Į Londoną kačių pervežimas – vežame kiekvieną dieną

Katės ir kelionės – retai kas būna taip sudėtinga kaip šis derinys. Šunys bent jau kartais mėgsta važiuoti automobiliu, bet katės – dažniausiai ne. Todėl, kai reikia gabenti katę į Londoną, kyla daugiau klausimų nei įprastai. Mes vežame kates kiekvieną dieną, ir nors katės ne visada bendradarbiauja, žinome, kaip su jomis elgtis. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie į Londoną kačių pervežimą – nuo dokumentų iki to, kaip padaryti, kad kelionė būtų kuo mažiau stresinė jūsų katei.

Dokumentai – į Londoną kačių pervežimas

1. Kokių dokumentų reikia vežant katę į Londoną?

Tokių pat kaip ir bet kuriam kitam augintiniui – mikročipas, pasiutligės skiepas, sveikatos pažymėjimas, gydymas nuo echinokokozės. Po „Brexit" reikalingas Animal Health Certificate, o ne ES gyvūno pasas. Katėms galioja tos pačios taisyklės kaip ir šunims – nėra jokių išimčių. Vienas skirtumas – katėms echinokokozės gydymas gali atrodyti keistas, nes tai dažniau susiję su šunimis, bet taisyklės taikomos visiems gyvūnams. Šiaip tai viena tų procedūrų, kurios atrodo biurokratiškai, bet privalomos. Veterinarai žino, ką daryti – tiesiog pasakykite, kad vežate katę į Jungtinę Karalystę, ir jie supras.

2. Ar katėms taikomi papildomi reikalavimai?

Ne, papildomų reikalavimų kačių pervežimui nėra. Tačiau yra vienas dalykas, kurį verta žinoti – katės labiau linkusios į stresą nei šunys, todėl veterinarai kartais rekomenduoja papildomus tyrimus prieš kelionę. Pavyzdžiui, jei katė vyresnė arba turi sveikatos problemų, gali būti protinga atlikti kraujo tyrimą, kad įsitikintumėte, jog ji pakels kelionę. Tai ne privaloma, bet rekomenduojama. Mes turėjome klientą, kurio katė turėjo širdies problemų – veterinaras patarė atidėti kelionę, kol būklė stabilizuosis. Gerai, kad paklausė. Taigi, nors papildomų dokumentų nėra, sveikatos patikrinimas prieš ilgą kelionę visada gera mintis.

3. Ką daryti, jei katė neturi mikročipo?

Implantuoti. Mikročipas yra privalomas – be jo negalima nei skiepyti nuo pasiutligės, nei gauti sveikatos pažymėjimo. Procedūra paprasta – veterinaras suleidžia mikročipą po oda, trunka kelias sekundes. Katės tai toleruoja geriau nei šunys, nors aišku, nemalonu. Mikročipas turi būti implantuotas prieš skiepą – tai dažnai pamirštama. Jei katė jau paskiepyta, o mikročipo nėra, reikia skiepyti iš naujo po mikročipo implantavimo. Ir tada laukti dar 21 dieną. Todėl geriau pradėti nuo mikročipo. Be to, mikročipas naudingas ne tik kelionėms – jei katė pabėga, bet kas gali nuskaityti ir sužinoti, kas jos savininkas.

4. Ar sveikatos pažymėjimas skiriasi katėms ir šunims?

Pats dokumento šablonas tas pats, bet įrašai skiriasi pagal gyvūno rūšį. Veterinaras nurodo, kad tai katė (Felis catus), pažymi mikročipo numerį, skiepų datą, gydymą nuo echinokokozės. Viskas. Nėra atskiro „kačių pažymėjimo" – tai tas pats Animal Health Certificate, tik užpildytas konkrečiam gyvūnui. Kartais žmonės klausia, ar reikia kažko ypatingo, nes katė – ne, nereikia. Vienintelis dalykas – jei katė yra veislinė ir turi kilmės dokumentus, galite juos pasiimti, bet tai neprivaloma pervežimui. Svarbiausia – mikročipas, skiepas, sveikatos pažymėjimas, gydymas. Viskas.

5. Kaip patikrinti, ar dokumentai tinkami?

Geriausia – atsiųsti mums prieš kelionę. Mes patikriname, ar viskas tvarkoje – mikročipo numeris sutampa su įrašais, skiepo data teisinga, sveikatos pažymėjimas galioja, gydymas nuo echinokokozės atliktas tinkamu laiku. Tai nemokama paslauga, kurią siūlome visiems klientams. Galite ir patys patikrinti – yra keletas dalykų: mikročipo numeris turi būti 15 skaitmenų, skiepo data negali būti senesnė nei 12 mėnesių ir ne ankstesnė nei 21 diena prieš kelionę, sveikatos pažymėjimas turi būti išduotas ne seniau nei prieš 10 dienų. Ir dar – patikrinkite savo duomenis paso ar pažymėjime – vardas, pavardė, adresas. Mažos klaidos gali sukelti didelių problemų.

Stresas – į Londoną kačių pervežimas

6. Kaip sumažinti katės stresą prieš kelionę?

Pradėkite ruošti bent dvi savaites prieš kelionę. Pirmiausia – transportavimo dėžė. Padėkite ją namuose, atvirą, su minkštu paklotu ir skanėstais viduj. Leiskite katei tyrinėti, miegoti ten, jaustis patogiai. Negalima tiesiog paimti katės ir įgrūsti į narvą kelionės dieną – tai garantuotas stresas. Taip pat galite naudoti feromonų purškalą – Feliway ar panašius – purškite ant pakloto dėžėje. Tai padeda. Dar vienas dalykas – pratinkite katę prie automobilio garsų. Užveskite automobilį, tegul katė sėdi šalia, išjunkite. Kartokite kelis kartus. Po to – trumpas pasivažinėjimas aplink namą. Po truputį. Tai ne stebuklas, bet padeda.

7. Ar galiu duoti katei raminamųjų prieš kelionę?

Tai vienas tų klausimų, kur atsakymas yra „priklauso". Veterinaras gali išrašyti raminamąjį, bet ne visi vaistai tinka kelionėms. Gabapentinas dažnai naudojamas katėms prieš vizitus pas veterinarą – jis gali būti tinkamas ir kelionei. Bet stiprūs raminamieji, kurie visiškai „numuša" katę, nerekomenduojami – katė gali prarasti pusiausvyrą, vemti, uždusti. Mes matėme tokių atvejų – ne su mumis, bet pasakojo klientai, kurie bandė vežti patys. Todėl visada patariame pasitarti su veterinaru, kuris žino jūsų katę. Ir dar – išbandykite vaistus prieš kelionę, ne pirmą kartą duokite kelionės dieną. Katės gali reaguoti skirtingai, ir nenorite staigmenų kelyje.

8. Ką daryti, jei katė labai bijo narvo?

Tai labai dažna problema. Katės, kurios nebuvo pratintos prie narvo, gali elgtis labai agresyviai – draskyti, kandžioti, bandyti išeiti. Jei turite laiko – pratinkite palaipsniui. Jei ne – yra keletas gudrybių. Pirmiausia, naudokite didesnį narvą – kad katė galėtų laisvai judėti. Antra, įdėkite jos mėgstamą pledą ar žaislą. Trečia, purškite feromonu. Ketvirta, apdenkite narvą antklode – tamsa ramina. Ir penkta – nekalbėkite per daug ramiai, tiesiog elkitės natūraliai. Per didelis rūpestis kartais katei kelia dar daugiau streso, nes ji jaučia jūsų nerimą. Mes turime patirties su bijančiomis katėm – kartais padeda tiesiog palikti jas ramybėje.

9. Kaip elgtis, jei katė verkšlena kelionės metu?

Verkšlenimas yra normalus kačių kelionės elgesys. Tai jų būdas parodyti, kad jiems nepatinka. Pirmas kelias valandas verkšlenimas dažniausiai intensyvesnis, vėliau mažėja. Ką daryti? Pirmiausia – nebandyti guosti per daug. Atidaryti narvą ir imti katę ant rankų pavojinga – ji gali iššokti arba subraižyti. Vietoj to, galite kalbėti ramiai, kad katė girdėtų jūsų balsą. Kartais padeda muzika – tyli, rami. Mes naudojame specialų grojaraštį katėms, kurį radome internete – skamba juokingai, bet kai kurios katės nurimsta. Svarbiausia – laikas. Po kelių valandų dauguma kačių pavargsta ir nustoja verkšlenti. Jei verkšlenimas tęsiasi labai ilgai arba katė atrodo išsekusi – tada reikia sustoti ir įvertinti situaciją.

10. Ką daryti, jei katė kelionės metu apsišlapino?

Nutinka dažnai, ypač jei katė išsigandusi. Mes naudojame dezodoruojančius paklotus, sugeria skysčius ir nemalonius kvapus. Jei katė apsišlapino, sustojame, pakeičia paklotą, nuvalome narvą. Galima įdėti švarų paklotą su feromonu, kad katė vėl jaustųsi patogiau. Svarbu – nebausti katės arba nesistengti išvalyti jos pačios kelionės metu. Tai sukeltų dar daugiau streso. Palikite tai vėliau, kai atvyksite. Mes turime pakankamai atsarginių paklotų ir valymo priemonių, todėl tai nėra problema. Bet verta pasakyti – jei jūsų katė linkusi į šlapinimąsį nuo streso, įdėkite papildomų paklotų į narvą. Geriau per daug nei per mažai.

Narvas – į Londoną kačių pervežimas

11. Kokį narvą pasirinkti kačių pervežimui?

Svarbiausia – tinkamas dydis. Katė turi galėti atsistoti, atsisėsti, apsisukti. Jei narvas per mažas, katė jausis įkalinta. Jei per didelis – kelionės metu gali slysti. Idealus dydis – kad būtų vietos paklotui vienoje pusėje ir šiek tiek laisvos vietos kitoje. Medžiaga – plastikiniai narvai geriau nei tinkliniai, nes katė jaučiasi saugiau, kai nemato aplinkos. Bet svarbu, kad būtų pakankamai ventiliacijos. Durys turi būti tvirtos – katės sugeba atidaryti silpnus užraktus. Mes vieną kartą turėjome atvejį, kai katė atsidarė narvą važiuojant – laimei, nieko blogo nenutiko, bet nuo to laiko visada patikriname užraktus du kartus. Rekomenduojame narvus su dviem užraktais – paprastu ir papildomu.

12. Ar galiu vežti dvi kates viename narve?

Paprastai nerekomenduojame. Net jei katės gyvena kartu ir susi draugauja namuose, kelionės metu jos gali elgtis kitaip. Stresas gali sukelti agresiją, ir katės gali pradėti kovoti. Mes matėme atvejį, kai dvi seserys katės, kurios visada miegodavo kartu, kelionės metu pradėjo urzgti viena ant kitos. Po to, kai atskyrėme, abi nurimo. Todėl geriau – atskiri narvai. Jei norite, kad katės būtų šalia, galite pastatyti narvus greta, bet ne tame pačiame. Ypač jei katės nėra iš tos pačios šeimos – tada jokiu būdu nekartu. Išimtis – labai maži kačiukai, kurie dar per jauni būti vieni, bet tai retas atvejis.

13. Ką įdėti į narvą kartu su kate?

Paklotą – minkštą, sugeriantį, geriausia su feromonu. Vandens gertuvę, pritvirtintą prie narvo sienos – dubenėlis neišvengiamai apsivers. Maisto – nedaug, tik jei kelionė ilga. Kažką su jūsų kvapu – marškinėlius ar pledą, ant kurio miegate. Mažą žaislą, bet ne tokį, kurį katė galėtų praryti. Ką neįdėti: aštrių daiktų, mažų žaislų, stipriai kvepiančių dalykų (katėms tai nemalonu), maisto, kuris gali sugesti. Taip pat nerekomenduojame įdėti kačių kraiko dėžutės – kelionės metu tai nereikalinga, o tik užima vietą ir sukelia netvarką. Po kelionės galėsite pasirūpinti tuo.

14. Ar narvą reikia pritvirtinti transporto priemonėje?

Taip, tai labai svarbu. Narvas turi būti pritvirtintas, kad nesisvaidytų avarinio stabdymo ar posūkio metu. Mes naudojame specialius diržus ir laikiklius, kurie neleidžia narvui judėti. Tai ne tik saugumo klausimas – jei narvas svaidosi, katė jaučiasi dar blogiau. Kartais klientai prašo, kad narvas būtų laisvai ant sėdynės – ne, tai nesaugu. Net jei katė to nori (aišku, ji nieko nežino apie saugumą), mes pritvirtiname. Be to, pritvirtintas narvas reiškia, kad katė mažiau juda, ir tai mažina judesio ligos tikimybę. Mes investavome į kokybiškus laikiklius, ir tai pasiteisino – katės jaučiasi saugiau, o mes – ramiau.

15. Kur geriau pastatyti narvą – priekyje ar gale?

Gale. Priekyje, šalia vairuotojo, katė gali išgirsti daugiau garsų – variklį, eismą, vairuotojo balsą. Tai gali būti per daug stimuliacijos. Gale transporto, kur tyliau ir ramiau, katė jaučiasi geriau. Be to, gale yra daugiau vietos narvui ir jį galima geriau pritvirtinti. Mes turime specialią zoną gyvūnams – ventiliuojamą, su temperatūros kontrole, atskirtą nuo priekinės dalies. Vairuotojas gali matyti gyvūnus per kamerą, bet katės nemato vairuotojo. Tai sumažina stresą. Kartais katės labiau mėgsta, kai jos negali matyti žmonių – tai joms suteikia saugumo jausmą. Kiekviena katė skirtinga, bet bendra taisyklė – gale geriau.

Kelionė – į Londoną kačių pervežimas

16. Kaip ilgai katė gali išbūti narve?

Sveikos, suaugusios katės gali išbūti narve 20-24 valandas be didelių problemų, jei yra vanduo. Tai nereiškia, kad tai malonu, bet fiziškai jos ištvers. Jaunesni kačiukai ar vyresnės katės gali reikalauti dažnesnių pertraukų. Mes stengiamės daryti reguliarius sustojimus kas 4-6 valandas, kad patikrintume vandenį, pakeistume paklotą, jei reikia. Bet katės paprastai neišeina iš narvo sustojimų metu – per daug rizikos. Ilgiausia kelionė, kurią turėjome su kate, buvo 28 valandos dėl kelio remonto – katė ištvėrė, bet buvo aiškiai pavargusi. Jei galima išvengti tokių ilgų kelionių – geriau išvengti. Bet kartais nėra kito pasirinkimo.

17. Ką daryti, jei katė atsisako gerti vandenį kelionės metu?

Tai dažna problema – stresas slopina troškulį, kaip ir alkį. Ką galite padaryti: naudoti šlapią maistą (turi daug drėgmės), purkšti vandenį ant pakloto, kad katė laižytų, arba naudoti švirkštą (be adatos) ir atsargiai įlašinti vandenio į burną. Mes bandome visus šiuos metodus. Dažniausiai – šlapias maistas veikia geriausiai. Taip pat galite pabandyti skirtingą vandenį – katės kartais atsisako gerti chloruotą vandenį, bet geria filtruotą. Svarbiausia – neleisti katei dehidratuoti, ypač jei kelionė ilga. Jei katė visiškai negeria ilgiau nei 12 valandų, reikia sustoti ir galbūt kreiptis į veterinarą. Dehidratacija pavojinga, ypač mažoms katėms.

18. Ar katė gali vemti kelionės metu?

Taip, kačių judesio liga yra realus dalykas. Kai kurios katės vemia kiekvieną kartą, kai važiuoja automobiliu. Ką daryti: nešerti 4-6 valandas prieš kelionę, kad skrandis būtų tuščias. Jei katė vis tiek vemia – naudokite dezodoruojančius paklotus. Jei vėmimas labai stiprus ar kartojasi – pasitarkite su veterinaru dėl vaistų nuo pykinimo. Yra vaistų, kurie saugūs katėms ir veikia kelionės ligą. Mes turėjome vieną katę, kuri vemė pirmas dvi keliones, o trečią kartą – ne. Pasirodo, savininkė davė vaistus prieš kelionę. Tai labai padėjo. Svarbu – jei katė vemia, nestabdykite iš karto ir nebandykite jos raminti. Palaukite, kol ji baigs, tada sutvarkykite.

19. Kaip dažnai reikia tikrinti katę kelionės metu?

Kas 2-3 valandas. Mes turime kameras, bet fizinis patikrinimas svarbesnis – ar katė turi vandens, ar paklotas sausas, ar narvas saugus. Kartais katė gali bandyti išeiti iš narvo, ir svarbu pastebėti, jei užraktas atsilaisvino. Taip pat patikriname, ar katė atrodo normaliai – ar kvėpuoja normaliai, ar ne per daug išsigandusi. Nereikia atidaryti narvo kiekvieną kartą – kartais pakanka tiesiog pažiūrėti pro tinklelį. Jei katė miega – gerai, nežadinkite. Jei verkšlena – palaukite kelias minutes, gal nustos. Svarbiausia – kad katė žinotų, jog kažkas yra šalia, net jei jos neliečia.

20. Ar galiu prašyti, kad katė būtų vežama atskirai nuo kitų gyvūnų?

Taip, tai galima užsakyti. Paprastai katės ir šunys būna atskirose skyriuose, bet jei norite, kad jūsų katė būtų visiškai atskirai – galima. Tai kainuoja daugiau, nes reiškia, kad transportas negali būti pilnai užpildytas. Bet kai kurie klientai renkasi šį variantą, ypač jei katė labai bijo kitų gyvūnų. Mes turėjome katę, kuri buvo agresyvi prie kitų gyvūnų – vežėme atskirai, ir viskas buvo gerai. Taip pat galima užsakyti, kad katė būtų vežama tik su savo šeimos kitais augintiniais – pavyzdžiui, jei turite dvi kates, jos gali keliauti kartu, bet atskirai nuo kitų gyvūnų. Variantų yra – reikia tik aptarti.

Atvykimas – į Londoną kačių pervežimas

21. Kaip elgtis, kai katė atvyksta į Londoną?

Pirmos 24 valandos yra adaptacijos laikotarpis. Katė bus pavargusi, sutrikusi, bijos naujos aplinkos. Patarimai: leiskite katei išeiti iš narvo pačiai – neverskite. Uždarykite duris į kitus kambarius, tegul pirmiau pripranta prie vieno kambario. Padėkite vandenį, maistą ir kraiko dėžutę netoli tos vietos, kur katė pasislėps. Ir ji pasislėps – po lova, spintoje, už sofos. Tai normalu. Negaudykite jos, nebandykite ištraukti. Po kelių valandų ar dienų ji pati išeis. Mes turėjome klientą, kuris skambino po dviejų valandų klausdamas, kodėl katė nevalgo – atsakėme, kad reikia laiko. Po dienos parašė, kad katė jau vaikšto po kambarį. Kantrybė – geriausias vaistas.

22. Ką daryti, jei katė atsisako valgyti po kelionės?

Pirmas 12-24 valandų – normalu. Katės dažnai nevalgo po stresinio įvykio. Padėkite maistą ir palikite ramybėje. Jei katė nevalgo ilgiau nei 48 valandas – tada reikėtų pasitarti su veterinaru. Bet dažniausiai – tai praeina. Galite pabandyti šlapią maistą ar kažką labai viliojančio – tuną, vištieną. Kartais nauja aplinka reiškia, kad katė nori kitokio maisto nei namie. Mes turėjome vieną katę, kuri atsisakė savo įprasto maisto, bet suvalgė kažką visiškai naujo – savininkė nustebo. Katės yra išrankios, ypač stresinėse situacijose. Svarbiausia – nesijaudinti per daug greitai. Jei katė geria vandenį ir elgiasi kitaip normaliai, maisto trūkumas vieną dieną nėra pavojingas.

23. Kaip padėti katei priprasti prie naujos vietos Londone?

Lėtai. Pirmą savaitę laikykite katę viename kambaryje, kol įsitvirtins. Tada palaipsniui leiskite tyrinėti kitas patalpas. Nauji kvapai, garsai (Londonas garsus) – viskas gąsdina. Padėkite daiktus iš senų namų – paklotą, žaislus, drabužius su jūsų kvapu. Tai padeda katei jaustis saugiau. Taip pat galite naudoti feromonų difuzorių – jis veikia ir naujoje vietoje. Jei Londone yra kitų gyvūnų – pristatykite juos palaipsniui, ne iš karto. Mes turėjome klientą, kuris parsivežė katę į namus, kuriuose jau gyveno šuo – pirmą savaitę katė gyveno vonioje, paskui palaipsniui susipažino su šunimi. Po mėnesio jie draugiškai miegojo kartu. Bet tai užtruko.

24. Kada galima leisti katei į lauką Londone?

Ne anksčiau kaip po 3-4 savaičių. Katė turi pirmiau susipažinti su vidine aplinka, kitaip ji gali pabėgti ir bandyti grįžti į senus namus – aišku, nesėkmingai. Pirmą kartą išleidžiant, geriausia naudoti pakinktus ir pavadėlį, kad katė galėtų tyrinėti saugiai. Taip pat patikrinkite, ar mikročipe nurodytas teisingas adresas – atnaujinkite registraciją su nauju adresu Londone. Tai svarbu, jei katė pabėgtų. Londone yra papildomų pavojų – intensyvus eismas, daugiau žmonių, kitų gyvūnų. Prisitaikymas gali užtrukti ilgiau nei Lietuvoje. Būkite kantrūs.

25. Ką daryti, jei katė Londone pradeda elgtis neįprastai?

Neįprastas elgesys pirmą savaitę – normalu. Paslėpimas, sumažėjęs apetitas, padidėjęs agresyvumas, verkšlenimas naktį – tai adaptacijos požymiai. Bet jei tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaitės arba atsiranda naujų simptomų – viduriavimas, vėmimas, kraujas šlapime – kreipkitės į veterinarą. Stresas gali išprovokuoti sveikatos problemas, ypač jei katė jau turėjo polinkį. Mes visada prašome klientų pranešti, jei kas nors negerai – net jei tai nutiko po kelių savaičių po kelionės. Mūsų darbas nesibaigia, kai katė atvyksta – mes norime žinoti, kad viskas gerai. Tai ne tik verslas – tai rūpestis.

26. Ar galiu gauti nuotraukas iš kelionės?

Taip, mes siunčiame nuotraukas ir video pagal pageidavimą. Dažniausiai – prieš kelionę, sustojimų metu ir prieš atvykimą. Jei norite dažniau – pasakykite. Mes suprantame, kad jūsų katė yra šeimos narys, ir norite žinoti, kad viskas gerai. Vienas klientas prašė nuotraukos kas valandą – tai buvo daug, bet padarėme, nes supratome, kad labai jaudinasi. Kiti visai neprašo – ir tai gerai. Svarbiausia – kad jūs žinotumėte, jog galite prašyti. Mes nesame tie vežėjai, kurie dingsta su jūsų gyvūnu – esame pasiekiami bet kada. Nuotraukos, skambučiai, GPS – viskas, ko reikia, kad jaustumėtės ramiai.