Naminių gyvūnų vežimas iš Londono į Lietuvą

Grįžtate iš Londono į Lietuvą ir nežinote, kaip pervežti savo augintinį? Tai dažna situacija – žmonės dirba Didžiojoje Britanijoje keletą metų, įsigyja katę ar šunį, o paskui nusprendžia grįžti namo. Naminių gyvūnų vežimas iš Londono į Lietuvą reikalauja panašaus pasiruošimo kaip ir vežimas priešinga kryptimi, bet yra keletas niuansų, kuriuos verta žinoti. Mes vežame reguliariai, tad galime padėti suorganizuoti sklandžią kelionę jūsų keturkojui draugui. Šiame tekste atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, planuojantiems augintinio kelionę atgal į Lietuvą.

Dokumentai – augintinių transportavimas iš Londono

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Londono į Lietuvą?

Pirmiausia – JK gyvūno pasas arba sveikatos sertifikatas. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, todėl paprastas ES pasas gali nebūti pakankamas, jei gyvūnas buvo įregistruotas JK. Reikia mikroschemos, galiojančio pasiutligės skiepo ir veterinarinio sveikatos pažymėjimo. Jei gyvūnas turėjo ES pasą prieš išvykstant iš Lietuvos, jis gali būti vis dar galiojantis – reikia patikrinti. Veterinaras Londone gali padėti sutvarkyti visus dokumentus, bet geriau tai daryti ne paskutinę dieną. Viena šeima pamiršo pasitikrinti paso galiojimą, ir teko savaitę laukti Londone – brangu ir nemalonu.

2. Ar „Brexit“ paveikė gyvūnų vežimą iš JK į ES?

Taip, ir gana reikšmingai. Anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso su visais skiepais, dabar reikalavimai griežtesni. Gyvūnas turi turėti mikroschemą, pasiutligės skiepą (galiojantį) ir sveikatos pažymėjimą, kurį išduoda oficialus veterinaras. Šis pažymėjimas galioja 10 dienų, todėl negalite jo gauti per anksti. Be to, gyvūnas turi būti patikrintas prieš išvykstant. Skamba sudėtingai, bet veterinarai Londone su tuo susiduria kasdien ir žino procedūrą. Svarbiausia – nenuvertinti laiko, kurio reikia dokumentams sutvarkyti.

3. Kur rasti veterinarą Londone, kuris sutvarkytų dokumentus?

Londono veterinarų klinikų tikrai netrūksta. Didžiausios tinklai – „PDSA“, „Vets4Pets“, „Medivet“ – turi filialus visame mieste. Galite ieškoti ir mažesnių privačių klinikų, kartais jos netgi greičiau priima. Svarbu pasakyti, kad jums reikia dokumentų gyvūno vežimui į ES – tada veterinaras žinos, ką tiksliai daryti. Vienas klientas nuėjo pas veterinarą, kuris nežinojo naujų reikalavimų po „Brexit“, ir gavo neteisingus dokumentus – teko viską perdaryti. Todėl geriau iš karto klausti, ar veterinaras turi patirties su tarptautiniu gyvūnų transportavimu.

4. Ką daryti, jei gyvūno dokumentai pasibaigę?

Tada reikia atnaujinti. Tai užtrunka – priklausomai nuo to, kas pasibaigę. Jei skiepas, reikia naujo skiepo ir palaukti 21 dieną, kol jis įsigalios. Jei pasas sugadintas arba pamestas, reikia naujo paso. Visa tai geriausia daryti prieš kelis mėnesius iki planuojamos kelionės, ne prieš savaitę. Būna, kad žmonės skambina ir sako „reikia vežti rytoj“, o dokumentai netvarkingi – tada niekuo padėti negalime. Ne todėl, kad nenorime, bet tiesiog neįmanoma. Geriau planuoti iš anksto ir išvengti streso.

5. Ar reikia karantino vežant gyvūną iš JK į Lietuvą?

Ne, karantino nereikia, jei visi dokumentai tvarkingi. Karantinas taikomas tik tada, kai kažkas trūksta – pavyzdžiui, nėra pasiutligės skiepo įrašo arba mikroschemos numeris nesutampa su dokumentais. Tada gyvūną gali laikyti pasienyje, kol situacija išsiaiškinama. Tai labai nemalonu tiek gyvūnui, tiek šeimininkui. Bet jei viskas sutvarkyta kaip priklauso – jokių problemų. Tiesiog dar kartą patikrinkite dokumentus prieš kelionę, kad būtumėte ramūs. Penkiolika minučių patikros gali sutaupyti daug nervų.

Kainos – gyvūnų vežimas Londonas–Lietuva

6. Kiek kainuoja vežti gyvūną iš Londono į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir papildomų paslaugų. Mažos katės ar šuns vežimas paprastai kainuoja nuo 150 iki 250 eurų. Dideli šunys – brangiau, nes užima daugiau vietos. Kaina gali kilti, jei prašote pristatymo tiesiai į namus Lietuvoje arba jei gyvūnui reikia specialios priežiūros. Bet tai visada derinama individualiai. Kartais žmonės lygina kainas su paprastų siuntų vežimu ir nustemba, kad augintinis kainuoja daugiau. Tačiau čia ne dėžė su daiktais – tai gyvas organizmas, kuriam reikia dėmesio visos kelionės metu.

7. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Tiesiogiai – ne, bet netiesiogiai gali. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasarą užsakymų daugiau, todėl vietų mažiau. Jei reikia vežti skubiai, gali tekti mokėti daugiau. Taip pat žiemą kartais būna sudėtingesnės kelionės sąlygos – sniegas, ledas – kas gali paveikti maršrutą ir trukmę. Bet bazinė kaina išlieka ta pati. Jei planuojate kelionę iš anksto, kaina bus stabili. Vienintelis dalykas, kas gali ją paveikti – degalų kainos, bet tai jau ne nuo mūsų priklauso. Visada geriau klausti konkrečios kainos už konkrečią datą.

8. Ką daryti, jei radau pigiau pas kitą vežėją?

Nieko blogo – tai normalu. Rinka laisva, ir kiekvienas gali rinktis. Bet prieš renkantis pigiausią variantą, verta pasidomėti, kas įeina į kainą. Kartais pigiau reiškia mažiau sustojimų, mažiau dėmesio gyvūnui arba senesnę transporto priemonę. Mes nesakome, kad esame vieninteliai geri – tiesiog rekomenduojame lyginti ne tik kainą, bet ir sąlygas. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą, o vėliau skundėsi, kad gyvūnas kelionės metu negavo vandens. Taupymas yra gerai, bet ne gyvūno sąskaita. Pasidomėkite, ką gausite už tą kainą.

9. Ar yra nuolaidų, jei vežu kelis gyvūnus?

Taip, dažniausiai taikome nuolaidą antram ir trečiam gyvūnui. Logika paprasta – vienas važiavimas, kelios vietos užimtos, todėl galime pasiūlyti geresnę kainą. Konkreti nuolaida priklauso nuo situacijos – jei tai du maži katinai, nuolaida bus didesnė nei jei vežate du didelius šunis, nes pastarieji užima daugiau vietos. Būna, kad šeima turi tris kates ir šunį – tada deriname kainą individualiai. Svarbiausia – pasakyti iš karto, kiek gyvūnų planuojate vežti, kad galėtume paskaičiuoti optimaliai.

10. Ar galiu atšaukti užsakymą ir atgauti pinigus?

Taip, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei liko daugiau nei savaitė iki kelionės – grąžiname visą avansą. Jei liko mažiau – priklauso nuo situacijos. Kartais jau būname suplanavę maršrutą pagal konkretų užsakymą, ir atšaukimas reiškia, kad prarandame vietą. Bet stengiamės būti lankstūs – jei žmogus turi rimtų priežasčių, visada randame sprendimą. Vienas klientas atšaukė kelionę paskutinę dieną dėl šeimos nario ligos – supratome ir grąžinome pinigus. Svarbiausia – kalbėtis, o ne dingti be žodžio.

Kelionės organizavimas – augintinių pervežimas iš Londono

11. Kaip užsisakyti gyvūno vežimą iš Londono?

Paprastai – paskambinti arba parašyti. Papasakokite, kokį gyvūną turite, iš kur ir kada norite vežti. Mes paklausime keleto klausimų – gyvūno dydžio, sveikatos būklės, dokumentų – ir pasiūlysime variantą. Jei viskas tinka, susitariame dėl datos ir vietos. Užsakymas laikomas patvirtintu, kai gauname avansą. Viskas paprasta, jokių sudėtingų formų ar registracijų. Kartais žmonės skambina kelis kartus, nes nori viską patikslinti – tai normalu, mes kantriai atsakome. Geriau paklausti per daug nei per mažai.

12. Kur vyksta gyvūno paėmimas Londone?

Tai deriname individualiai. Dažniausiai paimame iš namų – tai patogiausia klientui. Bet gali būti ir kitas variantas – pavyzdžiui, susitikimas prie tam tikro metro stoties arba mūsų nurodytoje vietoje. Viskas priklauso nuo to, kas patogiau abiem pusėms. Londone kartais sudėtinga su stovėjimu, todėl kartais prašome atnešti gyvūną iki gatvės pabaigos arba platesnės aikštelės. Bet tai išimtys, ne taisyklė. Paprastai atvažiuojame iki durų ir paimame augintinį tiesiai iš jūsų rankų.

13. Kada vyksta išvykimas iš Londono?

Paprastai anksti ryte arba vėlai vakare – priklauso nuo maršruto ir keltų grafiko. Stengiamės išvykti taip, kad kelionė būtų kuo sklandesnė ir gyvūnui patirtų kuo mažiau streso. Konkretus laikas derinamas su klientu – jei jums patogiau ryte, ieškome ryto varianto. Jei reikia išvykti vakare, kad spėtumėte atlikti reikalus – taip pat galima. Lankstumas yra vienas iš mūsų privalumų. Svarbiausia – susitarti iš anksto, kad visi žinotų, kada ir kur.

14. Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Lietuvą?

Panašiai kaip ir priešinga kryptimi – 24-30 valandų. Maršrutas eina per Prancūziją arba „Eurotunelį“, tada per Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją iki Lietuvos. Kartais važiuojame kitu maršrutu, priklausomai nuo eismo sąlygų arba keltų tvarkaraščio. Stojame reguliariai – gyvūnams reikia pertraukų, kaip ir žmonėms. Žinoma, jei oras prastas arba kelyje avarija, kelionė gali užtrukti ilgiau. Bet stengiamės to išvengti ir planuoti su atsarga. Svarbiausia – saugiai pasiekti tikslą, o ne lenktyniauti su laiku.

15. Ar galiu važiuoti kartu su savo augintiniu?

Taip, tai įmanoma. Jei norite lydėti savo gyvūną, tiesiog praneškite iš anksto. Vietos skaičius ribotas, bet paprastai vienam ar dviem papildomiems keleiviams vietos yra. Kaina tada šiek tiek kitokia – mokate ne tik už gyvūną, bet ir už savo vietą. Bet daugeliui žmonių tai patogiau – jie ramiau jaučiasi, kai gali patys prižiūrėti augintinį. Vienas vyras važiavo kartu su savo katinu visą kelią iki Kauno – sako, kad katinas ant kelių miegojo didžiąją dalį kelionės. Skamba gražiai, bet ne visi gyvūnai tokie ramūs.

Gyvūno sveikata – rūpinimasis augintiniu kelionės metu

16. Ar gyvūnui saugu keliauti tiek valandų?

Taip, jei tinkamai pasiruošta. Gyvūnai ištveria ilgas keliones geriau, nei daugelis žmonių mano. Svarbiausia – patogi aplinka, vanduo ir reguliarūs sustojimai. Mes vežame gyvūnus jau ne pirmus metus, ir rimtų sveikatos problemų pasitaiko labai retai. Kartais katė būna susierzinusi arba šuo pavargęs, bet tai normalu. Blogiausia, kas gali nutikti – gyvūnas pykina kelionės pradžioje, bet tai praeina. Jei gyvūnas sveikas ir dokumentai tvarkingi, kelionė turėtų praeiti sklandžiai. Svarbiausia – pasitikėjimas ir ramybė.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Mūsų vairuotojai turi pagrindinių veterinarinių priemonių ir žino, ką daryti esant nedidelėms problemoms. Jei situacija rimtesnė, sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje. Tai nutinka labai retai, bet pasiruošę esame. Svarbiausia – greita reakcija. Vienas šuo kelionės metu pradėjo vemti ir atrodė vangus – sustojome, veterinaras apžiūrėjo, paaiškėjo, kad tiesiog suvalgė kažką netinkamo prieš kelionę. Po vaistų viskas nurimo. Nemalonu, bet ne tragedija. Turime kontaktus veterinarų visuose pagrindiniuose maršruto miestuose.

18. Ar gyvūnai kelionės metu patiria stresą?

Tiesą pasakius – taip, bet ne visi vienodai. Katės paprastai patiria daugiau streso nei šunys, nes jos nemėgsta pokyčių. Bet stresas nebūtinai reiškia kažką blogo – tai normali reakcija į neįprastą situaciją. Svarbiausia, kad stresas būtų trumpalaikis ir gyvūnas greitai atsigautų. Po kelionės dauguma gyvūnų greitai grįžta į normalią būseną – ypač kai pamato savo šeimininką arba pažįstamą aplinką. Viena katė po kelionės į Lietuvą slėpėsi po lova dvi dienas, paskui vėl elgėsi kaip niekur nieko. Normalu.

19. Kaip padėti gyvūnui atsigauti po kelionės?

Svarbiausia – ramybė ir įprasta rutina. Leiskite gyvūnui apsiprasti su nauja aplinka savo tempu. Neskubinkite, neverskite išeiti iš narvo ar slėptuvės. Vanduo ir maistas turi būti lengvai prieinami. Katėms gali prireikti paros ar dviejų, kol pradeda normaliai vaikščioti po namus. Šunys dažniausiai greičiau prisitaiko. Jei gyvūnas ilgiau nei 2-3 dienas atsisako valgyti arba elgasi keistai, verta kreiptis į veterinarą. Bet tai išimtys, ne taisyklė. Dauguma augintinių po kelionės tiesiog miega ilgiau nei įprastai – ir tai viskas.

20. Ar galiu skambinti kelionės metu ir klausti, kaip mano gyvūnas?

Žinoma, ir netgi rekomenduojame. Jūs nerimaujate – tai natūralu. Mūsų vairuotojai supranta, kad gyvūno šeimininkui tai svarbu, todėl stengiasi atsiliepti arba perskambinti, kai gali. Be to, siunčiame nuotraukas arba trumpus pranešimus – „viskas gerai, ką tik sustojome Lenkijoje“. Vienas klientas prašė skambinti kas dvi valandas – tai buvo kiek per daug, bet supratome jo nerimą. Galiausiai susitarėme dėl pranešimų kas 4-5 valandas, ir visiems buvo ramiau. Svarbiausia – komunikacija ir pasitikėjimas.

Specialios situacijos – neįprasti atvejai vežant gyvūnus

21. Ar vežate gyvūnus su negalia arba sveikatos sutrikimais?

Taip, bet reikia iš anksto pasakyti, kokia situacija. Gyvūnai su regėjimo, klausos ar judėjimo negalia gali keliauti, bet jiems reikia papildomos priežiūros. Pavyzdžiui, aklas šuo gali labiau išsigąsti garsų, todėl reikia daugiau ramybės. Arba katinas su diabetu – jam reikia leisti insuliną tam tikru metu. Visa tai galima suderinti, bet svarbu žinoti iš anksto. Vienas šuo be vienos kojos keliavo puikiai – tiesiog reikėjo padėti jam įlipti ir išlipti. Svarbiausia – pasakyti, ko reikia, ir mes pasiruošime.

22. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo arba pamestas?

Tai vienas baisiausių scenarijų, bet nutinka labai retai. Turime procedūras – pirmiausia ieškome aplinkoje, tada informuojame vietines tarnybas, skelbiame socialiniuose tinkluose. Mūsų transporto priemonės yra saugios, bet gyvūnai kartais būna labai išradingi – vienas katinas sugebėjo atsidaryti narvo duris (ne mūsų kelionės metu, bet kitos įmonės). Dėl to dabar naudojame papildomus užraktus. Svarbiausia – mikroschema, nes ji padeda surasti gyvūną, jei jis patektų pas kitus žmones. Bet pakartosiu – tai labai retas atvejis.

23. Ar galima vežti gyvūną, kuris nemėgsta kitų gyvūnų?

Taip, ieškome sprendimo. Jei jūsų šuo agresyviai reaguoja į kitus šunis, galime jį vežti atskirai arba užtikrinti, kad kelionės metu nebūtų kontakto su kitais gyvūnais. Kartais užtenka paprasčiausiai atskirti zonas transporto priemonėje. Būna, kad vežame tik vieną gyvūną – tada problema išvis nekyla. Svarbiausia – pasakyti apie tai iš anksto. Vienas staffordšyro terjeras labai nemėgo kačių – teko organizuoti kelionę taip, kad šuo ir katė nebūtų arti vienas kito. Pavyko, bet reikėjo planavimo.

24. Ką daryti, jei kelionės dieną pasikeitė planai?

Gyvenime nutinka visko – kartais reikia atidėti kelionę dėl nenumatytų aplinkybių. Jei pranešate iš anksto, visada randame sprendimą – perkeliam kitai dienai arba savaitei. Blogiau, kai žmogus praneša paskutinę minutę, bet net ir tada stengiamės padėti. Vienas klientas turėjo išvykti ketvirtadienį, bet gavo naują darbą ir reikėjo likti dar savaitei – tiesiog perkėlėme užsakymą. Jokios dramos. Svarbiausia – komunikuoti, o ne dingti. Mes suprantame, kad planai keičiasi, ir esame tam, kad prisitaikytume.

Praktiniai klausimai – gyvūnų vežimas Londonas–Lietuva

25. Ką daryti, jei gyvūnas nemėgsta narvo?

Tai dažna problema, ypač su katėmis, kurios anksčiau nekeliavo. Pirmas žingsnis – pratinti prie narvo namuose, palaipsniui. Pastatykite atvirą narvą, įdėkite skanėstų, leiskite gyvūnui tyrinėti savo tempu. Per kelias dienas ar savaitę dauguma gyvūnų pripranta. Jei laiko nėra, galime ieškoti alternatyvų – pavyzdžiui, didesnis narvas arba speciali transportavimo dėžė. Bet realiai – narvas yra saugiausia vieta kelionės metu, net jei gyvūnui jis nepatinka. Geriau trumpas diskomfortas nei rizika, kad gyvūnas laisvas važinės po transporto priemonę.

26. Kaip pasiruošti paskutinei dienai prieš kelionę?

Paskutinė diena – ne laikas eksperimentams. Patikrinkite, ar visi dokumentai tvarkingi, ar narvas tinkamas, ar turite pakankamai maisto ir vandens kelionei. Gyvūną geriau nešerti ryte prieš kelionę, kad nepykintų. Būkite ramūs – gyvūnai jaučia jūsų emocijas, ir jei jūs nervinatės, jis nervinsis dar labiau. Vienas klientas taip jaudinosi dėl katės kelionės, kad pats sukėlė gyvūnui stresą – katinas pajuto įtampą ir pradėjo slapstytis. Po to, kai šeimininkas nurimo, ir katinas nurimo. Ramybė užkrečiama – tiek gera, tiek bloga prasme.