Naminių gyvūnų vežimas iš Anglijos į Lietuvą

Kai prieš penkerius metus pats vežiau savo kalytę iš Mančesterio į Vilnių, informacijos buvo mažai. Viskas remdavosi nuogirdomis ir brangiomis agentūromis. Dabar, dirbant šioje srityje, matau, kad klausimai išlieka tie patys. Žmonės bijo, nežino procedūrų, nerimauja dėl savo augintinio. Šis tekstas – tai bandymas atsakyti į tuos klausimus ne iš vadovėlio, o iš praktikos. Čia nebus tobulo straipsnio, bet bus realūs atsakymai į realias problemas, su kuriomis susiduriame kiekvieną savaitę.

Pradžia – pirmieji žingsniai

1. Nuo ko pradėti planuoti gyvūno pervežimą?

   Pradėkite nuo dokumentų. Tai nuobodžiausia, bet svarbiausia dalis. Patikrinkite, ar gyvūno pasas galioja, ar yra mikroschema, ar visos vakcinos sužymėtos. Tada susisiekite su pervežimo įmone. Ne atvirkščiai. Dažnai žmonės pirmiau susitaria dėl datos, o paskui skuba tvarkyti dokumentus. Tai klaida. Vieną kartą turėjome šeimą, kuri užsisakė pervežimą po dviejų dienų, o veterinaras negalėjo išduoti sveikatos sertifikato taip greitai. Teko atidėti kelionę savaitei. Pradėkite nuo popierių.

2. Kiek iš anksto reikia pradėti ruoštis?

     Optimaliausia – prieš mėnesį. Taip turėsite laiko viskam: veterinarui, dokumentų tvarkymui, tinkamam transporto pasirinkimui. Jei skubate, galima sutvarkyti ir per savaitę, bet tai kainuos daugiau streso. Pavyzdžiui, pasiutligės vakcina turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, jei ji pirmą kartą. Tai jau nustato minimalų laiką. Geriau turėti laiko rezervą, nei vėliau nervintis dėl kiekvienos smulkmenos. Mano patirtis sako – kuo anksčiau pradedi, tuo sklandžiau viskas vyksta.
   

3. Ar galiu pats vežti savo gyvūną automobiliu?

     Žinoma, kad galite. Tai dažnas pasirinkimas. Tačiau turite įvertinti visus niuansus. Pirmiausia, jūsų automobilis turi būti tinkamai paruoštas – saugi vieta gyvūnui, vėdinimas, galimybės sustoti. Antra, jūs turite žinoti visus reikalavimus dėl dokumentų ir persikėlimo keltu ar tuneliu. Trečia, tai yra labai ilga kelionė, kuri reikalauja daug jėgų. Kartą kalbėjau su vyru, kuris pats vežė du haskius. Jis sakė, kad paskutines kelias valandas tiesiog važiavo per jėgas, nes šunys lojo, o jis buvo visiškai išsekęs. Tai įmanoma, bet reikia pasverti.
   

4. Kodėl verta rinktis specializuotą pervežimą?

     Dėl patirties ir saugumo. Mes tai darome kasdien. Žinome kiekvieną posūkį, kiekvieną procedūrą. Mūsų transportas pritaikytas, vairuotojai apmokyti. Jūs galite sutelkti dėmesį į savo reikalus, o ne į tai, ar jūsų šuo gavo pakankamai vandens prieš Doverį. Be to, jei kas nors nutinka – dokumentų problema, veterinarinė pagalba – mes žinome, ką daryti. Tai yra ne paslauga, o rizikos valdymas. Kartais ta rizika yra labai reali, ypač kai kalbame apie gyvą būtybę.
   

Dokumentacija – popieriai ir taisyklės

1. Kas yra tas „sveikatos sertifikatas“ ir kur jį gauti?

   Tai oficialus dokumentas, kurį išduoda veterinaras, turintis tam įgaliojimus. Jis patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas tarptautinei kelionei. Jį galite gauti pas savo veterinarą, bet jis turi būti oficialiai pripažintas. Geriausia paskambinti į savo kliniką ir paklausti, ar jie tai daro. Jei ne, jie nukreips pas kitą. Svarbu – šis sertifikatas galioja tik 10 dienų, skaičiuojant nuo išdavimo dienos iki numatomo įvažiavimo į ES. Tai reiškia, kad jį reikia gauti likus ne daugiau kaip 10 dienų iki kelionės. Vėliau jis bus negaliojantis.

2. Ar Brexit pakeitė kažką dokumentų tvarkyme?

     Taip, ir gana reikšmingai. Anksčiau JK buvo ES dalis, tad viskas buvo paprasčiau. Dabar JK laikoma trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad gyvūno pasas, išduotas JK, nebegalioja kaip kelionės dokumentas į ES. Vietoj jo reikia to paties sveikatos sertifikato. Be to, gali būti papildomų reikalavimų dėl pasiutligės antikūnų kraujo tyrimo, jei gyvūnas keliauja iš tam tikrų regionų. Tai painu, bet mes sekdami naujienas. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį buvo laikinų pasikeitimų dėl tam tikrų šunų veislių. Visada rekomenduoju pasitikrinti VMVT svetainėje prieš kelionę.
   

3. Ką daryti, jei mano gyvūnas neturi paso?

     Tuomet reikia pradėti nuo mikroschemos implantavimo (jei jos nėra) ir pasiutligės vakcinacijos. Po to veterinaras gali išduoti naują gyvūno pasą arba tiesiog sveikatos sertifikatą kelionei. Tai užtruks. Jei gyvūnas niekada nebuvo skiepytas, tarp vakcinacijos ir kelionės turi praeiti 21 diena. Taigi, jei neturite paso, planuokite bent mėnesį į priekį. Turėjome atvejį, kai žmogus rado benamį šunį ir norėjo jį parsivežti į Lietuvą. Viskas prasidėjo nuo nulio – mikroschema, skiepai, laukimas. Tai užtruko, bet pavyko.
   

4. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

     Taip, gyvūnas yra gyvasis turtas, kuris kerta sieną. Jis turi būti deklaruotas. Paprastai tai daro transporto įmonė, nes mes turime visus dokumentus ir žinome procedūrą. Muitinėje patikrinami dokumentai, kartais gyvūnas gali būti vizualiai apžiūrėtas. Tai paprastai trunka neilgai, jei viskas tvarkinga. Problema kyla, kai trūksta kažkokio popieriaus arba datos nesutampa. Tada gali tekti laukti, kol viskas bus išaiškinta. Todėl dar kartą – dokumentai yra viskas. Be jų net nepradėkite kelionės.
   

Transportas – kaip viskas vyksta

1. Kaip atrodo jūsų mikroautobusas viduje?

   Pagalvokite apie mažą, gerai įrengtą veterinarijos kliniką ant ratų. Yra atskiri skyriai su minkštomis, neslidžiomis grindimis. Kiekvienas skyrius turi savo ventiliacijos angą ir šviesą. Yra įmontuoti vandens indai, kuriuos galima pripildyti neišleidžiant gyvūno. Temperatūra palaikoma automatiškai – ne per karšta, ne per šalta. Priekyje, atskirai, yra vairuotojo kabina. Visa tai yra apgalvota iki smulkmenų. Pavyzdžiui, grindys yra šiek tiek pakeltos, kad būtų lengviau valyti, ir yra specialūs nutekėjimai. Tai nėra gražu, bet tai labai praktiška.

2. Ar galiu sekti, kur yra mano gyvūnas kelionės metu?

     Tiesioginio GPS sekimo kiekvienam gyvūnui neteikiame, bet mes nuolat palaikome ryšį su šeimininkais. Vairuotojas reguliariai siunčia trumpas žinutes ar nuotraukas, ypač po sustojimų. Jei pageidaujate, galime sutarti dėl konkrečių laikų, kada pranešime apie padėtį. Be to, mūsų dispečeris visada žino, kur yra mikroautobusas. Kartą tėvas labai jaudinosi dėl savo sūnaus šuns, tai mes susitarėme, kad vairuotojas jam paskambins per kiekvieną didesnį sustojimą. Tai suteikė ramybės. Technologijos yra gerai, bet kartais paprastas skambutis yra geriau.
   

3. Ką darote, jei sugenda transporto priemonė pakeliui?

     Tai nutinka, nors ir retai. Turime sutartis su pagalbos kelyje tarnybomis visose šalyse maršrute. Jei gedimas rimtas ir užtruks, mes turime planą B – kitą mikroautobusą, kuris gali atvykti ir perimti gyvūnus. Svarbiausia – gyvūnų saugumas ir komfortas. Jie nebus palikti ant kelio. Pavyzdžiui, prieš metus Vokietijoje turėjome problemą su varikliu. Kol laukėme pagalbos, gyvūnai liko mikroautobuse su veikiančia ventiliacija, o vairuotojas juos ramino. Po dviejų valandų atvyko pakaitinis transportas. Šeimininkai buvo informuoti iš karto. Tai buvo stresas, bet visi saugiai pasiekė tikslą.
   

4. Ar gyvūnai gali keliauti kartu, jei jie yra iš skirtingų šeimų?

     Taip, bet tik atskiruose skyriuose. Mes niekada nemaišome nepažįstamų gyvūnų. Kiekvienas turi savo erdvę. Tai svarbu dėl streso ir ligų prevencijos. Net jei abu gyvūnai yra draugiški, mes nežinome, kaip jie reaguos į stresinę situaciją. Geriau saugiau. Yra buvę atvejų, kai šeimininkai prašė, kad jų šuo ir kaimyno šuo keliautų kartu, nes jie „gerai sutaria“. Atsakome ne. Mūsų atsakomybė yra per didelė, kad rizikuotume. Saugumas pirmiau patogumo.
   

Rūpinimasis – kelionės metu

1. Kaip dažnai gyvūnai šeriami ir girdomi?

   Vanduo visada yra prieinamas. Jis tikrinamas ir papildomas per kiekvieną sustojimą. Šėrimas yra kitas reikalas. Paprastai prašome šeimininkų nešerti gyvūno likus 4-6 valandoms iki kelionės pradžios, kad išvengtume pykinimo. Kelionės metu mes neduodame įprasto maisto, nebent tai būtų specialiai nurodyta dėl sveikatos. Tačiau turime specialių, lengvai virškinamų skanėstų, kuriuos duodame per sustojimus, jei gyvūnas atrodo alkanas ar nervingas. Svarbiausia – neperkrauti skrandžio. Geriau mažiau, bet dažniau, jei reikia.

2. Ką darote, jei gyvūnas susižeidžia ar suserga?

     Mūsų vairuotojai turi pirmosios pagalbos rinkinius, pritaikytus gyvūnams. Jie gali suteikti pagalbą nedidelėms traumoms ar sutrikimams. Jei situacija rimtesnė, mes iškart ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Turime maršrute sudarytą sąrašą klinikų, kurios dirba ir naktį. Svarbiausia – greita reakcija. Vieną kartą katinas, kuris buvo labai neramus, bandė prasibrauti pro ventiliacijos angą ir susižeidė letenėlę. Vairuotojas pastebėjo kraują, sustojo, dezinfekavo žaizdą ir uždėjo laikiną tvarstį. Vėliau, pasiekus Lietuvą, veterinaras sutvarkė profesionaliai. Svarbu, kad šeimininkai būtų informuoti apie bet kokį incidentą.
   

3. Ar galima atsisakyti kelionės, jei gyvūnas labai išsigandęs?

     Tai labai sudėtingas klausimas. Jei gyvūnas rodo absoliučią paniką prieš pat išvykimą – drebėja, negali kvėpuoti, bandome jį nuraminti. Kartais padeda tiesiog laikas. Bet jei matome, kad kelionė gali sukelti rimtą sveikatos pakenkimą, mes galime rekomenduoti atidėti pervežimą. Galiausiai sprendimą priima šeimininkas. Mes galime tik patarti. Turėjome atvejį, kai šuo taip bijojo mikroautobuso, kad veterinaras patarė jį vežti raminamaisiais. Šeimininkas sutiko, ir kelionė praėjo geriau nei tikėtasi. Kartais reikia priimti sunkų sprendimą.
   

4. Kaip elgtis, jei mano gyvūnas turi specialią dietą?

     Prašome šeimininkų pateikti išsamią informaciją raštu: ką ir kada gyvūnas valgo, kokių papildų ar vaistų vartoja. Mes pasirūpiname, kad tai būtų laikomasi. Jei reikia specialaus maisto, prašome jį supakuoti atskirai su aiškiomis etiketėmis. Pavyzdžiui, vienas šuo turėjo alergiją beveik viskam, tad šeimininkas davė mums dvi dėžutes su pažymėtais maišeliais kiekvienai dienai. Tai atrodė kiek per daug, bet mes viską išdalinome pagal instrukcijas. Geriau per daug informacijos, nei per mažai. Ypač kai kalbame apie sveikatą.
   

Kaina ir paslaugos – kiek tai kainuoja

1. Kas įeina į standartinę pervežimo kainą?

   Į kainą įeina: transportavimas mikroautobusu, degalai, vairuotojo darbas, keltų ar Eurotunelio bilietai gyvūnui, pagrindiniai dokumentų tvarkymo mokesčiai (jei sutvarkome mes), draudimas kelionės metu. Tai yra viskas, ko reikia, kad gyvūnas saugiai pasiektų tikslą. Tačiau yra dalykų, kurie neįeina: veterinarinė pagalba pakeliui (jei reikia), papildomos specialios paslaugos (pavyzdžiui, jei prašote, kad gyvūną paimtų iš veterinaro klinikos, o ne iš namų), arba baudos, atsiradusios dėl šeimininko kaltės (pavyzdžiui, neteisingi dokumentai).

2. Ar yra kokių nors nuolaidų daugiau nei vienam gyvūnui?

     Taip, jei vežate du ar daugiau gyvūnų iš tos pačios šeimos ir jie gali keliauti tame pačiame skyriuje (tai priklauso nuo jų dydžio ir temperamento), mes taikome nuolaidą antram ir trečiam gyvūnui. Nuolaida paprastai yra 20-30 procentų nuo antro gyvūno kainos. Tai todėl, kad logistika išlieka panaši, o papildomos išlaidos yra mažesnės. Bet jei turite du didelius šunis, kuriems reikia atskirų didelių skyrių, nuolaida bus mažesnė arba jos gali nebūti. Viskas priklauso nuo situacijos. Visada geriau paklausti konkrečiai.
   

3. Ar galima mokėti dalimis?

     Įprastai ne. Mes dirbame su avansu ir likučiu prieš kelionę. Tai mūsų verslo modelis, kuris leidžia planuoti išlaidas. Tačiau, jei yra ypatinga situacija, visada galima kalbėtis. Pavyzdžiui, viena moteris, kuri persikraustė dėl darbo, negalėjo sumokėti visos sumos iš karto. Susitarėme, kad ji sumokės avansą, o likusią dalį – per dvi savaites po gyvūno pristatymo. Tai buvo išimtis, paremta pasitikėjimu. Bet tai nėra taisyklė. Paprastai reikalaujame visiško apmokėjimo prieš išvykimą, kad išvengtume nesusipratimų.
   

4. Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

     Paprastas atsakymas – paklausa. Vasarą ir prieš Kalėdas žmonės daugiau kraustosi, daugiau veža gyvūnus. Tai reiškia didesnę paklausą ir ribotą pasiūlą, todėl kainos šiek tiek kyla. Be to, vasarą reikia daugiau dėmesio skirti vėdinimui ir vandeniui, o tai taip pat kainuoja. Žiemą, atvirkščiai, yra mažiau užsakymų, tad galime pasiūlyti geresnes kainas. Tai ne godumas, o paprasta ekonomika. Jei galite lanksčiai planuoti datą, kartais galima sutaupyti pasirenkant ne pačią populiariausią savaitę.
   

Ypatumai – specialūs atvejai

1. Ar vežate egzotinius gyvūnus, pavyzdžiui, roplius ar paukščius?

   Tai priklauso nuo gyvūno rūšies ir reikalavimų. Paprastus roplius, tokius kaip gekonai ar žalčiai, vežame, bet jiems reikia specialių sąlygų – temperatūros, drėgmės. Paukščiai yra sudėtingiau, ypač jei jie yra reti ar saugomi. Visada reikia papildomų leidimų. Prieš sutikdami vežti bet kokį egzotinį gyvūną, mes visada prašome veterinaro pažymos ir leidimų. Geriau atsisakyti, nei rizikuoti. Kartą žmogus norėjo vežti didelį papūgą be jokių dokumentų. Atsisakėme. Tai buvo teisingas sprendimas, nes pasienyje būtų kilę didelių problemų.

2. Ką daryti, jei mano gyvūnas yra labai didelis, pavyzdžiui, dogas?

     Dideliems gyvūnams reikia specialių, erdvesnių skyrių. Mes turime kelis mikroautobusus su skirtingais išplanavimais. Jei užsakote pervežimą dideliam gyvūnui, mes tai žinome iš anksto ir skiriame tinkamą transportą. Tačiau tai reiškia, kad kaina bus didesnė, nes toks gyvūnas užima daugiau vietos, jam reikia daugiau vandens, dažniau stabdome. Svarbu tai nurodyti užsakant. Turėjome atvejį, kai klientas užsisakė „vidutinio dydžio šunį“, o atvyko bernardinas. Teko skubiai ieškoti sprendimo. Dabar visada prašome tikslaus dydžio ir svorio.
   

3. Ar vežate nėščias kales ar kates?

     Paprastai ne, ypač jei likę mažiau nei 30 dienų iki numatomo gimdymo. Kelionė yra didelis stresas, ir gimdymas kelyje yra pavojingas tiek motinai, tiek palikuonims. Jei gyvūnas yra ankstyvoje nėštumo stadijoje ir veterinaras patvirtina, kad kelionė yra saugi, mes galime sutikti. Bet tai reikalauja papildomų atsargumo priemonių – dažnesnių sustojimų, atidžios stebėsenos. Geriausia atidėti kelionę, jei įmanoma. Sveikata yra svarbiau už bet kokius planus.
   

4. Kaip vežate gyvūnus, kurie vartoja vaistus?

     Prašome šeimininkų pateikti vaistus originalioje pakuotėje su veterinaro nurodymais: dozė, vartojimo laikas, priežastis. Mes pasižymime ir laikomės grafiko. Vairuotojas turi priminimus telefone, kad nepamirštų. Tai skamba paprastai, bet reikalauja atsakomybės. Vienas senas šuo vartojo vaistus širdžiai du kartus per dieną. Vairuotojas žadino jį net per nakties sustojimą, kad duotų vaistus. Tai buvo svarbu. Mes ne gydytojai, bet mes galime būti atsakingi už tai, kad gyvūnas gautų tai, kas jam paskirta.
   

Naminių gyvūnų vežimas iš Anglijos į Lietuvą yra procesas, kuris reikalauja daugiau nei tik transporto. Tai reikalauja supratimo, kantrybės ir atsakomybės. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, kiekviena situacija – unikali. Tikiuosi, kad šie atsakymai padės jums pasijusti labiau pasiruošusiems. Svarbiausia – nebijoti klausti, planuoti iš anksto ir pasitikėti savo instinktais. Jūs pažįstate savo gyvūną geriau nei bet kas kitas. Mes tiesiog padedame jam saugiai grįžti namo.