Šunų pervežimas Velsas. Vežame kiekvieną dieną

Velsas – ne pati populiariausia kryptis tarp lietuvių, bet tų, kurie ten kraustosi, skaičius auga. Ir dažnai jie turi šunis. Šunų pervežimas į Velsą turi savo specifiką – ne viskas taip pat kaip vežant į Angliją, nors taisyklės panašios. Aš pats vežiau ne vieną šunį į Kardifą, Svonzą ir mažesnius Velsso miestus. Žinau, kad žmonės dažnai nežino, ko tikėtis. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu. Ne viskas bus paprasta, bet geriau žinoti tiesą iš anksto. Velsas gražus, bet kelionė iki ten ilga, ir šuo turi būti pasiruošęs.

Pasiruošimas – šunų pervežimas Velsas

1. Kuo skiriasi šunų pervežimas į Velsą nuo pervežimo į Angliją?

Teisiškai – beveik niekuo. Velsas yra Jungtinės Karalystės dalis, todėl taikomi tie patys reikalavimai kaip ir Anglijai. Bet praktiškai yra skirtumų. Pirma, Velsas turi mažiau pasienio kontrolės punktų – dažniausiai reikia praeiti patikrą Anglijoje, o tada važiuoti į Velsą. Antra, Velse mažiau veterinarijos klinikų, todėl jei kas nors nutinka kelyje, gali būti sunkiau rasti pagalbą. Trečia, keliai Velse siauresni ir vingiuotesni – mikroautobusams su priekabomis tai gali būti iššūkis. Vienas mano klientas norėjo, kad pristatyčiau šunį tiesiai į mažą kaimelį Velse – kelias buvo toks siauras, kad vos tilpome. Bet pavyko.

2. Kiek laiko trunka kelionė iki Velso?

Priklauso nuo to, kur Velse. Iki Kardifo – maždaug 26-30 valandų iš Vilniaus. Iki mažesnių miestų šiaurės Velse – dar 2-3 valandos papildomai. Kelionė ilga, ir šuo turi būti tam pasiruošęs. Mes darome sustojimus kas 3-4 valandas, bet vis tiek tai ilgas laikas praleistas transporto priemonėje. Vienas šuo, kurį vežiau į Aberistvitą, kelionė truko 34 valandas – dėl kelių darbų Vokietijoje ir keltų vėlavimo. Šuo buvo pavargęs, bet sveikas. Savininkas laukė su pledu ir dubenėliu vandens. Tai šildo širdį.

3. Kokių dokumentų reikia šunų pervežimui į Velsą?

Tų pačių, kaip ir į Angliją: pasas, mikročipas, pasiutligės skiepas, pasiutligės antikūnų tyrimas (jei reikia), sveikatos sertifikatas ir Animal Health Certificate. Velsas neturi atskirų reikalavimų – viskas reguliuojama centriniu lygmeniu. Bet yra vienas niuansas – Velse galioja papildomi šunų pavadėlių reikalavimai tam tikrose vietose. Tai ne dokumentas, bet taisyklė, kurios reikia laikytis. Pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose šunys turi būti ant pavadėlio visą laiką. Tai skiriasi nuo Lietuvos, kur šunys gali lakstyti laisvai. Prisitaikykite prie vietinių taisyklių.

4. Ar reikia pasiutligės antikūnų tyrimo vežant šunį į Velsą?

Taip, jei šuo skiepytas pirmą kartą arba jei tarp skiepų buvo didesnė nei metų pertrauka. Antikūnų tyrimas atliekamas praėjus 30 dienų po skiepo, o kelionė galima tik praėjus 3 mėnesiams po teigiamo tyrimo. Tai reiškia, kad nuo skiepo iki kelionės praeina mažiausiai 4 mėnesiai. Jei šuo skiepytas reguliariai be pertraukų, antikūnų tyrimo gali nereikėti – bet tai turi būti aiškiai pažymėta pase. Vienas klientas manė, kad jo šuo skiepytas reguliariai, bet paaiškėjo, kad vienas skiepas pavėluotas dviem savaitėmis. Teko daryti antikūnų tyrimą. Patikrinkite datas pase.

5. Kiek iš anksto reikia pradėti ruoštis?

Idealiu atveju – 4-5 mėnesiai prieš kelionę. Jei šuo jau turi galiojantį antikūnų tyrimą, užteks ir 1-2 mėnesių. Bet nerekomenduoju pradėti mažiau nei prieš mėnesį – veterinarai turi savo grafikus, dokumentai užtrunka, ir visada gali būti netikėtumų. Vienas klientas pradėjo ruoštis prieš tris savaites – pamanė, kad užteks laiko. Nepavyko. Sveikatos sertifikatą gavo tik po kelionės datos. Teko atidėti kelionę dviem savaitėms. Planuokite su laiko rezervu. Geriau pasiruošti per anksti, nei per vėlai.

Dokumentai – šunų pervežimas Velsas

6. Kas yra Animal Health Certificate ir kur jį gauti?

Animal Health Certificate (AHC) yra dokumentas, kurį išduoda valstybinis veterinaras ir kuris reikalingas kiekvienai kelionei į Jungtinę Karalystę po Brexit. Jis pakeitė ES gyvūno pasą, kuris anksčiau galiojo ir JK. AHC galioja tik vienai kelionei – tai reiškia, kad kiekvieną kartą keliaujant reikia naujo sertifikato. Jį išduoda VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) arba jos įgaliotas veterinaras. Procesas trunka kelias dienas, todėl reikia kreiptis iš anksto. Vienas klientas skundėsi, kad AHC kainuoja per daug – sutinku, tai erzina. Bet taisyklės yra taisyklės. Be AHC šuo tiesiog nebus įleistas.

7. Ką daryti, jei šuns pasas išduotas seniau nei prieš metus?

Senas pasas vis dar galioja, jei skiepai atnaujinti. Bet AHC vis tiek reikia – pasas vienas neužtenka. Pasas reikalingas tam, kad veterinaras galėtų patikrinti skiepų istoriją ir mikročipo numerį. Be paso negalima gauti AHC. Taigi, jei pasas pasimetęs arba sugadintas, pirmiausia reikia gauti dublikatą. Tai gali užtrukti kelias savaites. Vienas atvejis – šuns pasas buvo sulietas kava. Veterinaras galėjo perskaityti dalį informacijos, bet ne viską. Teko kreiptis į VMVT ir prašyti duomenų iš sistemos. Užtruko dvi savaites. Saugokite pasą kaip pasą.

8. Ar reikia papildomų skiepų vežant šunį į Velsą?

Pasiutligės skiepas privalomas. Be to, rekomenduojama turėti skiepus nuo šunų maro, parvoviruso, hepatito ir leptospirozės. Velse yra daugiau laukinių gyvūnų nei Lietuvoje – lapės, kurios gali nešioti pasiutligę (nors tai reta), ir įvairių parazitų. Be to, Velse yra specifinė liga – Alabama rot, kuri plinta per užterštus vandenis. Tai reta, bet pasitaiko. Veterinarai Velse rekomenduoja papildomus skiepus, priklausomai nuo to, kur gyvensite. Pasikonsultuokite su veterinaru prieš kelionę. Vienas šuo, kurį vežiau, susirgo leptospiroze praėjus mėnesiui po atvykimo – savininkas nebuvo paskiepytas. Laimei, pasveiko.

9. Kiek kainuoja visi dokumentai šunų pervežimui į Velsą?

Maždaug tiek pat, kaip ir į Angliją. Pasas – 20-40 eurų, mikročipas – 15-30 eurų, pasiutligės skiepas – 20-40 eurų, antikūnų tyrimas – 80-150 eurų, sveikatos sertifikatas – 30-60 eurų, AHC – 50-100 eurų. Iš viso – 200-400 eurų, priklausomai nuo klinikos ir to, kiek skiepų reikia. Tai nėra pigu, bet be šių dokumentų kelionė neįmanoma. Vienas klientas bandė sutaupyti ir praleido antikūnų tyrimą – šuo buvo sulaikytas karantine, ir tai kainavo 1500 svarų. Pigiau būtų buvę padaryti tyrimą iš karto. Nemeluokit sau – dokumentai yra būtini.

10. Ar galiu naudoti tą patį AHC grįžtant atgal?

Ne. AHC galioja tik vienai kelionei – į vieną pusę. Grįžtant iš Velso į Lietuvą reikia naujo dokumento. Bet grįžtant į ES taisyklės paprastesnės – užtenka ES gyvūno paso su galiojančiais skiepais. Taigi, jei grįžtate į Lietuvą, pasas užtenka. Bet jei vėl norite keliauti į Velsą, reikia naujo AHC. Tai reiškia papildomas išlaidas kiekvienai kelionei. Suprantu, kad tai erzina, ypač jei dažnai keliaujate pirmyn atgal. Bet po Brexit tokios taisyklės. Kol kas niekas nesikeičia.

Kelionė – šunų pervežimas Velsas

11. Koks geriausias maršrutas vežant šunį į Velsą?

Populiariausias maršrutas: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija arba Belgija – keltas arba Eurotunnelis – Anglija – Velsas. Alternatyvus maršrutas per Prancūziją – ilgesnis, bet kartais pigesnis. Mes paprastai važiuojame per Olandiją ir keltu iš Roterdamo arba Hook of Holland į Harwichą, o tada per Angliją į Velsą. Tai trunka apie 26-30 valandų. Eurotunnelis greitesnis, bet brangesnis. Vienas klientas prašė važiuoti per Daniją ir Švediją – tai įmanoma, bet ilgiau. Pasirinkite maršrutą atsižvelgdami į kainą, laiką ir šunų komfortą.

12. Ar šuo gali vaikščioti kelionės metu?

Taip, per sustojimus. Mes stojame kas 3-4 valandas ir leidžiame šunims išeiti, pasivaikščioti, atsigerti vandens. Sustojimai trunka 15-30 minučių. Šuo turi būti ant pavadėlio – tai privaloma visose šalyse, kuriose važiuojame. Be to, šuo turi turėti antkaklį su identifikacijos žyme – mikročipo numeriu ir savininko kontaktų. Vienas šuo, kurį vežiau, labai mėgo ilgus pasivaikščiojimus – per kiekvieną sustojimą reikėdavo vaikščioti 20 minučių. Tai užtrukdavo, bet šuo buvo laimingesnis. Laimei, kiti gyvūnai mikroautobuse buvo ramūs ir laukė.

13. Ką daryti, jei šuo serga kelyje?

Pirmiausia – sustoti saugioje vietoje ir įvertinti situaciją. Jei šuo vemia arba viduriuoja, tai gali būti stresas arba pykinimas nuo važiavimo. Duokite vandens ir palaukite. Jei simptomai nepraeina per valandą, ieškokite veterinaro. Mes turime kontaktus veterinarų visame maršrute – nuo Varšuvos iki Kardifo. Vienas nemalonus atvejis – šuniui prasidėjo viduriavimas Vokietijoje, vidury nakties. Radome budintį veterinarą, gavome vaistų, ir kelionė tęsėsi. Bet tai kainavo 3 valandas ir 150 eurų. Tokių dalykų neplanuoji, bet jiems reikia būti pasiruošus.

14. Ar šuo gali keliauti su kitais gyvūnais?

Taip, bet reikia atsižvelgti į šuns charakterį. Jei šuo agresyvus arba labai bijo kitų gyvūnų, geriau vežti atskirai. Mes paprastai skiriame šunis nuo kačių – atskiri skyriai, kad nebūtų streso. Bet du draugiški šunys gali keliauti kartu, net jei jie nepažįsta vienas kito. Vienas atvejis – du šunys, kurie nebuvo susitikę prieš kelionę, tapo geriausiais draugais kelyje. Žaidė, miegojo šalia, dalinosi vandeniu. Tai gražu. Bet kitas atvejis – du šunys susipyko per pirmą sustojimą. Teko juos atskirti. Kiekvienas šuo skirtingas.

15. Ką daryti, jei šuo loja visą kelionę?

Tai dažna problema, ypač su jaunais arba nervingais šunimis. Pirmiausia – pratinkite šunį prie transporto priemonės prieš kelionę. Antra – naudokite raminamuosius preparatus, jei veterinaras rekomenduoja. Trečia – įdėkite į dėžę kažką su savo kvapu. Ketvirta – uždenkite dėžę antklode, kad šuo matytų mažiau aplinkos. Penkta – paleiskite raminančią muziką. Mes turime specialų grojaraštį šunims – ramūs garsai, kurie padeda atsipalaiduoti. Vienas šuo lėjo pirmas 4 valandas, o paskui nutilo – pavargo. Kartais reikia tiesiog palaukti. Bet jei šuo loja nuolat 10 valandų, tai kenkia ir jam, ir kitiems gyvūnams.

Atvykimas – šunų pervežimas Velsas

16. Kur Velse praeiti pasienio patikrą?

Velsas neturi savo pasienio kontrolės punktų gyvūnams – patikra vyksta Anglijoje. Dažniausiai tai būna Doveris, Folkstonas (Eurotunnelis) arba Harwichas (keltas). Po patikros važiuojate į Velsą be papildomų patikrinimų. Bet jei keliaujate keltu tiesiai į Velsą (pavyzdžiui, iš Dublinos į Holyheadą), patikra vyksta atvykimo uoste. Šiuo atveju reikia žinoti, kuris uostas turi BCP (Border Control Post). Ne visi uostai turi. Patikrinkite prieš kelionę. Vienas klientas atplaukė į mažą uostą, kuris neturėjo BCP – teko važiuoti į kitą uostą patikrai. Tai užtruko papildomą pusdienį.

17. Ką daryti atvykus į Velsą?

Pirmiausia – leiskite šuniui adaptuotis. Nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai. Velsas kitoks nei Lietuva – drėgniau, vėjuočiau, kalnuočiau. Šuniui gali prireikti kelių dienų, kad priprastų. Antra – suraskite veterinarą. Velse veterinarijos klinikų mažiau nei Anglijoje, todėl geriau iš anksto susirasti. Trečia – sužinokite vietines taisykles dėl šunų – kur galima vaikščioti be pavadėlio, kur draudžiama, kur reikia surinkti išmatas. Ketvirta – nusipirkite vietinį šunų draudimą, jei neturite. Vienas klientas atvyko į Velsą ir nežinojo, kad nacionaliniuose parkuose šunys turi būti ant pavadėlio – gavo baudą.

18. Ar Velse yra šunų draudimas?

Taip, yra keletas draudimo kompanijų, kurios siūlo šunų draudimą Velse. Tai gali būti sveikatos draudimas (veterinaro išlaidoms) arba atsakomybės draudimas (jei šuo sužeidžia kitą gyvūną arba žmogų). Kai kurie draudimai galioja visoje JK, kiti – tik Velse. Patikrinkite sąlygas prieš pirkdami. Vienas klientas turėjo draudimą, kuris galiojo tik Anglijoje – Velse negaliojo. Teko pirkti naują. Be to, kai kurie draudimai neapima senų šunų arba tam tikrų veislių. Skaitykite smulkų šriftą. Tai nuobodu, bet svarbu.

19. Ką daryti, jei šuo nenori eiti pasivaikščioti Velse?

Tai normalu pirmomis dienomis. Šuo patiria stresą nuo kelionės ir naujos aplinkos. Duokite jam laiko – neverskite eiti pasivaikščioti, jei nenori. Palikite atviras duris, kad galėtų išeiti, kai norės. Po kelių dienų smalsumas nugalės baimę. Vienas šuo, kurį vežiau, tris dienas nenorėjo išeiti iš namų. Ketvirtą dieną išbėgo į kiemą ir pradėjo tyrinėti. Po savaitės jau lakstė po kalvas kaip vietinis. Suteikite jam laiko ir erdvės. Neskubinkite adaptacijos.

20. Ar Velse yra šunų mokyklų?

Taip, yra. Didesniuose miestuose – Kardife, Svonze, Nporte – rasite šunų mokyklų ir dresuotojų. Mažesniuose miestuose gali būti sunkiau. Bet internete galite rasti dresuotojų, kurie atvažiuoja į namus. Be to, Velse yra daug šunų parkų, kur galima leisti šuniui bėgioti laisvai ir socializuotis su kitais šunimis. Tai svarbu, ypač jei jūsų šuo nebuvo pratęs prie kitų šunų. Vienas klientas atsivežė šunį, kuris niekada nebuvo matęs kitų šunų – pirmas susitikimas parke buvo chaotiškas. Bet po kelių savaičių šuo jau žaidė su kitais. Laikas ir kantrybė.

Vežėjas – šunų pervežimas Velsas

21. Ar vežėjas veža tiesiai į Velsą?

Kai kurie vežėjai veža tik iki Londono arba kitų didžiųjų Anglijos miestų, o iki Velso reikia važiuoti pačiam. Mes vežame tiesiai į Velsą – iki Kardifo, Svonzo, Nporto arba bet kurio kito miesto. Bet jei adresas labai nutolęs nuo pagrindinio maršruto, gali būti papildomas mokestis. Pavyzdžiui, pristatymas į mažą kaimelį šiaurės Velse gali kainuoti papildomai 50-100 eurų. Visada patikrinkite, ar vežėjas veža iki jūsų adreso, ar tik iki tam tikro miesto. Vienas klientas manė, kad vežėjas pristatys šunį iki namų, bet paaiškėjo, kad tik iki Kardifo stoties. Teko pačiam važiuoti 2 valandas pasiimti.

22. Kiek kainuoja šunų pervežimas į Velsą?

Priklauso nuo vežėjo, maršruto ir šuns dydžio. Paprastai 350-800 eurų už vieną šunį. Maži šunys pigiau, dideli brangiau. Jei vežate du šunis iš tos pačios šeimos, kartais taikoma nuolaida. Mes imame 400-600 eurų už vidutinio dydžio šunį, priklausomai nuo to, kur Velse. Į kainą įeina dokumentų patikra, transportavimas, maitinimas ir pristatymas iki durų. Neįeina dokumentų tvarkymas – tai papildomai. Vienas klientas rado vežėją už 200 eurų – atrodė įtartinai pigu. Ir buvo. Šuo atvyko be vandens, alkanas ir išsigandęs. Kartais pigiau reiškia brangiau.

23. Ar galiu pasirinkti vežėją, kuris specializuojasi šunų pervežime?

Taip, ir tai rekomenduoju. Specializuoti vežėjai žino šunų poreikius, turi patirties su skirtingomis veislėmis ir gali reaguoti į netikėtas situacijas. Bendri vežėjai, kurie veža viską – nuo baldų iki gyvūnų – gali neturėti pakankamai žinių. Vienas atvejis – bendras vežėjas nežinojo, kad tam tikri šunys negali būti vežami kartu su katėmis. Rezultatas – stresas visiems. Specializuotas vežėjas tokių klaidų nedaro. Taip, specializuotas vežėjas brangiau. Bet už tai gaunate ramybę, kad jūsų šuo saugus.

24. Ką daryti, jei vežėjas vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir paklausti, kas vyksta. Gali būti daug priežasčių – spūstys, kelių darbai, orai, keltų vėlavimai. Geras vežėjas informuoja iš anksto, jei žino, kad vėluos. Bet kartais vėlavimas netikėtas. Mes visada stengiamės pranešti kuo greičiau. Jei vėlavimas ilgas – daugiau nei 6 valandos – galite prašyti nuolaidos arba kompensacijos. Bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Vienas klientas laukė 8 valandas – davėme 10 proc. nuolaidą kitai kelionei. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas neatsako į skambučius, tai blogas ženklas.

25. Ar galiu atšaukti užsakymą, jei radau pigesnį vežėją?

Techniškai galite, bet tai nemandagu. Jei jau pasirašėte sutartį, galioja atšaukimo sąlygos. Paprastai – jei atšaukiate likus daugiau nei 7 dienoms, grąžinama visa suma. Jei mažiau – tik dalis arba nieko. Be to, jei atšaukiate paskutinę dieną, vežėjas gali prarasti pajamas, nes negalėjo užimti vietos kitu klientu. Mes suprantame, kad žmonės ieško geresnių pasiūlymų, bet prašome būti sąžiningiems. Jei radote pigesnį variantą, pasakykite iš karto, ne paskutinę dieną. Tai paprasta pagarba.

26. Ką daryti, jei nesu patenkintas paslauga?

Pirmiausia – pasakykite vežėjui. Dauguma problemų išsprendžiamos, jei apie jas pranešama laiku. Mes visada klausiame klientų atsiliepimų po kelionės – jei kažkas negero, norime žinoti. Jei vežėjas nereaguoja į jūsų skundą, galite kreiptis į vartotojų teisių apsaugą arba palikti atsiliepimą internete. Bet pirmiausia – duokite vežėjui galimybę ištaisyti klaidą. Vienas klientas buvo nepatenkintas, kad kelionė užtruko ilgiau – pasiūlėme nuolaidą kitai kelionei, ir jis liko patenkintas. Komunikacija išsprendžia daugumą problemų.

Šunų pervežimas į Velsą nėra sudėtingas, bet reikalauja pasiruošimo. Svarbiausia – dokumentai, tinkamas vežėjas ir kantrybė. Velsas graži šalis, ir jūsų šuo ten bus laimingas. Bet kelionė iki ten ilga, todėl pasirūpinkite, kad ji būtų kuo patogesnė. Rinkitės vežėją atsargiai, klauskite klausimų, tikrinkite atsiliepimus. Jūsų šuo vertas geriausio. Mes vežame kiekvieną dieną, bet svarbiau ne dažnumas, o kokybė. Saugi kelionė yra svarbiau nei greita kelionė.