Į Angliją veža naminius gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Žinau, kad daugeliui kyla klausimų, kai reikia savo augintinį gabenti į Angliją. Ne paslaptis, kad tai nėra šiaip sau kelionė – reikalavimų daug, o ir pats procesas gali atrodyti painus. Aš čia tam, kad paaiškinčiau, kaip viskas vyksta, nes mes į Angliją veža naminius gyvūnus nuolat, praktiškai kiekvieną dieną. Nereikia jaudintis dėl biurokratijos ar to, ar jūsų augintinis bus saugus. Mūsų tikslas – kad kelionė būtų kuo sklandesnė ir be streso tiek jums, tiek jūsų keturkojui draugui. Tiesiog pasistengsiu viską išdėstyti kuo paprasčiau, kad neliktų neaiškumų. Juk svarbiausia, kad jūsų augintinis pasiektų namus saugiai ir laimingai.

Dokumentai – gyvūnų pervežimo reikalavimai

1. Kokių dokumentų reikia, kad galėčiau vežti savo šunį į Angliją?

Pagrindinis dalykas – gyvūno pasas. Bet ne bet koks, o ES pavyzdžio. Jame turi būti įrašyti visi skiepai, ypač nuo pasiutligės. Be to, privalomas mikročipas, kad būtų galima identifikuoti augintinį. Ir dar, labai svarbu, pasiutligės antikūnų titro tyrimas. Jį reikia atlikti ne anksčiau kaip 30 dienų po paskutinio pasiutligės skiepo ir ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki kelionės. Be šito tyrimo Anglija tiesiog neįleis. Žinau, skamba sudėtingai, bet realiai tai tiesiog kelios procedūros pas veterinarą. Kartais žmonės pamiršta, kad tyrimas turi būti atliktas laiku, ir tada kelionė nusikelia. Būna, kad paskambina ir sako: "Oi, o mes galvojom, kad užtenka tik skiepo!" Deja, ne. Reikia viską susiplanuoti iš anksto.

2. Ar katėms galioja tie patys dokumentų reikalavimai kaip ir šunims?

Iš esmės taip, reikalavimai labai panašūs. Katėms taip pat reikalingas ES pasas, mikročipas ir galiojantis pasiutligės skiepas. Ir, žinoma, tas pats pasiutligės antikūnų titro tyrimas. Nėra jokių išimčių dėl rūšies, kai kalba eina apie Angliją. Tiek šunys, tiek katės, tiek šeškai – visiems vienodi reikalavimai. Kartais žmonės galvoja, kad mažesniam gyvūnui gal mažiau biurokratijos, bet ne, britai šiuo klausimu labai griežti. Svarbu, kad visi dokumentai būtų tvarkingi ir galiojantys, nes kitaip pasienyje gali kilti problemų. Geriau viską pasitikrinti kelis kartus, nei paskui gailėtis ir gaišti laiką.

3. Kiek laiko užtrunka sutvarkyti visus dokumentus prieš kelionę?

Na, čia priklauso nuo to, ar viską darote pirmą kartą, ar jau turite patirties. Jei gyvūnas dar neskiepytas nuo pasiutligės ir neturi mikročipo, tai užtruks ilgiau. Pasiutligės skiepas įsigalioja po 21 dienos, o tik tada galima daryti antikūnų tyrimą. Po tyrimo rezultatų gavimo dar reikia laukti 3 mėnesius (jei tai pirmas kartas arba jei titras buvo per žemas ir reikėjo pakartotinio skiepo). Taigi, realistiškai, jei pradedate nuo nulio, tai gali užtrukti ir 4-5 mėnesius. Neskubėkite, neskubėkite. Geriau viską daryti ramiai ir laiku, nei paskui bandyti kažką apeiti. Nėra čia jokių stebuklingų būdų pagreitinti procesą. Viskas pagal taisykles.

4. Ar reikia kokio nors specialaus leidimo iš Anglijos pusės?

Ne, specialaus leidimo iš Anglijos pusės, kaip atskiro dokumento, nereikia. Jei visi jūsų gyvūno dokumentai – pasas, skiepai, mikročipas ir pasiutligės antikūnų titro tyrimas – yra tvarkingi ir atitinka reikalavimus, tai yra viskas, ko reikia. Svarbu tik, kad gyvūnas būtų dehelmintizuotas (nuparazitintas) likus 24-120 valandų iki įvažiavimo į Jungtinę Karalystę. Tai turi būti įrašyta pase ir patvirtinta veterinaro. Tai yra paskutinis žingsnis prieš kelionę. Britai labai atidžiai tikrina šį įrašą. Jei jo nėra arba jis padarytas per anksti/vėlai, gali kilti problemų. Tikrai, yra buvę atvejų, kai dėl to gyvūnas buvo sulaikytas pasienyje, kol nebuvo atlikta procedūra iš naujo.

5. Ką daryti, jei mano gyvūnas neturi mikročipo?

Jei jūsų gyvūnas neturi mikročipo, tai yra pirmas ir pats svarbiausias žingsnis. Mikročipas turi būti implantuotas PRIEŠ bet kokius skiepus nuo pasiutligės. Jei skiepas buvo padarytas anksčiau nei įdėtas čipas, tas skiepas negalios ir reikės skiepyti iš naujo. Tai yra labai griežta taisyklė, kurios negalima apeiti. Mikročipas yra tarsi gyvūno asmens kodas, be jo jokie kiti dokumentai neturi prasmės. Kreipkitės į bet kurį veterinarą, jis įdės čipą greitai ir neskausmingai. Tai tikrai nėra brangi procedūra, o be jos kelionė į Angliją tiesiog neįmanoma. Patarčiau neatidėlioti šio dalyko, nes tai yra viso proceso pagrindas.

6. Ar reikia papildomų skiepų be pasiutligės?

Privalomas yra tik skiepas nuo pasiutligės. Tačiau, aš visada rekomenduoju pasitarti su savo veterinaru dėl kitų rekomenduojamų skiepų, ypač jei gyvūnas keliaus ir bendraus su kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, šunims dažnai rekomenduojami skiepai nuo maro, parvoviruso, hepatito, leptospirozės. Katėms – nuo kačių gripo, panleukopenijos. Nors tai nėra privaloma pagal Anglijos reikalavimus, tai yra jūsų augintinio sveikatos reikalas. Juk nenorite, kad jis susirgtų kelionės metu ar naujoje vietoje. Geriau būti saugiam, nei paskui gailėtis. Tai tiesiog sveikas protas, o ne kažkokie papildomi reikalavimai iš mūsų pusės.

7. Ką daryti, jei mano gyvūno pasas pasimetė?

Jei gyvūno pasas pasimetė, pirmiausia reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą arba į bet kurį kitą veterinarijos gydytoją. Jei gyvūnas turi mikročipą ir visi skiepų įrašai yra sistemoje, veterinaras gali išduoti naują pasą ir perkelti visus duomenis. Tačiau, jei pasas pasimetė ir nėra jokių įrašų, gali tekti viską pradėti iš naujo – čipavimas, skiepai, titro tyrimas. Tai būtų pats blogiausias scenarijus. Todėl visada patariu saugoti dokumentus labai atsakingai, kaip ir savo asmens dokumentus. Juk tai yra jūsų augintinio tapatybės kortelė. Be jo, kelionė į Angliją tiesiog neįmanoma, ir tai gali sukelti daug streso ir papildomų išlaidų.

8. Ar yra amžiaus apribojimų gyvūnams, keliaujantiems į Angliją?

Taip, yra. Gyvūnas turi būti ne jaunesnis nei 15 savaičių, kad galėtų keliauti į Angliją. Tai susiję su pasiutligės skiepu. Pirmas skiepas nuo pasiutligės gali būti atliktas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus. Po skiepo reikia laukti 21 dieną, kol jis įsigalios. Taigi, 12 savaičių + 21 diena = 15 savaičių. Anksčiau nei 15 savaičių amžiaus gyvūnai negali būti vežami. Tai yra griežta taisyklė, ir jos negalima apeiti. Britai labai atidžiai žiūri į šį reikalavimą, kad būtų užtikrinta visuomenės sveikata.

9. Ar reikia kokio nors sveikatos sertifikato?

Jei keliaujate iš ES šalies, paprastai užtenka ES gyvūno paso su visais reikalingais įrašais. Specialaus sveikatos sertifikato, kaip atskiro dokumento, nereikia, nebent keliaujate iš trečiosios šalies, kuri nėra ES narė. Tačiau, svarbu, kad veterinaras pase patvirtintų, jog gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Tai dažniausiai padaroma atliekant dehelmintizaciją ir įrašant datą bei veterinaro parašą. Tai tarsi patvirtinimas, kad gyvūnas yra geros būklės. Jei kyla abejonių, visada geriau pasikonsultuoti su savo veterinaru arba su mumis. Mes galime patarti, ar visi dokumentai yra tinkami ir ar nieko netrūksta.

10. Ką daryti, jei mano gyvūnas serga lėtine liga?

Jei jūsų gyvūnas serga lėtine liga, tai nėra automatiškai kliūtis kelionei, bet reikia būti atsargiems. Pirmiausia, būtinai pasitarkite su savo veterinaru. Jis turi įvertinti gyvūno būklę ir nuspręsti, ar kelionė jam nepakenks. Gali prireikti specialių vaistų ar priežiūros kelionės metu. Mums svarbu žinoti apie bet kokias sveikatos problemas, kad galėtume užtikrinti tinkamą priežiūrą. Pavyzdžiui, jei gyvūnui reikia reguliariai duoti vaistus, turite juos paruošti ir aiškiai nurodyti dozavimą. Mes stengiamės prisitaikyti prie individualių poreikių, bet svarbiausia – gyvūno gerovė. Jei veterinaras nerekomenduoja kelionės, geriau nerizikuoti.

Pasiruošimas – kelionė su augintiniu

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei, kad jam būtų kuo mažiau streso?

Svarbiausia – pripratinti gyvūną prie kelioninio narvo. Tai turi tapti jo saugia vieta, o ne bausme. Pradėkite nuo to, kad narvas tiesiog stovėtų namuose atidarytas, su mėgstamu žaislu ar guoliu viduje. Leiskite jam pačiam įeiti ir išeiti. Paskui, kai jau pripras, galite trumpam uždaryti dureles, po to – trumpam įkelti į automobilį ir pavežioti. Taip pat, prieš kelionę gerai išvedžioti, kad atliktų visus reikalus. Neduokite daug maisto prieš pat išvykimą, kad nepykintu. Ir svarbiausia – jūsų ramybė. Gyvūnai jaučia mūsų stresą, tad stenkitės būti ramūs ir pozityvūs. Tai tikrai padeda. Žinau, kad lengva pasakyti, bet pabandykite.

12. Kokį narvą reikia turėti gyvūnui?

Narvas turi būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Jis turi būti tvirtas, saugus ir gerai vėdinamas. Plastikiniai narvai su metalinėmis durelėmis dažniausiai tinka. Svarbu, kad narvas atitiktų IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimus, net jei keliaujame sausuma. Tai užtikrina, kad jis yra pakankamai saugus ir patogus. Ant narvo turėtų būti pritvirtintas vandens dubenėlis, kurį galima papildyti iš išorės, ir etiketė su jūsų kontaktiniais duomenimis. Niekada nenaudokite medžiaginių ar sulankstomų narvų ilgoms kelionėms, jie tiesiog nėra pakankamai saugūs.

13. Ar galima įdėti žaislų ar guolį į narvą?

Taip, tikrai galima ir net rekomenduojama! Mėgstamas žaislas ar guolis, kuris kvepia namais, gali padėti gyvūnui jaustis saugiau ir sumažinti stresą. Tik įsitikinkite, kad žaislai yra saugūs ir negali būti praryti ar suardyti kelionės metu. Guolis turėtų būti patogus ir sugeriantis, jei netyčia nutiktų koks „avarija“. Svarbu, kad narve nebūtų nieko, kas galėtų sužeisti gyvūną ar užblokuoti vėdinimą. Mes visada stengiamės, kad gyvūnas jaustųsi kuo patogiau, tad bet kokie daiktai, kurie padeda jam atsipalaiduoti, yra laukiami. Tik nepersistenkite su daiktų kiekiu, kad nebūtų per ankšta.

14. Kiek maisto ir vandens reikia paruošti kelionei?

Maisto daug nereikia, nes prieš kelionę rekomenduojama gyvūno neperšerti. Kelionės metu mes stengiamės neduoti daug maisto, kad išvengtume pykinimo. Tačiau, turėkite nedidelį kiekį įprasto sauso maisto, jei prireiktų. Vanduo yra daug svarbiau. Narve turi būti pritvirtintas vandens dubenėlis, kurį galima papildyti iš išorės. Mes reguliariai tikriname ir papildome vandenį. Jei gyvūnas geria specialų vandenį, praneškite mums. Nereikia ruošti didelių vandens atsargų, mes turime savo. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų hidratuotas, ypač ilgos kelionės metu. Dehidratacija yra pavojinga.

15. Ar galima duoti raminamųjų vaistų prieš kelionę?

Čia yra labai svarbus klausimas. Aš asmeniškai nerekomenduoju duoti raminamųjų vaistų be veterinaro konsultacijos. Kai kurie raminamieji gali turėti neigiamą poveikį gyvūno sveikatai, ypač esant aukščio ar temperatūros pokyčiams. Geriau pasitarti su veterinaru, jei jūsų gyvūnas yra labai neramus. Yra natūralesnių būdų, kaip sumažinti stresą, pavyzdžiui, feromonų purškalai ar specialūs papildai. Bet kokiu atveju, jei veterinaras paskiria raminamuosius, būtinai mus informuokite ir pateikite aiškias instrukcijas. Mums svarbu žinoti, ką gyvūnas gavo, kad galėtume stebėti jo būklę. Niekada neduokite vaistų „iš akies“.

16. Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu pradeda vemti ar viduriuoti?

Tai yra viena iš tų nemalonių situacijų, kurios kartais nutinka. Mes esame pasiruošę tokiems atvejams. Turime valymo priemonių ir stengiamės kuo greičiau sutvarkyti narvą ir gyvūną. Svarbiausia – stebėti gyvūno būklę. Jei vėmimas ar viduriavimas tęsiasi ilgai ir gyvūnas atrodo silpnas, mes sustosime ir įvertinsime situaciją. Ekstremaliais atvejais, jei matome, kad gyvūno sveikata prastėja, galime kreiptis į veterinarijos kliniką pakeliui. Bet tai būna labai retai. Dažniausiai tai būna dėl streso ar nedidelio virškinimo sutrikimo, kuris praeina. Svarbu, kad gyvūnas būtų švarus ir sausas.

17. Ar gyvūnas gali keliauti su savo šeimininku viename automobilyje?

Mūsų paslauga yra skirta gyvūnų pervežimui, todėl šeimininkų mes nevežame. Mes specializuojamės būtent gyvūnų transportavime, užtikrindami visas reikalingas sąlygas ir dokumentų patikrą. Jei norite keliauti kartu su savo augintiniu, jums reikės ieškoti kitų variantų, pavyzdžiui, keltų, kurie leidžia vežtis gyvūnus, arba skrydžių. Mūsų transportas yra pritaikytas gyvūnams, o ne keleiviams. Tai padeda mums sutelkti dėmesį į gyvūnų gerovę ir saugumą, neblaškant dėmesio į kitus dalykus. Taip pat tai leidžia mums efektyviau planuoti maršrutus ir pristatymo laiką.

18. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo žmonių ar kitų gyvūnų?

Jei jūsų gyvūnas yra labai baikštus ar agresyvus, būtinai mus informuokite iš anksto. Tai labai svarbu, kad galėtume tinkamai pasiruošti. Mes stengiamės, kad gyvūnai keliautų atskiruose narvuose ir turėtų pakankamai erdvės. Jei žinome apie gyvūno baimę, galime imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, uždengti narvą, kad būtų ramiau, arba vengti tiesioginio kontakto su kitais gyvūnais sustojimų metu. Svarbiausia, kad gyvūnas jaustųsi saugus. Kartais padeda ir specialūs feromonų purškalai, kurie ramina gyvūnus. Bet visada geriau žinoti iš anksto, kad galėtume tinkamai reaguoti.

Kelionė – saugus gyvūnų transportavimas

19. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą kelionės metu?

Saugumas mums yra prioritetas numeris vienas. Visi gyvūnai keliauja specialiose, tam pritaikytose transporto priemonėse. Narvai yra tvirtai pritvirtinti, kad neslankiotų. Transportas yra gerai vėdinamas ir palaikoma optimali temperatūra. Mes reguliariai sustojame, kad gyvūnai galėtų atlikti gamtinius reikalus, išgerti vandens ir šiek tiek pajudėti (jei tai saugu ir įmanoma). Vairuotojai yra patyrę ir žino, kaip elgtis su gyvūnais. Be to, mes visada turime atsarginių priemonių, tokių kaip papildomas vanduo, maistas, valymo priemonės. Kiekvienas gyvūnas yra stebimas visos kelionės metu. Tai ne šiaip krovinys, tai gyva būtybė.

20. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Kelionės trukmė priklauso nuo maršruto ir sustojimų skaičiaus, bet paprastai tai užtrunka apie 24-36 valandas. Mes stengiamės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė, bet kartu ir saugi bei patogi gyvūnams. Tai reiškia, kad darome reguliarius sustojimus poilsiui ir gyvūnų poreikiams. Niekada neskubame, jei tai gali pakenkti gyvūnų gerovei. Kartais, dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, kamščių ar pasienio patikrų, kelionė gali šiek tiek užtrukti ilgiau. Bet mes visada informuojame klientus apie bet kokius pasikeitimus. Svarbiausia – ne laikas o gyvūnų saugumas ir komfortas. Juk niekas nenori, kad gyvūnas nukentėtų dėl skubėjimo.

21. Ar gyvūnai gauna pakankamai vandens ir maisto kelionės metu?

Vandens gyvūnai gauna pakankamai ir reguliariai. Narvuose yra pritvirtinti vandens dubenėliai, kuriuos papildome sustojimų metu. Maisto duodame saikingai, kad išvengtume virškinimo problemų. Prieš kelionę rekomenduojame neduoti daug maisto, o kelionės metu – tik nedideliais kiekiais, jei gyvūnas atrodo alkanas ir gerai jaučiasi. Mūsų prioritetas yra hidratacija ir gyvūno savijauta. Jei gyvūnas turi specialių mitybos poreikių, būtinai mus informuokite. Mes stengiamės prisitaikyti, bet visada atsižvelgiame į tai, kas geriausia gyvūno sveikatai kelionės metu. Per daug maisto gali sukelti pykinimą.

22. Ką daryti, jei kelionė vėluoja?

Vėlavimai, deja, kartais nutinka. Tai gali būti dėl eismo kamščių, oro sąlygų, pasienio patikrų ar techninių problemų. Mes visada stengiamės informuoti klientus apie bet kokius vėlavimus kuo anksčiau. Mums svarbu, kad žinotumėte, kas vyksta. Nors vėlavimai yra nemalonūs, mes visada užtikriname, kad gyvūnų gerovė nenukentėtų. Sustojimai bus daromi reguliariai, vanduo ir priežiūra bus užtikrinta. Svarbiausia – nepanikuoti. Mes darome viską, kas įmanoma, kad gyvūnai būtų pristatyti saugiai, net jei tai užtrunka šiek tiek ilgiau nei planuota. Juk niekas nenori, kad gyvūnas nukentėtų dėl skubėjimo.

Kaina – pervežimo įkainiai į Angliją

23. Kiek kainuoja naminio gyvūno pervežimas į Angliją?

Kaina priklauso nuo kelių veiksnių: gyvūno dydžio, narvo dydžio, atstumo Anglijoje (kur tiksliai reikia pristatyti) ir kartais nuo sezono. Nėra vienos fiksuotos kainos, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Geriausia susisiekti su mumis ir pateikti visą informaciją apie savo gyvūną ir pristatymo vietą. Mes tada galėsime pateikti tikslų pasiūlymą. Pavyzdžiui, mažas šuniukas į Londoną kainuos vienaip, o didelis šuo į Škotijos šiaurę – kitaip. Mes stengiamės, kad kainos būtų sąžiningos ir atspindėtų mūsų paslaugų kokybę bei gyvūnų priežiūrą. Į kainą įskaičiuota viskas, kas susiję su transportavimu ir priežiūra kelionės metu.

24. Ar į kainą įskaičiuoti visi mokesčiai ir dokumentų tvarkymas?

Į mūsų paslaugos kainą įskaičiuotas pats gyvūno transportavimas ir jo priežiūra kelionės metu. Dokumentų tvarkymas, t.y., veterinaro paslaugos, skiepai, mikročipas, titro tyrimas – tai yra jūsų atsakomybė ir jūsų išlaidos. Mes galime patarti, kokius dokumentus reikia turėti ir kokius reikalavimus atitikti, bet patys šių paslaugų neteikiame. Taip pat, jei prireiktų kokių nors papildomų mokesčių pasienyje (kas būna retai, jei visi dokumentai tvarkingi), tai irgi nėra įskaičiuota. Mūsų darbas yra paimti paruoštą gyvūną su visais dokumentais ir saugiai jį nugabenti į Angliją. Mes esame transporto paslaugų teikėjai, o ne veterinarai.

25. Ar galima atšaukti kelionę ir ar grąžinami pinigai?

Atšaukti kelionę, žinoma, galima. Tačiau dėl pinigų grąžinimo sąlygos priklauso nuo to, kada kelionė atšaukiama. Jei atšaukiate likus pakankamai laiko iki numatytos kelionės datos, pavyzdžiui, savaitei ar daugiau, dažniausiai grąžiname visą sumą arba didžiąją jos dalį. Jei atšaukiama paskutinę minutę, kai jau suplanuotas maršrutas ir rezervuota vieta, gali būti, kad dalis sumos nebus grąžinta, kad padengtume patirtas išlaidas. Visada geriausia susisiekti su mumis kuo anksčiau, jei planuojate atšaukti kelionę. Mes stengiamės būti lankstūs, bet ir mums reikia planuoti savo resursus. Tai yra verslas, o ne labdara, tad supraskite.

Na, tikiuosi, kad šis paaiškinimas padėjo šiek tiek geriau suprasti, kaip viskas vyksta, kai į Angliją veža naminius gyvūnus. Žinau, kad reikalavimų daug, bet jei viską darysite nuosekliai ir laiku, jokių didelių problemų nekils. Svarbiausia – pasiruošimas ir tinkami dokumentai. Mes vežame kiekvieną dieną, tad esame patyrę ir žinome visus niuansus. Jūsų augintinio saugumas ir komfortas mums yra svarbiausia. Jei turite dar klausimų ar abejonių, visada galite susisiekti. Geriau paklausti dešimt kartų, nei padaryti klaidą, kuri gali kainuoti daug laiko ir nervų. Iki pasimatymo su jūsų augintiniu!