Į Kardifą veža gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą susiduria su poreikiu nugabenti savo augintinį į Kardifą, dažniausiai pirmas klausimas būna – „kas tai daro?" Internete pilna pasiūlymų, bet kaip atskirti, kas tikrai veža gyvūnus, o kas tik skelbiasi? Mes vežame gyvūnus į Kardifą kiekvieną dieną – tai ne šalutinė veikla, o pagrindinis mūsų darbas. Per metus pervežame šimtus gyvūnų – šunis, kates, triušius, ir retkarčiais kažką egzotiškesnio. Kiekvienas gyvūnas gauna tą patį dėmesį, nepriklausomai nuo to, ar tai didelis aviganis, ar mažas žiurkėnas. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos girdime dažniausiai.

Informacija – veža gyvūnus į Kardifą

1. Kas veža gyvūnus į Kardifą iš Lietuvos?

Mes. Ir dar keletas kitų kompanijų, bet mes esame vieni iš tų, kurie tai daro reguliariai – kiekvieną dieną, be išimčių. Mūsų specializacija yra gyvūnų transportavimas, ne baldų, ne siuntų, o gyvūnų. Tai reiškia, kad turime tinkamą transportą, tinkamus žmones, ir tinkamą patirtį. Internete galite rasti vežėjų, kurie siūlo „viską" – nuo pianinų iki kačių. Mes to nedarome. Mes vežame gyvūnus, ir tai yra viskas, ką darome. Dėl to galime skirti visą dėmesį tam, kad kelionė būtų saugi ir patogi.

2. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Kardifą?

Kasdien. Tai ne reklaminis triukas – mes tikrai vežame kiekvieną dieną. Kartais vieną gyvūną, kartais kelis, kartais pilną transporto priemonę. Tai priklauso nuo užsakymų. Bet net jei turime tik vieną užsakymą – važiuojame. Mūsų maršrutai yra suplanuoti taip, kad galėtume paimti gyvūnus skirtinguose Lietuvos regionuose ir pristatyti juos į Kardifą per optimalų laiką. Vieną kartą turėjome tik vieną katiną visam maršrutui – jis buvo labai svarbus katinas, ir gavo visą mūsų dėmesį.

3. Kiek gyvūnų galite vežti vienu metu?

Priklauso nuo gyvūnų dydžio. Mūsų transporto priemonėse yra vietos 6-8 vidutinio dydžio gyvūnams, bet jei vežame didelius šunis – tada mažiau. Mes niekada neperkrauname transporto priemonės – kiekvienas gyvūnas turi turėti pakankamai erdvės. Tai ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimas. Perpildytas automobilis reiškia daugiau streso, daugiau triukšmo, ir didesnę riziką. Mes renkamės kokybę, ne kiekybę. Nors kartais klientai klausia, ar galime „dar vieną įtilpti" – atsakymas paprastai būna „ne".

4. Ar vežate gyvūnus tik į Kardifą ar ir kitur?

Į Kardifą yra viena iš pagrindinių krypčių, bet ne vienintelė. Vežame į visą Jungtinę Karalystę – Londoną, Mančesterį, Edinburgą, Birmingamą, ir daugelį kitų miestų. Kardifas yra populiarus dėl to, kad Velse gyvena nemažai lietuvių bendruomenės narių, ir poreikis yra pastovus. Bet jei jums reikia nugabenti gyvūną į kitą miestą – mes galime tai padaryti. Tiesiog pasakykite, kur, ir mes rasime maršrutą.

5. Kuo jūsų paslauga skiriasi nuo pašto siuntų gabenimo?

Gyvūnas nėra siunta. Tai skamba akivaizdžiai, bet kai kurie žmonės bando siųsti gyvūnus kaip siuntas – per kurjerius, per paštą. Tai ne tik nelegalu daugumoje atvejų, bet ir žiauru. Gyvūnas negali sėdėti dėžėje 3 dienas be priežiūros. Mūsų paslauga yra gyvas transportavimas – su priežiūra, su sustojimais, su vandeniu, su dėmesiu. Skirtumas yra tas, kad mes rūpinamės gyvūnu, o ne tiesiog „gabename" jį iš taško A į tašką B.

Reikalavimai – gyvūnų vežimas į Kardifą

6. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Kardifą?

Trys dalykai: mikročipas, pasiutligės skiepas, ir gyvūno pasas. Be šių trijų dalykų negalime niekur pajudėti. Mikročipas turi būti įskaitomas, skiepas – galiojantis, o pasas – su visais reikiamais įrašais. Be to, rekomenduojama turėti veterinarinę pažymą, išduotą prieš kelionę. JK po Brexit reikalavimai pasikeitė, todėl gali prireikti papildomų dokumentų – veterinarinio sertifikato, kraujo tyrimo. Visada patikrinkite aktualią informaciją prieš kelionę, nes taisyklės gali keistis.

7. Ar reikia karantino vežant gyvūną į Kardifą?

Paprastai ne, jei visi dokumentai tvarkingi. JK panaikino privalomą karantiną gyvūnams iš ES šalių, bet tik tuo atveju, jei laikomasi visų reikalavimų – mikročipas, skiepas, kraujo tyrimas (jei reikia). Jei kažkas trūksta – gyvūnas gali būti sulaikytas karantine, ir tai gali trukti iki 4 mėnesių. Tai kraštutinis atvejis, bet jis egzistuoja. Todėl mes visada patikriname dokumentus prieš kelionę – geriau atidėti kelionę viena diena nei prarasti gyvūną keturiems mėnesiams.

8. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Įsitaisyti. Mikročipas yra privalomas, ir be jo negalima keliauti per sienas. Procedūra paprasta – veterinaras įdeda mikročipą po oda, tai trunka kelias sekundes, ir gyvūnas beveik nieko nejaučia. Bet svarbu – mikročipas turi būti įdėtas prieš pasiutligės skiepą, kitaip skiepas negalios. Tai dažna klaida – žmogus paskiepija gyvūną, o paskui įdeda mikročipą, ir tada reikia skiepyti iš naujo. Todėl visada sakau – pirmiausia mikročipas, tada skiepas.

9. Kiek laiko turi galioti pasiutligės skiepas?

Pasiutligės skiepas turi galioti kelionės metu. Paprastai skiepas galioja vienerius metus, bet pirmasis skiepas gali galioti trumpiau – priklausomai nuo gamintojo. Svarbu – po pirmo skiepo turi praeiti 21 diena prieš kelionę. Tai reiškia, kad negalite paskiepyti gyvūno prieš dieną ir išvažiuoti. Reikia planuoti iš anksto. Vieną kartą žmogus skambino ir klausė, ar galime vežti rytoj – pasirodo, gyvūnas buvo paskiepytas prieš savaitę. Teko laukti dar dvi savaites.

10. Ar reikia gyvūnui paso, jei vežu ne iš ES šalies?

ES gyvūno pasas galioja tik ES viduje. JK nebėra ES dalis, todėl situacija pasikeitė. Dabar reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas. Šis sertifikatas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Procesas yra panašus į paso gavimą, bet su papildomais žingsniais. Veterinaras turi patikrinti gyvūną, patikrinti dokumentus, ir išduoti sertifikatą. Tai gali užtrukti kelias dienas, todėl planuokite iš anksto.

Transportavimas – vežame gyvūnus į Kardifą

11. Kokiomis transporto priemonėmis vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytais mikroautobusais. Tai ne paprasti furgonai, o transporto priemonės su įrengtomis gyvūnų vietomis – ventiliacija, temperatūros kontrole, minkštu pagrindu, ir tvirtinimo sistema, kad narvai neslidinėtų. Kiekviena vieta yra atskira, su savo vandens sistema. Mūsų transporto priemonės yra reguliariai valomos ir dezinfekuojamos – ne tik dėl higienos, bet ir dėl to, kad gyvūnai jaučia kvapus, ir seni kvapai gali sukelti stresą. Investuojame į transportą, nes tai yra mūsų darbo pagrindas.

12. Ar transporto priemonėse yra kameros?

Ne, neturime kamerų viduje. Tai galbūt skamba kaip trūkumas, bet mes manome, kad kameros gali kelti papildomą stresą – tiek gyvūnams, tiek vairuotojams. Vietoj to, mes siunčiame atnaujinimus ir nuotraukas pagal pageidavimą. Jei klientas nori žinoti, kaip jo gyvūnas laikosi – mes fotografuojame ir siunčiame. Tai asmeniškiau nei kamera, ir leidžia mums parodyti, kad gyvūnas yra gerose rankose. Bet jei ateityje atsiras poreikis kameroms – mes apsvarstysime.

13. Kaip transporto priemonės yra valomos?

Po kiekvienos kelionės. Visi narvai išvalomi, dezinfekuojami, ir išdžiovinami. Minkšti paviršiai plaunami specialiu valikliu, kuris pašalina kvapus, bet yra saugus gyvūnams. Transporto priemonės vidus – grindys, sienos, ventiliacija – viskas valoma. Tai užtrunka kelias valandas, bet tai būtina. Ne tik dėl higienos, bet ir dėl to, kad kitas gyvūnas neturėtų jausti ankstesnio gyvūno streso. Kvapai yra svarbūs gyvūnams, ir mes tai suprantame.

14. Ar galite vežti gyvūną su jo daiktais?

Taip, ir tai net rekomenduojama. Mėgstamas žaislas, pledas su namų kvapu, dubenėlis – visi šie dalykai padeda gyvūnui jaustis saugiau. Vieną kartą šuo atsisakė gerti iš mūsų dubenėlio, bet kai klientas davė savo – iš karto pradėjo gerti. Kvapai ir daiktai iš namų yra svarbūs, ypač ilgose kelionėse. Bet prašome, kad daiktai būtų švarūs ir saugūs – jokių aštrių daiktų, jokių dalykų, kurie gali užstrigti gerklėje.

15. Ką darote, jei transporto priemonė sugenda kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Mūsų transporto priemonės yra reguliariai tikrinamos, bet mechanika yra mechanika – kartais dalykai lūžta. Jei taip nutinka, pirmiausia – rūpinamės gyvūnais. Išjungiame variklį, užtikriname ventiliaciją, ir ieškome sprendimo. Turime pagalbos kelyje sutartis visose šalyse, kuriose važiuojame. Paprastai problema išsprendžiama per kelias valandas. Jei ne – organizuojame pakaitinį transportą. Gyvūnai niekada nelieka be priežiūros, net jei automobilis stovi.

Priežiūra – gyvūnų gabenimas į Kardifą

16. Kas rūpinasi gyvūnais kelionės metu?

Mūsų vairuotojai. Jie ne tik vairuoja – jie yra atsakingi už gyvūnų priežiūrą visos kelionės metu. Mūsų vairuotojai turi patirties su gyvūnais – žino, kaip elgtis su išsigandusiu šunimi, kaip nuraminti nervinę katę, kaip pastebėti, kad kažkas negerai. Mes neimame žmonių, kurie nemėgsta gyvūnų – tai būtų absurdas. Kiekvienas vairuotojas praeina mokymus – ne tik apie vairavimą, bet ir apie gyvūnų priežiūrą, pirmąją pagalbą, ir streso valdymą.

17. Ar vairuotojai turi veterinarinį išsilavinimą?

Ne, jie nėra veterinarai. Bet jie žino pagrindus – kaip atpažinti dehidrataciją, ką daryti, jei gyvūnas vemja, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Ir svarbiausia – jie žino, kada reikia kreiptis į profesionalą. Mes turime veterinarijos kontaktus visuose pagrindiniuose maršruto miestuose, ir bet kuriuo metu galime sustoti ir pasikonsultuoti. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Vieną kartą vairuotojas skambino veterinarui dėl to, kad šuo atrodė „keistai" – pasirodo, nieko blogo, bet ramybė yra ramybė.

18. Kaip dažnai keičiasi vairuotojai kelionės metu?

Paprastai du vairuotojai vienai kelionei – jie keičiasi kas 6-8 valandas. Tai užtikrina, kad vairuotojas visada būtų budrus ir nevairuotų pavargęs. Keitimosi metu gyvūnai lieka transporto priemonėje – vairuotojai keičiasi greitai, per 10-15 minučių. Kartais, jei kelionė trumpesnė, vienas vairuotojas gali nuvažiuoti visą maršrutą, bet tai retai. Saugumas yra svarbiau už greitį, ir pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas.

19. Ar gyvūnai gali išeiti iš narvo sustojimų metu?

Taip, bet su sąlygomis. Sustojimų metu gyvūnai gali išeiti – bet tik saugioje vietoje, su pavadžiu (šunys), arba specialioje aptvertoje erdvėje. Laisvai paleisti gyvūną sustojimo aikštelėje prie autostrados – ne, tai pavojinga. Mes turime specialias vietas sustojimams – ramias, atokiau nuo kelio, kur gyvūnas gali prasimankštinti. Katės paprastai neišeina iš narvo – jos labiau mėgsta saugią erdvę. Bet jei katinas nori išeiti – mes leidžiame, su atsargumo priemonėmis.

20. Ką darote, jei gyvūnas pradeda loti arba kniaukti?

Pirmiausia – bandome suprasti, kodėl. Alkis? Troškulys? Stresas? Reikia į tualetą? Dažniausiai priežastis yra stresas, ir geriausias vaistas – ramus tonas ir laikas. Mes nenaudojame raminamųjų be veterinaro leidimo – tai ne mūsų sprendimas. Bet jei gyvūnas loja ar kniaukia ilgą laiką ir niekas nepadeda – tada skambiname veterinarui ir klausiame patarimo. Vieną kartą katinas kniaukė 4 valandas iš eilės – pasirodo, jam tiesiog reikėjo, kad kas nors paglostytų. Vairuotojas paglostė, katinas užmigo.

Ypatumai – veža gyvūnus į Kardifą kasdien

21. Kuo Kardifas skiriasi nuo kitų JK miestų gyvūnų gabenimo požiūriu?

Kardifas yra Velse, o tai reiškia, kad reikia žinoti vietinius niuansus. Velse yra savo veterinarijos tarnyba, savo taisyklės kai kuriais klausimais, ir savo specifika. Bet mums tai nėra problema – mes žinome maršrutą, žinome kelią, ir žinome, kur sustoti. Kardifas yra patogus miestas – kompaktiškas, su gerais keliais, ir lengva rasti bet kurią vietą. Vieną kartą pristatėme gyvūną į Kardifo centrą per piko valandą – užtruko ilgiau nei planuota, bet gyvūnas nežinojo, kad vėluojame.

22. Ar yra specialių reikalavimų Velsui?

Ne, Velsas yra JK dalis, ir tie patys reikalavimai galioja. Nėra papildomų sienos patikrinimų, nėra papildomų dokumentų. Vienintelis skirtumas – kartais vietiniai veterinarijos reikalavimai gali skirtis dėl specifinių ligų, bet tai labiau teorinis dalykas. Mums svarbiau – keliai, atstumai, ir logistika. Kardifas yra maždaug 300 km nuo Londono, ir tai reiškia papildomas kelias valandas kelyje, bet ne daugiau.

23. Ką daryti, jei gyvūnas turi būti pristatytas konkrečiu laiku?

Deriname iš anksto. Jei jums reikia, kad gyvūnas būtų Kardife penktadienį 14 valandą – mes planuojame maršrutą taip, kad tai būtų įmanoma. Bet negalime garantuoti tikslaus laiko – kelyje visko nutinka. Paprastai sakome „penktadienį po pietų", o ne „penktadienį 14:00". Jei reikia labai tikslaus laiko – tada rekomenduojame individualų gabenimą, kur maršrutas yra tiesioginis. Tai brangiau, bet tiksliau.

24. Ar galite vežti gyvūną atgal iš Kardifo į Lietuvą?

Taip, mes vežame abiem kryptimis. Jei jūsų gyvūnas yra Kardife ir reikia jį grąžinti į Lietuvą – mes galime tai padaryti. Procesas yra panašus – dokumentai, pasiruošimas, transportavimas. Vienintelis skirtumas – JK pusėje reikia kitokio veterinarinio sertifikato. Bet mes tai žinome ir galime padėti. Dažnai vežame gyvūnus pirmyn ir atgal – žmogus kraustosi, o paskui grįžta, ir gyvūnas keliauja kartu.

25. Ką daryti, jei turiu daugiau nei vieną gyvūną?

Puiku – mes mėgstame „daugkartinio naudojimo" klientus. Jei turite du, tris ar daugiau gyvūnų – mes galime juos vežti kartu. Dažnai darome nuolaidas keliems gyvūnams iš tos pačios šeimos. Svarbiausia – pasakyti mums iš anksto, kad galėtume pasiruošti pakankamai vietos. Vieną kartą vežėme šeimą su trimis šunimis ir dviem katėmis – tai buvo didelis užsakymas, bet visi gyvūnai buvo saugūs ir prižiūrėti.

Išvada

Į Kardifą vežame gyvūnus kiekvieną dieną, ir kiekviena diena yra skirtinga. Vieną dieną – ramus šuo, kitą dieną – nervinė katė, trečią dieną – abu kartu su triušiu. Mes mokomės, tobulėjame, ir stengiamės būti geriau. Bet vienas dalykas nesikeičia – mūsų požiūris į gyvūnus. Jie nėra krovinys, jie nėra „siuntos" – jie yra gyvi padarai, kurie nusipelno būti saugūs ir prižiūrėti. Ir mes tai užtikriname. Kiekvieną dieną.