Gyvūnų vežimas į Kardifą, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau savo šunį į Kardifą, viskas atrodė kaip kosmosas. Dabar, po daugybės tokių pervežimų, galiu pasakyti – tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo. Pagrindinis dalykas – žinoti, ko tikėtis, ir pasiruošti kelioms smulkmenoms. Šitas straipsnis – tai mano asmeninis užrašas, kaip viskas vyksta, kai gyvūną veži į Kardifą. Jei turi klausimų, tikriausiai atsakymą rasi čia. Kartais atsakymas bus paprastas, kartais reikės truputį pasukti galvą, bet viskas bus pagrįsta realia patirtimi, ne gražiomis teorijomis.

Kainos - gyvūnų vežimas į Kardifą

Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Kardifą?

Kaina priklauso nuo daug ko. Ar veži šunį, katę ar gal triušį? Kiek jis sveria? Kada tiksliai reikia vežti? Vienas mažas šuniukas į Kardifą gali kainuoti apie 250 eurų, didelis, sunkus retriveris – jau gerokai daugiau. Bet čia ne tik kilometrai. Į kainą įeina transportas, draudimas, visi reikalingi dokumentai kartais, jei reikia specialaus narvo. Galiausiai sumoki už saugumą ir patogumą. Kartais žmonės klausia, ar galima susitarti pigiau. Atvirai sakant, kartais galima, ypač jei veži ne pirmą kartą arba randi kitų gyvūnų tą pačia kryptimi. Bet nesitikėk stebuklų – kokybė kainuoja.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Taip, būna. Pavyzdžiui, jei gyvūnas labai didelis arba jam reikia specialios priežiūros kelionės metu (vaistai, specialus maistas), gali būti mažas priedas. Dar vienas dalykas – jei gyvūnas įsitaisęs ar agresyvus, kartais pridedama už sudėtingesnį įkėlimą. Bet tai ne paslėpti mokesčiai – apie tai visada perspėjame iš anksto. Vieną kartą vežėm didelį aviganį, kuris labai nemėgo svetimų. Teko skirti papildomą laiką įkrovimui, ir tai atsispindėjo sąskaitoje. Bet tai buvo iš anksto suderinta.

Kaip sužinoti tikslią kainą, jei negaliu visko aprašyti el. paštu?

Geriausias būdas – paskambinti. Nuotrauka padeda, bet ne visada. Kartais reikia paprašyti išmatuoti narvą, pasverti gyvūną, paklausti, ar jis turi sveikatos problemų. Vieną kartą klientas sakė, kad jo katė „normali“. Atvažiavom, o katė – milžiniška meino meškėnė. Teko keisti transporto priemonę. Todėl visada prašome kuo daugiau detalių. Jei negali tiksliai pasakyti, parašyk „paprastas katinas, bet gal didesnis“. Geriau per daug informacijos negu per mažai.

Dokumentai - vežimas naminių gyvūnų į Kardifą

Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Kardifą?

Pati būtinybė – gyvūno pasas. Jame turi būti visi skiepai, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschemoje. Kartais reikalaujama ir veterinarijos gydytojo pažymos, kad gyvūnas tinkamas kelionėms. Bet pasas – pagrindas. Jei jo nėra, niekur nepajudėsi. Vieną kartą žmogus pamiršo pasą, teko grįžti namo. Labai nemalonu. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išvykstant.

Ar reikia specialaus leidimo vežti gyvūną per sieną?

Ne, jei tai įprastas augintinis (šuo, katė, triušis). Tam pakanka ES gyvūno paso. Bet jei veži kažką egzotiško – gyvatę, papūgą, žiurkėnų koloniją – gali prireikti papildomų leidimų iš Aplinkos apsaugos agentūros ar panašiai. Apie tokius atvejus reikia pranešti iš anksto. Mes patys ne viską žinome, todėl kartais tariamės su specialistais. Geriau paklausti prieš vežant, nei paskui turėti problemų pasienyje.

Ar dokumentai turi būti išversti į anglų kalbą?

Gyvūno pasas paprastai būna daugiakalbis, tai problema nebūna. Bet jei turi kažkokią pažymą iš savo veterinaro, kuri parašyta tik lietuviškai, geriau išsiversti. Nors pasienyje kartais praleidžia, kartais ne. Kodėl rizikuoti? Vienas mūsų klientas turėjo tokią pažymą apie alergiją vaistams. Pasieniečiui reikėjo suprasti, kas ten parašyta. Versti nereikia notariškai, užtenka paprasto vertimo su veterinaro parašu.

Laikas - gyvūnų pervežimas į Kardifą

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Kardifą?

Pati kelionė trunka apie 2-3 dienas. Pirmiausia vežame iki Vokietijos ar Belgijos, tada persėdame į keltą arba Eurotunelį. Tada važiuojame per Angliją iki pat Kardifo. Visa tai priklauso nuo eismo, oro, kelto tvarkaraščių. Vieną kartą dėl audros keltai vėlavo 12 valandų. Gyvūnas laukė saugiai, bet laiko prasme tai pridėjo pusę dienos. Todėl visada sakome – planuokite su atsarga, ne paskutinę dieną.

Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Taip, mes visada galime pranešti. Dažniausiai siunčiame trumpąją žinutę arba skambiname, kai pasiekiame tam tikrą tašką – „išvykome iš Lenkijos“, „esanėme prie kelto“. Bet ne GPS sekimas realiu laiku, kaip siuntoms. Gyvūnas – ne paketas. Yra buvę, kad žmogus norėjo kas valandą gauti nuotrauką. Tai jau per daug. Bet bendrą informaciją – taip, visada duodame.

Ar galima vežti gyvūną savaitgalį ar švenčių dienomis?

Galima, bet sudėtingiau. Veterinarijos klinikos ne visada dirba, pasienio postai gali būti uždaryti arba dirbti lėčiau. Keltų tvarkaraščiai retesni. Todėl savaitgaliais vežame, bet reikia planuoti anksčiau. Vieną Kalėdų dieną bandėme vežti šunį – viskas užtruko dvigubai ilgiau. Dabar tokiomis dienomis vežame tik išimtiniais atvejais ir su perspėjimu, kad gali būti vėlavimų.

Saugumas - vežame gyvūnus į Kardifą

Ar gyvūnas saugus kelionės metu?

Viskas padaryta taip, kad būtų saugu. Specialūs narvai, pritvirtinti prie grindų, minkšti paklotai, reguliarūs sustojimai. Bet čia ne lėktuvo pirmoji klasė. Yra vibracijos, triukšmas, svetima aplinka. Gyvūnas gali būti neramus. Vienas katinas visą kelią miaukė – jo šeimininkė sakė, kad jis taip elgiasi tik automobilyje. Po kelių valandų nustojo. Saugu – taip, bet patogu – ne visada.

Ką daryti, jei gyvūnui bloga kelionės metu?

Visada vežame vaistų nuo pykinimo rinkinį. Jei gyvūnas pradeda vemti arba labai drebėti, sustojame, duodame vaistų, leidžiame atsigauti. Yra buvę, kad šuo labai išsigando audros ir pasidarė agresyvus. Teko jį nuraminti specialiu būdu (be prievartos). Jei situacija rimta – važiuojame į artimiausią veterinarijos kliniką. Bet tai reta. Dažniausiai gyvūnai kelionę ištveria geriau nei mes.

Ar gyvūnai vežami atskirai, ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo situacijos. Jei veži vieną gyvūną, jis važiuoja vienas. Jei yra keli užsakymai į tą pačią kryptį, galime vežti kartu, bet tik jei gyvūnai suderinami. Šuo su kate – ne. Du ramūs šunys – galima. Vieną kartą vežėm tris kates iš tos pačios šeimos – jos pažinojo viena kitą, viskas buvo gerai. Bet svetimus gyvūnus maišome atsargiai.

Paruošimas - gyvūnų vežimas iš Lietuvos į Kardifą

Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Svarbiausia – neperšerti prieš kelionę. Lengvas maistas, daug vandens. Narvą reikia palikti atvirą namuose keletą dienų prieš išvykstant, kad gyvūnas priprastų. Kartais įdedame jo mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu. Bet tai ne visada padeda. Vienas šuo, kuris namuose mylėjo savo narvą, kelionės metu jo nekentė. Todėl pasiruošimas – tai tik pradžia, o realybė gali skirtis.

Ar reikia gyvūnui duoti raminamųjų prieš kelionę?

Jei veterinaras rekomenduoja – taip. Bet ne savo nuožiūra. Vaistai gali turėti šalutinį poveikį, ypač jei gyvūnas nėra jų gavęs anksčiau. Geriau prieš kelionę nueiti pas veterinarą ir aptarti. Mes patys vaistų neskiriame. Bet jei šeimininkas atneša su receptu, duodame pagal nurodymus. Vieną kartą katinui buvo duota per stipri dozė – jis miegojo dvi dienas. Tai nebuvo pavojinga, bet nemalonu.

Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo automobilių?

Tai dažna problema. Galima bandyti pratinti prie automobilio palaipsniui – sėdėti viduje, trumpai pavažiuoti. Bet jei kelionė jau rytoj, tai nepadės. Tada galima naudoti feromonų purškiklius (jie ramina) arba specialius apsauginius diržus, kurie suteikia stabilumo. Vienas mūsų klientas naudojo ausų kištukus šuniui – jis labai bijojo garso. Padėjo. Kūrybiškumas kartais praverčia.

Specialūs atvejai - gyvūnų vežimas į Kardifą

Ar vežate sergančius ar senus gyvūnus?

Taip, bet su atsargumo priemonėmis. Jei gyvūnas vartoja vaistus, turime žinoti grafiką. Jei jis turi širdies problemų ar kitų rimtų ligų, geriau pasitarti su veterinaru, ar kelionė saugi. Vieną kartą vežėme labai seną šunį – jis važiavo ramiai, bet po kelionės kelias dienas atsigavo. Tokiais atvejais rekomenduojame, kad šeimininkas atvyktų kartu, bet tai brangiau.

Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne. Tai draudžiama ir pavojinga. Gyvūnas turi būti saugiai uždarytas specialiame transportavimo narve. Be narvo jis gali sužeisti save ar vairuotoją. Yra buvę, kad šuo iššoko pro langą sustojus – laimei, nieko blogo neatsitiko. Dabar to neleidžiame. Narvas – tai ne bausmė, o saugumo garantas.

Ar vežate gyvūnus su specialiais poreikiais (aklai, neįgalūs)?

Tokius gyvūnus vežame su dideliu atsargumu. Reikia specialios įrangos, dažnesnių sustojimų, kartais papildomos pagalbos. Kaina didesnė, bet mes neatsisakome. Vieną kartą vežėme aklą katę – ji labai bijojo, todėl visą kelią glostėme ir ramiai kalbėjomės. Užtruko ilgiau, bet ji pasiekė Kardifą sveika. Tai ne verslas, tai atsakomybė.

Draudimas - vežame gyvūnus į Kardifą

Ar gyvūnas yra draustas kelionės metu?

Taip, mes turime bendrą draudimą, kuris apima pagrindinius dalykus – nelaimingi atsitikimai, sveikatos pablogėjimas dėl kelionės. Bet jis nepadengia visko. Pavyzdžiui, jei gyvūnas jau serga liga, kurios pasekmės pasireiškia kelionės metu, draudimas gali nepadėti. Todėl visada rekomenduojame papildomą asmeninį draudimą. Ypač brangiems arba retiems gyvūnams.

Ką daryti, jei kas nors nutinka kelionės metu?

Iš karto informuojame šeimininką ir draudimo bendrovę. Dokumentuojame viską – nuotraukos, veterinaro išvados. Vieną kartą šuo susižeidė leteną į narvo kraštą. Nuvežėme pas veterinarą, sutvarkėme, užpildėme dokumentus. Draudimas padengė išlaidas. Svarbiausia – nebandyti slėpti. Aiškumas ir greitis išsprendžia daugumą problemų.

Ar draudimas galioja, jei pats kaltas dėl neteisingos informacijos?

Ne. Jei nepasakei, kad gyvūnas agresyvus, arba kad jam reikia vaistų, ir dėl to kas nors nutinka, draudimas negalioja. Todėl mes klausinėjame tiek daug. Ne todėl, kad esame smalsūs, o todėl, kad reikia žinoti. Vienas žmogus nepasakė, kad jo šuo alergiškas tam tikriems maistui. Atsitiktinai davėme to maisto – šuo apsivėmė. Laimei, nebuvo rimta, bet tai pamoka.

Skundai - gyvūnų gabenimas Kardifas

Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta pavargęs ar išsigandęs?

Tai normalu. Gyvūnui reikia laiko atsigauti. Duokite jam vandens, tylos, leiskite uostinėti aplinką. Po kelių valandų jis turėtų atsigauti. Bet jei po 24 valandų vis dar atrodo labai blogai – kreipkitės pas veterinarą. Mes visada prašome grįžtamąjį ryšį. Vienas katinas po kelionės slėpėsi po lova tris dienas. Tai buvo jo būdas apdoroti stresą. Po to viskas grįžo į normalias vėžes.

Ar galima skųstis, jei kažkas nutiko ne taip?

Žinoma, ir mes visada išklausome. Skundas turi būti pagrįstas – kas nutiko, kada, kokios pasekmės. Mes tikriname savo įrašus ir sprendžiame. Bet jei skundas yra „gyvūnas pavargo“, tai ne mūsų kaltė. Kelionė yra stresas. Mes stengiamės jį sumažinti, bet negalime jo eliminuoti. Svarbu atskirti, kas yra normali kelionės pasekmė, o kas yra mūsų klaida.

Kaip pateikti skundą?

Geraiusia el. paštu, su visomis detalėmis. Mes atsakome per 3 darbo dienas. Jei reikia, susitinkame gyvai. Vieną kartą klientas atvyko su veterinarijos sąskaita ir reikalavo kompensacijos. Ištyrėme situaciją, radom, kad pusė kaltės mūsų (netinkamas narvo dydis), pusė – šeiničininko (nepasakė apie alergiją). Padengėme savo dalį. Skundai – tai ne priešai, tai būdas tobulėti.

Išvada

Gyvūno vežimas į Kardifą – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Svarbiausia – geri dokumentai, aiški komunikacija ir realistiniai lūkesčiai. Kelionė visada bus stresas tiek jums, tiek gyvūnui, bet tinkamai pasiruošus, jis bus minimalus. Mes vežame kiekvieną dieną, tad patirties turime. Klauskit, ruoškitės, ir viskas bus gerai. Kartais nutinka nenumatytų dalykų – eismo spūstys, blogas oras, bet tai gyvenimo dalis. Svarbiausia, kad gyvūnas saugiai pasiektų namus.