Londonas Lietuva naminių gyvūnų pervežimas kiekvieną dieną

Kai reikia persikelti iš Lietuvos į Londoną arba atgal, vienas didžiausių rūpesčių dažnai būna ne baldai ar dokumentai – tai augintinis. Šuo arba katė yra šeimos narys, ir jį palikti ne visada įmanoma. Per pastaruosius kelerius metus pastebėjau, kad užklausų dėl naminių gyvūnų pervežimo tarp Londono ir Lietuvos padaugėjo kone tris kartus. Žmonės ieško patikimo varianto, kuris veiktų reguliariai – ne kartą per mėnesį, o kasdien. Toks poreikis atsirado dėl to, kad lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje yra didžiulė, ir situacijų, kai reikia skubiai pervežti augintinį, pasitaiko nuolat. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie tokius pervežimus.

Pagrindai – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Londoną kasdien

1. Ar tikrai vežate gyvūnus kiekvieną dieną maršrutu Lietuva–Londonas?

Taip, tai mūsų pagrindinis maršrutas. Turime nusistovėjusį grafiką – mikroautobusai išvyksta kasdien iš Vilniaus ir Kauno, o Londoną pasiekia per 30–36 valandas, priklausomai nuo eismo ir keltų tvarkaraščio. Vienintelė išimtis būna didžiųjų švenčių dienos, pavyzdžiui, Kalėdos ar Velykos, kai keltai kursuoja rečiau. Bet net tada stengiamės rasti sprendimą. Kartais nutinka taip, kad dėl Lamanšo sąsiaurio keltų vėlavimo kelionė pailgėja keliomis valandomis – tai normali realybė, su kuria susiduria visi vežėjai šiame maršrute.

2. Kokie gyvūnai gali būti vežami?

Dažniausiai vežame šunis ir kates. Taip pat esame gabenę triušių, jūrų kiaulyčių ir net vieną chameleoną – nors pastarasis buvo tikrai neįprastas užsakymas. Pagrindinė sąlyga – gyvūnas turi būti sveikas, turėti visus reikiamus dokumentus ir būti tinkamai supakuotas transportavimui. Šunys paprastai vežami specialiuose transportavimo boksuose, katės – uždarose nešiojimo dėžėse. Labai svarbu, kad gyvūnas pripratęs prie bokso prieš kelionę – kitaip kelionė bus stresinė jam pačiam ir kitiems keleiviams.

3. Kokie dokumentai reikalingi gyvūno pervežimui iš Lietuvos į Londoną?

Po Brexit situacija pasikeitė gana rimtai. Dabar reikia Gyvūno paso (Pet Passport), kurį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas. Jame turi būti pažymėta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės, atlikta mikročipo implantacija ir kraujo antikūnų tyrimas (jei reikia). Be to, reikalingas sveikatos sertifikatas, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šitas sertifikatas galioja vos 10 dienų, todėl laiko planavimas čia labai svarbus. Kartais žmonės suplanuoja viską puikiai, bet pamiršta, kad veterinarui gali prireikti papildomos dienos dokumentams sutvarkyti – ir tada viskas vėluoja.

4. Kiek laiko trunka kelionė su gyvūnu?

Nuo durų iki durų – maždaug 30–36 valandos. Tai priklauso nuo to, kurioje Londono dalyje reikia pristatyti, nes Londonas yra milžiniškas miestas ir kartais vien važiavimas per miestą užtrunka dvi valandas. Pats maršrutas atrodo taip: Lietuva–Lenkija–Vokietija–Olandija–Belgija–Prancūzija–keltas arba Eurotunelis–Anglija. Keltas iš Diunkerko arba Kalė į Doverį trunka apie 2 valandas. Eurotunelis – vos 35 minutes, bet jis brangesnis. Mes dažniausiai renkamės keltą, nes gyvūnams jis patogesnis – galima išeiti į specialią denio zoną.

5. Ar gyvūnas vežamas atskirai ar kartu su keleiviais?

Tai priklauso nuo užsakymo tipo. Turime du variantus: individualų pervežimą, kai visas mikroautobusas skirtas vienam klientui su gyvūnu, ir dalinį pervežimą, kai gyvūnas keliauja kartu su kitais keleiviais arba siuntomis. Individualus variantas brangesnis, bet gyvūnas patiria mažiau streso – nėra svetimų žmonių, nėra kitų gyvūnų. Dalinis variantas ekonomiškesnis, ir dauguma mūsų klientų renkasi būtent jį. Tiesa, jei vežate agresyvų šunį, rekomenduoju rinktis individualų variantą – saugumui visų pirma.

Dokumentai – gyvūnų vežimas Londonas Lietuva reikalavimai

6. Kas nutinka, jei gyvūno dokumentai nėra tvarkingi?

Tai vienas nemaloniausių dalykų, kuris gali nutikti. Jei pasienyje arba keltų terminale patikrinimo metu dokumentai netvarkingi, gyvūnas gali būti neįleistas į Jungtinę Karalystę. Mes tokiais atvejais susidūrėme – vieną kartą klientės katė buvo priversta grįžti atgal į Lietuvą, nes pasiutligės skiepas buvo pasenęs vos dviem dienomis. Britų pareigūnai čia labai griežti – jokių išimčių. Todėl visada rekomenduoju dokumentus patikrinti bent savaitę prieš kelionę ir, jei kyla nors menkiausia abejonė, kreiptis į veterinarą. Geriau prarasti dieną dokumentų tvarkymui, nei visą kelionę.

7. Ar reikia papildomų dokumentų dėl Brexit?

Taip, ir tai nemažai supainioja žmones. Anksčiau, kai Lietuva ir Jungtinė Karalystė abi buvo ES sudėtyje, užtekdavo ES Gyvūno paso. Dabar reikia Gyvūno sveikatos sertifikato (Animal Health Certificate), kurį išduoda VMVT įgaliotas veterinarijos gydytojas. Be to, gyvūnas turi būti mikročipuotas prieš pasiutligės skiepą – ne po jo. Ši tvarka painioja daugelį, nes Lietuvoje daug senesnių gyvūnų buvo pirmiau paskiepyti, o tik paskui čipuoti. Tokiais atvejais reikia pakartotinio skiepo. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet užtrunka.

8. Kur galima gauti reikiamus dokumentus Lietuvoje?

Pirmiausia reikia kreiptis į savo veterinarijos gydytoją, kuris patikrins mikročipą, skiepų istoriją ir bendrą gyvūno sveikatą. Jei viskas tvarkoje, veterinaras užpildo Gyvūno paso duomenis. Tada reikia nuvykti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių dėl sveikatos sertifikato. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – tai galima padaryti per vieną dieną, jei užsiregistruojate iš anksto. Mažesniuose miestuose kartais tenka laukti ilgiau. Aš asmeniškai rekomenduoju Vilniaus VMVT skyrių – jie dirba greičiausiai.

9. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus?

Optimaliausia – 3–4 savaites prieš planuojamą kelionę. Taip, skamba ilgai, bet yra priežastis. Pasikartosiu – pasiutligės antikūnų kraujo tyrimas (jei reikalingas) užtrunka iki 3 mėnesių rezultatų laukimo. Laimei, Lietuvos gyvūnams dažniausiai jo nereikia, nes ES šalys laikomos „saugiomis" pasiutligės atžvilgiu. Bet jei gyvūnas anksčiau gyveno ne ES šalyje, gali prireikti. Be to, sveikatos sertifikatas galioja tik 10 dienų – tai reiškia, kad veterinaro vizitas turi būti suplanuotas labai tiksliai. Per anksti – sertifikatas nebegalios, per vėlai – nespėsite.

10. Ar skirtingi gyvūnai reikalauja skirtingų dokumentų?

Iš esmės dokumentų paketas panašus – pasas, mikročipas, skiepai, sveikatos sertifikatas. Tačiau yra niuansų. Pavyzdžiui, tam tikrų veislių šunims Jungtinėje Karalystėje taikomi papildomi apribojimai – Pitbulio terjerai, Japonų tosai, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro yra draudžiami importuoti. Tai reiškia, kad net su visais dokumentais tokio šuns įvežti negalima. Katėms paprastai papildomų apribojimų nėra, bet egzotinėms veislėms kartais reikia papildomos veterinarinės pažymos. Geriausia paskambinti į JK Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentą (DEFRA) ir pasitikslinti.

Kainos – gyvūnų pervežimas Londonas kaina

11. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Londoną?

Kainos prasideda nuo maždaug 250 eurų už mažą gyvūną (katė, mažas šuo) daliniame pervežime. Vidutinio dydžio šuo – apie 300–350 eurų. Didelis šuo (auksaspalvis retriveris, vokiečių aviganis) – 350–450 eurų. Individualus pervežimas, kai visas mikroautobusas skirtas tik jūsų gyvūnui, kainuoja nuo 800 iki 1200 eurų, priklausomai nuo maršruto ir sezono. Vasarą kainos kyla, nes paklausa didesnė – žmonės dažniau kraustosi atostogų metu. Beje, kartais kainos gali skirtis priklausomai nuo to, iš kurio miesto Lietuvoje paimame – Vilnius pigiau, nes tai pagrindinis mazgas, o iš mažesnių miestų reikia papildomo nuvažiavimo.

12. Kas įeina į pervežimo kainą?

Paprastai kaina apima: paėmimą iš nurodyto adreso Lietuvoje, transportavimą mikroautobusu, keltų bilietus, pristatymą į nurodytą adresą Londone. Taip pat – pagrindinį gyvūno aprūpinimą kelionės metu: vandenį, trumpus pasivaikiojimo sustojimus kas 4–5 valandas. Kas neįeina: veterinarinės paslaugos, dokumentų tvarkymas, specialaus bokso nuoma (jei neturite savo). Kartais klientai nustemba, kad veterinaro paslaugos neįeina – bet taip yra todėl, kad kiekvienas veterinaras turi savo kainodarą, ir mes negalime jos garantuoti. Geriau mokėti už tai atskirai ir žinoti, ką gaunate.

13. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Yra keletas. Pavyzdžiui, jei gyvūnas yra ypač didelis (virš 40 kg), dauguma vežėjų taiko papildomą mokestį – apie 50–100 eurų. Taip pat, jei reikia pristatyti į atokesnę Londono vietą (pvz., į šiaurinį Londoną, kur eismas baisus net vietiniams), gali būti taikomas papildomas pristatymo mokestis. Dar vienas dalykas – jei gyvūnas kelionės metu susižeidžia arba suserga ir reikia skubios veterinarinės pagalbos, tai apmoka klientas. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Vieną kartą šuo kelionės metu suvalgė kažką, ko neturėjo – teko stabdyti pirmame pasitaikiusiame veterinaro kabinete Vokietijoje.

14. Kaip galima apmokėti už pervežimą?

Priimame pavedimą į banko sąskaitą, grynaisiais paėmimo metu arba per PayPal. Dauguma klientų renkasi pavedimą – tai saugiau abiem pusėms. Grynaisiais mokėti galima, bet rekomenduoju tai daryti tik paėmimo metu, ne iš anksto. PayPal patogu, bet taikomas mažas administracinis mokestis – apie 3 proc. Mes neimame jokio užstato iš anksto, nebent tai yra individualus pervežimas didelės vertės gyvūnui. Tada prašome 30 proc. avansą. Tai standartinė praktika, ir niekas iki šiol nesiskundė – bent jau ne rimtai.

15. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, nors ne dramatiškai. Vasarą (birželis–rugpjūtis) ir prieš Kalėdas (lapkritis–gruodis) kainos pakyla 10–20 proc. Dėl paprastos priežasties – daugiau užsakymų, mažiau laisvų vietų. Be to, vasarą keltų bilietai brangesni, o degalų kainos taip pat linkusios kilti. Žiemos mėnesiai – sausis, vasaris – paprastai būna pigiausi, nes mažiau žmonių kraustosi. Jei galite planuoti kelionę ne sezono metu, tikrai sutaupysite. Bet suprantu, kad ne visada galima rinktis – darbas, nuoma, gyvenimo aplinkybės diktuoja savo.

Kelionė – gyvūnų transportavimas Londonas Lietuva patirtis

16. Kaip gyvūnas jaučiasi kelionės metu?

Sąžiningai – tai priklauso nuo paties gyvūno. Vieni šunys keliauja puikiai, miega beveik visą kelią. Kiti – ypač katės – išgyvena stresą pirmąsias kelias valandas, paskui aprimsta. Mes stengiamės kuo labiau sumažinti diskomfortą: mikroautobusuose yra specialios ventiliacijos sistemos, temperatūra palaikoma 18–22 laipsnių, o gyvūnai vežami atskiroje erdvėje, kad nebūtų triukšmo nuo keleivių. Kas 4–5 valandas darome sustojimus, kurių metu gyvūnai gali atsigerti, pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus. Tiesa, ne visi gyvūnai nori išeiti iš bokso – kai kurie tiesiog sėdi kamputyje ir žiūri į mus tokiomis akimis, lyg sakydų: „kodėl aš čia?"

17. Ar galima gyvūną aplankyti kelionės metu?

Ne, deja. Tai skamba griežtai, bet yra logiška priežastis. Kelionės metu mikroautobusas juda, ir sustojimai daromi tik tam skirtose vietose – degalinėse, poilsio aikštelėse. Jei pradėtume sustoti kiekvienam klientui, kuris nori patikrinti savo augintinį, kelionė užtruktų dvigubai ilgiau. Vietoj to mes siunčiame trumpas žinutes su nuotraukomis kas 8–10 valandų. Taip klientai mato, kad viskas gerai. Vienas klientas iš Kauno prašė kas valandą siųsti nuotraukas – supratau jo nerimą, bet paaiškinau, kad vairuotojas turi vairuoti, o ne fotografuoti. Sutarėme kas 6 valandas – kompromisas.

18. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Mūsų vairuotojai turi pagrindinius veterinarinius vaistus – raminamuosius, vaistus nuo pykinimo. Tačiau jei situacija rimta, stabdome pirmame pasitaikiusiame veterinaro kabinete. Tai nutiko tris kartus per pastaruosius dvejus metus – vieną kartą šuniui prasidėjo alerginė reakcija, kitą kartą katė stipriai vemė, trečią kartą šuo susižeidė leteną bandydamas išlipti iš bokso. Visais atvejais problema buvo išspręsta, bet tai kainavo papildomo laiko ir pinigų. Todėl visada rekomenduoju prieš kelionę pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų, ypač jei žinote, kad jūsų gyvūnas linkęs į stresą.

19. Ką gyvūnas gauna valgyti ir gerti kelionės metu?

Vanduo visada yra prieinamas – specialūs gertuvės yra pritvirtintos prie boksų. Dėl maisto – mes paprastai nešeriame, nebent klientas prašo. Priežastis paprasta: ilgoje kelionėje gyvūnas, kuris pavalgęs, dažniau vemioja. Veterinarai rekomenduoja nešerti 4–6 valandas prieš kelionę, o kelionės metu duoti tik nedidelį kiekį, jei gyvūnas labai alkanas. Mes turime specialų sauso maisto atsargą, bet geriau, jei klientas atiduoda savo maistą – kad gyvūnas nepradėtų viduriuoti dėl staigaus maisto pasikeitimo. Tai atrodo smulkmena, bet patikėkit – viduriuojantis šuo mikroautobuse yra košmaras visiems.

20. Ar galima vežti daugiau nei vieną gyvūną vienu metu?

Taip, bet yra ribos. Mikroautobuse telpa iki 4–5 gyvūnų, priklausomai nuo jų dydžio. Jei vežate du savo šunis, jie gali būti viename dideliame bokse arba atskiruose – priklauso nuo to, ar jie sutaria. Turėjome atvejį, kai klientė vežė tris kates, kurios namuose gyveno kartu be jokių problemų, bet kelionės metu pradėjo kovoti. Viena katė subraižė kitai akį – teko sustoti veterinarui. Po to visada klausiu, ar gyvūnai sutaria tarpusavyje, ir jei ne – siūlau atskirus boksus arba atskirą pervežimą.

Praktiniai patarimai – vežame gyvūnus į Londoną patarimai

21. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėkite nuo bokso ar nešioklės. Gyvūnas turi ją pažinti – įdėkite ten jo mėgstamą pledą, žaislą, leiskite ten praleisti laiko namuose bent savaitę prieš kelionę. Antras žingsnis – trumpi pasivažinėjimai automobiliu. Paimkite gyvūną į 15–20 minučių pasivažinėjimą, kad jis priprastų prie judančio automobilio jausmo. Trečias žingsnis – veterinaro vizitas. Patikrinkite sveikatą, paklauskite dėl raminamųjų. Ir ketvirtas – nepamirškite dokumentų. Skamba paprastai, bet maždaug trečdalis mūsų klientų paskutinę dieną skambina panikavę, kad kažko trūksta. Ramybė yra geriausias jūsų draugas ruošiantis kelionei.

22. Ką daryti, jei gyvūnas bijo kelti?

Tai dažna problema, ypač katei. Keltas yra triukšmingas, vibruoja, keičiasi slėgis. Yra keletas variantų: pirma, veterinaro paskirti raminamieji. Antra, feromonų purškalas (Feliway katėms, Adaptil šunims) – jis sumažina stresą. Trečia, uždenkite bokso viršų lengvu audiniu, kad gyvūnas nematytų aplinkos – tai padeda kai kuriems gyvūnams jaustis saugiau. Ketvirta – ir tai skamba keistai – palikite savo dėvėtą marškinėlį šalia bokso. Jūsų kvapas ramina. Mes turėjome klientą, kuris kiekvieną kartą veždamas savo šunį palikdavo savo megztinį – ir šuo visada keliaudavo ramiai. Gal tai sutapimas, bet kodėl ne?

23. Ar reikia drausti gyvūną kelionės metu?

Mes turime pagrindinį draudimą, kuris dengia gyvūno sveikatą ir saugumą transportavimo metu. Tačiau tai yra bazinis draudimas – jis kompensuoja veterinarines išlaidas nelaimės atveju, bet ne dengia gyvūno vertės, jei jis yra brangios veislės. Jei vežate veislinį šunį ar katę, rekomenduoju papildomą draudimą. Tai galima padaryti per bet kurią draudimo kompaniją, kuri siūlo gyvūnų draudimą. Kaina – apie 30–50 eurų už kelionę. Skamba kaip papildomas išlaidas, bet jei nutiktų kas nors blogo, būsite dėkingi sau. Tai panašu į sveikatos draudimą – niekas nenori jo naudoti, bet gerai, kad jis yra.

24. Ką daryti atvykus į Londoną?

Pirmas dalykas – leiskite gyvūnui adaptuotis. Neimkite jo iš karto į naują butą ir neleiskite laisvai lakstyti. Uždarykite viename kambaryje su vandeniu, maistu ir dėžute. Leiskite jam pačiam apsiuostyti, priprasti prie naujų kvapų. Antras dalykas – suraskite veterinarą savo rajone. Londono veterinarijos klinikų yra daug, bet ne visos dirba savaitgaliais ar vakarais. Rekomenduoju išsirinkti iš anksto, dar prieš kelionę. Trečias dalykas – įregistruokite gyvūną pas vietinį veterinarą. JK tai yra įprasta praktika, ir ji padeda, jei prireiktų skubios pagalbos. Ketvirtas dalykas – būkite kantrūs. Adaptacija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

25. Kaip dažnai žmonės veža gyvūnus į Londoną?

Daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Vidutiniškai per savaitę pervežame 15–20 gyvūnų. Vasarą šis skaičius išauga iki 25–30. Dažniausiai tai katės ir vidutinio dydžio šunys. Dideli šunys – rečiau, nes jų pervežimas brangesnis ir sudėtingesnis. Yra ir tokių, kurie veža gyvūnus ne vieną kartą – pavyzdžiui, studentai, kurie grįžta atostogoms į Lietuvą ir vėl važiuoja atgal su savo katinu. Arba šeimos, kurios persikrausto palaipsniui – pirma veža daiktus, paskui gyvūną. Tokie klientai jau žino procesą, ir su jais dirbti paprasčiau. Nauji klientai dažniau nerimauja, bet tai normalu – mes visi buvome nauji.

26. Ar verta vežti gyvūną pačiam, ar geriau samdyti profesionalus?

Jei turite laiko, patirties ir noro – galite vežti patys. Bet realiai, dauguma žmonių, kurie bando tai padaryti pirmą kartą, susiduria su problemomis. Viena – dokumentų niuansai, kurių nežinai, kol nesusiduri. Antra – keltų tvarkaraščiai, kurie keičiasi ir kuriuos reikia sekti. Trečia – vairavimas kairėje pusėje JK, kas daugeliui europiečių yra stresas. Ketvirta – gyvūno priežiūra ilgoje kelionėje. Profesionalai visa tai daro kasdien, žino kiekvieną posūkį, kiekvieną problemą, kuri gali iškilti. Taip, tai kainuoja. Bet už tai gaunate ramybę. O ramybė, kai kalba eina apie jūsų augintinį, yra verta kiekvieno cento.

Gyvūno pervežimas tarp Lietuvos ir Londono nėra sudėtingas procesas, jei tinkamai pasiruošiate. Svarbiausia – dokumentai, sveikatos patikra ir patikimas vežėjas. Kasdienis maršrutas reiškia, kad galite pasirinkti jums patogiausią datą, o ne laukti, kol susidarys grupė. Jei turite klausimų, visada galite kreiptis – mes dirbame šį darbą kasdien ir žinome atsakymus į klausimus, kurių galbūt dar neuždavėte.