Gyvūnų transportavimas į Velsą

Įvadas Kai reikia savo augintinį perkelti į Velsą, dažniausiai galvoje sukasi ne tik logistika, bet ir rūpestis. Esu dirbęs su dešimtys tokių užsakymų – nuo šunų iki egzotinių paukščių. Vienas klientas prieš kelis mėnesius man parašė, kad jo katinas labai nervinasi kelionėse, ir mes ieškojome sprendimo, kuris jam tiktų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, norinčių vežti gyvūnus į Velsą. Aptarsime viską – nuo dokumentų iki kainų, kad jūsų augintinio kelionė būtų kuo sklandesnė.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Velsą

1. Kokius dokumentus reikia paruošti vežant šunį į Velsą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo neišsiversite. Jame turi būti žyma apie pasiutligės skiepą, padarytą ne vėliau kaip prieš metus ir ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tada – mikroschemos numeris, kuris turi būti įskaitomas. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti galiojantis visos kelionės metu, o ne tik iki jos pradžios. Taip pat reikia gyvūno sveikatos pažymėjimo, išduoto licencijuoto veterinarijos gydytojo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo. Patikrinkite, ar visi antspaudai aiškūs – vieną kartą klientas atsiuntė nuskenuotą dokumentą, kuriame veterinaro antspaudas buvo vos matomas, ir muitinėje kilo klausimų.

2. Ar reikia papildomų leidimų vežant kates į Velsą?

Katėms galioja tos pačios pagrindinės taisyklės kaip ir šunims – pasas, skiepas, mikroschema. Jokių papildomų leidimų nereikia, jei tai nėra veislinė, specialiai parduodama katė. Tačiau yra vienas dalykas, kurį dažnai pamirštama – kai kurios veislės, pavyzdžiui, Bengalijos katės, gali turėti papildomus apribojimus, jei yra laikomos hibridinėmis. Patartina pasitikrinti UK gov.uk svetainėje prieš kelionę. Mano patirtis rodo, kad geriau skambinti tiesiai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir gauti aiškų atsakymą, negu vėliau aiškintis muitinėje.

3. Ką daryti, jei skiepo data yra senesnė nei metai?

Jei skiepas pasibaigęs arba padarytas per seniai, gyvūną reikės paskiepyti iš naujo. Ir tada laukti 21 dieną. Tai dažnai sukelia stresą, nes žmonės suplanuoja kelionę, o paskui sužino, kad reikia laukti. Vienas mano klientas turėjo atidėti skrydį dviem savaitėms, nes veterinaras pasakė, kad skiepas galioja metus, o pasirodo, kad taisyklės reikalauja, jog jis būtų padarytas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir ne vėliau kaip prieš 21 dieną. Tikslumas čia svarbus. Geriau pasidaryti skiepą anksčiau ir ramiai planuoti kelionę.

4. Ar reikia karantino po atvykimo į Velsą?

Ne, karantino nereikia, jei visi dokumentai tvarkingi ir gyvūnas atitinka visus reikalavimus. Tai vienas iš didžiųjų palengvėjimų, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis. Tačiau – ir tai svarbu – jei dokumentuose bus nors menkiausia klaida arba jei gyvūnas atrodys sergantis, veterinarinis pareigūnas pasienyje gali nuspręsti jį izoliuoti papildomam patikrinimui. Tai nutinka retai, bet nutinka. Todėl visada sakau klientams: patikrinkite viską tris kartus, ypač skiepų datas ir mikroschemos numerį.

Kelionė – vežame šunis į Velsą

5. Kaip transportuojami gyvūnai – automobiliu ar lėktuvu?

Dažniausiai naudojame specializuotus automobilius su klimato kontrole. Tai patogiau ir saugiau, ypač ilgesnėms kelionėms. Lėktuvu vežame tik ypatingais atvejais, kai klientas labai skuba arba kai atstumas yra labai didelis. Automobilyje gyvūnai būna atskiruose, gerai vėdinamuose skyriuose, su vandeniu ir galimybe sustoti. Vieną kartą vežėme du Labradorius, kurie buvo labai aktyvūs, tai darėme papildomų sustojimų, kad jie galėtų prasibėgti. Svarbiausia – gyvūno komfortas ir saugumas.

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Velsą?

Tai priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Paprastai – apie 2-3 dienas, jei važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu arba per tunelį į Jungtinę Karalystę. Bet jei reikia dažnai stoti dėl gyvūno poreikių, gali užtrukti ilgiau. Kartais klientai prašo „greičiau“, bet aš visada atsakau, kad skubėti su gyvūnais – ne pati geriausia idėja. Stresas, temperatūros pokyčiai, judėjimas – viskas turi būti subalansuota. Geriau planuoti su viena papildoma diena, negu rizikuoti.

7. Ar gyvūnai kelionės metu maitinami?

Taip, bet saikingai. Prieš kelionę rekomenduojame nešerti 4-6 valandas, kad išvengtume pykinimo. Kelionės metu duodame lengvai virškinamo maisto ir daug vandens. Yra buvę atvejų, kai šeimininkai įdėdavo mėgstamą, bet riebų maistą, ir gyvūnui sutrikdavo skrandis. Todėl visada prašome laikytis mūsų rekomendacijų. Vienas klientas atsisakė, nes jo šuo „be to nevalgo“, ir galiausiai pusę kelionės gyvūnas buvo apsnūdęs. Ne pats maloniausias dalykas.

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Mūsų vairuotojai yra apmokyti atpažinti pirmuosius blogos savijautos požymius – seilėtekis, vėmimas, letargija. Turime pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą gyvūnams, ir visada žinome, kur yra artimiausia veterinarijos klinika maršrute. Kartą, vežant prancūzų buldogą, pastebėjome, kad jis pradėjo sunkiai kvėpuoti dėl karščio (buvo vasara), tai sustojome, atvėsinome automobilį ir davėme vandens. Viskas baigėsi gerai, bet tai priminė, kokia svarbi yra klimato kontrolė.

9. Ar galima kartu su gyvūnu įdėti jo mėgstamą žaislą ar pledą?

Taip, ir net rekomenduojame. Pažįstamas kvapas gyvūnui suteikia saugumo jausmą. Tačiau prašome, kad tai būtų švarūs daiktai be aštrių dalių. Vienas šuo buvo toks prisirišęs prie savo kramtomo žaislo, kad be jo neįėjo į transportavimo dėžę. Tai buvo miela, bet ir praktiška – jis visą kelią ramiai gulėjo. Tik įsitikinkite, kad tai nėra per didelis daiktas, kuris užimtų per daug vietos arba trukdytų.

Kainos – gyvūnų transportavimas į Velsą

10. Kiek kainuoja vežti šunį į Velsą?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, poreikių, maršruto, ar reikia papildomų sustojimų. Mažam šuniui gali kainuoti nuo 400 iki 600 eurų, dideliam – iki 900 ar net daugiau. Tai nėra fiksuota suma, nes kiekvienas atvejis skiriasi. Kartais klientai klausia, kodėl taip brangu, ir aš paaiškinu – tai ne tik kuras ar kelto bilietas, bet ir vairuotojo laikas, dokumentų tvarkymas, rizikos draudimas. Viskas susideda.

11. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinome iš anksto?

Gali būti, jei pasikeičia maršrutas dėl nenumatytų aplinkybių (pavyzdžiui, kelto vėlavimas arba uždarytas kelias). Arba jei gyvūnui reikia netikėtos veterinarinės pagalbos. Mes visada stengiamės to išvengti, bet gyvenime pasitaiko. Todėl sutartyje visada nurodome, kad galimi papildomi mokesčiai nenumatytais atvejais. Geriau žinoti iš anksto, negu gauti netikėtą sąskaitą. Vieną kartą dėl audros keltas vėlavo 12 valandų, ir tai reiškė papildomą nakvynę vairuotojui – tai buvo neplanuotos išlaidos.

12. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai prašome avanso – apie 30-50% sumos, o likutį – prieš pat išvykimą arba jau atvykus. Dalimis mokėti galima, bet tai aptariame individualiai. Svarbu, kad abiejų šalių lūkesčiai būtų aiškūs. Vienas klientas norėjo mokėti trimis dalimis, bet tada pradėjo delsti su antruoju mokėjimu, ir tai sukėlė įtampos. Todėl dabar visada tariamės dėl grafiko iš anksto.

13. Ar kaina skiriasi vežant katę ir šunį?

Ne, kaina daugiausia priklauso nuo gyvūno dydžio ir poreikių, ne nuo rūšies. Didelė katė gali kainuoti tiek pat, kiek mažas šuo. Tačiau katės dažnai yra jautresnės, todėl kartais reikia daugiau dėmesio skirti jų komfortui – ramesnė aplinka, mažiau triukšmo. Tai gali įtakoti kainą, bet nežymiai. Svarbiausia – kad gyvūnas jaustųsi saugiai.

Rūpestis – vežu šuniukus į Kardifą

14. Kaip paruošti jauną šuniuką ilgai kelionei?

Šuniukai yra jautresni, todėl reikia daugiau pasiruošimo. Pirmiausia – veterinaro patikrinimas, ar jis pakankamai sveikas kelionei. Tada – pratinti prie transportavimo dėžės namuose, kad ji nebūtų svetima vieta. Kelionės dieną – lengvas maistas, daug vandens, ir, svarbiausia, ramus šeimininkas. Jei šeimininkas nervinasi, šuniukas tą jaučia. Vienas klientas prieš kelionę taip jaudinosi, kad jo šuniukas pradėjo drebėti dar neįsėdęs į automobilį. Nuraminau abu.

15. Ką daryti, jei šuniukas dar nėra gavęs visų skiepų?

Tai sudėtinga. Be pilno skiepų ciklo ir pasiutligės skiepo gyvūno vežti negalima. Yra išimčių labai jauniems gyvūnams, bet jos retos ir reikalauja specialių leidimų. Geriausia palaukti, kol šuniukas gaus visus reikiamus skiepus. Suprantu, kad norisi kuo greičiau, bet rizikuoti sveikata neverta. Vieną kartą klientas bandė vežti 3 mėnesių šuniuką be pasiutligės skiepo, ir mes tiesiog negalėjome to padaryti. Jis nusivylė, bet saugumas svarbiau.

16. Ar šuniukams reikia dažnesnių sustojimų?

Taip, ir daug dažnesnių. Maži šuniukai negali ilgai išbūti be tualeto pertraukos. Rekomenduojame stoti kas 2-3 valandas, o kartais ir dažniau. Jie taip pat greičiau pavargsta, todėl reikia leisti pailsėti. Vienas šuniukas, kurį vežėme į Kardifą, tiesiog užmigo po pirmojo sustojimo ir pramiegojo beveik visą likusią kelionę – jam reikėjo to poilsio.

17. Ką daryti, jei šuniukas kelionės metu pradeda loti ar kaukti?

Tai dažna problema, ypač jei šuniukas pirmą kartą tolimoje kelionėje. Mūsų vairuotojai žino, kaip elgtis – ramus balsas, kartais trumpas sustojimas, kad jis galėtų apsižvalgyti. Svarbu nesistengti jo nutildyti griežtai, nes tai tik padidins stresą. Kartais uždedame ant dėžės antklodę, kad sumažintume dirgiklius. Laikui bėgant jis nurimsta. Bet tai užtrunka – reikia kantrybės.

Sauga – gyvūnų pervežimas Kardifas

18. Kokios saugumo priemonės taikomos kelionės metu?

Kiekvienas gyvūnas vežamas atskiroje, tvirtai pritvirtintoje transportavimo dėžėje ar narve. Automobilyje yra avarinio atidarymo sistema, gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys. Vairuotojai turi mokymus, kaip elgtis įvairiose situacijose – nuo avarijos iki gyvūno pabėgimo (kas, beje, yra labai reta, bet pasitaiko). Mes taip pat draudžiame vežti gyvūnus laisvai, be uždarų patalpų – tai rizikinga tiek gyvūnui, tiek vairuotojui.

19. Ar yra stebėjimo kameros, kad galėčiau matyti savo gyvūną?

Kai kurie mūsų automobiliai turi kameras, bet ne visi. Dažniausiai siunčiame nuotraukas ar trumpus vaizdo įrašus klientams kelionės metu, kad jie galėtų būti ramūs. Tai ne privaloma paslauga, bet mes tai darome, nes suprantame, kaip svarbu žinoti, kad viskas gerai. Vienas klientas prašė nuotraukų kas valandą – tai buvo šiek tiek per daug, bet supratome jo nerimą ir stengėmės patenkinti.

20. Ką darote, jei gyvūnas pabėga ar iššoka iš dėžės?

Tai labai retas atvejis, bet esame tam pasiruošę. Pirmiausia – sustoti saugioje vietoje. Tada – ramiai bandyti sugauti, nesigąsdinant gyvūno. Turime specialius pavadėlius ir užkandžius, kurie padeda privilioti. Vieną kartą katė iššoko, kai vairuotojas atidarė dėžę, kad patikrintų, ar viskas geria – ji tiesiog buvo smalsi. Sugavome per 10 minučių, bet tai buvo įtemptos 10 minučių. Dabar visada patikriname, ar dėžės uždarytos tinkamai.

21. Kaip užtikrinama temperatūros kontrolė?

Mūsų automobiliuose yra klimato kontrolės sistemos, kurios palaiko pastovią temperatūrą – paprastai apie 20-22 laipsnius. Vasarą, kai karšta, naudojame papildomą vėsinimą; žiemą – šildymą. Tačiau yra ribos – jei lauke yra 35 laipsniai karščio, net ir geriausia sistema gali sunkiai susitvarkyti. Todėl ekstremaliomis dienomis keliones planuojame anksti ryte arba vėlai vakare. Sveikata svarbiau už grafiką.

Specialūs atvejai – veža šunis į Kardifą

22. Ar vežate agresyvius ar sunkiai valdomus šunis?

Taip, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Tokius šunis vežame atskirai, su specialiomis, sustiprintomis dėžėmis. Prieš kelionę prašome šeimininko detaliai aprašyti šuns elgesį, kad galėtume pasiruošti. Kartais rekomenduojame raminamųjų priemonių, bet tik veterinarui patarus. Vieną kartą vežėme šunį, kuris buvo labai teritorinis – jis bandė pulti kiekvieną, kas prisiartindavo prie jo dėžės. Vairuotojas tiesiog kalbėjo su juo ramiai per atstumą, kol šuo nurimo. Užtruko.

23. Ar galima vežti sergantį ar seną gyvūną?

Galima, bet reikia veterinaro pažymos, kad gyvūnas gali keliauti. Seni gyvūnai dažnai turi sveikatos problemų – sąnarių, širdies – todėl kelionė jiems gali būti sunki. Mes pritaikome maršrutą, darome dažnesnius sustojimus, stebime būklę. Vienas 14 metų šuo, kurį vežėme, beveik visą kelią miegojo, bet kai pabudavo, atrodė laimingas. Svarbu, kad šeimininkas suprastų riziką ir pasitartų su veterinaru.

24. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialią dietą ar vaistus?

Prašome šeimininko viską detaliai surašyti – kada, kiek, kokių vaistų duoti. Mes laikomės grafiko. Jei reikia švirkšti vaistus, prašome, kad tai padarytų pats šeimininkas prieš išvykstant arba kad mūsų vairuotojas būtų apmokytas (kas yra reta). Vienas šuo turėjo gerti vaistus kas 8 valandas – tai reiškė, kad net naktį reikėjo jį žadinti. Tai buvo iššūkis, bet išsprendėme.

25. Ar vežate gyvūnus, kurie yra draudžiami Jungtinėje Karalystėje?

Ne, griežtai ne. Prieš kiekvieną kelionę patikriname, ar gyvūno veislė nėra draudžiama. Jungtinė Karalystė turi sąrašą – Pitbulterjerai, Japonų Tosa, Argentinos dogai ir kai kurie kiti. Jei abejojame, klausiame tiesiogiai atsakingų institucijų. Vieną kartą klientas bandė vežti šunį, kuris buvo panašus į Pitbulterjerą, bet dokumentuose buvo nurodyta kita veislė. Mes paprašėme papildomo patvirtinimo iš veterinarijos tarnybos, kad išvengtume problemų pasienyje.

Išvada Gyvūno transportavimas į Velsą – tai ne tik logistika, bet ir pasitikėjimas. Jūs patikite mums savo šeimos narį, ir mes tai suprantame. Kiekviena kelionė yra skirtinga, nes kiekvienas gyvūnas yra skirtingas. Mūsų tikslas – kad jis pasiektų tikslą sveikas, ramus ir saugus. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme, klauskite. Geriau paklausti per daug, negu per mažai.