Gyvūnų vežimas į Angliją kaina gera, vežame kasdien

Kai žmogus pirmą kartą ieško, kas veža gyvūnus į Angliją, dažniausiai klausia dviejų dalykų – kiek kainuoja ir kada galima. Suprantama. Persikraustymas į kitą šalį jau savaime brangus reikalas, o dar gyvūno pervežimas – papildomos išlaidos. Bet gera kaina nereiškia prastos kokybės. Mes vežame kasdien, turime nusistovėjusius maršrutus, todėl galime pasiūlyti konkurencingas kainas be kompromisų saugumui. Šiame straipsnyje papasakosiu, nuo ko priklauso kaina, kaip ją sumažinti, ir ko tikėtis iš gyvūnų pervežimo paslaugų. Be gražių žodžių – tiesiai apie tai, kas svarbu.

Kainos – gyvūnų vežimas į Angliją kaina

1. Nuo ko priklauso gyvūno pervežimo kaina į Angliją?

Pagrindiniai veiksniai: gyvūno dydis, maršrutas, sezonas ir paslaugų lygis. Didelis šuo užima daugiau vietos nei katė – logiška, kad kaina skiriasi. Maršrutas svarbus, nes ne visi vežėjai važiuoja tiesiai į visus Anglijos miestus – jei reikia papildomos stotelės, kaina gali augti. Sezonas – vasarą ir prieš Kalėdas paklausa didesnė, kainos kyla. Paslaugų lygis – ar tai bendras pervežimas su kitais gyvūnais, ar individualus. Individualus brangiau, bet gyvūnas keliauja vienas. Dar vienas veiksnys – dokumentų tvarkymas. Jei viską susitvarkote patys, mokate tik už transportą. Jei prašote vežėjo sutvarkyti – tai papildomos išlaidos. Bet kartais verta sumokėti, kad nereikėtų sukti galvos.

2. Kokia vidutinė gyvūno pervežimo kaina iš Lietuvos į Angliją?

Mažas gyvūnas (katė, nykštukinis šuo) – 150-250 eurų. Vidutinis šuo – 200-350 eurų. Didelis šuo – 300-500 eurų. Tai standartinės kainos už bendrą pervežimą. Individualus pervežimas – 500-800 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Jei reikia skubiai – per 24-48 valandas – kaina gali būti 30-50% didesnė. Sezoniškumas taip pat veikia – liepą ir rugpjūtį, prieš Kalėdas, kainos aukštesnės 10-20%. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas ištisus metus, bet negalime ignoruoti rinkos. Jei planuojate kelionę, užsisakykite bent 2-3 savaites iš anksto – ne tik dėl kainos, bet ir dėl vietos. Geri vežėjai užsipildo greitai.

3. Ar yra paslėptų mokesčių gyvūnų pervežime?

Deja, pasitaiko. Kai kurios įmonės skelbia mažą kainą, o paskui prideda mokesčius už: paėmimą iš namų (jei ne pagrindiniame maršrute), dokumentų tvarkymą, draudimą, papildomas stoteles, maitinimą kelionės metu. Todėl visada klauskite galutinės kainos. Mes dirbame kitaip – kaina, kurią pasakome, yra galutinė. Įskaičiuota: paėmimas, transportavimas, pristatymas, narvas, vanduo, maistas, draudimas. Vienintelis papildomas mokestis gali būti už dokumentų tvarkymą, jei prašote mūsų tai padaryti – bet tai aptariama iš anksto. Jei vežėjas nenori aiškiai pasakyti, kas įskaičiuota – tai signalas. Patikima įmonė neturi ko slėpti. Ir dar – jei kaina per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.

4. Kaip sutaupyti gyvūno pervežimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirmas – užsisakyti iš anksto. Paskutinės minutės užsakymai visada brangesni. Antras – lankstus grafikas. Jei galite palaukti kelias dienas, kad gyvūnas tilptų į jau suplanuotą maršrutą, kaina bus mažesnė. Trečias – susitvarkyti dokumentus patiems. Veterinaro vizitas, pasas, skiepai – tai galite padaryti patys, nereikia mokėti vežėjui už tarpininkavimą. Ketvirtas – bendras pervežimas. Individualus vežimas brangiau, o bendrame mikroautobuse kaina mažesnė. Penktas – ne sezono metu. Jei galite rinktis – venkite vasaros ir švenčių laikotarpio. Šeštas – paklauskite apie nuolaidas. Mes kartais siūlome nuolatą, jei vežami keli gyvūnai iš tos pačios šeimos.

5. Ar kaina skiriasi vežant į skirtingus Anglijos miestus?

Taip, nors skirtumas nebūna didelis. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – pagrindiniai maršrutai, kaina standartinė. Jei reikia vežti į mažesnį miestelį, nutolusį nuo pagrindinio maršruto, gali būti papildomas mokestis už papildomus kilometrus. Pavyzdžiui, vežimas iš Vilniaus į Londoną – 200 eurų, o į mažą miestelį Kornvalyje – 250 eurų, nes reikia papildomų 4 valandų kelio. Mes stengiamės derinti maršrutus taip, kad papildomi nuvažiavimai būtų minimalūs. Kartais prašome kliento atvežti gyvūną į pagrindinį maršrutą – pavyzdžiui, į Londoną – ir tada kaina mažesnė. Tai ne visiems patogu, bet finansiškai apsimoka. Klausykite, pasiūlymų visada yra.

Paslaugos – vežame kasdien gyvūnus į Angliją

6. Ką reiškia, kad vežame kasdien?

Tai reiškia, kad turime reguliarų grafiką ir mikroautobusai važiuoja kiekvieną dieną maršrutu Lietuva-Anglija. Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną vežame į kiekvieną miestą – bet kiekvieną dieną kažkuris mūsų mikroautobusas yra kelyje. Dėl to galime pasiūlyti lankstų grafiką – jei vienas reisas užpildytas, pasiūlysime kitą. Kasdienis vežimas taip pat reiškia, kad turime patirtį – žinome geriausius maršrutus, problemas pasienyje, veterinarų kontaktus. Tai ne pirmas kartas, kai vežame gyvūną – tai tūkstantinis. Ir dar – kasdienis vežimas reiškia, kad gyvūnai ilgai nelaukia. Užsakote šiandien, rytoj ar poryt gyvūnas jau kelyje. Nereikia laukti savaitės, kol susirinks grupė.

7. Kokius gyvūnus vežate į Angliją?

Pagrinde – šunis, kates ir šeškus. Tai augintiniai, kuriems galioja standartinė ES augintinio paso tvarka. Taip pat vežame triušius ir jūrų kiaulytes – jiems paprastesni reikalavimai. Ko nevežame: egzotinius gyvūnus (roplius, vorus, paukščius), didelius gyvūnus (arklius, ožkas), agresyvias veisles be specialių leidimų. Jei turite neįprastą augintinį – klauskite, galbūt galėsime padėti arba nukreipti pas specializuotus vežėjus. Svarbu – prieš užsakydami pasakykite mums gyvūno rūšį, veislę, dydį ir svorį. Tai padeda suplanuoti vietą ir pasiruošti. Netikėtumai paskutinę minutę – didelis šuo, kuris „ne toks jau didelis" – sukelia logistinių problemų.

8. Kaip užsisakyti gyvūno pervežimą?

Paprastai. Skambinate arba rašote – pasakote, kokį gyvūną vežate, iš kur, į kur, kada. Mes pasakome kainą ir galimą datą. Jei tinka – užsakote, sumokate avansą. Tada mes pasakome, kada atvažiuosime paimti gyvūno. Prieš paėmimą reikia paruošti dokumentus – pasą, sveikatos pažymėjimą. Mes patikriname dokumentus prieš kelionę, kad išvengtume problemų pasienyje. Visa komunikacija vyksta telefonu arba per WhatsApp – tai greičiausias būdas. El. laiškai kartais vėluoja, o čia reikalas skubus. Užsakymą galima atlikti ir per svetainę, bet asmeniškai manau, kad gyvas pokalbis geriau – galite užduoti klausimus, gauti atsakymus iš karto. Mes ne robotai – bendraujame kaip žmonės.

9. Kiek laiko reikia laukti, kol gyvūnas bus paimtas?

Paprastai 1-3 dienas, priklausomai nuo to, kur esate ir koks mūsų grafikas. Jei esate Vilniuje ar Kaune – greičiau, nes tai pagrindiniai surinkimo punktai. Jei mažesniame mieste – gali tekti palaukti, kol maršrutas praeis pro jūsų vietą. Arba galite atvežti gyvūną į didesnį miestą. Skubiais atvejais galime organizuoti individualų paėmimą per 24 valandas, bet tai brangiau. Mes vežame kasdien, bet ne visur kasdien – turime nusistovėjusius maršrutus. Geriausia užsisakyti bent savaitę iš anksto – tada garantuotai turėsite vietą. Bet suprantame, kad gyvenimas ne visada planuojamas – kartais reikia greitai. Stengiamės padėti.

10. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Taip, turime GPS sekimo sistemą. Kiekvienas mikroautobusas turi GPS siųstuvą, ir klientai gali matyti, kur yra jų gyvūnas. Be to, turime kameras viduje – per programėlę galite stebėti savo gyvūną realiu laiku. Tai ramina tiek jus, tiek mus – jei kas nors atsitinka, iš karto matome. Vairuotojai taip pat siunčia nuotraukas ir atnaujinimus per WhatsApp – „jūsų šuo ramiai miega", „sustojome pavalgyti", „jau Prancūzijoje". Skamba paprastai, bet klientai tai vertina. Ypač tie, kurie pirmą kartą veža gyvūną ir labai nerimauja. Viena moteris prašė nuotraukų kas valandą – davėme. Suprantame, kad jūsų gyvūnas yra jūsų šeimos narys.

Sąlygos – gyvūnų vežimas kasdien komfortas

11. Kokios sąlygos mikroautobuse gyvūnams?

Mikroautobusas specialiai pritaikytas gyvūnų transportavimui. Narvai pritvirtinti prie grindų, kiekvienas turi atskirą ventiliaciją. Temperatūra palaikoma 18-22 laipsniai. Yra LED apšvietimas, kuris naktį pritemdomas, kad gyvūnai galėtų miegoti. Kiekvienas narvas turi gertuvę su šviežiu vandeniu ir indą maistui. Dugnas išklotas sugeriančiu paklotu, kuris keičiamas reguliariai. Mikroautobusas turi garso izoliaciją – mažiau kelio triukšmo, mažiau streso. Ir dar – kiekvienas narvas yra skirtingo dydžio, pritaikytas konkrečiam gyvūnui. Mažas katinas negauna didelio narvo, kuriame jaučiasi nesaugiai, o didelis šuo nespaudžiasi mažoje dėžėje. Komfortas svarbus ne tik žmonėms.

12. Kaip dažnai keičiamas vanduo ir maistas kelionės metu?

Vanduo tikrinamas kas 2-3 valandas ir papildomas pagal poreikį. Gertuvės yra tokios, kad gyvūnas gali gerti bet kada, bet mes vis tiek patikriname – kartais gertuvė užsikemša arba nuteka. Maistas duodamas 2 kartus per dieną – ryte ir vakare. Šunys gauna sausą pašarą arba tą, kurį davė savininkas. Katėms paliekame maistą narve, kad galėtų ėsti pagal poreikį. Jei gyvūnas atsisako valgyti – neverčiame, bet stebime. Ilgiau nei 24 valandas be maisto – jau signalas. Turime ir skanėstų – kartais gyvūnas, kuris nevalgo ėdalo, suvalgo skanėstą. Svarbu, kad maistas būtų pažįstamas – ne eksperimentuojame su nauju pašaru kelionės metu. Tai gali sukelti skrandžio problemų.

13. Ką darote, jei gyvūnas labai stresuoja?

Stresas kelionės metu normalus, bet jei jis per stiprus – imamės priemonių. Pirmiausia – kalbame su gyvūnu ramiai. Vairuotojai yra apmokyti, kaip elgtis su išsigandusiais gyvūnais. Antras – feromonų purškalas. Turime Feliway ir Adaptil, purškiame ant paklotų. Trečias – uždengiame narvą lengva medžiaga, kad gyvūnas nematytų aplinkos. Ketvirtas – jei niekas nepadeda, kreipiamės į veterinarą dėl raminamųjų. Bet tai kraštutinė priemonė. Penktas – kartais padeda muzika. Keista, bet kai kurie gyvūnai ramiau reaguoja į klasikinę muziką arba gamtos garsus. Turime garso sistemą mikroautobuse, kartais paleidžiame. Skamba juokingai, bet veikia. Svarbiausia – nestumdyti, nešaukti, neparodyti savo nusivylimo.

14. Ar gyvūnai bendrauja tarpusavyje kelionės metu?

Paprastai ne. Kiekvienas gyvūnas yra savo narve, ir kontaktas tarp narvų minimalus. Tai daroma tyčia – net draugiški gyvūnai gali konfliktuoti uždaroje erdvėje. Išimtis – gyvūnai iš tos pačios šeimos, kurie įpratę būti kartu. Tokiais atvejais galime padėti narvus greta, kad jie matytų vienas kitą. Bet fizinio kontakto neleidžiame – per daug rizikos. Vienas įkandimas kelionės metu, ir turime problemą. Taip pat skirtingi kvapai gali kelti stresą. Šuo, užuodęs katę gretimame narve, gali pradėti loti, o katė – slėptis. Todėl kartais net atskiriame šunis ir kates mikroautobuse, jei tai įmanoma. Logistika sudėtingesnė, bet gyvūnams geriau.

15. Kaip elgiatės su agresyviais gyvūnais?

Atvirai – agresyvūs gyvūnai yra iššūkis. Bet mes neatsisakome vežti, jei gyvūnas agresyvus dėl streso, o ne dėl charakterio. Pirmiausia – prašome savininko informuoti apie gyvūno elgesį iš anksto. Jei šuo puola kitus šunis – dedame jį atskirai, toliau nuo kitų. Jei šuo puola žmones – vairuotojas naudoja apsaugines pirštines ir ilgą pavadėlį. Turime ir antsnukius, bet naudojame tik kraštutiniais atvejais. Svarbu suprasti, kad agresija dažnai yra baimės išraiška. Šuo, kuris urzgia ant nepažįstamų, gali tapti ramus, kai pripranta prie vairuotojo. Bet yra riba – jei gyvūnas kelia pavojų žmonėms ar kitiems gyvūnams, galime atsisakyti vežti. Saugumas pirmiausia.

Dokumentai – gyvūnų vežimas į Angliją pasiruošimas

16. Ar padedate sutvarkyti dokumentus?

Taip, galime padėti. Turime patirties su dokumentais, žinome, ko reikia, kur kreiptis. Galime suorganizuoti veterinaro vizitą, pasirūpinti paso išdavimu, patikrinti skiepų istoriją. Bet tai papildoma paslauga, kuri kainuoja 50-100 eurų, priklausomai nuo sudėtingumo. Daugelis klientų sutvarko dokumentus patys – tai nesudėtinga, jei žinote, ką daryti. Mes duodame instrukciją, ką reikia padaryti, ir klientas eina pas veterinarą. Bet jei laiko mažai arba nenorite sukti galvos – mes sutvarkome. Svarbu – dokumentus reikia pradėti ruošti bent 3-4 savaites prieš kelionę. Paskutinės minutės dokumentai dažnai būna su klaidomis, o klaidos pasienyje kainuoja laiko ir nervų.

17. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Priklauso nuo klaidos. Jei smulki – trūksta datos, veterinaro parašas neaiškus – kartais pasienio veterinaras praleidžia. Jei rimta – neteisingas čipo numeris, trūksta skiepo – gali tekti grįžti arba gyvūnas sulaikomas. Todėl mes visada tikriname dokumentus prieš kelionę. Turime patirties – žinome, į ką veterinarai pasienyje atkreipia dėmesį. Kartą klientas atvežė šunį su pasu, kuriame mikroschemos numeris buvo įrašytas su viena raidžių klaida. Pastebėjome, pataisėme prieš kelionę. Jei būtume to nepadarę – pasienyje būtų kilę klausimų. Todėl rekomenduoju – prieš kelionę tris kartus patikrinkite visus numerius, datas, parašus. Ir dar – turėkite kopijas. Popierinę ir elektroninę. Technika kartais genda.

18. Kiek laiko galioja sveikatos pažymėjimas?

Sveikatos pažymėjimas išduodamas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Tai reiškia, kad veterinaras turi apžiūrėti gyvūną ir išduoti pažymėjimą per tą laikotarpį. Jei kelionė atideda – pažymėjimas gali pasibaigti. Tada reikia naujo. Tai viena tų smulkmenų, kurios erzina – mokėjai už pažymėjimą, kelionė nukelta, reikia mokėti dar kartą. Bet taisyklės yra taisyklės. Sveikatos pažymėjimas nėra pasas – tai atskiras dokumentas, kuris galioja tik vienai kelionei. Net jei gyvūnas sveikas kaip ridikas, be šio popieriaus jo neįleis. Todėl planuokite veterinaro vizitą kuo arčiau kelionės datos – bet ne paskutinę dieną, nes veterinaras gali būti užimtas.

Problemos – kas gali nutikti vežant gyvūną

19. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Jeigu gyvūnas susirgo likus kelioms dienoms iki kelionės – geriau atidėti. Kelionė sergančiam gyvūnui yra papildomas stresas, kuris gali pabloginti būklę. Be to, veterinaras pasienyje gali pastebėti ligos požymius ir neįleisti gyvūno. Mes suprantame, kad atidėti kelionę nemalonu – galbūt jau turite bilietą, butą, darbą. Bet gyvūno sveikata svarbiau. Jei liga lengva – peršalimas, nedidelis viduriavimas – pasitarkite su veterinaru. Jis pasakys, ar saugu vežti. Mes savo pusėje galime atidėti pervežimą be papildomo mokesčio, jei pateikiate veterinaro pažymą. Svarbiausia – nevežti sergančio gyvūno ir neslėpti ligos. Tai pavojinga tiek pačiam gyvūnui, tiek kitiems.

20. Kas nutinka, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet mes tam pasiruošę. Visi mūsų narvai turi saugius užraktus, kurių gyvūnas negali atidaryti. Pertraukų metu šunys vedžiojami su dvigubu pavadėliu – vienas prie kaklo, vienas prie liemenės. Jei šuo ištrūktų – vairuotojas turi ilgą pavadėlį ir skanėstų, kad priviliotų. Katės pertraukų metu nelabai išleidžiamos iš narvo – per didelė rizika. Bet jei katė pabėgtų – ieškotume, kol surastume. Turime GPS antkaklius, kuriuos galime uždėti jautriems gyvūnams. Iki šiol neturėjome atvejo, kad gyvūnas pabėgtų ir nesugrįžtų. Bet pripažįstu – tai rizika, kurios negalima visiškai eliminuoti. Todėl prevencija svarbiausia.

21. Ką darote, jei vėluojate pristatyti gyvūną?

Vėlavimai pasitaiko – kamščiai, keltų vėlavimai, oro sąlygos, dokumentų patikros pasienyje. Mes visada informuojame klientą apie bet kokį vėlavimą. Paprastai vėluojame 1-2 valandas, retais atvejais – pusę dienos. Jei vėlavimas ilgesnis nei 6 valandos – siūlome kompensaciją. Bet svarbiau nei pinigai – komunikacija. Klientas turi žinoti, kur yra jo gyvūnas ir kada bus pristatytas. Todėl vairuotojai nuolat atnaujina informaciją. Kartą dėl audros Lamanše keltas vėlavo 8 valandas. Klientas nervinosi, bet mes nuolat bendravome, siuntėme nuotraukas, ir viskas baigėsi gerai. Gyvūnas pristatytas sveikas, tik pavargęs. Vėlavimas – ne pasaulio pabaiga, svarbu komunikacija.

22. Ar draudimas padengia nuostolius, jei kas nors nutinka?

Taip, mes turime draudimą, kuris apima gyvūnų sveikatą ir gyvybę transportavimo metu. Jei gyvūnas susižeidžia, suserga arba, neduok Dieve, nugaišta dėl mūsų kaltės – draudimas kompensuoja. Bet svarbu suprasti sąlygas. Draudimas neapima: jau turimų ligų paūmėjimo, gyvūno elgesio sukeltų sužalojimų (pavyzdžiui, šuo pats susižeidė bandydamas ištrūkti iš narvo), force majeure (stichinės nelaimės, karai). Prieš veždami pasirašome sutartį, kurioje viskas aiškiai parašyta. Rekomenduoju perskaityti. Ir dar – jei turite savo gyvūno draudimą, patikrinkite, ar jis galioja kelionės metu. Kartais draudimas galioja tik vienoje šalyje.

Praktiniai patarimai – gyvūnų vežimas į Angliją

23. Ką įdėti į gyvūno krepšį kelionei?

Pagrindiniai dalykai: pažįstamas pledas arba guolis su namų kvapu, mėgstamas žaislas, maistas kelionei (pakankamai visai kelionei plius atsargą), vaistai, jei gyvūnas vartoja, paklotai, šepetys, maišeliai ekskrementams. Dokumentai – pasas, sveikatos pažymėjimas, skiepų įrašai. Ir dar – nuotrauka gyvūno. Skamba keistai, bet jei gyvūnas pabėgtų, nuotrauka padėtų ieškoti. Nerekomenduoju dėti: naujų žaislų (kvaias svetimas), stipriai kvepiančių daiktų, maisto, kurį gyvūnas nevalgė anksčiau. Svarbu, kad krepšyje būtų pažįstami daiktai, kurie ramina. Vienas mūsų klientas įdėjo marškinėlius su savo kvapu – šuo visą kelionę gulėjo ant jų. Paprasta, bet veiksminga.

24. Kaip paruošti gyvūną kelionei psichologiškai?

Pirma – pratinkite prie narvo ar nešioklės prieš kelionę. Palikite atvirą namuose, įdėkite skanėstų, tegul gyvūnas pats tyrinėja. Antra – kelionės dieną elkitės ramiai. Jūsų nerimas persiduoda gyvūnui. Trečia – prieš kelionę pavarginkite gyvūną – ilgas pasivaikščiojimas šuniui, žaidimas katei. Pavargęs gyvūnas mažiau stresuoja. Ketvirta – nekeiskite rutinos paskutinę savaitę. Jei šuo įpratęs miegoti virtuvėje, neperkelkite jo į miegamąjį prieš kelionę. Penkta – raminamieji tik veterinaro paskirti. Jokių žmogiškų vaistų, jokių naminių receptų. Ir paskutinis – atsisveikinkite ramiai. Ilgas, emocingas atsisveikinimas gyvūnui signalizuoja, kad kažkas negerai.

25. Ką daryti atvykus į Angliją su gyvūnu?

Pirmą dieną – ramybė. Leiskite gyvūnui priprasti prie naujos aplinkos. Šunims – trumpas pasivaikščiojimas netoli namų, kad užuostų naują teritoriją. Katėms – vienas kambarys su visais reikalingais dalykais, durys uždarytos, kol pripranta. Antrą dieną – šiek tiek daugiau laisvės. Trečią dieną – jau galima tyrinėti daugiau. Bet neskubinkite proceso. Registruokite gyvūną pas veterinarą per pirmą savaitę. Patikrinkite, ar mikroschema veikia – veterinaras gali nuskaityti. Ir dar – pakeiskite gyvūno duomenis registre, jei jis registruotas Lietuvoje. Naujas adresas, naujas telefono numeris. Tai svarbu, jei gyvūnas pabėgtų.

26. Ar galima vežti gyvūną atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, žinoma. Mes vežame abiem kryptimis – Lietuva-Anglija ir Anglija-Lietuva. Reikalavimai panašūs – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Anglijoje išduotas sveikatos pažymėjimas galioja grįžimui. Vienintelis skirtumas – echinokokozės gydymas grįžtant iš Anglijos nėra privalomas, bet rekomenduojamas. Kaina panaši – priklauso nuo gyvūno dydžio ir maršruto. Mes vežame kasdien abiem kryptimis, todėl grafikas lankstus. Jei grįžtate atostogoms ir norite pasiimti gyvūną – užsisakykite iš anksto. Vasarą vietų greitai nelieka. Ir dar – jei gyvūnas Anglijoje buvo pas veterinarą, pasiimkite visus dokumentus. Lietuvos veterinarui bus naudinga žinoti gyvūno sveikatos istoriją užsienyje.

Išvada

Gyvūnų vežimas į Angliją nebūtinai turi būti brangus ar sudėtingas. Gera kaina ir kokybiška paslauga gali eiti kartu. Mes vežame kasdien, turime patirtį, žinome, kaip pasirūpinti jūsų gyvūnu. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto, turėti tvarkingus dokumentus, pasirinkti patikimą vežėją. Ir nepamirškite – gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Jei jūs ramus, jis ramesnis. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Sėkmingos kelionės.