Naminių gyvūnų transportavimas į Velsą – ką reikia žinoti

Žinau, kad augintinio kelionė į Velsą skamba gal kiek sudėtingai, bet patikėkit, tai tikrai įmanoma ir, su tinkamu pasiruošimu, viskas praeina gana sklandžiai. Dažnai žmonės galvoja, kad čia kažkokia kosminė misija, bet mes, vežėjai, matome tai kasdien. Svarbiausia – neskubėti, ir viską susiplanuoti iš anksto. Aš čia ne tam, kad pieščiau rožėmis klotus kelius, bet kad paaiškinčiau viską, kaip yra iš tiesų, kad nereikėtų paskui lakstyti su degančiomis rankomis. Juk jūsų augintinio saugumas ir gerovė yra svarbiausia, ar ne? Pasistengsiu atsakyti į tuos klausimus, kurie dažniausiai kyla.

DUK

Pasiruošimas – naminių gyvūnų kelionė į Velsą

1. Nuo ko pradėti planuojant augintinio kelionę į Velsą?

Pirmiausia, patariu pradėti nuo dokumentų tvarkymo. Tai yra alfa ir omega visame šiame procese. Jums reikės galiojančio Europos Sąjungos naminio gyvūno paso, kuriame bus visos skiepų, mikročipo ir dehelmintizacijos (nuo kirminų) datos. Be šio paso, nė iš vietos. Reikia įsitikinti, kad visi skiepai galioja ir yra atlikti laiku. Ypač svarbus pasiutligės skiepas, nes be jo gyvūnas negalės kirsti sienos. Kartais žmonės pamiršta, kad šis skiepas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 21 dieną iki kelionės, bet ir nepasibaigęs jo galiojimo laikas. Tai dažna klaida, kuri sustabdo visą procesą, patikėkite.

2. Kokie dokumentai privalomi transportuojant gyvūną?

Be jau minėto paso, kuriame yra mikročipas ir visi skiepai, labai svarbu ir sveikatos pažymėjimas. Nors į ES šalis jis ne visada reikalaujamas, į Jungtinę Karalystę, įskaitant Velsą, jis yra privalomas. Veterinaras turi išduoti sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Šis pažymėjimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš išvykimą. Geriausia jį gauti likus 1-2 dienoms iki kelionės, kad būtų kuo šviežesnis. Neapsigaukite su senais pavyzdžiais, visada pasitikslinkite naujausius reikalavimus, nes jie gali keistis.

3. Ar yra amžiaus apribojimų augintiniui, keliaujančiam į Velsą?

Taip, yra. Kačiukai ir šuniukai turi būti ne jaunesni nei 15 savaičių amžiaus. Tai susiję su pasiutligės skiepo reikalavimais. Pasiutligės skiepas atliekamas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus gyvūnui, o po jo turi praeiti 21 diena, kol susiformuos imunitetas. Taigi, jei jūsų augintinis per jaunas, teks palaukti. Negalima apeiti šios taisyklės, nes pasienyje tai griežtai tikrinama. Teko matyti atvejų, kai žmonės bando vežti jaunesnius, bet tada problemos garantuotos ir gyvūnas gali būti neįleistas, o tai jau rimta.

4. Ką daryti, jei augintinis neturi mikročipo?

Mikročipas yra privalomas ir turi būti implantuotas prieš pasiutligės skiepą. Jei jūsų augintinis dar neturi mikročipo, pirmiausia turite nuvežti jį pas veterinarą implantuoti. Tik po to galima skiepyti nuo pasiutligės. Be mikročipo pasas nebus išduotas, o be paso kelionė neįmanoma. Tai yra tarsi gyvūno asmens kodas, leidžiantis jį identifikuoti. Įsitikinkite, kad mikročipas yra tinkamai užregistruotas ir informacija apie savininką yra atnaujinta. Tai padės išvengti bet kokių nesusipratimų ateityje.

5. Ar reikia specifinių skiepų be pasiutligės?

Nors pasiutligė yra pagrindinis reikalavimas, rekomenduojama, kad augintinis būtų paskiepytas ir nuo kitų dažnų ligų, tokių kaip maras, parvovirusas, hepatitas ir leptospirozė šunims, bei kačių gripas ir enteritas katėms. Tai nėra griežtai reikalaujama Velsui, bet tai yra jūsų augintinio sveikatos ir saugumo reikalas. Vežant per kitas šalis, kurios turi griežtesnius reikalavimus, šie skiepai taip pat gali praversti. Geriausia pasitarti su savo veterinaru dėl pilno skiepų kalendoriaus, kad būtumėte ramūs ir apsaugoti.

6. Ką reiškia dehelmintizacija ir kada ją atlikti?

Dehelmintizacija, arba gyvūno nukirminimas, yra dar vienas privalomas punktas keliaujant į Jungtinę Karalystę. Tai turi būti atlikta veterinarijos gydytojo likus ne mažiau kaip 24 valandoms ir ne daugiau kaip 120 valandų (5 dienoms) iki numatomo atvykimo į Jungtinę Karalystę. Veterinaras turi užfiksuoti tai augintinio pase. Nepamirškite šio termino, nes jei pavėluosite ar padarysite per anksti, gali kilti problemų su įvažiavimu. Tai yra prevencinė priemonė nuo tam tikrų parazitų plitimo, ir jos laikytis yra būtina.

Kelionės eiga – naminių gyvūnų pervežimas į Velsą

7. Kaip vyksta pats transportavimas?

Mes dažniausiai naudojame specialiai pritaikytus mikroautobusus, kurie yra tinkamai ventiliuojami ir šildomi/vėsinami. Gyvūnai keliauja patogiuose narveliuose, kurie yra pritvirtinti ir saugūs. Maršrutas planuojamas taip, kad būtų kuo mažiau streso gyvūnams, su reguliariais sustojimais pasivaikščiojimui, vandeniui ir maistui. Stengiamės, kad kelionė būtų rami ir kuo trumpesnė. Aišku, visada pasitaiko netikėtumų kelyje, pavyzdžiui, eismo spūstys ar ilgesnis laukimas prie keltų, bet visada stengiamės minimalizuoti diskomfortą. Mūsų darbas – užtikrinti sklandumą.

8. Ar gyvūnai keliauja kartu su kitais gyvūnais?

Dažniausiai taip. Mūsų transportas yra skirtas keliems gyvūnams, todėl jie keliauja kartu. Tačiau kiekvienas gyvūnas turi savo individualų narvelį, kuris yra pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Narveliai yra išdėstyti taip, kad gyvūnai netrukdytų vienas kitam. Mes stebime jų elgesį ir reaguojame, jei matome, kad kažkuris gyvūnas jaučiasi ypač neramiai. Svarbiausia, kad nebūtų tiesioginio kontakto tarp nepažįstamų gyvūnų, siekiant išvengti stresinių situacijų ir galimų konfliktų.

9. Kokio dydžio narvelis reikalingas?

Narvelio dydis yra labai svarbus. Jis turi būti pakankamai erdvus, kad jūsų augintinis galėtų patogiai atsistoti, apsisukti ir atsigulti, nesulenkdamas galvos. Per mažas narvelis sukels stresą ir diskomfortą. Per didelis irgi nėra gerai, nes gyvūnas gali būti mėtomas kelionės metu. Yra tam tikri IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) nurodymai dėl narvelių dydžių, nors ir vežame žeme, mes jais vadovaujamės, nes tai geriausia praktika. Pasitarkite su mumis, jei abejojate dėl tinkamo dydžio, geriau paklausti dešimt kartų.

10. Ar galiu įdėti augintinio mėgstamą žaislą ar guolį į narvelį?

Žinoma, netgi rekomenduojama. Pažįstami daiktai gali padėti gyvūnui jaustis saugiau ir sumažinti stresą kelionės metu. Tačiau venkite daiktų, kurie gali tapti pavojingi (pvz., per daug aštrūs, smulkūs, lengvai suvalgomi). Mielai priimame ir patiesalą, prie kurio gyvūnas yra pripratęs, kad tik jaustųsi jaukiau. Tik svarbu, kad tai netrukdytų narvelio ventiliacijai. Bet kokie daiktai turi būti švarūs ir nekeliami pavojaus, kad gyvūnas būtų saugus visą laiką.

11. Ką daryti, jei augintinis kelionės metu sušlampa ar susipurvina?

Mūsų transportas yra pritaikytas tokioms situacijoms. Narveliai turi atliekų surinkimo padėklus, o mes turime po ranka pakankamai higienos priemonių, kad galėtume išvalyti narvelį ir, jei reikia, apvalyti gyvūną. Sustojimų metu visada patikriname gyvūnų būklę ir, jei reikia, pasirūpiname jais. Viskas daroma su pirštinėmis, kad būtų užtikrinta higiena. Mums svarbu, kad gyvūnai jaustųsi komfortiškai net ir tokiomis nepatogiomis situacijomis, stengiamės maksimaliai pasirūpinti jų gerove.

12. Ar gyvūnas gauna pakankamai vandens ir maisto kelionės metu?

Taip, be abejo. Vanduo yra prieinamas visą kelionę, dažniausiai specialiuose, prie narvelio tvirtinamuose girdyklose, kurios neleidžia vandeniui išsipilti. Maistas duodamas sustojimų metu, pagal jūsų nurodymus ir gyvūno įprastą maitinimo grafiką. Mes stengiamės laikytis įprastos rutinos, kiek tai įmanoma ilgos kelionės metu. Jei gyvūnas turi specialių poreikių, svarbu tai nurodyti iš anksto, kad galėtume juos atsižvelgti ir viską suplanuoti tinkamai.

13. Ar gyvūnas gali patirti stresą kelionės metu?

Deja, taip. Kelionės, ypač ilgos, yra stresas bet kuriam gyvūnui. Nauja aplinka, garsai, kvapai, judėjimas – visa tai gali sukelti nerimą. Mes stengiamės minimalizuoti stresą, užtikrindami ramų ir saugų transportavimą. Kai kurie savininkai konsultuojasi su veterinaru dėl lengvų raminamųjų, bet tai turi būti tik veterinaro sprendimas ir su jo priežiūra. Tikrai neskatiname savarankiškai duoti vaistų. Svarbu ir pats gyvūno temperamentas, vieni reaguoja ramiau, kiti jautriau.

14. Kiek laiko trunka kelionė į Velsą?

Kelionės trukmė priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir konkrečios vietos Velse. Paprastai kelionė trunka nuo 24 iki 36 valandų. Tai apima vairavimo laiką, sustojimus, keltų persikėlimą per Lamanšo sąsiaurį ir muitinės procedūras. Mes visada stengiamės, kad maršrutas būtų optimizuotas ir kuo trumpesnis. Bet kartais, kaip žinia, kyla nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, vėluojantys keltai ar eismo spūstys, kurios gali šiek tiek prailginti keliones laiką. Reikia būti pasiruošusiam viskam.

15. Kokie yra reikalavimai keltų persikėlimui?

Persikėlus per Lamanšo sąsiaurį su keltu, gyvūnai paprastai lieka transporto priemonėje. Mūsų autobusai yra specialiai pritaikyti ir saugūs, o mes, vairuotojai, pasirūpiname, kad gyvūnai būtų patogiai ir saugiai įkurdinti. Kai kurie keltų operatoriai leidžia lankyti gyvūnus specialiose zonose, bet tai priklauso nuo konkretaus kelto ir taisyklių. Visada iš anksto pasidomime ir informuojame klientus apie galimybes. Bet kuriuo atveju, gyvūnų saugumas yra mūsų prioritetas, o jų gerovė – neatsiejama kelionės dalis.

Reguliavimas – gyvūnų pervežimas į Velsą

16. Ar reikalingas gyvūno kraujo tyrimas dėl pasiutligės antikūnų?

Anksčiau reikėjo, bet po Brexit, jei keliaujate iš ES šalies į Jungtinę Karalystę, šis tyrimas nebėra privalomas. Tai palengvina procesą. Tačiau, jei keliaujate iš ne ES šalies, arba jei kyla abejonių dėl skiepo veiksmingumo, kraujo tyrimas gali būti reikalaujamas. Visada geriausia pasitikslinti oficialioje Jungtinės Karalystės vyriausybės svetainėje arba pas veterinarą, kad būtumėte tikri dėl naujausių reikalavimų. Reikalavimai keičiasi, todėl reikia būti budriems ir nuolat atnaujinti informaciją.

17. Kokie yra Jungtinės Karalystės pasienio kontrolės reikalavimai?

Pasienio kontrolė patikrina visus dokumentus: pasą su mikročipu, skiepais (ypač pasiutlige), dehelmintizacija ir sveikatos pažymėjimą. Jie taip pat patikrina gyvūno mikročipą. Viskas turi būti idealiai tvarkinga. Jei kils kokių nors neatitikimų, gali tekti susidurti su ilgu laukimu ar net gyvūno grąžinimu atgal, arba, blogiausiu atveju, karantinu. Mes visada stengiamės, kad dokumentai būtų paruošti nepriekaištingai, kad išvengtume tokių problemų. Būna, kad net smulkiausia klaida, pavyzdžiui, neteisingai įrašyta data, sukelia didelių galvos skausmų.

18. Ar yra kokių nors veislių apribojimų?

Taip, Jungtinė Karalystė turi griežtus apribojimus tam tikroms veislėms, kurios laikomos pavojingomis. Pavyzdžiui, pitbulterjero tipo šunys, japonų tosos, dogo argentino ir fila brasileiro yra draudžiami. Taip pat, jei jūsų šuo yra šių veislių mišrūnas, gali kilti problemų. Svarbu iš anksto pasidomėti, ar jūsų augintinio veislė nėra draudžiama. Jei abejojate, kreipkitės į Jungtinės Karalystės vyriausybės institucijas arba į savo veterinarą. Geriau būti tikram, nei po to gailėtis ir susidurti su nemalonumais.

19. Kas atsitiks, jei dokumentai bus netvarkingi?

Jei dokumentai bus netvarkingi, gali būti įvairių scenarijų. Geriausiu atveju, teks laukti, kol viskas bus sutvarkyta, o tai gali užtrukti. Blogiausiu atveju, gyvūnas gali būti grąžintas į išvykimo šalį, patalpintas karantine (už jūsų lėšas) arba net užmigdytas (nors tai yra kraštutinis atvejis). Todėl visada pabrėžiu, kad dokumentų tvarkymas yra pats svarbiausias žingsnis. Geriau kelis kartus patikrinti viską, nei vėliau gailėtis, juk kalba eina apie gyvą padarą, o ne šiaip daiktą.

20. Ar reikia kokių nors specialių leidimų?

Paprastai, jei keliaujate su naminiu gyvūnu (iki 5 gyvūnų) ir tai nėra komercinis vežimas, specialių leidimų nereikia, išskyrus jau minėtus dokumentus. Tačiau, jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, arba jei tai yra komercinis vežimas (pvz., pardavimui), tada reikalavimai yra visiškai kitokie ir gerokai sudėtingesni. Tokiu atveju reikalingi komerciniai sertifikatai ir kiti leidimai, apie kuriuos reikėtų pasidomėti atskirai. Mūsų paslaugos dažniausiai skirtos nekomerciniam vežimui, todėl šie sudėtingi leidimai paprastai nereikalingi.

21. Ar galima vežti kitus gyvūnus, be kačių ir šunų?

Taip, galima, bet reikalavimai gali skirtis. Pavyzdžiui, triušiams, šeškams ar paukščiams taikomi skirtingi reikalavimai ir dokumentacija. Kai kuriems gyvūnams, pavyzdžiui, egzotiniams, gali prireikti CITES leidimų, jei jie yra įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl būtina pasitarti su veterinarijos specialistu ir patikrinti konkrečios gyvūno rūšies reikalavimus Jungtinės Karalystės institucijose. Be išankstinio pasiruošimo, geriau nerizikuoti, nes pasekmės gali būti nemalonios.

Kaina ir papildomos paslaugos – naminių gyvūnų transportavimas į Velsą

22. Nuo ko priklauso transportavimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmiausia, tai yra maršrutas – iš kokios vietos Lietuvoje ir į kurią vietą Velse reikia vežti. Antra, gyvūno dydis ir svoris, nes nuo to priklauso reikalingas narvelis ir užimama vieta. Trečia, papildomos paslaugos, jei tokių pageidaujama, pavyzdžiui, specialus maitinimas ar veterinarinė priežiūra kelionės metu. Mes visada stengiamės pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį, bet svarbiausia – saugumas ir patogumas, o ne tik maža kaina.

23. Ar kaina apima visus mokesčius ir dokumentų tvarkymą?

Mūsų nurodyta kaina paprastai apima tik patį transportavimą. Dokumentų tvarkymas, veterinarinės paslaugos (skiepai, mikročipas, pasas, sveikatos pažymėjimas) – tai yra jūsų atsakomybė ir papildomos išlaidos, kurias turite apmokėti savo veterinarui. Taip pat į kainą neįeina jokie galimi mokesčiai pasienyje, nors tokių paprastai nebūna, jei visi dokumentai tvarkingi. Visada detaliai aptariame, kas įeina į kainą, o kas ne, kad nebūtų jokių nesusipratimų ir viskas būtų aišku nuo pat pradžių.

24. Ar teikiate pagalbą tvarkant dokumentus?

Mes galime konsultuoti ir paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi ir kokius reikalavimus jie turi atitikti. Galime nurodyti, kur kreiptis dėl paso ar sveikatos pažymėjimo. Bet patys dokumentų netvarkome, tai turi daryti gyvūno savininkas ir veterinarijos gydytojas. Mūsų darbas – saugiai ir legaliai nugabenti gyvūną, kai visi dokumentai jau yra paruošti ir tvarkingi. Būna, kad klientai atsiunčia dokumentų nuotraukas, kad patikrintume, ar viskas gerai – tai puiki praktika, nes geriau ištaisyti klaidą iš anksto nei vėliau gailėtis.

25. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama arba atidedama?

Jei kelionė atšaukiama arba atidedama iš mūsų pusės dėl nenumatytų aplinkybių (pvz., transporto gedimas, oro sąlygos), mes stengiamės kuo greičiau rasti alternatyvų sprendimą arba grąžiname avansą. Jei kelionę atšaukiate jūs, viskas priklauso nuo to, kada tai pranešate. Jei likus pakankamai laiko, galbūt dalį avanso grąžinsime. Bet jei paskutinę minutę, tai gali būti sudėtingiau. Visada stengiamės būti lankstūs ir rasti geriausią sprendimą abiem pusėms, juk niekas nenori problemų.

26. Ką rekomenduojate turėti kelionės metu su savimi?

Be paties gyvūno ir dokumentų, rekomenduoju turėti nedidelį kiekį įprasto gyvūno maisto, kad nereikėtų keisti dietos staiga. Taip pat, jei gyvūnas turi mėgstamą antklodėlę ar žaislą, tai padės jam jaustis saugiau. Nereikia pamiršti vandens dubenėlio, nors mes ir turime girdyklas. Kai kurie savininkai įdeda ir kelis vienkartinius paklotėlius narvelio dugnui, jei gyvūnas netyčia pasišlapintų. Svarbiausia – tai, kas padeda jūsų augintiniui jaustis patogiai ir ramiai, kad kelionė būtų kuo mažiau stresuojanti.

Išvada

Apibendrinant, naminių gyvūnų transportavimas į Velsą reikalauja kruopštaus pasiruošimo, ypač kalbant apie dokumentus ir veterinarinius reikalavimus. Svarbiausia – nepalikti visko paskutinei minutei ir atidžiai patikrinti kiekvieną detalę. Mes, kaip vežėjai, esame tam, kad palengvintume šį procesą ir užtikrintume jūsų augintinio saugią bei patogią kelionę. Nors kartais iškyla nenumatytų situacijų, patirtis leidžia jas spręsti operatyviai. Neskubėkite, konsultuokitės su veterinaru ir mumis, ir jūsų augintinis pasieks Velsą laimingas. Sėkmės kelionėje!