pati – saugiai ir laiku pristatyti katę.

4. Kokie keltai naudojami kelionei?

Daugiausia naudoju DFDS arba P&O keltus iš Nyderlandų (Roterdamo arba Hook of Holland) į Jungtinę Karalystę (Harwich arba Hull). Kartais naudoju Eurotunelį – tai greičiau, bet brangiau. Keltas trunka apie 6–8 valandas, Eurotunelis – apie 35 minutes. Pasirinkimas priklauso nuo kainos, grafiko ir kliento pageidavimų. Gyvūnai keltuose paprastai lieka mašinoje – tai leidžiama, ir tai geriau nei nešioti juos ant denio. Eurotunelyje gyvūnai taip pat lieka mašinoje. Abu variantai saugūs.

5. Ar yra alternatyvių maršrutų?

Yra, bet jie retai naudojami. Galima plaukti keltu iš Prancūzijos (Calais arba Dunkirk) – tai arčiau Velsų, bet keltai brangesni. Arba galima važiuoti per Škotiją – bet tai labai ilgas kelias. Aš laikausi pagrindinio maršruto, nes jis patikrintas ir efektyvus. Bet jei klientas turi specialių pageidavimų – galima tartis. Vieną kartą klientas norėjo, kad vežčiau per Šveicariją ir Italiją – atsisakiau, nes tai visiškai nelogiška. Bet jei yra protinga priežastis – visada atviras diskusijoms.

Kainos – vežame kates į Velsą

6. Kiek kainuoja katės vežimas į Velsą?

Kaip jau minėjau kituose straipsniuose – nuo 300 iki 500 eurų už vieną katę. Kaina priklauso nuo maršruto, narvo dydžio ir to, ar katė keliauja viena ar su kitais gyvūnais. Jei vežate dvi kates iš to paties namų ūkio – galiu pasiūlyti nuolaidą. Bet jei katė keliauja viena ir reikia specialaus maršruto – kaina gali būti didesnė. Visada prašau klientų pateikti detalią informaciją prieš skaičiuojant kainą – iš kur, kur, kada, kokia katė. Kuo daugiau informacijos – tuo tikslesnė kaina.

7. Kas įeina į kainą?

Kuras, keltai, mano laikas, draudimas, priežiūra kelionės metu. Vanduo gyvūnui – taip pat. Maistas – jei reikia, bet paprastai prašau klientų atsiųsti savo. Narvas – jei klientas neturi, galiu paskolinti savo (už papildomą mokestį arba nemokamai, priklauso nuo situacijos). Kas neįeina į kainą – veterinarinės išlaidos, jei jų prireiktų kelionės metu. Bet tai labai retas atvejis. Taip pat neįeina papildomi sustojimai, jei jų prašo klientas – pavyzdžiui, jei reikia paimti katę iš dviejų skirtingų vietų.

8. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Ne, mano kainos stabilios ištisus metus. Bet pripažįstu, kad vasarą keltų kainos gali būti didesnės, ir tai kartais paveikia bendrą kainą. Stengiuosi to neperkelti ant klientų, bet jei skirtumas didelis – galiu paprašyti nedidelės priemokos. Visada apie tai pranešu iš anksto – jokių staigmenų. Žiemą keltai pigesni, bet kelionės sudėtingesnės dėl oro sąlygų. Taigi viskas turi savo kainą – tiesiogine ir perkeltine prasme.

9. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai ne. Avansas – 30 procentų, likusi dalis – kelionės dieną. Bet jei klientas turi finansinių sunkumų ir prašo mokėti dalimis – galima tartis. Svarbiausia, kad avansas būtų sumokėtas – tai mano garantija, kad užsakymas rimtas. Likusi dalis gali būti sumokėta per kelias dienas po kelionės, jei susitariame. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Dažniausiai viskas sumokama iš karto. Suprantu, kad 300–500 eurų nėra maža suma, bet tai yra paslaugos kaina, ir ji pagrįsta.

10. Ar yra paslėptų mokesčių?

Ne. Nekenčiu paslėptų mokesčių – tiek kaip paslaugos teikėjas, tiek kaip vartotojas. Kaina, kurią sakau, yra galutinė. Jei atsiranda papildomų išlaidų (pavyzdžiui, keltas brangesnis nei tikėjausi) – tai mano problema, ne kliento. Vienintelis atvejis, kai kaina gali pasikeisti – jei klientas prašo kažko, kas nebuvo įskaičiuota į pradinę kainą. Bet tai visada aptariama iš anksto. Skaidrumas man svarbus. Jei kas nors siūlo įtartinai pigią kainą – klauskite, kas įeina. Dažnai pigi kaina reiškia paslėptus mokesčius arba prastą kokybę.

Dokumentai – kačių vežimas Velsas

11. Kokie dokumentai reikalingi vežant katę į Velsą?

Gyvūno pasas su mikroschemos numeriu, pasiutligės skiepo įrašu ir veterinarijos gydytojo antspaudais. Sveikatos patikrinimo pažyma – išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Tai pagrindiniai dokumentai. Be jų – nepraleis pasienyje. Aš visada prašau klientų atsiųsti dokumentų kopijas bent savaitę prieš kelionę, kad galėčiau patikrinti. Kartais randu klaidų – neteisinga data, trūkstamas antspaudas, neįrašytas mikroschemos numeris. Geriau tai ištaisyti prieš kelionę, o ne pasienyje aiškintis.

12. Ką daryti, jei pasas prarastas?

Reikia gauti naują. Kreipkitės į veterinarą, kuris išdavė originalų pasą – jis turėtų turėti duomenų bazėje informaciją apie jūsų katę. Naujas pasas išduodamas su tais pačiais duomenimis – mikroschemos numeris nesikeičia. Bet tai užtrunka – kelias dienas, kartais savaitę. Todėl saugokite pasą. Aš rekomenduoju daryti kopijas – tiek popierines, tiek skaitmenines. Jei pasas prarandamas kelionės metu – tai didelė problema. Vieną kartą klientas pametė pasą dieną prieš kelionę – teko atidėti savaitę, kol gavo naują.

13. Ar reikia paso kopijos ar originalo?

Originalo. Kopija gali būti naudinga kaip atsarginė, bet pasienyje reikia originalo su visais antspaudais ir įrašais. Aš visada prašau klientų atsiųsti kopiją iš anksto, kad galėčiau patikrinti, ar viskas tvarkoje. Bet kelionės dieną reikia originalo. Jei klientas gyvena toli ir negali atvežti paso asmeniškai – galiu paimti pakeliui. Arba galima siųsti paštu, bet tai rizikinga – pasas gali pasimesti. Geriausia – atvežti asmeniškai arba perduoti per kurjerį.

14. Ką dar reikia žinoti apie dokumentus?

Svarbu, kad visi dokumentai būtų lietuvių arba anglų kalba. Jei veterinaras išdavė pasą kita kalba – gali reikėti vertimo. Be to, dokumentuose turi būti aiškiai matyti mikroschemos numeris, skiepų datos ir veterinaro parašas. Jei kas nors neaišku – pasieniečiai gali paprašyti papildomų paaiškinimų. Aš pats ne kartą esu padėjęs klientams sutvarkyti dokumentus – kartais užtenka vieno skambučio veterinarui, kartais reikia važiuoti į kliniką. Svarbiausia – nesitvarkyti paskutinę minutę.

15. Ar Brexit pakeitė kačių vežimo taisykles?

Taip, bet ne iš esmės. Pagrindiniai reikalavimai liko tie patys – pasas, mikroschema, skiepas. Bet atsirado papildomas sveikatos patikrinimas prieš kelionę – veterinaras turi apžiūrėti gyvūną ne vėliau kaip prieš 10 dienų ir įrašyti tai į pasą. Anksčiau to nebuvo privaloma. Be to, pasai turi būti išduoti ES šalyje – jei pasas išduotas ne ES šalyje, gali reikėti papildomų dokumentų. Tai nėra labai sudėtinga, bet reikia žinoti. Aš stengiuosi sekti visus pokyčius, kad galėčiau informuoti klientus.

Kelionė – vežame kates į Velsą kiekvieną dieną

16. Kaip katės elgiasi kelionės metu?

Priklauso nuo katės. Vienos miega visą kelionę – tai geriausias scenarijus. Kitos pirmas kelias valandas kniaukia, o paskui nurimsta. Trečios – visą kelionę sėdi ramiai ir stebi aplinką. Yra ir tokių, kurios labai stresuoja – dreba, seilėjasi, atsisako vandens. Tokiais atvejais stengiuosi padėti – uždengiu narvą, kalbu ramiai, kartais sustoju, kad patikrinčiau. Bet dažniausiai po pirmų 5–6 valandų visos katės nurimsta. Kūnas pavargsta, adrenalinas nuslūgsta, ir gyvūnas tiesiog užmiega. Tai natūralu.

17. Ką daryti, jei katė nevalgo kelionės metu?

Nieko. Tai normalu. Dauguma kačių atsisako maisto kelionės metu – stresas slopina apetitą. Svarbu, kad katė gertų vandenį – tai daug svarbiau nei maistas. Jei katė negeria – tai jau problema. Tokiu atveju stengiuosi paskatinti – kartais užtenka pakeisti vandenį šviežiu arba naudoti švirkštą (be adatos) lašinti vandenį į burną. Bet tai retas atvejis. Dažniausiai katės geria pačios, tik ne tiek, kiek namuose. Po kelionės apetitas grįžta – kartais jau po kelių valandų.

18. Ar katės gali naudotis tualetu kelionės metu?

Narve paprastai nėra tualeto dėžutės – tam nėra vietos. Todėl katės kelionės metu paprastai nesinaudoja tualetu. Tai nėra sveika, bet viena para be tualeto nėra katastrofa. Katės gali ištverti ilgiau nei šunys. Bet jei kelionė labai ilga – galiu padaryti papildomą sustojimą ir leisti katei naudotis nešiojama tualeto dėžute. Tai užtrunka, bet kartais būtina. Viena katė, kurią vežiau, atsisakė naudotis bet kokiu tualetu, kol nepasiekė galutinio tikslo – 30 valandų be tualeto. Veterinaras sakė, kad tai stresas. Katė po to buvo gerai.

19. Kaip dažnai keičiate vandenį?

Kas 3–4 valandas, arba dažniau, jei reikia. Vanduo turi būti šviežias. Šiltu oru keičiu dažniau, nes vanduo greičiau šyla. Naudoju specialius buteliukus su laistytuvais, kad vanduo neišsipiltų važiuojant. Kartais katės išpila vandenį – tada tenka keisti anksčiau. Svarbu, kad vanduo visada būtų. Be vandens katė gali greitai dehidratuoti, ypač jei kelionė ilga. Tai vienas iš tų dalykų, kurių negalima pamiršti.

20. Ar galima aplankyti katę kelionės metu?

Paprastai ne. Kelionės metu sustojame tam tikrose vietose, ir klientas paprastai nėra pakeliui. Bet jei maršrutas eina pro kliento miestą – galima sustoti ir leisti jam pamatyti katę. Tai retas atvejis, bet yra buvę. Vieną kartą klientas gyveno pakeliui – sustojome, jis paglostė katę, davė skanėstą, ir važiavome toliau. Tai užtruko 10 minučių, bet klientas buvo ramus, o katė – laiminga. Svarbu, kad tokie sustojimai būtų suplanuoti iš anksto, o ne spontaniški.

Atvykimas – kačių vežimas į Velsą

21. Kas atvyksta pasiimti katės?

Priklauso nuo situacijos. Kartais pats savininkas, kartais giminaitis ar draugas, kartais naujas šeimininkas. Svarbu, kad žmogus turėtų asmens tapatybės dokumentą ir kad jis būtų nurodytas kaip gavėjas užsakyme. Aš neperduodu katės bet kam – turiu žinoti, kam perduodu. Vieną kartą atvažiavo žmogus, kurio niekas nebuvo nurodęs – atsisakiau perduoti. Po pusvalandžio atvažiavo teisingas gavėjas. Saugumas – prioritetas. Geriau palaukti pusvalandį nei perduoti gyvūną ne tam žmogui.

22. Ką daryti, jei gavėjas neatvyksta laiku?

Bandau susisiekti. Skambinu, rašau žinutes. Jei negaliu susisiekti – laukiu. Bet negaliu laukti amžinai – turiu kitų užsakymų ir grafiką. Paprastai laukiu iki valandos, o tada ieškau alternatyvų – galbūt gali perduoti kitas žmogus, arba galima palikti katę saugioje vietoje (pavyzdžiui, pas veterinarą arba viešbutyje gyvūnams). Tai nemalonu, bet nutinka. Vieną kartą gavėjas užmigo ir neatvyko – laukiau dvi valandas, kol pagaliau atsakė į skambutį. Katė tuo metu ramiai miegojo narve, tad streso nebuvo.

23. Ar perduodate dokumentus kartu su kate?

Taip, visada. Pasas ir sveikatos pažyma perduodami kartu su gyvūnu. Aš pasilieku kopijas savo archyvui, bet originalai keliauja su kate. Svarbu, kad gavėjas patikrintų, ar visi dokumentai yra – kartais kažkas gali nukristi arba pasimesti. Aš visada perduodu dokumentus užklijuotame voke, kad niekas nesimėtytų. Be to, perduodu instrukciją – ką daryti pirmąsias valandas po kelionės, kaip prižiūrėti katę, kada kreiptis į veterinarą. Tai neprivaloma, bet naudinga.

24. Ką daryti, jei katė atvyksta į Velsą ir atrodo blogai?

Kreiptis į veterinarą. Jei katė atrodo apatiška, nevalgo, negeria arba elgiasi neįprastai – tai gali būti stresas, bet gali būti ir kažkas rimtesnio. Aš visada rekomenduoju apsilankyti pas veterinarą per pirmąsias 24 valandas po kelionės, net jei katė atrodo gerai. Tai prevencija. Veterinaras gali patikrinti, ar kelionė nepadarė žalos, ir duoti patarimų, kaip padėti katei adaptuotis. Geriau vienas vizitas per daug nei vienas per mažai.

Išvada

Kačių vežimas į Velsą – tai mano kasdienybė, ir aš tai darau su atsakomybe. Kiekviena katė, kurią vežu, yra kažkieno šeimos narys, ir aš tai suprantu. Todėl stengiuosi, kad kelionė būtų kuo saugesnė ir mažiau stresinė. Dokumentai, maršrutas, priežiūra – viskas turi būti tvarkoje. Jei planuojate vežti katę į Velsą – susisiekite, aptarsime detales. Kuo anksčiau pradedame planuoti, tuo sklandžiau viskas vyksta. O aš pasirūpinsiu, kad jūsų katė saugiai pasiektų Velsą.