Vežu gyvūnus į Kardifą kiekvieną dieną

Kai žmonės skambina ir klausia „ar vežate į Kardifą?", aš atsakau „taip, kiekvieną dieną". Ir tai tiesa – mūsų maršrutas į Kardifą veikia nuolat, be pertraukų. Kodėl? Nes paklausa didelė. Lietuviai kraustosi į Velsą, studijuoja, dirba, susituokia su vietiniais – priežasčių daug. Ir augintiniai keliauja kartu. Per pastaruosius trejus metus vežiau šimtus gyvūnų į Kardifą – šunis, kates, triušius, vieną kartą net iguaną. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet pagrindiniai klausimai visada tie patys. Surinkau juos čia – kad žinotumėte, ko tikėtis.

Paslaugos – gyvūnų vežimas į Kardifą

1. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Kardifą?

Kasdien. Tai ne reklaminis triukas – mes iš tikrųjų vežame kiekvieną dieną. Mūsų transporto priemonės važiuoja nuolatiniu maršrutu, ir visada yra vietos gyvūnams. Aišku, ne kiekvieną dieną vežame po dešimt gyvūnų – kartais vieną, kartais tris, kartais penkis. Bet maršrutas veikia kasdien. Vienas klientas nustebo: „kasdien? rimtai?" Taip, rimtai. Mes ne laukiame, kol prisikaups pilnas automobilis – vežame, kai reikia. Tai mūsų pranašumas prieš kitus vežėjus, kurie laukia savaitėmis, kol surinks pakankamai užsakymų.

2. Kiek laiko užtrunka pristatymas į Kardifą?

Paprastai 2-3 dienos nuo paėmimo iki pristatymo. Priklauso nuo to, iš kur Lietuvoje paimame gyvūną, ir kokiu greičiu vyksta kelionė. Iš Vilniaus – ilgiau, iš Kauno – šiek tiek trumpiau, iš Klaipėdos – dar kitas laikas. Bet mes nežadame to, ko negalime įvykdyti. Jeigu sakome „3 dienos" – tai reiškia 3 dienos, ne 5. Vienas kartas buvo, kai dėl audros keltas vėlavo 8 valandas – pristatymas užtruko papildomą pusdienį. Klientas suprato – gamtos nesuvaldysi. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

3. Ar paimate gyvūną iš namų?

Taip, paimame iš namų. Arba iš bet kurios kitos vietos – veterinarijos klinikos, oro uosto, darbovietės. Svarbu, kad būtų aiškus adresas ir kontaktinis asmuo. Vienas klientas paprašė paimti šunį iš kaimo prie Alytaus – mažas kaimas, GPS nerodė tikslaus adreso. Teko skambinti ir aiškintis. Bet radome. Mes nebijome sudėtingų situacijų – tai mūsų darbas. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų pasiruošęs ir dokumentai būtų tvarkingi.

4. Ar pristatote gyvūną iki durų Kardife?

Taip, pristatome iki durų. Arba iki bet kurios kitos vietos – darbovietės, viešbučio, draugo namų. Kardifas – ne didžiausias miestas, bet pakankamai didelis, kad reikėtų žinoti adresą. Paprastai susitariame dėl laiko ir vietos iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų. Vienas kartas buvo, kai klientas davė neteisingą adresą – važiavome į kitą Kardifo galą. Papildoma valanda. Nuo to laiko visada patikslinu adresą prieš išvykdamas. Maža detalė, bet svarbi.

Dokumentai – ką reikia žinoti

5. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Kardifą?

ES augintinio pasas su mikroschemos numeriu, pasiutligės skiepo įrašu ir veterinaro parašu. Sveikatos pažyma, išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Jeigu reikia – kraujo antikūnų titro testo rezultatai. Ir dar – veterinarinis sertifikatas, kurį išduoda veterinaras prieš pat išvykimą. Tai pagrindiniai dokumentai. Bet yra ir papildomų – priklausomai nuo gyvūno rūšies, veislės, sveikatos būklės. Aš visada sakau: geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Vienas popierius gali išgelbėti visą kelionę.

6. Ar padedate sutvarkyti dokumentus?

Taip, padedame. Mes ne tik vežame – mes konsultuojame dėl dokumentų, rekomenduojame veterinarus, patikriname, ar viskas tvarkinga. Bet negalime už jus nueiti pas veterinarą arba gauti skiepo. Tai jūsų atsakomybė. Mes galime pasakyti, ko reikia, kur kreiptis, kiek laiko užtruks. Bet galutinis sprendimas – jūsų. Vienas klientas norėjo, kad mes sutvarkytume visus dokumentus – negalime. Veterinaras turi apžiūrėti gyvūną, ne mes. Bet mes galime padėti suprasti, ko reikia.

7. Ką daryti, jei dokumentai dar neparuošti?

Tada reikia juos paruošti prieš kelionę. Be dokumentų gyvūno vežti negalime – tai ne mūsų taisyklė, tai įstatymas. Jeigu dokumentų trūksta – atidedame kelionę, kol viskas bus tvarkoje. Vienas klientas skambino ir sakė: „dokumentai bus po savaitės, bet noriu vežti rytoj". Deja, negalima. Palaukite savaitę, sutvarkykite dokumentus, tada vešime. Nėra kitos išeities. Geriau praleisti papildomą savaitę nei rizikuoti, kad gyvūnas bus sulaikytas pasienyje.

Gyvūnų paruošimas – praktiniai patarimai

8. Kaip paruošti šunį kelionei į Kardifą?

Pratinti prie narvo arba transportavimo dėžės bent savaitę prieš kelionę. Dieną prieš kelionę nešerti sunkiu maistu. Turėti pažįstamą daiktą – pledą, žaislą. Jeigu šuo linkęs į pykinimą – pasitarti su veterinaru. Vienas šuo iš Kauno buvo toks ramus kelionėje, kad miegojo beveik visą kelią. Šeimininkė sakė, kad mėnesį jį pratino prie automobilio. Pastangos atsiperka. Svarbiausia – ne stresuoti pačiam, nes gyvūnas jaučia tavo būseną.

9. Kaip paruošti katę kelionei?

Katės – sudėtingesnės. Jos nemėgsta pokyčių, nemėgsta narvų. Bet ką padarysi. Palikite atvirą narvą namuose bent savaitę prieš kelionę. Įdėkite ten minkštą apklotą. Nešerti kelionės dieną ryte. Veterinaras gali paskirti lengvą raminamąjį, bet pabandykite be jo pirmiausia. Viena katė iš Vilniaus buvo tokia rami, kad šeimininkė negalėjo patikėti. Pasirodo, ji mėnesį ją pratino prie narvo. Maži dalykai, bet reikšmingi.

10. Ką daryti, jei gyvūnas labai didelis?

Dideli šunys – logistinis iššūkis. Ne kiekvienas automobilis tinka. Mano transporto priemonėje yra specialiai įrengta erdvė dideliems šunims. Bet jeigu šuo labai didelis – reikia planuoti iš anksto. Vienas šuo iš Kauno buvo 80 kilogramų – paprastas narvas netiko, teko daryti specialų. Kainavo papildomai, bet kitaip nebuvo kaip. Svarbiausia – kad gyvūnui būtų patogu ir saugu.

11. Ar galima įdėti daiktų kartu su gyvūnu?

Taip, bet saikingai. Minkštas apklotas, vandens buteliukas, nedidelis žaislas – viskas tinka. Bet ne lagaminas, ne dėžė su daiktais. Narvas turi būti pakankamai erdvus gyvūnui, o ne užgrūstas daiktais. Vienas klientas norėjo įdėti visą krepšį su gyvūno reikmenimis – maistas, dubenys, žaislai, drabužiai. Teko aiškinti, kad tai per daug. Pasiėmėme tik būtiniausius dalykus, likusius atskirai. Svarbu, kad gyvūnui būtų patogu.

Kelionė – kas vyksta kelyje

12. Kaip atrodo kelionė iš Lietuvos į Kardifą?

Iš Lietuvos važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada per Olandiją arba Belgiją į Prancūziją, keltu arba Eurotuneliu per Lamanšą, ir galiausiai per Angliją iki Kardifo. Visas maršrutas – apie 1800-2200 kilometrų. Sustojame kas 3-4 valandas – gyvūnams reikia vandens, pasivaikščiojimo. Kelionė trunka 30-36 valandas. Vienas katinas iš Kauno miegojo beveik visą kelią – net nepastebėjo, kad keliavome. Kiti gyvūnai – neramesni. Kiekvienas skirtingas.

13. Ar gyvūnai keliauja vieni ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo situacijos. Jeigu vienas gyvūnas – keliauja vienas. Jeigu keli – gali keliauti kartu, bet kiekvienas savo narve. Išimtis – gyvūnai iš tos pačios šeimos, kurie pripratę vienas prie kito. Bet net ir tada – atskiri narvai saugiau. Vienas kartas buvo, kai du katinai iš tos pačios šeimos keliavo kartu – vienas ramus, kitas nervinis. Pirmą valandą viskas gerai, paskui nervinis pradėjo šnypšti. Teko atskirti. Geriau iškart turėti atskirus narvus.

14. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 3-4 valandas, bet priklauso nuo gyvūnų. Jeigu matau, kad gyvūnas neramus – sustojame anksčiau. Jeigu visi ramiai miega – galiu važiuoti ilgiau. Sustojimo metu leidžiame gyvūnams išeiti, duodame vandens, leidžiame pasivaikščioti. Tai trunka 15-30 minučių. Vienas šuo iš Vilniaus norėjo bėgioti kiekvieno sustojimo metu – pavargdavo, miegodavo kelias valandas, tada vėl. Toks ritmas.

15. Ar siunčiate nuotraukas kelionės metu?

Taip, siunčiame. Suprantu, kad šeimininkai jaudinasi – tai normalu. Todėl kas kelias valandas siunčiame nuotrauką arba trumpą žinutę: „viskas gerai, šuo miega", „sustojome Lenkijoje, katė geria vandenį". Vienas klientas prašė siųsti nuotraukas kas valandą – sutikome, nors tai papildomas darbas. Suprantu – gyvūnas yra šeimos narys, ir norisi žinoti, kad viskas tvarkoje. Mes tai gerbiame.

Įvairūs gyvūnai – ką vežame

16. Ar vežate tik šunis ir kates?

Ne, vežame ir kitus gyvūnus. Triušiai, jūrų kiaulytės, šinšilos, paukščiai, ropliai – viskas įmanoma. Kiekvienas gyvūnas turi savo reikalavimus, bet mes prie to prisitaikome. Vieną kartą vežiau iguaną iš Kauno – reikėjo specialaus leidimo ir šildymo lempos automobilyje. Neįprasta, bet įmanoma. Jeigu turite neįprastą gyvūną – skambinkite, aptarsime.

17. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Ne. Gyvūnas turi būti sveikas, kad gautų sveikatos pažymą. Jeigu gyvūnas serga – veterinaras neišduos pažymos, ir kelionė neįmanoma. Tai ne mūsų taisyklė – tai įstatymas. Vienas šuo iš Kauno susirgo prieš kelionę – teko atidėti savaitei. Šeimininkas nusiminė, bet suprato. Geriau palaukti, kol gyvūnas pasveiks, nei vežti sergantį.

18. Ar vežate nėščias kales arba kates?

Paprastai ne. Nėščių gyvūnų vežimas yra rizikingas – kelionė gali sukelti komplikacijų. Veterinarai paprastai nerekomenduoja vežti nėščių gyvūnų, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais. Viena moteris norėjo vežti nėščią katę – veterinaras pasakė „ne". Teko palaukti, kol katė atsivedė kačiukus, ir tada vežti visą šeimą. Papildomas laukimas, bet saugiau.

Problemos – kas gali nutikti

19. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Sustojame, leidžiame pailsėti, vėdiname automobilį. Jeigu reikia – skambiname veterinarui. Visada vežuosi vaistų nuo pykinimo ir raminamųjų (veterinaro paskirtų). Vienas katinas iš Kauno pradėjo vemti pakeliui per Lenkiją – sustojome, pailsėjome, davėme vaistų. Po valandos viskas praėjo. Svarbiausia – nestresuoti pačiam. Jeigu tu ramus, gyvūnui lengviau.

20. Ką daryti, jei vėluoja keltas?

Palaukiame. Keltai kartais vėluoja – dėl oro, dėl techninių problemų, dėl eismo. Mes to nekontroliuojame. Bet visada turime laiko rezervą, kad nedideli vėlavimai nesugadintų viso plano. Vieną kartą keltas vėlavo 6 valandas – pristatymas užtruko papildomą pusdienį. Klientas suprato. Gamta nėra mūsų rankose.

21. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Tai baisiausias košmaras. Aš pats to nesu patyręs, bet kolega pasakojo – šuo iššoko iš automobilio degalinėje. Pagavo per 20 minučių, bet streso buvo daug. Kaip to išvengti? Visada užtikrinti, kad gyvūnas būtų saugiai pririštas arba narve prieš atidarant duris. Turėti antkaklį su kontaktiniais duomenimis. Mikroschema – būtina. Ir svarbiausia – neprarasti budrumo.

Kainos – kiek kainuoja

22. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Kardifą?

Priklauso nuo gyvūno dydžio, sezono, maršruto. Mažas gyvūnas – pigiau, didelis – brangiau. Paprastai kaina svyruoja nuo 300 iki 800 eurų. Geriausia – susisiekti ir gauti individualų pasiūlymą. Aš visada klausiu: koks gyvūnas, kada reikia vežti, ar dokumentai tvarkingi. Tada galiu pasakyti tiksliau.

23. Kas įeina į kainą?

Transportas, degalai, kelto bilietai, gyvūno priežiūra kelionės metu. Veterinaro išlaidos ir dokumentų mokesčiai – paprastai ne, bet priklauso nuo sutarties. Aš visada raštu nurodau, kas įeina į kainą ir kas ne, kad nebūtų nesusipratimų. Vienas klientas manė, kad veterinaro vizitas įskaičiuotas – nebuvo. Teko aiškinti. Nuo to laiko visada būnu skaidrus.

24. Ar yra nuolaidų?

Kartais. Jeigu vežate kelis gyvūnus – gali būti nuolaida. Jeigu esate nuolatinis klientas – taip pat. Bet tai ne taisyklė, o išimtis. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Viena šeima vežė tris kates – davėme nedidelę nuolaidą. Bet tai buvo jų ketvirtas užsakymas – vertinome lojalumą.

25. Kaip užsisakyti paslaugą?

Paskambinkite arba parašykite. Papasakokite, kokį gyvūną norite vežti, iš kur, kada. Mes pasakysime, ką reikia paruošti, kiek kainuos, kada galime paimti. Paprasta. Vienas klientas parašė el. laišką vidury nakties – atsakėme ryte. Ne problema. Svarbiausia – pradėti pokalbį.

Išvada

Vežame gyvūnus į Kardifą kiekvieną dieną – tai ne šūkis, o realybė. Dokumentai, pasiruošimas, kelionė – viskas turi savo tvarką. Bet kai matai, kaip gyvūnas saugiai pasiekia Kardifą ir šeimininkas atsidūsta iš palengvėjimo – supranti, kad verta. Jeigu turite klausimų – skambinkite. Mes čia.