Ko reikia vežant šunį į Londoną? Vežame kasdien

Vežti šunį į Londoną – ne toks paprastas reikalas, kaip gali pasirodyti. Ypač po „Brexit", kai pasikeitė reikalavimai gyvūnų importui į Jungtinę Karalystę. Reikia pasirūpinti dokumentais, sveikatos patikrinimais, tinkamu transportavimu. Mes vežame šunis į Londoną kasdien, todėl žinome visas smulkmenas, kurios gali sukelti problemų. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai girdime iš klientų. Nesvarbu, ar veži savo pirmą šunį, ar jau turi patirties – čia rasi naudingos informacijos.

Dokumentai – ko reikia vežant šunį į Londoną

1. Kokie dokumentai privalomi vežant šunį į Londoną?

Privalomi trys dalykai: gyvūno pasas, mikroschema ir veterinarinis sertifikatas. Pasą išduoda veterinaras, jame pažymėti visi skiepai. Mikroschema turi būti ISO standarto. Veterinarinį sertifikatą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – jis patvirtina, kad šuo atitinka JK reikalavimus. Be šių dokumentų šuo nebus įleistas į šalį. Ir dar – sertifikatas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš įvažiavimą. Tai dažnai pamirštama, o paskui stebimasi, kodėl pasienyje kyla problemų.

2. Kada reikia pradėti tvarkyti dokumentus?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent mėnesį prieš kelionę. Pirmiausia reikia pasirūpinti mikroschema (jei jos dar nėra) ir pasiutligės skiepu. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną, jei tai pirmas skiepas. Tada – sveikatos patikrinimas ir sertifikato gavimas. Viskas užtrunka. Vienas mūsų klientas pradėjo tvarkyti dokumentus likus savaitei iki kelionės – teko atidėti išvykimą dviem savaitėms. Nemalonu, bet geriau taip nei su netvarkingais dokumentais stovėti pasienyje.

3. Ar „Brexit" pakeitė reikalavimus?

Taip, ir gana reikšmingai. Anksčiau užteko ES gyvūno paso – dabar reikia papildomo veterinarinio sertifikato. Be to, pasikeitė pasiutligės antikūnų tyrimo reikalavimai – kai kuriais atvejais jo reikia, kai kuriais ne. Priklauso nuo to, iš kurios šalies veži. Iš Lietuvos paprastai nereikia antikūnų tyrimo, bet reikalavimai gali keistis. Mes visada tikriname naujausią informaciją VMVT svetainėje prieš kiekvieną kelionę. Geriau pasitikrinti du kartus nei paskui aiškintis pasienyje.

4. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą sertifikate?

Tai nutinka dažniau, nei turėtų. Klaida gali būti bet kokia – neteisinga mikroschemos data, blogai įrašytas skiepo pavadinimas, neteisingas šuns svoris. Jei klaida pastebėta prieš kelionę, reikia grįžti pas veterinarą ir gauti naują sertifikatą. Jei pastebėta pasienyje – gali būti problemų. Mes visada patikriname dokumentus prieš išvykimą, bet ne visada pastebime visas klaidas. Todėl prašome klientų patiems atidžiai peržiūrėti visus dokumentus. Penkių minučių patikra gali sutaupyti valandų problemų.

5. Ar reikia paso kiekvienam šuniui, jei vežu du?

Taip, kiekvienas šuo turi turėti savo atskirą pasą ir sertifikatą. Net jei tai tos pačios vados šuniukai – kiekvienas turi savo mikroschemos numerį, savo skiepų istoriją. Negalima viename pase įrašyti dviejų šunų. Mes vežėme kartą penkis tos pačios vados šuniukus – penki pasai, penki sertifikatai. Daug popierizmo, bet kitaip negalima. Jei veži šunis į užsienį pirmą kartą, gali nustebti, kiek dokumentų reikia. Bet taip yra – ir geriau su tuo susitaikyti iš anksto.

Sveikata – ko reikia vežant šunį į Londoną

6. Kokie skiepai privalomi?

Pasiutligės vakcina – privaloma. Be jos šuo nebus įleistas į JK. Be to, rekomenduojama, kad šuo būtų paskiepytas nuo kitų ligų – maro, parvoviruso, hepatito, leptospirozės. Tai ne visada privaloma, bet protinga. Veterinaras turi viską pažymėti pase su data, serijos numeriu ir antspaudu. Skiepas turi galioti – jei pasibaigęs, reikia naujo. Mes matėme atvejų, kai šeimininkas galvojo, kad šuo paskiepytas, o pasirodo, kad skiepas pasibaigęs prieš mėnesį. Patikrinkite datas.

7. Ar reikia sveikatos patikrinimo prieš kelionę?

Taip, veterinaras turi apžiūrėti šunį prieš išduodamas sertifikatą. Patikrina bendrą būklę, dantis, ausis, kailį. Jei šuo serga ar turi parazitų, sertifikatas nebus išduotas. Kartais veterinaras randa kažką, ko šeimininkas nežinojo – pavyzdžiui, ausų infekciją ar odos problemą. Tada reikia gydyti ir tik tada gauti sertifikatą. Todėl rekomenduojame sveikatos patikrinimą atlikti bent savaitę prieš planuojamą kelionę – jei kas nors negerai, bus laiko išgydyti.

8. Ką daryti, jei šuo turi alergiją ar specialią dietą?

Praneškite mums iš anksto. Mes pasirūpinsime, kad kelionės metu šuo gautų tinkamą maistą. Jei šuo alergiškas tam tikriems ingredientams, duokite mums maisto, kurį jis gali valgyti. Mes jo neprarasime ir duosime pagal grafiką. Turėjome šunį, kuris alergiškas vištienai – šeimininkas davė maišelį su specialiu maistu ir instrukcijomis. Viskas praėjo sklandžiai. Svarbiausia – informuoti. Mes ne spėliojame, o klausiame, bet ne visada žinome, ko klausti, jei šeimininkas tyli.

9. Ar šuo turi būti nukirmintas prieš kelionę?

Tai ne visada privaloma, bet rekomenduojama. Echinokokozės gydymas turi būti atliktas ne vėliau kaip 120 valandų (5 dienos) prieš įvažiavimą į JK. Veterinaras turi tai pažymėti pase su data ir laiku. Tai vienas iš tų reikalavimų, kurie atsirado po „Brexit". Anksčiau to nereikėjo. Dabar reikia, ir jei pamirši – gali būti problemų pasienyje. Mes visada primename klientams apie šį reikalavimą, bet atsakomybė tenka šeimininkui.

10. Ką daryti, jei šuo serga kelionės metu?

Mes turime veterinarijos kontaktus kelyje – Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Jei šuo susirgo, sustojame ir kreipiamės pagalbos. Šeimininkas informuojamas iš karto. Kartą šuniui prasidėjo viduriavimas kelionės metu – sustojome, davėme vaistų (kuriuos veterinaras rekomendavo telefonu), ir viskas susitvarkė. Bet jei situacija rimta – karščiavimas, traukuliai, kvėpavimo sunkumai – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Gyvūno sveikata svarbiau nei grafikas.

Narvas – ko reikia vežant šunį į Londoną

11. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti ištiesęs kojas. IATA reikalavimai nurodo konkrečius matmenis – aukštis turi būti ne mažesnis nei šuns aukštis iki galvos viršaus plius 5 cm, ilgis – šuns ilgis nuo nosies iki uodegos pagrindo plius pusė kojos ilgio. Skamba sudėtingai, bet veterinaras ar specializuota parduotuvė gali padėti išsirinkti tinkamą. Geriau didesnis nei per mažas – per mažas narvas ne tik nepatogus, bet ir gali būti atmestas pasienyje.

12. Ar galiu naudoti savo narvą?

Taip, jei jis atitinka IATA reikalavimus. Mes patikriname narvą prieš kelionę – ar tvirtas, ar turi pakankamai ventiliacijos, ar durys saugiai užsidaro. Kartais žmonės atveža narvus, kurie atrodo gerai, bet neatitinka standartų – per silpnos grotelės, per mažos ventiliacijos angos. Tada tenka ieškoti kito narvo. Geriau atsiųsti mums narvo nuotrauką iš anksto – pasakysime, ar tinka. Tai sutaupo laiko ir nervų kelionės dieną.

13. Ką įdėti į narvą?

Pledą arba rankšluostį su namų kvapu – tai ramina šunį. Vandens buteliuką su gertuve (ne dubenėlį – išsipils). Galite įdėti mėgstamą žaislą, bet ne per didelį, kad neužimtų vietos. Negalima dėti maisto į narvą – šuo gali vemti kelionės metu. Mes duodame maistą per sustojimus. Kai kurie šeimininkai įdeda savo marškinėlius su savo kvapu – skamba keistai, bet veikia. Šuo jaučia šeimininko kvapą ir nusiramina. Verta pabandyti.

14. Ar narvas turi būti uždengtas?

Paprastai ne. Šuo turi matyti aplinką – tai padeda orientuotis ir mažina stresą. Bet jei šuo labai nervingas ir veterinaras rekomenduoja uždengti, galima uždengti dalį narvo šviesai nepralaidžia medžiaga. Mes naudojame specialius uždangalus, kurie praleidžia orą, bet blokuoja vaizdą. Tai padeda, kai šuo per daug reaguoja į judančius objektus už lango. Bet tai individualu – vieniems šunims padeda, kitiems dar blogiau.

15. Kaip paruošti šunį narvui?

Pradėkite bent savaitę prieš kelionę. Pastatykite narvą namuose, palikite atvirą, įdėkite skanėstų viduje. Leiskite šuniui savarankiškai tyrinėti. Nemėginkite uždaryti iš karto – tai sukels stresą. Palaipsniui ilginkite laiką, kurį šuo praleidžia uždarytame narve. Pradėkite nuo kelių minučių, pereikite prie valandos. Jei šuo ramiai sėdi uždarytame narve valandą – jis pasiruošęs kelionei. Jei ne – reikia daugiau laiko. Negalima skubinti.

Kelionė – ko reikia vežant šunį į Londoną

16. Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 24-30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu arba „Eurotuneliu" į Angliją. Stojame kas 3-4 valandas, kad šunys galėtų išeiti į lauką, atlikti reikalus, pailsėti. Kelionė nėra greita, bet ji saugi. Mes neskubame – geriau atvykti valanda vėliau nei rizikuoti šuns sveikata. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijoje kelionė užtruko 35 valandas – nemalonu, bet šunys buvo prižiūrėti.

17. Kaip dažnai šuo maitinamas kelionės metu?

Priklauso nuo šuns. Suaugę šunys paprastai maitinami du kartus per dieną – ryte ir vakare. Šuniukai dažniau – kas 4-6 valandas. Mes klausiame šeimininko apie įprastą maitinimo grafiką ir stengiamės jo laikytis. Maistas duodamas per sustojimus, ne važiuojant – kad šuo galėtų ramiai valgyti. Vanduo visada prieinamas. Jei šuo atsisako valgyti – neverčiame. Kartais stresas praranda apetitą, bet po kelių valandų grįžta.

18. Ar šuo gali važiuoti ne narve?

Ne. Saugumo sumetimais šuo visada turi būti narve. Net jei šuo ramus ir paklusnus – kelyje gali nutikti bet kas. Staigus stabdymas, avarija – laisvas šuo gali susižeisti arba sužeisti vairuotoją. Be to, jei šuo ištrūktų iš transporto, jis gali pabėgti svetimoje šalyje. Mes suprantame, kad kai kuriems šunims narvas nepatinka, bet tai privaloma. Saugumas pirmiausia. Išimčių nedarome.

19. Ką daryti, jei šuo loja kelionės metu?

Tai nutinka. Kai kurie šunys loja iš streso, kiti – iš nuobodulio. Mes bandome nuraminti – kalbamės su šunimi, duodame skanėstą. Jei lojimas tęsiasi ilgai, galime duoti raminamųjų (tik jei veterinaras rekomendavo ir šeimininkas davė leidimą). Kartais padeda muzika – turime grojaraštį su raminančia muzika šunims. Skamba juokingai, bet kai kuriems šunims tai veikia. Svarbiausia – neignoruoti. Jei šuo loja, vadinasi, jam kažkas negera.

20. Ar galiu skristi lėktuvu su šunimi vietoj važiavimo automobiliu?

Galite, bet tai kitokia patirtis. Lėktuvu šuo keliauja krovinių skyriuje – tamsu, šalta, daug triukšmo. Mes siūlome sausumos transportą, nes jis mažiau stresuoja šunį. Be to, skrendant reikia papildomų dokumentų ir patikrinimų. Kaina dažnai didesnė. Bet jei skubate – lėktuvas greitesnis. Mes galime padėti suorganizuoti ir oro transportą, bet rekomenduojame sausumos kelią, ypač jei šuo niekada nėra skridęs.

Atvykimas – ko reikia vežant šunį į Londoną

21. Kas vyksta pasienyje su JK?

Patikrinami dokumentai – pasas, sertifikatas, mikroschemos numeris. Pareigūnas gali apžiūrėti šunį, patikrinti, ar jis sveikas. Jei viskas tvarkinga – praleidžia per 15-30 minučių. Jei kažkas trūksta – gali tekti laukti valandas ar net grįžti. Mes visada turime visus dokumentus tvarkingai sudėtus, kad patikra būtų greita. Kartą pareigūnas pastebėjo, kad sertifikate nurodytas neteisingas šuns svoris – teko aiškintis pusvalandį. Nuo to laiko dar atidžiau tikriname kiekvieną detalę.

22. Ką daryti atvykus į Londoną?

Pirmiausia – leisti šuniui apsiprasti. Nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai. Duokite jam laiko tyrinėti aplinką. Nemaitinkite iš karto dideliu kiekiu maisto. Vanduo – būtinai. Išveskite pasivaikščioti, bet tik su pavadėliu – šuo gali išsigąsti ir pabėgti. Per pirmas kelias dienas stebėkite elgesį – ar valdo, ar geria, ar normaliai tuštinasi. Jei kas nors ne taip – kreipkitės į veterinarą. Dažniausiai po 2-3 dienų šuo visiškai adaptuojasi.

23. Ar reikia registruoti šunį JK?

Tai priklauso nuo to, kiek laiko būsite. Jei atvykstate laikinai – nereikia. Jei persikeliate gyventi – rekomenduojama pas veterinarą užregistruoti šunį vietinėje sistemoje. Tai nėra privaloma, bet naudinga – jei šuo pasiklys, bus lengviau surasti. Be to, JK veterinarai gali prašyti registracijos duomenų. Mes visada rekomenduojame tai padaryti per pirmą savaitę po atvykimo. Tai paprasta procedūra, trunkanti 10 minučių.

24. Ką daryti, jei šuo pabėgo atvykus?

Pirmiausia – ne panikuoti. Šuo greičiausiai išsigando ir pasislėpė netoliese. Ieškokite ramiai, kvieskite vardu. Praneškite mums – mes galime padėti. Jei šuo turi mikroschemą, jį galima surasti per duomenų bazę. Paskambinkite į vietinę prieglaudą ir veterinarus – praneškite, kad ieškote šuno. Londonas didelis miestas, bet mikroschema padeda. Vienas mūsų klientas prarado šunį pirmą dieną – radome jį po 4 valandų per mikroschemos duomenų bazę. Svarbiausia – veikti greitai.

Kainos – ko reikia vežant šunį į Londoną

25. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Londoną?

Kaina priklauso nuo šuns dydžio ir narvo. Maži šunys (iki 10 kg) – pigiau, vidutiniai (10-25 kg) – vidutiniškai, dideli (virš 25 kg) – brangiau. Į kainą įeina kelionė, maistas, vanduo, dokumentų patikrinimas. Papildomai gali kainuoti veterinaro paslaugos kelyje arba specialūs reikalavimai. Mes visada pateikiame aiškią kainą iš anksto – jokių paslėptų mokesčių. Klauskite, gausite tikslų atsakymą. Kaina gali keistis priklausomai nuo sezono ir kuro kainų.

26. Ar galima mokėti atvykus?

Tai priklauso nuo susitarimo. Paprastai prašome avanso prieš kelionę, likutį – atvykus. Bet galima tartis. Svarbiausia – aiškumas. Mes nemėgstame nesusipratimų dėl pinigų. Vienas klientas galvojo, kad mokės viską atvykęs, o mes tikėjomės avanso – teko aiškintis. Nuo to laiko visada aiškiai susitariame iš anksto. Pinigai – ne svarbiausia, bet jie turi būti aptarti prieš kelionę.

Išvada

Vežant šunį į Londoną svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai, sveikatos patikrinimas, tinkamas narvas. Mes vežame kasdien ir žinome, kas gali sukelti problemų. Jei turi klausimų – klausk prieš kelionę, ne po jos. Geriau išsiaiškinti iš anksto nei spręsti problemas pasienyje. Tavo šuo nusipelno saugios kelionės – ir mes tuo pasirūpinsime.