Londonas gyvūnai

Londonas – didžiulis miestas, kuriame gyvena tūkstančiai gyvūnų iš viso pasaulio. Žmonės atsiveža savo augintinius iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos – iš visur. Bet ką reikia žinoti prieš vežant gyvūną į Londoną? Kokie reikalavimai, kokie iššūkiai, kokie netikėtumai? Mes vežame gyvūnus į Londoną kasdien, todėl matome viską – nuo idealiai pasiruošusių klientų iki tų, kurie paskutinę minutę supranta, kad kažko trūksta. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kurie kyla kiekvienam, kas planuoja savo augintinio kelionę į Didžiosios Britanijos sostinę.

Reikalavimai – Londonas gyvūnai

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Londoną?

Trys privalomi dalykai: gyvūno pasas, mikroschema ir veterinarinis sertifikatas. Pasą išduoda veterinaras, mikroschema turi būti ISO standarto, sertifikatą išduoda VMVT. Be šių dokumentų gyvūnas nebus įleistas į JK. Ir dar – sertifikatas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Tai dažnai pamirštama. Mes visada patikriname dokumentus prieš išvykimą, bet geriau, kai šeimininkas pats žino reikalavimus.

2. Kuo skiriasi reikalavimai po „Brexit"?

Po „Brexit" atsirado veterinarinis sertifikatas, kurio anksčiau nereikėjo. Be to, echinokokozės gydymas tapo privalomas – turi būti atliktas ne vėliau kaip 5 dienos prieš įvažiavimą į JK. Pasienio patikra griežtesnė. Anksčiau kartais praleisdavo su minimaliu patikrinimu, dabar tikrina viską. Tai užtrunka ilgiau, bet saugiau. Mes prisitaikėme prie naujų reikalavimų, bet kai kurie vežėjai vis dar veža „senoviškai" – ir tada stebisi, kodėl gyvūnai nepraleidžiami pasienyje.

3. Kada pradėti tvarkyti dokumentus?

Bent mėnesį prieš kelionę. Pirmiausia – mikroschema (jei jos dar nėra) ir pasiutligės skiepas. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną, jei tai pirmas skiepas. Tada – sveikatos patikrinimas ir sertifikato gavimas. Viskas užtrunka. Vienas mūsų klientas pradėjo tvarkyti dokumentus likus savaitei iki kelionės – teko atidėti išvykimą. Nemalonu, bet geriau taip nei su netvarkingais dokumentais stovėti pasienyje. Planavimas – pusė darbo.

4. Ką daryti, jei pasas pasibaigęs?

Reikia naujo. Kreipkitės į veterinarą – jis išduos naują pasą, remdamasis savo įrašais. Bet jei veterinaras nebeturi duomenų, gali tekti viską daryti iš naujo – skiepus, mikroschemos registraciją. Todėl visada sakome – pasirūpinkite dokumentais iš anksto. Vienas klientas atėjo pas mus su pasibaigusiu pasu ir galvojo, kad per dieną viską sutvarkys – deja, reikėjo laukti tris savaites dėl skiepų. Planuokite.

5. Ar reikia paso kiekvienam gyvūnui?

Taip. Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo pasą. Net jei tai tos pačios vados kačiukai – kiekvienas turi savo mikroschemos numerį. Negalima viename pase įrašyti kelių gyvūnų. Tai dažnai stebina žmones, kurie pirmą kartą veža gyvūną į užsienį. Bet taip yra. Kiek gyvūnų – tiek pasų. Paprasta, bet reikalauja laiko ir dėmesio.

Pasiruošimas – Londonas gyvūnai

6. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėkite nuo narvo. Leiskite gyvūnui prie jo priprasti – bent savaitę prieš kelionę. Įdėkite viduje pledą su namų kvapu. Prieš kelionę išveskite ilgam pasivaikščioti (jei tai šuo). Sumažinkite maisto kiekį prieš kelionę, bet vanduo visada prieinamas. Jei gyvūnas linkęs vemti važiuojant, nešerkite ryte. Pasitarkite su veterinaru dėl vaistų. Ir svarbiausia – raminkite gyvūną savo balsu. Jūsų ramybė persiduoda.

7. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. IATA reikalavimai nurodo konkrečius matmenis. Geriau didesnis nei per mažas. Mes patikriname narvą prieš kelionę – ar tvirtas, ar turi ventiliacijos, ar durys saugiai užsidaro. Kartais žmonės atveža narvus, kurie neatitinka standartų – tada tenka ieškoti kito. Geriau atsiųsti mums narvo nuotrauką iš anksto – pasakysime, ar tinka.

8. Ką dėti į narvą?

Pledą su namų kvapu. Vandens buteliuką su gertuve. Mėgstamą žaislą. Negalima dėti daug maisto – gali vemti. Mes duodame maistą per sustojimus. Kai kurie šeimininkai įdeda savo marškinėlius su savo kvapu – skamba keistai, bet veikia. Gyvūnas jaučia šeimininko kvapą ir nusiramina. Verta pabandyti. Svarbiausia – kad gyvūnas jaustųsi saugiai.

9. Ar reikia raminamųjų vaistų?

Priklauso nuo gyvūno. Kai kurie ramiai keliauja be vaistų, kitiems reikia pagalbos. Bet – niekada neduokite vaistų be veterinarijos konsultacijos. Žmonių raminamieji gali būti pavojingi. Net veterinariniai vaistai turi būti dozuojami pagal svorį. Mes turėjome atvejį, kai šeimininkas davė per didelę dozę – gyvūnas buvo apsnūdęs visą kelionę. Geriau per mažai nei per daug. O geriausia – pasitarti su specialistu.

10. Kaip elgtis, jei gyvūnas bijo automobilių?

Tai rimta problema. Pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų – 5 minutės, 10 minučių, pusvalandis. Po kiekvieno – skanėstas ir pagyrimas. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei gyvūnas labai bijo, kreipkitės į elgesio specialistą. Mes negalime vežti gyvūno, kuris panikuoja – tai pavojinga. Bet jei tiesiog nervinasi – kelionė įmanoma. Svarbiausia – paruošimas. Negalima tikėtis, kad gyvūnas, kuris niekada nevažiavo, ramiai ištvers 30 valandų.

Kelionė – Londonas gyvūnai

11. Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 24-30 valandų. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu arba „Eurotuneliu" į Angliją. Stojame kas 3-4 valandas. Kelionė nėra greita, bet saugi. Mes neskubame. Būna, kad dėl eismo ar keltų grafiko kelionė užtrunka ilgiau – kartą važiavome 34 valandas. Bet gyvūnai buvo prižiūrėti. Nemalonu, bet saugu. Svarbiausia – komunikacija. Šeimininkas turi žinoti, kas vyksta.

12. Kaip dažnai gyvūnai maitinami?

Pagal šeimininko nurodymus. Mes klausiame, ką gyvūnas įpratęs valgyti, kiek ir kada. Stengiamės laikytis įprasto grafiko. Maistas duodamas per sustojimus. Vanduo visada prieinamas. Jei gyvūnas atsisako valgyti – neverčiame. Kartais stresas praranda apetitą. Mes turime įvairaus maisto, bet geriausia, kai šeimininkas duoda savo – gyvūnas prie jo pripratęs.

13. Ką daryti, jei gyvūnas vemė kelionės metu?

Valome. Turime popierinių rankšluosčių, maišelių, dezinfekcinio skysčio. Vėmimas dažnas – ypač jei gyvūnas nepratęs prie automobilio. Jei vėmimas kartojasi dažnai, stabdome ir leidžiame pailsėti. Duodame vandens mažais gurkšniais. Jei vemiate kraują – ieškome veterinaro. Bet tai labai retai. Dažniausiai po vieno dviejų kartų gyvūnas nusiramina.

14. Ar gyvūnai vežami atskirai?

Paprastai taip, nebent jie pripratę vienas prie kito. Šunys ir katės visada atskirai. Jei vienas šeimininkas veža kelis gyvūnus, jie gali būti kartu, jei sutaria. Bet jei nepažįstami – atskirai. Saugumas pirmiausia. Stresas keičia elgesį – net pažįstamus gyvūnus stebime atidžiai.

15. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau?

Informuojame šeimininką. Pasirūpiname papildomu maistu ir vandeniu. Randame vietą sustoti. Ilgesnės kelionės atveju galime pernakvoti. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vieną kartą dėl sniego audros teko stovėti 8 valandas. Gyvūnai buvo prižiūrėti. Nemalonu, bet saugu. Svarbiausia – komunikacija.

Atvykimas – Londonas gyvūnai

16. Kas vyksta pasienyje?

Patikrinami dokumentai, gyvūnas apžiūrimas. Jei viskas tvarkinga – praleidžia. Jei kažkas trūksta – gali būti problemų. Mes visada pasiruošę – dokumentai sudėti tvarkingai. Patikra trunka 15-30 minučių. Svarbiausia – kantrybė. Negalima nervintis ar skubinti pareigūnų. Jie daro savo darbą.

17. Kur perduodame gyvūną?

Ten, kur susitariame. Paprastai tiesiai į namus arba į sutartą vietą. Londonas didelis, todėl stengiamės būti lankstūs. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų saugiai perduotas teisingam asmeniui. Mes visada prašome parodyti asmens dokumentą.

18. Ką daryti atvykus?

Leisti gyvūnui apsiprasti. Nauja vieta, nauji kvapai. Duokite laiko. Nemaitinkite iš karto. Vanduo – būtinai. Stebėkite elgesį. Dažniausiai po 2-3 dienų gyvūnas adaptuojasi. Svarbiausia – kantrybė.

19. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo?

Ne panikuoti. Ieškoti ramiai. Praneškite mums. Jei gyvūnas turi mikroschemą, jį galima surasti. Paskambinkite į prieglaudą ir veterinarus. Svarbiausia – veikti greitai. Mes turime patirties – paprastai randame.

20. Ar reikia registruoti gyvūną JK?

Jeigu atvykstate laikinai – nereikia. Jei persikeliate gyventi – rekomenduojama. Tai nėra privaloma, bet naudinga. Mes rekomenduojame tai padaryti per pirmą savaitę. Paprasta procedūra.

Specialūs atvejai – Londonas gyvūnai

21. Ar vežate didelių veislių šunis?

Taip, vežame bet kokio dydžio. Dideliems šunims reikia didesnio narvo, daugiau vietos. Kaina didesnė. Bet saugumas – tas pats. Turėjome vokiečių dogą, kuris užėmė pusę transporto – bet jam buvo patogu. Svarbiausia – žinoti dydį iš anksto.

22. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Reikia specialaus antsnukio, stipresnio narvo. Mes turime žinoti apie agresyvumą iš anksto. Kartą šeimininkas nepasakė – vairuotojas beveik buvo įkastas. Nuo to laiko prašome sąžiningos informacijos.

23. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Ne ūmiai sergančius. Jei lėtinė liga – reikia veterinarijos leidimo. Mes pasirūpiname vaistais. Bet jei ūmi liga – geriau atidėti kelionę. Sveikata svarbiau.

24. Ką daryti su specialių poreikių gyvūnais?

Praneškite iš anksto. Jei gyvūnas aklas, kurčias, turi judėjimo problemų – mes pritaikysime kelionę. Svarbiausia – komunikacija. Mes ne spėliojame, o klausiame. Mažos detalės, bet jos svarbios.

Kainos – Londonas gyvūnai

25. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Londoną?

Priklauso nuo dydžio, narvo ir papildomų paslaugų. Maži gyvūnai – pigiau, dideli – brangiau. Į kainą įeina kelionė, maistas, vanduo. Tikslią kainą pasakome, kai žinome duomenis. Stengiamės būti konkurencingi. Klauskite – atsakysime.

26. Ar yra papildomų mokesčių?

Paprastai ne. Bet jei reikia papildomų sustojimų, veterinaro pagalbos arba dokumentai netvarkingi – gali būti. Mes visada informuojame iš anksto. Skaidrumas svarbu. Jokių paslėptų mokesčių.

Išvada

Gyvūnų vežimas į Londoną – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo. Mes vežame kasdien ir žinome, kaip tai padaryti saugiai. Svarbiausia – dokumentai, sveikatos patikrinimas, tinkamas narvas. Jei planuoji savo augintinio kelionę – pradėk ruoštis dabar. Tavo gyvūnas vertas geriausio – ir mes tuo pasirūpinsime.