Į Angliją gyvūnų vežimas, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš trejus metus pradėjau vežti gyvūnus į Angliją, nežinojau, kiek niuansų turi šis procesas. Dabar, po šimtų sėkmingų pervežimų, galiu pasakyti – gyvūnų vežimas į Angliją yra viena iš tų paslaugų, kur reikia ne tik transporto, bet ir žinių, patirties bei kantrybės. Kiekvienas gyvūnas – asmenybė, kiekvienas šeimininkas – su savo istorija. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę. Ne iš vadovėlio, o iš realios patirties.

Pasiruošimas – į Angliją gyvūnų vežimas

1. Nuo ko pradėti ruošiant gyvūną kelionei į Angliją?

Pirmiausia – veterinaras. Patikrinkite, ar gyvūnas turi mikročipą, ar skiepytas nuo pasiutligės. Jei ne – pradėkite dabar, nes po skiepo reikia laukti 21 dieną. Tada sužinokite, kokie dokumentai reikalingi – veterinarinė pažyma, echinokokozės gydymas (šunims). Trečia – pripratinkite gyvūną prie narvo. Ketvirta – susisiekite su vežėju ir užsisakykite paslaugą. Visa tai geriausia daryti bent mėnesį prieš numatomą kelionę. Vieną kartą klientas paskambino pirmadienį, o penktadienį jau turėjo būti Londone. Paaiškinau, kad neįmanoma – dokumentai negali būti paruošti taip greitai.

2. Kokių skiepų reikia gyvūnui vykstant į Angliją?

Privalomas – pasiutligės skiepas. Be jo nėra ką net kalbėti. Jis turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei pirmas skiepas – laukite. Jei revakcinacija – galima važiuoti iš karto, jei padaryta laiku. Be pasiutligės, rekomenduojama – skiepai nuo maro, parvoviruso (šunims), kačių gripo (katėms). Anglijoje neprašys šių skiepų dokumentų, bet veterinaras gali rekomenduoti. Vieną kartą šuo atvyko be pasiutligės skiepo – teko laukti tris savaites. Šeimininkas nežinojo, kad reikia. Dabar visada perspėjame iš anksto.

3. Ką reiškia mikročipavimas ir kodėl jis privalomas?

Mikročipavimas – tai mažo čipo (ryžio grūdo dydžio) implantavimas po oda. Procedūra trunka kelias sekundes, kaip paprasta injekcija. Mikročipe – unikalus 15 skaitmenų numeris, kuris susiejamas su gyvūno dokumentais. Be mikročipo negalima skiepyti nuo pasiutligės (teisingiau, skiepas nebus pripažintas), negalima gauti veterinarinės pažymos, negalima keliauti. Mikročipas – tai gyvūno asmens kodas. Seni čipai kartais neatitinka ISO standarto – tada reikia persičipuoti. Vienas klientas turėjo tokį atvejį – veterinaras JK negalėjo nuskaityti. Teko ieškoti specialaus skaitytuvo.

4. Kiek laiko trunka pasiruošimas gyvūno kelionei?

Mažiausiai 3-4 savaites, kartais ilgiau. Jei gyvūnas nėra skiepytas – 21 diena laukimo po skiepo. Tada veterinarinė pažyma – išduodama ne anksčiau kaip likus 10 dienų iki kelionės. Echinokokozės gydymas – ne anksčiau kaip prieš 120 valandų ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į Angliją. Taigi, jei norite išvažiuoti šeštadienį, vaistus reikia duoti pirmadienį arba antradienį. Tikslumas svarbu. Buvo atvejis, kai veterinaras davė vaistus per anksti – teko kartoti. Šeimininkas nervinosi, bet geriau taip, nei gyvūnas sulaikytas pasienyje.

5. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Angliją?

Mikročipo numeris, pasiutligės skiepo įrašas, veterinarinė sveikatos pažyma (galioja 10 dienų), echinokokozės gydymo įrašas (šunims). Visi dokumentai – originalūs, su veterinaro parašu ir antspaudu. Kopijos nepriimamos. Veterinarinė pažyma turi būti anglų kalba arba su oficialiu vertimu. Vieną kartą klientas pats išvertė – pasienyje nepriėmė. Teko ieškoti vertėjo. Be to, jei gyvūnas keliauja be šeimininko – reikia įgaliojimo. Visada prašome atsiųsti dokumentų kopijas prieš kelionę, kad galėtume patikrinti.

Kelionė – į Angliją gyvūnų vežimas

6. Koks maršrutas geriausias vežant gyvūną į Angliją?

Populiariausias – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Prancūziją, tada keltu iš Calais į Doverį arba Eurotuneliu. Kelionė trunka apie 24-36 valandas, priklausomai nuo sustojimų. Mes visada darome sustojimus – gyvūnams reikia išeiti, atsigerti, pailsėti. Vieną kartą dėl audros keltas vėlavo 6 valandas – gyvūnai nervinosi, bet ištvėrė. Svarbiausia – kad būtų prižiūrimi, gautų vandens ir maisto. Ilgesnė kelionė nėra tragedija, jei viskas daroma teisingai. Saugumas svarbiau nei greitis.

7. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Priklauso nuo gyvūno. Šunys – pripratinkite prie narvo, išveskite ilgam pasivaikščiojimui prieš kelionę, nešerkite 4-6 valandas. Katės – pripratinkite prie nešioklės, naudokite feromoninius purškiklius, įdėkite kažką su namų kvapu. Bendrai – vanduo visada turi būti, maistas pagal poreikį, tinkama temperatūra. Vienas šuo bijojo mašinos – šeimininkė sakė, kad taip nuo mažens. Po 5 valandų priprato ir užmigo. Kartais tiesiog reikia laiko. Svarbu – nepergyventi pačiam, nes gyvūnas jaučia jūsų emocijas.

8. Ar galiu lydėti savo gyvūną kelionėje?

Taip, ir tai netgi geriau. Gyvūnas jaučiasi saugiau, kai šalia šeimininkas. Mes siūlome keleivių vietas – sėdite šalia savo gyvūno, prižiūrite, raminote. Kaina kitokia – mokate už vietą, bet gyvūno pervežimas įeina. Tai populiarus variantas. Vienas vyras lydėjo savo šunį visą kelią – sėdėjo šalia narvo, kalbėjo, glostė. Šuo buvo ramus kaip niekada. Be šeimininko jis būtų nervinavęs. Taigi, jei galite – lydėkite. Gyvūnas jums padėkos (žinoma, ne žodžiais).

9. Ką daryti, jei negaliu lydėti gyvūno?

Ne problema. Mes vežame gyvūnus be šeimininkų kas savaitę. Palikite mums dokumentus, kontaktus, instrukcijas apie gyvūną. Mes prižiūrime visos kelionės metu – maitiname, girdome, leidžiame pasivaikščioti. Šeimininkas gauna naujienos – nuotraukas, žinutes. Vieną kartą šeimininkė skambino kas 2 valandas – suprantu, kad jaudinasi, bet kartais reikia pasitikėti. Mes žinome, ką darome. Gyvūnas saugus, prižiūrimas. Po kelionės visada pranešame, kad viskas gerai.

10. Kiek kartų reikia sustoti kelionės metu?

Kas 3-4 valandas minimumas. Gyvūnas turi išeiti, pasivaikščioti, atsigerti vandens. Mes planuojame maršrutą su 6-8 sustojimais per 30 valandų. Kiekvienas sustojimas – 15-30 minučių. Naktį sustojame ilgiau. Vieną kartą klientas prašė nestoti – atsisakiau. Gyvūno gerovė svarbiau nei skubėjimas. Be to, pavargęs vairuotojas – pavojus kelyje. Saugumas pirmiausia, visada. Gyvūnas nesupranta, kad reikia skubėti – jis tik jaučia diskomfortą.

Dokumentai – į Angliją gyvūnų vežimas

11. Kas yra veterinarinė sveikatos pažyma?

Tai dokumentas, patvirtinantis, kad gyvūnas yra sveikas ir gali keliauti. Išduoda veterinaras, kuris patikrina gyvūną, mikročipą, skiepų įrašus. Pažyma galioja 10 dienų nuo išdavimo datos. Per šias 10 dienų turite pradėti kelionę. Tai dažnas nesusipratimas – žmonės mano, kad 10 dienų reikia atvykti į Angliją. Ne. 10 dienų – pradėti kelionę. Kelionė gali trukti ir 3-4 dienas. Vieną kartą klientas supainiojo datas – pradėjo 11-ą dieną. Pasienyje dokumentas nebegaliojo. Teko grįžti pas veterinarą.

12. Kas yra echinokokozės gydymas?

Echinokokozė – parazitinė liga, kurią platina kaspinuočiai. Anglija yra laisva nuo šio parazito ir nori tokia išlikti. Todėl kiekvienas šuo turi būti gydytas vaistais. Vaistus duoda veterinaras, kuris įrašo tai į dokumentus. Svarbu – gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 paras) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į Angliją. Tikslumas svarbu. Vienas veterinaras davė vaistus per anksti – teko kartoti. Šeimininkas mokėjo du kartus. Nemalonu, bet kitaip negalima.

13. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą dokumentuose?

Tai nutinka. Dažniausios klaidos – neteisingas mikročipo numeris, klaidinga skiepų data, neteisinga veislė. Vieną kartą veterinaras įrašė „Labrador", o šuo buvo auksaspalvis – „Golden". Muitinėje kilo klausimų. Teko skambinti veterinarui. Kita situacija – pamiršta echinokokozės gydymo data. Dokumentas be datos – negalioja. Patarimas – visada patikrinkite dokumentus prieš išeidami iš klinikos. Du kartus patikrinkite mikročipo numerį. Viena klaida gali sugadinti visą kelionę.

14. Ar senas ES gyvūno pasas vis dar galioja?

Ne. Po Brexit JK išduoti ES pasai nebegalioja kelionėms iš JK į ES. Bet iš ES į JK – reikia veterinarinės pažymos, ne paso. Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Žmonės turi pasą, išduotą prieš keletą metų, ir mano, kad viskas tvarkoje. Bet ne. Vietoj paso – veterinarinė pažyma. Jei pasas išduotas Lietuvos ar kitos ES šalies veterinaro – jis galioja ES viduje, bet ne iš ES į JK. Painu? Taip, bet tokia realybė po Brexit.

15. Ką daryti, jei praradau gyvūno dokumentus?

Blogai, bet ne pasaulio pabaiga. Kreipkitės į veterinarą, kuris skiepijo ir čipavo. Jis turi duomenų bazėje įrašus. Gali išduoti dublikatą arba naują pažymą. Bet tai užtrunka – kelias dienas, kartais savaitę. Jei skubate – turėsite laukti. Vieną kartą šeimininkas pametė dokumentus likus dviem dienoms iki kelionės. Veterinaras išdavė naują pažymą per vieną dieną, bet už papildomą mokestį. Svarbu – mikročipas yra pagrindinis identifikatorius. Jei čipas yra ir duomenys teisingi, dokumentus galima atkurti.

Gyvūnų vežimo sąlygos – į Angliją gyvūnų vežimas

16. Kokiomis sąlygomis vežami gyvūnai?

Gyvūnai vežami specialioje zonoje, atskirai nuo siuntų. Zonoje – vėdinama, temperatūra reguliuojama, švarūs narvai su paklotais. Kiekvienas narvas tvirtinamas, kad nejudėtų. Gyvūnai reguliariai gauna vandens ir maisto. Mes naudojame specialius gertuvės, kurios nepralieja. Temperatūra palaikoma 18-22 laipsniai – ne per karšta, ne per šalta. Vieną kartą vasarą buvo 35 laipsniai – įjungėme kondicionierių iki maksimumo. Gyvūnai patogiai. Svarbiausia – saugumas ir komfortas. Ne taupome gyvūnų sąskaita.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Retas, bet įmanomas atvejis. Turime veterinarinius kontaktus maršrute. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti ar atrodo vangus – sustojame, vertiname. Kartais užtenka vandens ir poilsio. Kartais reikia veterinaro. Vieną kartą šuo pradėjo dusti Lenkijoje – radome kliniką už 20 km. Alerginė reakcija. Veterinaras suleido vaistų, šuo atsigavo. Šeimininkas informuotas iš karto. Tokiais atvejais svarbu veikti greitai, bet ne panikuoti. Mes turime patirties su tokiomis situacijomis.

18. Ar gyvūnai vežami atskirai vienas nuo kito?

Paprastai taip. Kiekvienas gyvūnas turi savo narvą, savo erdvę. Negalima dėti nepažįstamų gyvūnų kartu – jie gali konfliktuoti. Išimtis – tos pačios šeimos gyvūnai, kurie pripratę vienas prie kito. Vieną kartą vežėme du šunis iš tos pačios šeimos – šeimininkė prašė, kad jie būtų kartu. Sutikome, bet tik todėl, kad jie pažinojo vienas kitą. Nepažįstami gyvūnai – visada atskirai. Saugumas pirmiausia.

19. Kaip dažnai gyvūnai maitinami kelionės metu?

Šunys – 2 kartus per dieną, katės – taip pat mažesnėmis porcijomis. Maistas – tas pats, prie kurio gyvūnas pripratęs. Vanduo – visada prieinamas. Prieš kelionę rekomenduojame nešerti 4-6 valandas, kad nepykintų. Bet tai rekomendacija. Vienas šuo negalėjo būti alkanas – pradėdavo loti. Šeimininkė pasakė, kad jį reikia šerti kas 4 valandas – taip ir darėme. Kiekvienas gyvūnas – individualus, todėl prisitaikome.

20. Ką daryti, jei gyvūnas vemja kelionės metu?

Sustojame, valome narvą, keičiame paklotą. Duodame vandens, bet ne maisto. Jei vėmimas kartojasi – vertiname. Kartais užtenka poilsio. Kartais reikia veterinaro. Vieną kartą katė vėmė kas valandą – radome kliniką Lenkijoje. Veterinaras davė vaistų, katė nurimo. Šeimininkė informuota. Svarbu – neignoruoti, bet ir neperdėti. Vėmimas kelionėje – dažnas reiškinys, ypač katėms.

Įstatymai – į Angliją gyvūnų vežimas

21. Kokie įstatymai reglamentuoja gyvūnų vežimą į Angliją?

ES Reglamentas 576/2013, JK Animal Health Certificate reikalavimai, IATA taisyklės, nacionaliniai įstatymai kiekvienoje tranzito šalyje. Lietuvoje – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. JK – Animal Welfare Act 2006. Painu? Taip. Bet vežėjas turi žinoti. Šeimininkui svarbiausia – dokumentai, skiepai, sveikata. Likusiu pasirūpinsime mes. Svarbu – pasitikėti vežėju, kuris žino taisykles.

22. Ar skiriasi taisyklės skirtingoms gyvūnų rūšims?

Taip. Šunys, katės, šeškai – standartiniai reikalavimai. Paukščiai – papildomi tyrimai dėl paukščių gripo. Graužikai – supaprastinta tvarka. Ropliai – CITES leidimai, jei saugomos rūšys. Vieną kartą skambino dėl iguanos – reikėjo specialaus leidimo. Egzotiniai gyvūnai – visada daugiau popierizmo. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei vėliau turėti problemų.

23. Ką sako įstatymas apie gyvūnų gerovę transportuojant?

Griežtai. Negalima vežti ilgiau kaip 24 valandas be pertraukos. Temperatūra turi būti tinkama. Negalima palikti uždaroje mašinoje karštą dieną. Už pažeidimus – baudos. Mes laikomės taisyklių, bet ne visos įmonės taip daro. Pigiausias pasiūlymas kartais reiškia taupymą gyvūnų sąskaita. Būkite atsargūs rinkdamiesi.

24. Ką daryti, jei gyvūnas sulaikytas pasienyje?

Nepanikuoti. Išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai – dokumentų problema. Jei trūksta skiepo – skiepyti ir laukti. Jei mikročipas neskaitomas – persičipuoti. Sunkiausia – karantinas iki 4 mėnesių. Bet tai retai. Paprastai problemas galima išspręsti. Mes turime patirties. Svarbu – bendradarbiauti su pareigūnais.

25. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Angliją?

Mažas gyvūnas – 150-250 eurų, didelis – 250-450 eurų. Pridėkite veterinarą (100-200 svarų), echinokokozės gydymą (20-40 svarų), skiepus (30-60 svarų), narvą (40-100 eurų). Iš viso – 300-800 eurų. Pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias. Mes nesame pigiausi, bet garantuojame saugumą. Kaina priklauso nuo sezono – vasarą brangiau.

Išvada

Gyvūnų vežimas į Angliją – procesas, reikalaujantis pasiruošimo, bet visiškai įmanomas. Svarbiausia – dokumentai, sveikata, patikimas vežėjas. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš, pasirūpinkite skiepais, pripratinkite gyvūną prie narvo. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas – kuo ramiau jūs, tuo ramiau jis. Sėkmės kelionėje.