Gyvūnų gabenimas Anglija, Vežame kiekvieną dieną

Įvadas

Gyvūnų gabenimas Anglija – tai ne tik šunys. Mes vežame kates, triušius, jūrų kiaulytes, kartais net egzotinius gyvūnus. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, savo charakterį, savo kelionės taisykles. Žmonės dažnai galvoja, kad vežti katę į Angliją yra tas pats, kas vežti šunį – bet ne, yra skirtumų. Pavyzdžiui, katės dažniau būna linkusios į stresą, joms reikia uždarių dėžių be vizualinio kontakto su kitais gyvūnais. Triušiai gi labai jautrūs temperatūrai – per karšta ar per šalta gali būti pavojinga. Tad šis tekstas – apie gyvūnų gabenimą apskritai, ne tik apie šunis.

DUK – Gyvūnų gabenimas į Angliją

Tipai – kokius gyvūnus vežame

1. Kokius gyvūnus galite vežti į Angliją?

Vežame daugiausia šunis ir kates – tai 90% mūsų užsakymų. Bet taip pat vežame triušius, jūrų kiaulytes, dekoratyvines žiurkės, šinšilas. Egzotinius gyvūnus – tik pagal išankstinį susitarimą, nes jiems reikia specialių sąlygų. Pavyzdžiui, ropliams reikia tam tikros temperatūros, o paukščiams – specialių narvų. Vieną kartą vežėme papūgą – ji visą kelią dainavo, kas buvo linksma, bet truputį erzino vairuotoją. Žuvų nevežame – tam reikia visiškai kitos logistikos.

2. Ar vežate kates taip pat kaip šunis?

Taip ir ne. Techniškai procesas panašus – dokumentai, mikroschema, skiepas, sertifikatas. Bet katės elgiasi kitaip. Jos labiau mėgsta uždaras erdves, bet gali labiau stresuoti nuo svetimos aplinkos. Todėl katėms rekomenduojame naudoti uždengtas transportavimo dėžes, kad nematytų kitų gyvūnų. Taip pat katės gali ilgai atsisakyti maisto ir vandens – tai normalu, bet reikia stebėti. Viena katė per visą kelionę neišlindo iš dėžės net sustojimo metu – tiesiog susisuko į kamuoliuką ir miegojo.

3. Ar vežate triušius ir jūrų kiaulytes?

Taip, bet rečiau. Triušiai – labai jautrūs gyvūnai. Stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, net mirtį. Todėl triušius vežame tik su specialiu pasiruošimu – rami aplinka, stabili temperatūra, be staigių garsų. Jūrų kiaulytės šiek tiek atsparesnės, bet taip pat reikalauja dėmesio. Vieną kartą vežėme triušį, kuris iš baimės pradėjo drebėti taip, kad teko sustoti ir leisti jam nusiraminti. Po to viskas buvo gerai, bet toks atvejis parodo, kad ne visi gyvūnai tinka ilgoms kelionėms.

4. Kaip vežate augalus kartu su gyvūnais?

Augalų nevežame – tai kitas verslas. Bet kartais žmonės prašo pridėti kažką prie gyvūno – maistą, žaislus, antklodę. Tai galima ir mes visada prašome tokių dalykų, kad gyvūnas jaustųsi komfortiškiau. Vienas šeimininkas pridėjo net gyvūno miegmaišį – mes to neprašėm, bet katė, pasirodo, ant jo miegojo namie, tad transporto dėžėje jautėsi geriau. Smulkmenos svarbios.

Dokumentai – gyvūnų dokumentacija

5. Ar visiems gyvūnams reikia tų pačių dokumentų?

Pagrinde taip – mikroschema, skiepai, veterinarinis sertifikatas. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, triušiams nereikia pasiutligės skiepo (jie neimlūs šiai ligai), bet reikia kitų skiepų – myxomatozės, VHD. Katėms – tie patys reikalavimai kaip šunims. Egzotiniams gyvūnams gali reikėti CITES leidimų, jei jie patenka į saugomų rūšių sąrašą. Vieną kartą žmogus norėjo vežti iguaną – pasirodo, reikėjo specialaus leidimo iš Aplinkos ministerijos. Tad jei veži ne šunį ar katę – pasitikrink reikalavimus iš anksto.

6. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Implantuoti. Tai paprasta procedūra – veterinaras sušvirkščia mikroschemą po oda, paprastai tarp menčių. Užtrunka kelias minutes, gyvūnas beveik nejaučia. Bet po to mikroschema turi būti užregistruota nacionaliniame gyvūnų registre – kitaip ji bevertis. Mes turėjom atvejį, kai mikroschema buvo įdėta, bet neužregistruota – pasienyje veterinaras nerado gyvūno duomenų sistemoje. Teko skambinti Lietuvoje ir prašyti, kad registruotų skubiai. Tai užtruko kelias valandas, bet išsisprendė.

7. Kiek laiko užtrunka dokumentų sutvarkymas?

Nuo pradžios iki galo – mažiausiai mėnuo. Mikroschemos implantavimas – viena diena. Pasiutligės skiepas – viena diena, bet reikia laukti 21 dieną. Veterinarinis sertifikatas – viena diena, bet jis išduodamas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Tad jei pradėti nuo nulio, minimum mėnuo. Jei gyvūnas jau turi mikroschemą ir skiepus – savaitė ar dvi. Svarbiausia ne paskutinę minutę viską daryti, nes tada stresas ir klaidos neišvengiami.

8. Ar galiu vežti gyvūną su pasibaigusiu skiepu?

Ne. Jei skiepas pasibaigęs – gyvūnas laikomas neapsaugotu. Reikia pakartoti skiepą ir laukti 21 dieną. Tai viena dažniausių klaidų – žmonės pamiršta atnaujinti skiepus ir tada skuba, kai supranta, kad reikia keliauti. Veterinaras gali pasakyti, ar skiepas galioja, pagal paso įrašus. Jei abejoji – nueik pas veterinarą ir patikrink. Geriau anksčiau, nei vėliau.

Transportavimo dėžės – tinkamo dydžio pasirinkimas

9. Kokio dydžio dėžė reikalinga?

Gyvūnas turi galėti atsistoti, atsisukti ir atsigulti be jokių problemų. Per maža dėžė – tai kančia, per didelė – gyvūnas slydinėja. Šunims IATA standartas nurodo tikslius matmenis: ilgis = kūno ilgis + pusė kojų ilgio, aukštis = gyvūno aukštis stovint su ausimis. Katėms panašiai, tik mažesni matmenys. Mes visada patikriname dėžę prieš išvykimą – jei netinka, rekomenduojame pakeisti. Kartą šeimininkas atvežė šunį dėžėje, kurioje tas vos galėjo kvėpuoti – teko skolinti mūsų atsarginę.

10. Ar jūs duodate transportavimo dėžes?

Galime duoti nuomai arba parduoti. Nuoma – apie 20-40 eurų, priklausomai nuo dydžio. Pirkimas – 50-150 eurų, vėlgi priklauso nuo dydžio ir kokybės. Bet geriau, jei gyvūnas jau turi savo dėžę ir yra prie jos pripratęs. Svetaima dėžė gali sukelti papildomą stresą. Viena šeimininkė turėjo dėžę, kurioje šuo miegojo kasdien – kelionė praėjo be jokio streso. Kita davė naują dėžę tiesiog prieš kelionę – šuo lojo pusę kelio.

11. Kokios medžiagos dėžė tinkamiausia?

Plastikinės su metalinėmis durimis – tai standartas. Jos tvirtos, lengvai valomos, užtikrina gerą ventiliaciją. Tinklinės dėžės tinkamos trumpoms kelionėms, bet ilgoms – ne, nes gyvūnas gali išsilaisvinti. Medinės – per sunkios, blogai ventiliuojamos. Mes naudojame tik IATA sertifikuotas plastikines dėžes – jos tinka visoms transporto rūšims, įskaitant keltą.

12. Kaip pritvirtinti dėžę transporte?

Kiekviena dėžė pritvirtinama diržais prie transporto grindų arba sienų. Jos negali judėti, nes staigaus stabdymo metu gali nukristi ant gyvūno. Mes naudojame specialius tvirtinimo rėmus – kiekvienai dėžei savo vieta. Tai užima šiek tiek daugiau laiko, bet saugumo garantas. Vieną kartą konkurentai vežė gyvūnus nepritvirtintomis dėžėmis – avarijos metu viskas išsibarstė. Laimei, niekas rimtai nenukentėjo, bet vaizdas buvo baisus.

Elgesys – gyvūnų elgesys kelionėje

13. Ką daryti, jei gyvūnas labai nervinasi?

Pirmiausia – ne panikuoti pačiam. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas. Jei šuo ar katė mato, kad tu ramus, jis irgi nurimsta. Kelionės metu mes naudojame raminančius metodus – tylų transportą, minimalius garsus, uždengtas dėžes. Jei gyvūnas labai blogai reaguoja, galima naudoti feromonų purškiklius – jie skleidžia raminančius kvapus. Veterinaras gali išrašyti ir švelnių raminamųjų, bet mes patys jų neduodame be aiškaus šeimininko sutikimo.

14. Ar gyvūnai gali keliauti kartu, jei jie nepažįstami?

Galima, bet reikia atsargiai. Pirmiausia – vizualinis kontaktas turi būti minimalus. Antra – skirtingi gyvūnai turi būti atskirtose dėžėse, negali būti laisvo kontakto. Mes kartais vežame kelis gyvūnus iš skirtingų šeimų – viskas gerai, jei jie ramūs. Bet jei vienas loja, kitas stresuoja – tada geriau atskirti. Viena šeima davė dvi kates, kurios namie nuolat kovojo – transporto dėžėse jos buvo ramios, bet tik todėl, kad nematė viena kitos.

15. Kaip elgtis su agresyviu gyvūnu?

Mes priimame agresyvius gyvūnus, bet su sąlyga, kad šeimininkas iš anksto informuoja. Tada galime pasiruošti – naudoti storesnes dėžes, atskirti nuo kitų gyvūnų, turėti apsaugines priemones. Vienas rotveileris bandė kąsti per dėžės grotas – laimei, nesėkmingai. Po to mes jį pervežėme į storesnę dėžę ir viskas buvo gerai. Svarbu žinoti, kad gyvūnas gali būti agresyvus – tada galime imtis priemonių. Staigmenos šioje srityje nėra gerai.

Sveikata – gyvūnų sveikata kelionėje

16. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Atidėti kelionę. Nėra prasmės vežti sergantį gyvūną – kelionė tik pablogins jo būklę. Be to, pasienyje veterinaras gali nepraleisti sergančio gyvūno, ir tada jūs turėsite problemų. Geriau palaukti, kol gyvūnas pasveiks, ir tik tada vežti. Mes suprantame, kad kartais skubama – darbas, persikraustymas, datos – bet gyvūno sveikata svarbiau už viską. Vienas klientas bandė vežti šunį su ausų infekcija – veterinaras pasienyje nepraleido. Teko grįžti.

17. Ar turite vaistų transportavimui?

Taip, pagrindinė vaistų dėžė yra: dezinfekuojančios priemonės, marlė, pleistrai, vaistai nuo pykinimo (pagal veterinaro nurodymus), akių lašai, ausų valiklis. Bet tai tik pirmoji pagalba – jei situacija rimta, sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje. Mes neveterinarai, negalime diagnozuoti ligų ar skirti gydymo. Bet galime suteikti pirmąją pagalbą ir iškvietinėti specialistą.

18. Kaip dažnai tikrinate gyvūnų būklę?

Kas 2-3 valandas – vizualiai. Žiūrim, ar gyvūnas kvėpuoja normaliai, ar geria vandenį, ar nėra matomų problemų. Sustojimų metu – detaliau: patikriname dėžę, įklotą, vandens talpą. Jei kyla įtarimų – stebime dažniau. Vienas šuo per kelionę pradėjo keistai kosėti – sustojom, patikrinom, pasirodo – įstrigo mažas kauliukas gerklėje. Pašalinom, viskas gerai. Bet tai parodo, kad negali tiesiog sėdėti ir važiuoti – reikia nuolat stebėti.

19. Ką daryti, jei gyvūnas turi lėtinę ligą?

Informuoti mus iš anksto. Jei gyvūnas serga diabetu, epilepsija, turi širdies problemų – mes turime tai žinoti. Paprašome šeimininko pateikti vaistus su aiškiomis instrukcijomis – kada duoti, kiek duoti. Kartais prašome ir veterinaro pažymos apie gyvūno būklę. Vienas šuo turėjo epilepsiją – jo šeimininkas davė vaistus ir instrukciją, ką daryti, jei priepuolis prasideda. Laimei, neprireikė, bet mes buvom pasiruošę.

Katės – specifiniai klausimai apie kačių pervežimą

20. Kuo skiriasi kačių pervežimas nuo šunų?

Katės labiau linkusios į stresą ir dažniau slepiasi. Šuo gali lojti, nerimauti, bet katė dažniausiai tiesiog užsidaro savyje – tai gali atrodyti kaip ramybė, bet iš tiesų ji gali būti labai išsigandusi. Todėl katėms svarbu užtikrinti tamsią, uždarą erdvę be vizualinio kontakto su kitais gyvūnais. Taip pat katės gali ilgai nevalgyti ir negerti – ilgiau nei šunys. Jei katė negeria ilgiau nei 12 valandų – tai jau signalas.

21. Kaip sumažinti stresą katei kelionėje?

Feliway feromonų purškiklis ant dėžės – tai padeda. Taip pat kačiuko antklodė ar žaislas su namų kvapu. Uždengta dėžė – katė nemato aplinkos, mažiau stresuoja. Be to, mes stengiamės, kad transportavimo metu būtų kuo mažiau garsų – radiją išjungiame arba grojame labai tyliai klasikinę muziką. Viena katė myli vieną konkretų šeimininko marškinių kvapą – tas kvapas padėjo jai per visą kelią. Smulkmenos, bet veikia.

22. Ar katėms reikia tų pačių skiepų kaip šunims?

Pasiutligės skiepas – taip. Bet yra ir katėms specifiniai skiepai – FVRCP, leukemijos – kurie nėra privalomi kelionei, bet rekomenduojami. Veterinaras gali patarti, kas būtina, o kas tik pageidautina. Svarbiausia – pasiutligė. Be jo katė nepraleidžiama pasienyje. Vienas kačių mylėtojas manė, kad katėms nereikia pasiutligės skiepo, nes jos „neina į lauką" – taip nėra. Taisyklės visiems vienodos.

Kiti gyvūnai – egzotiniai gyvūnai ir neįprasti krovinių

23. Ar vežate paukščius?

Retai, bet galima. Paukščiams reikia specialių narvų, kurie atitinka IATA reikalavimus. Taip pat – veterinarinių pažymų apie sveikatos būklę, kartais CITES leidimo, jei tai saugoma rūšis. Papūgos, kanarėlės – paprasčiau. Egzotiniai paukščiai – sudėtingiau. Vieną kartą vežėme papūgą – ji visą kelią kartojome žodžius, kuriuos buvo išmokusi. Buvo linksma, bet naktį nelabai.

24. Ką daryti su gyvūno maistu kelionės metu?

Maistą turi duoti šeimininkas kartu su gyvūnu – supakuotą, su aiškiomis instrukcijomis, kiek ir kada duoti. Mes neperkame maisto patys, nes nežinome, ką gyvūnas įpratęs ėsti. Vanduo – visada yra, bet maistas – iš namų. Vienas šeimininkas davė maišą kačių maisto be jokių instrukcijų – teko spėlioti, kiek duoti. Nuo to laiko visada prašome aiškių nurodymų.