Ko reikia vežant šunį į Kardifą? Vežame kasdien

Jeigu jūsų šuo keliauja į Kardifą – tai ne šiaip kelionė nuo taško A iki taško B. Ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę, kur reikalavimai gyvūnams yra griežti, o procedūros – specifinės. Aš vežu gyvūnus jau ne vienerius metus, ir galiu pasakyti, kad šunų pervežimas į Kardifą reikalauja pasiruošimo tiek iš jūsų pusės, tiek iš mūsų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – nuo dokumentų iki narvo dydžio, nuo maitinimo iki muitinės procedūrų. Kadangi vežame kasdien, žinau visas smulkmenas, kurios gali sukelti nereikalingo streso, jei apie jas nežinote iš anksto.

Pasiruošimas – šuns pervežimas į Kardifą pasiruošimas

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Kardifą?

Pirmiausia – augintinio pasas. Be jo niekur. Jame turi būti žyma apie mikroschemą, skiepą nuo pasiutligės ir gydytojo antspaudas. Be to, Jungtinei Karalystei reikalingas gyvūno sveikatos sertifikatas, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tas sertifikatas galioja 10 dienų, tai reiškia, kad negalite jo gauti mėnesį prieš kelionę. Vienas mūsų klientas buvo padaręs būtent taip – gavo sertifikatą per anksti, ir mes negalėjome jo priimti. Teko viską daryti iš naujo. Dar reikia nepamiršti, kad po „Brexit“ procedūros pasikeitė – dabar reikia ir importo deklaracijos, kurią rengiame mes, bet jūs turite pateikti mums visus reikiamus duomenis.

2. Ar reikia specialaus pasiruošimo prieš kelionę?

Taip, ir tai nėra tik „paimti šunį ir eiti“. Pirmiausia – šuo turi būti mikročipuotas. Jei mikroschemos nėra, nebus ir paso. Antra – pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės (jei tai pirmas skiepas). Jei šuo jau turi galiojantį skiepą, pakanka revakcinacijos. Trečia – rekomenduojama prieš kelionę nešerti šuns 4-6 valandas, kad išvengtume pykinimo. Aišku, vanduo visada turi būti. Ir dar – jei jūsų šuo linkęs į stresą, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Mes turėję atvejį, kai vokiečių aviganis visą kelią lojo be sustojimo. Ne pats maloniausias nuotykis nei jam, nei mums.

3. Kiek laiko trunka kelionė į Kardifą?

Priklauso nuo maršruto, bet paprastai – 30-36 valandos nuo Lietuvos iki Kardifo. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją, tada keltu arba „Eurotuneliu“ į Jungtinę Karalystę. Kelionė nėra tiesioginis skrydis – tai ilgas kelias su keliomis stotelėmis. Mes sustojame kas 4-5 valandas, kad šunys galėtų išsivaikščioti, atsigerti vandens, pasidaryti reikalus. Yra buvę, kad dėl eilių prie „Eurotunelio“ kelionė užsitęsė papildomas 3 valandas. Tokiais atvejais informuojame klientus, bet suprantu, kad laukimas nervina. Reali kelionės trukmė priklauso nuo daugelio faktorių – oro, eismo, muitinės darbo tempo.

4. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pradėkite nuo to, kad šuo turėtų būti pripratęs prie narvo. Jei jis niekada gyvenime nebuvo uždarytas narve, 30 valandų kelionė bus košmaras. Rekomenduoju pradėti pratinti prie narvo bent dvi savaites prieš kelionę – po truputį, su skanėstais, be streso. Antras dalykas – pasivaikščiojimas. Prieš kelionę išveskite šunį ilgam pasivaikščiojimui, kad jis pavargtų ir kelionės pradžioje miegotų. Trečia – į narvą įdėkite ką nors su jūsų kvapu – seną marškinėlį ar pledą. Tai skamba banaliai, bet veikia. Ir nereikia duoti raminamųjų savo nuožiūra – kai kurie vaistai gali sukelti pykinimą ar kitas problemas ilgoje kelionėje.

Dokumentai – šuns pervežimas į Kardifą dokumentacija

5. Kas yra augintinio pasas ir kur jį gauti?

Augintinio pasas – tai dokumentas, kuriame yra visa informacija apie jūsų šunį: mikroschemos numeris, skiepų istorija, savininko duomenys. Lietuvoje jį išduoda licencijuoti veterinarijos gydytojai. Pasas reikalingas keliaujant bet kur Europoje, o dabar – ir į Jungtinę Karalystę. Kaina – apie 15-25 eurus, priklausomai nuo klinikos. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – kai kurie žmonės painioja pasą su sveikatos pažyma. Tai skirtingi dalykai. Pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, o sveikatos sertifikatas – tik 10 dienų. Be paso negalėsite gauti sertifikato, todėl pradėkite nuo jo, jei dar neturite.

6. Ką daryti, jei pasas pasibaigė arba prarastas?

Pasas negali „pasibaigti“ – jis galioja visą gyvūno gyvenimą. Bet jei praradote – reikia kreiptis į tą pačią kliniką, kurioje jis buvo išduotas. Jei klinika nebeegzistuoja – tada reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jie gali atkurti duomenis pagal mikroschemos numerį. Bet tai užtrunka – kartais savaitę, kartais ilgiau. Vienas mūsų klientas prarado pasą likus trims dienoms iki kelionės. Teko atidėti išvykimą. Todėl visada sakau – pasidarykite paso kopiją, nusifotografuokite, išsaugokite debesyje. Gyvename 2024 metais, nėra ko rizikuoti su popieriniais dokumentais.

7. Ar reikalingas sveikatos sertifikatas?

Taip, ir tai yra privalomas dokumentas. Jį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – ne paprastas veterinaras, o oficiali institucija. Sertifikatas patvirtina, kad jūsų šuo yra sveikas, vakcinuotas ir tinkamas kelionei. Galiojimo laikas – 10 dienų nuo išdavimo datos, tai labai svarbu. Mes paprastai prašome klientų gauti sertifikatą likus 3-5 dienoms iki kelionės, kad būtų laiko viską sutvarkyti, bet ne per anksti. VMVT Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose priima pagal išankstinę registraciją, todėl neužmirškite to suplanuoti. Be šio dokumento negalėsite įvežti gyvūno į Jungtinę Karalystę – ne mes, ne jūs, niekas.

8. Kas yra EHC sertifikatas?

EHC – tai „Export Health Certificate“, sveikatos sertifikatas eksportui. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nebesinaudoja ES augintinio paso sistema vien todėl – reikia atskiro sertifikato. Jis patvirtina, kad gyvūnas atitinka JK importo reikalavimus. Šį sertifikatą rengiame mes kartu su jumis, bet pagrindą sudaro jūsų augintinio pasas ir VMVT išduotas sveikatos patvirtinimas. Tai gana nauja procedūra, ir pripažįstu – kartais paini. Ypač kai keičiasi reikalavimai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo pakeistas formos numeris, ir keli veterinarai išdavė seną formą. Teko viską perdaryti. Todėl visada patikriname dokumentus prieš kelionę.

9. Kaip užpildyti importo deklaraciją?

Importo deklaraciją pildome mes – tai mūsų atsakomybė. Bet jūs turite mums pateikti tikslius duomenis: savo vardą, pavardę, adresą Kardife, šuns mikroschemos numerį, paso duomenis. Viskas turi sutapti su kitais dokumentais. Vienas nesutapimas – ir muitinė gali nepraleisti. Atsimenu atvejį, kai kliento pavardė pase buvo su lietuviškomis raidėmis, o deklaracijoje – be jų. Sistema rodė neatitikimą. Užtruko valandą, kol išsiaiškinome. Dabar visada prašome duomenis rašyti taip, kaip pase – su visomis nosinėmis ir varnelėmis. Techniškai tai smulkmena, bet praktiškai – gali kainuoti pusę dienos muitinėje.

Kelionė – šuns pervežimas į Kardifą kelionės metu

10. Kokia transporto priemone vežate šunis?

Vežame specialiai pritaikytu mikroautobusu. Kiekvienas šuo turi atskirą skyrių su ventiliacija, temperatūros kontrole ir minkštu pagrindu. Nėra taip, kad visi šunys sumesti į vieną dėžę. Kiekvienas turi savo erdvę. Mikroautobusas turi kondicionierių – vasarą palaikome 20-22 laipsnius, žiemą – 18-20. Yra buvę, kad vienas klientas labai nerimavo, ar jo haskiui nebus per karšta. Suprantu – haskiai yra šiauriniai šunys. Bet mes žinome, ką darome. Temperatūra reguliuojama pagal gyvūnų poreikius. Be to, transportas yra reguliariai tikrinamas ir turi visus reikiamus leidimus gyvūnų pervežimui.

11. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 4-5 valandas, kartais dažniau, jei reikia. Stotelės metu šunys išvedami pasivaikščioti, gali atsigerti vandens, pasidaryti reikalus. Stengiamės sustoti ramiose vietose, toliau nuo pagrindinių kelių, kad gyvūnai nesinervintų nuo triukšmo. Aišku, ne visada pavyksta rasti idealią vietą – kartais tenka stoti degalinėje, ir tai nėra pats maloniausias variantas. Bet geriau trumpas pasivaikščiojimas degalinėje nei nieko. Ypač vyresniems šunims – jiems reikia dažniau judėti. Mes turime sąrašą patikrintų stotelių visame maršrute, bet kartais tenka improvizuoti. Pavyzdžiui, vieną kartą mūsų įprasta stotelė Vokietijoje buvo uždaryta dėl remonto, tai teko ieškoti alternatyvos.

12. Ką daryti, jei šuo susirgo kelionės metu?

Turime pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą specialiai gyvūnams. Jei situacija rimta – sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Vieną kartą prancūzų buldogas pradėjo sunkiai kvėpuoti – pasirodo, jam buvo perkaitimas, nors temperatūra autobuse buvo normali. Pasirodo, jis turėjo problemų su kvėpavimu, apie kurias savininkas nebuvo informavęs. Sustojome, radome kliniką, veterinaras davė vaistų, ir mes tęsėme kelionę. Todėl visada prašome – jei jūsų šuo turi sveikatos problemų, pasakykite mums iš anksto. Tai ne gėda, tai saugumo klausimas. Mes ne veterinarai, bet žinome, kada reikia ieškoti pagalbos.

13. Ar galiu važiuoti kartu su savo šunimi?

Taip, kai kurie mūsų maršrutai leidžia savininkams važiuoti kartu. Bet ne visada – priklauso nuo vietų skaičiaus ir maršruto. Jei važiuojate kartu, turite laikytis tų pačių taisyklių – negalite trukdyti kitiems gyvūnams, negalite atidarinėti narvų be leidimo. Skamba griežtai, bet tai dėl saugumo. Vienas klientas norėjo išimti savo šunį iš narvo važiuojant, nes „jis nori pas mane sėdėti“. Suprantu norą, bet tai pavojinga – tiek šuniui, tiek vairuotojui, tiek kitiems gyvūnams. Jei norite važiuoti kartu, praneškite iš anksto, nes vietų skaičius ribotas. Kartais būna, kad norinčių yra daugiau nei vietų.

14. Kaip elgtis, jei šuo bijo kelionių?

Tai dažna problema, ypač jei šuo anksčiau nebuvo tolimose kelionėse. Pirmiausia – pasitarkite su veterinaru. Jis gali rekomenduoti natūralius raminamuosius – feromonus, augalinius preparatus. Cheminiai raminamieji – kraštutinė priemonė, ir ne visada rekomenduojama. Antra – pratinkite prie automobilio palaipsniui. Pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų, ilginkite laiką. Trečia – kelionės dieną nesijaudinkite patys. Šunys puikiai jaučia savininko emocijas. Jei jūs nervinatės, jis nervinsis dvigubai. Mes taip pat stengiamės sukurti ramią aplinką – tyliai groja muzika, nėra staigių judesių. Tai padeda, bet stebuklų nebūna – jei šuo labai bijo, kelionė bus sunki.

Muitinė – šuns pervežimas į Kardifą muitinės procedūros

15. Kaip vyksta patikra pasienyje?

Įvažiuojant į Jungtinę Karalystę, visi gyvūnai tikrinami. Tai reiškia, kad muitinės pareigūnas patikrina dokumentus, mikroschemos numerį, bendrą gyvūno būklę. Patikra vyksta specialioje zonoje – mes iškrauname gyvūnus, pareigūnas apžiūri. Visa tai trunka nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo eilių. Kartais būna, kad pareigūnai randa kokią nors smulkmeną dokumentuose – pavyzdžiui, trūksta antspaudo arba data parašyta ne taip. Tada tenka aiškintis. Vieną kartą pareigūnas pastebėjo, kad skiepo data buvo parašyta europietišku formatu (diena/mėnuo/metai), o jie tikėjosi angliško (mėnuo/diena/metai). Techniškai tai ta pati data, bet užtruko, kol viskas paaiškėjo.

16. Kas nutinka, jei dokumentai netvarkingi?

Jei dokumentai netvarkingi – gyvūnas gali būti sulaikytas karantine. Tai reiškia, kad šuo liks specialioje patalpoje, kol dokumentai bus sutvarkyti. Karantinas kainuoja – ne mes mokame, o jūs. Ir tai ne pigiai. Be to, šuo patiria stresą – svetima vieta, svetimi žmonės, neaišku kiek laiko. Todėl aš visada kartoju – patikrinkite dokumentus tris kartus. Mes taip pat patikriname prieš kelionę, bet kartais klaidos pasimato tik pasienyje. Pavyzdžiui, mikroschemos numeris gali būti neteisingai nuskaitytas arba veterinaras gali būti padaręs klaidą paso duomenyse. Geriau išspręsti šias problemas prieš kelionę, nei muitinėje.

17. Kiek laiko trunka muitinės procedūros?

Nuo 30 minučių iki 3 valandų. Viskas priklauso nuo to, kiek transporto priemonių eilėje ir kaip greitai dirba pareigūnai. Mes paprastai kertame sieną per „Eurotunelį“ arba keltu iš Olandijos ar Prancūzijos. „Eurotunelis“ paprastai greitesnis – apie 35 minutės pačio traukinio, plius patikra. Keltas trunka ilgiau – 1,5-2 valandos plaukimo, plius patikra abiejose pusėse. Bet keltas turi privalumą – galima išvesti šunį į denį, kad jis gautų gryno oro. Žinoma, ne visi šunys mėgsta vandenį. Turėjome atvejį, kai labradoras taip bijojo bangų, kad reikėjo jį nešti atgal į vidų. Kiekvienas šuo – skirtingas.

18. Ar reikia mokėti muito mokesčius?

Už gyvūną – ne. Gyvūnai nėra prekė, kuri apmokestinama muitu. Bet jei kartu vežate kažką daugiau – pavyzdžiui, šuns ėdalo atsargų, žaislų ar kitų daiktų – tai gali būti apmokestinama, jei viršija leistinas normas. Paprastai nedidelis kiekis asmeniniam naudojimui problemų nesukelia. Bet jei vežate 20 kilogramų ėdalo – gali kilti klausimų. Mes patariame vežti tik būtiniausią kiekį – porą dienų maisto, kol rasite parduotuvę Kardife. Šunų ėdalo ten tikrai netrūksta, ir kainos nėra kosminės. Aišku, jei jūsų šuo turi specialią dietą – tada suprantu norą vežti savo.

Atvykimas – šuns pervežimas į Kardifą pristatymas

19. Kur konkrečiai pristatote šunį Kardife?

Paprastai pristatome tiesiai į nurodytą adresą – namus, butą ar kitą vietą, kurioje gyvensite. Kardifas nėra didžiulis miestas, todėl problemų su pristatymu nebūna. Bet jei gyvenate už Kardifo ribų – pavyzdžiui, kaime aplink – gali tekti derinti. Mes važiuojame iki pat durų, ne kažkur į centrą ir „susitinkam“. Vienas klientas gyveno kažkur už 30 km nuo Kardifo, ir navigacija mums parodė kelią per laukus. Ne pats patogiausias kelias, bet mes radome. Svarbiausia – tikslus adresas ir telefono numeris, kad galėtume susisiekti, jei kažkas neaišku.

20. Ką daryti, jei negaliu priimti šuns nurodytu laiku?

Praneškite kuo anksčiau. Mes suprantame, kad gyvenimas nenuspėjamas – gali būti, kad susirgote, kad negalite išeiti iš darbo, kad kažkas atsitiko. Bet mes turime planą ir kitų klientų, todėl kuo anksčiau pranešite – tuo lengviau viską perorganizuoti. Yra buvę, kad klientas dingo – neatsiliepė į skambučius, neatsakė į žinutes. Šuo stovėjo mikroautobuse, mes nežinojome, ką daryti. Galiausiai palikome pas pažįstamą, kol klientas atsirado po 6 valandų. Tai ne pats geriausias scenarijus. Todėl – būkite pasiekiami kelionės dieną. Tai ne prašymas, tai būtinybė.

21. Kaip elgtis, kai šuo atvykstą į naują vietą?

Leiskite jam adaptuotis. Neskubėkite iš karto vesti į ilgus pasivaikščiojimus, nekvieskite svečių, nedarykite triukšmo. Šuo patyrė ilgą kelionę, nauja vieta, nauji kvapai – jam reikia laiko. Pirmą dieną leiskite jam tyrinėti aplinką po truputį. Įdėkite jo guolį, dubenėlius, žaislus – kad jaustų kažką pažįstamo. Antra – nustatykite rutiną: pasivaikščiojimai tuo pačiu metu, maistas tuo pačiu metu. Šunys mėgsta rutiną. Trečia – nesijaudinkite, jei pirmą dieną jis neėda arba elgiasi keistai. Tai normalu. Bet jei tai tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas – kreipkitės į veterinarą. Galbūt tai ne stresas, o kažkas kita.

22. Ką daryti, jei šuo pabėgo atvykus?

Tai baisiausias košmaras, bet tai nutinka. Ypač jei šuo išsigandęs arba nepažįsta aplinkos. Pirmiausia – ne panikuokite (žinau, lengviau pasakyti). Iš karto praneškite vietinei gyvūnų prieglaudai ir policijai. JK veikia „DogLost“ tinklas – jie padeda ieškoti dingusių šunų. Antra – paskleiskite informaciją socialiniuose tinkluose – Facebook grupės Kardife yra aktyvios. Trečia – palikite jo guolį arba drabužį su savo kvapu prie durų – kartais šunys grįžta į tą vietą. Mes turėjome vieną atvejį – šuo pabėgo per pirmą valandą atvykęs. Laimei, jį rado po 4 valandų, už 3 km nuo namų. Vis dar buvo išsigandęs, bet sveikas.

Kainos – šuns pervežimas į Kardifą kainodara

23. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Kardifą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: šuns dydžio, poreikio papildomoms paslaugoms (pavyzdžiui, jei reikia specialaus narvo), sezono. Paprastai kaina svyruoja tarp 350-600 eurų už vidutinio dydžio šunį. Dideli šunys – brangiau, nes užima daugiau vietos ir reikia didesnio narvo. Maži šunys – pigiau. Bet tai ne taisyklė be išimčių – kartais mažas šuo reikalauja daugiau dėmesio nei didelis. Pavyzdžiui, čihuahua, kuris visą kelią cypia – jis užima mažai vietos, bet nervina visus aplinkui. Kaina taip pat priklauso nuo to, ar vežate vieną šunį, ar kelis. Grupiniam pervežimui taikome nuolaidą.

24. Ar kaina priklauso nuo šuns dydžio?

Taip, bet ne tik nuo dydžio. Svarbu ir svoris, ir veislė. Pavyzdžiui, prancūzų buldogas yra mažas, bet sveria daugiau nei atrodo. O ilgaplaukis kolis užima daugiau vietos nei trumpaplaukis to paties dydžio šuo. Mes vertiname ne tik matmenis, bet ir praktiškumą. Kainos kategorijos: iki 10 kg, 10-25 kg, 25-40 kg, virš 40 kg. Kiekviena kategorija turi savo kainų rėžį. Bet jei jūsų šuo yra kažkur tarp kategorijų – tarkimės. Nesu robotas, kuris skaičiuoja pagal formulę. Kartais žiūriu į šunį ir sakau – „žinok, jis telpa į mažesnę kategoriją, mokėk mažiau“. Nes taip sąžininga.

25. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

Paprastai prašome 30 proc. avansą užsakant vietą, likutį – prieš išvykstant. Tai standartinė praktika. Avansas reikalingas tam, kad rezervuotume vietą – mes turime ribotą skaičių vietų, ir jei jūs užsisakote, bet neatvykstate, mes prarandame pajamas. Bet suprantu, kad ne visi nori mokėti iš anksto. Todėl su nuolatiniais klientais dirbame lanksčiau – kartais moka viską pabaigoje. Naujiems klientams – avansas privalomas. Ne dėl to, kad nepasitikiu, bet dėl to, kad turėjau patirties, kai žmogus užsisakė, mes laukėme, o jis tiesiog neatsiliepė. Po tokių atvejų avansas tampa būtinybe.

26. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti, bet visada informuojame iš anksto. Papildomi mokesčiai gali atsirasti dėl: nestandartinio narvo poreikio (jei jūsų šuo yra labai didelis arba turi specifinių poreikių), papildomų sustojimų (jei prašote pristatyti ne į Kardifą, o kur nors toliau), dokumentų tvarkymo (jei reikia skubiai gauti sertifikatą). Bet tai ne paslėpti mokesčiai – visada pasakome prieš kelionę. Vienas dalykas, kurio nemėgstu – kai kas nors sako „o tai čia nebuvo įskaičiuota?“ Po to, kai viską paaiškinome raštu. Todėl visada prašome – perskaitykite sutartį prieš pasirašydami. Mes neslepiame nieko, bet negalime atsakyti už tai, kas nebuvo perskaityta.

Šunų pervežimas į Kardifą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo tiek iš jūsų, tiek iš mūsų. Svarbiausia – dokumentai, pasiruošimas ir komunikacija. Mes vežame kasdien, žiname kelią, žiname procedūras, bet be jūsų bendradarbiavimo nieko nebus. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.