Gyvūnų pervežimas iš Londono į Lietuvą, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gauname po kelis skambučius iš žmonių, kurie persikelia gyventi atgal į Lietuvą arba tiesiog nori parsivežti savo augintinį iš Anglijos. Dažniausiai skambina tie, kurie jau bandė patys ieškoti informacijos ir pasimetė tarp visų tų taisyklių, dokumentų ir reikalavimų. Suprantama – gyvūnų pervežimas iš Londono į Lietuvą nėra tas dalykas, kurį darai kasdien. Mes tai darome. Ir ne šiaip retkarčiais, o kiekvieną dieną. Žinau, kad skamba kaip reklaminis šūkis, bet tiesa tokia – turime pastovius maršrutus ir reguliarius reisus, todėl galime pasiūlyti lankstų grafiką. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte ramiai suplanuoti savo augintinio kelionę.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Londono į Lietuvą

1. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Londono į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – gyvūno dydžio, veislės, ir kokio lygio paslaugos jums reikia. Mažiems šunims ar katėms kaina paprastai prasideda nuo maždaug 250-350 eurų. Didesniems šunims – jau kita kalba, nes reikia daugiau vietos transporto priemonėje. Jei gyvūnas turi specialių poreikių arba reikia papildomos priežiūros kelionės metu, kaina gali kilti. Bet čia ne tas atvejis, kai reikia dėl kiekvieno euro sukti galvą – svarbiau, kad gyvūnas saugiai pasiektų namus. Visada rekomenduoju paskambinti ir aptarti konkrečią situaciją, nes telefonu dažnai randame geresnį sprendimą nei standartinis pasiūlymas.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno svorio?

Taip, svoris turi reikšmės. Logiška – didesnis gyvūnas užima daugiau vietos, reikia stipresnės narvo konstrukcijos, o kartais net specialaus transporto. Iki 10 kilogramų sveriantys augintiniai patenka į vieną kategoriją, nuo 10 iki 25 kilogramų – į kitą, o virš 25 kilogramų jau skaičiuojama individualiai. Yra buvę atvejų, kai žmonės bandė nurodyti mažesnį svorį, kad gautų mažesnę kainą. Tai neveikia – mes vis tiek pamatysime realų gyvūną ir turėsime perskaičiuoti. Geriau iš karto nurodyti teisingus duomenis, kad nebūtų nesusipratimų paėmimo dieną.

3. Kas įeina į pervežimo kainą?

Paprastai kaina apima paėmimą iš nurodyto adreso Londone, transportavimą iki Lietuvos ir pristatymą iki jūsų durų. Taip pat įskaičiuotas narvas arba boksas kelionei, vanduo ir pagrindinė priežiūra maršruto metu. Kas ne visada įeina – tai papildomi dokumentai, veterinarinės pažymos arba skiepai, jei jie dar nepadaryti. Kartais klientai galvoja, kad už kainą mes dar ir visus popierius sutvarkysime. Deja, veterinaro išlaidos yra atskiras dalykas. Nors, tiesą sakant, mes galime rekomenduoti patikimus veterinarus tiek Londone, tiek Lietuvoje, kurie žino visus reikalavimus.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikėtų žinoti?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei gyvūną reikia paimti iš tolimo Londono priemiesčio, gali būti taikomas papildomas mokestis už atstumą. Taip pat savaitgaliais ar švenčių dienomis kainos kartais būna kitokios. Dar vienas dalykas – jei gyvūnas dėl kokios nors priežasties negali keliauti suplanuotu reisu ir reikia keisti grafiką, tai irgi gali kainuoti papildomai. Bet visa tai mes aptariame iš anksto. Nemėgstame staigmenų – nei mes, nei klientai. Todėl visada sakau: klauskite visko prieš užsakydami, kad vėliau nebūtų nemalonių siurprizų.

5. Ar galima mokėti dalimis arba avansu?

Avansą visada prašome – tai normali praktika. Paprastai tai būna 30-50 procentų sumos, likusi dalis mokama paėmimo metu arba prieš pat išvykimą. Dalimis mokėti galima, bet tai priklauso nuo situacijos. Jei pervežimas užsakomas gerokai iš anksto, galime susitarti dėl lankstesnio grafiko. Turėjome klientą, kuris mokėjo trimis dalimis per du mėnesius – viskas gerai, svarbu, kad iki pervežimo dienos viskas būtų padengta. Mokėjimo būdai – pavedimas, grynaisiais paėmimo metu, kartais ir per PayPal, jei patogiau.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas iš Londono

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Londono?

Pagrindinis dalykas – gyvūno pasas. Europos gyvūnų pasas, jei tiksliau. Be jo niekur. Dar reikia mikroschemos (čipo), kuri turi būti įdėta prieš skiepus. Skiepai nuo pasiutligės – privalomi, ir jie turi būti padaryti ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai svarbu – jei skiepas padarytas per vėlai, gyvūnas negali kirsti sienos. Yra buvę, kad žmonės skambina paskutinę savaitę prieš kelionę ir sako „bet jis paskiepytas vakar“. Deja, fizikos neapgausi – reikia laukti. Be to, reikia veterinarinės sveikatos pažymos, kuri išduodama prieš pat kelionę.

7. Ar „Brexit“ pakeitė dokumentų reikalavimus?

Taip, ir gana reikšmingai. Dabar Jungtinė Karalystė laikoma trečiąja šalimi, o ne ES nare, todėl procedūros šiek tiek pasikeitė. Anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso, dabar reikia papildomų dokumentų – veterinarinio sertifikato, kurį išduoda oficialus veterinarijos gydytojas. Šis sertifikatas galioja tik 10 dienų, todėl laiko planavimas tampa svarbus. Skamba sudėtingiau nei yra iš tikrųjų – mes su tuo dirbame kasdien ir žinome, kaip viską sutvarkyti. Bet taip, lyginant su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, popierizmo daugiau.

8. Kur gauti gyvūno pasą Londone?

Gyvūno pasą išduoda bet kuris veterinarijos gydytojas, turintis tam licenciją. Londone tokių veterinarų daug – tiek privačių klinikų, tiek didesnių tinklų. Svarbu, kad veterinaras būtų oficialiai akredituotas, nes ne kiekvienas gali išduoti tarptautinį pasą. Rekomenduoju ieškoti klinikų, kurios specializuojasi gyvūnų kelionėse – jos žino visus niuansus ir gali viską padaryti vienu kartu. Kaina už pasą svyruoja nuo 60 iki 150 svarų, priklausomai nuo klinikos. Užtrunka paprastai vieną vizitą, bet geriau eiti ne paskutinę dieną.

9. Ką daryti, jei gyvūno dokumentai pasibaigę arba prarasti?

Tai nėra pasaulio pabaiga, bet užtrunka. Jei pasas pasibaigęs arba prarastas, reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė originalą, arba bet kurį kitą akredituotą veterinarą. Jis patikrins mikroschemą, peržiūrės skiepų istoriją (jei ji išsaugota) ir išduos naują dokumentą. Problema būna tada, kai skiepų istorija neišsaugota – tuomet gali tekti skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Vienas mūsų klientas buvo praradęs pasą ir skiepų įrašų neturėjo – teko viską daryti iš naujo, užtruko beveik mėnesį. Todėl visada sakau – saugokite tuos dokumentus kaip savo pasą.

10. Ar reikia papildomų dokumentų konkrečioms veislėms?

Tai priklauso. Kai kurios veislės, ypač vadinamosios „pavojingos veislės“, gali turėti papildomus reikalavimus. Lietuvoje tam tikri veislės atstovai turi būti registruoti, kartais reikia leidimų. Bet čia kalba eina labiau apie šunis, kurie patenka į konkrečius sąrašus. Paprastiems augintiniams – katinams, mažiems šunims, triušiams – papildomų dokumentų nereikia. Vis dėlto, jei turite retą ar specifinę veislę, verta pasitikrinti. Mes visada klausiame apie veislę užsakymo metu, kad galėtume patarti, ar reikia kažko papildomo.

Paruošimas – gyvūnų vežimas į Lietuvą

11. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Ilga kelionė – tai 24-30 valandų reikalas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Geriausias patarimas – pratinti gyvūną prie narvo ar bokso iš anksto. Ne prieš kelionę, o bent porą savaičių prieš. Tegul augintinis ten praleidžia laiko, miega, valgo. Jei gyvūnas narvą sieja su kažkuo blogu, kelionė bus stresinė. Dar vienas dalykas – nešerti per daug prieš kelionę. Lengvas maistas išvakarėse, o kelionės metu mes pasirūpiname vandeniu ir, jei reikia, maistu. Stresas ir pilvas – ne patys geriausi draugai.

12. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Žmonės kartais nori pridėti visą gyvūno gyvenimą į tą narvą – mėgstamą antklodę, žaislus, dubenėlį, dar penkis dalykus. Realybėje užtenka vieno dviejų dalykų. Mėgstamas pledukas arba marškinėliai su šeimininko kvapu – tai labai padeda. Gyvūnas jaučiasi saugiau. Vandens buteliukas arba pritvirtintas gertuvė – privaloma. Maisto nereikia dėti daug, nes stresuoti gyvūnai dažnai nevalgo. O žaislai – priklauso nuo gyvūno. Vienas mūsų klientas įdėjo savo šuniui kramtomą kaulą, ir tas šuo visą kelionę ramiausiai sau kramtė. Kitas šuo tą patį kaulą ignoravo ir lojo.

13. Ar gyvūnui reikia raminamųjų prieš kelionę?

Čia labai individualus dalykas. Veterinarai dažnai nerekomenduoja raminamųjų, nes jie gali paveikti gyvūno kvėpavimą ir širdies ritmą, ypač ilgos kelionės metu. Bet jei gyvūnas labai nerimsta, yra natūralių alternatyvų – feromonų purškikliai, natūralūs raminamieji papildai. Mes turėjome katę, kuri pirmą kelionės valandą miaukė be sustojimo, o paskui pati nurimo ir visą likusią kelionę miegojo. Kartais tiesiog reikia laiko adaptuotis. Jei jūsų augintinis ypač jautrus, pasitarkite su veterinaru – jis geriausiai pažįsta jūsų gyvūną.

14. Ką daryti, jei gyvūnas serga arba turi sveikatos problemų?

Jei gyvūnas serga – nevežkite. Skamba griežtai, bet tai tiesa. Kelionė yra stresas, ir sergantis gyvūnas gali tik pablogėti. Be to, sveikatos pažymą išduodantis veterinaras gali atsisakyti tai padaryti, jei mato, kad gyvūnas nėra geros būklės. Lėtinės ligos – kitas reikalas. Jei augintinis turi diabetą ar kitą nuolatinę būklę, mes galime tuo pasirūpinti, bet reikia išsamios informacijos ir vaistų visai kelionei. Turėjome atvejį, kai šuo turėjo vartoti vaistus kas 8 valandas – suderinome sustojimus pagal tą grafiką. Svarbu tik viską pasakyti iš anksto.

15. Kaip dažnai gyvūnai maitinami ir girdomi kelionės metu?

Vanduo – nuolat. Mes naudojame specialias gertuves, kurios pritvirtintos prie narvo, kad gyvūnas visada galėtų atsigerti. Dėl maisto – tai priklauso nuo kelionės trukmės ir gyvūno poreikių. Paprastai duodame maisto kas 6-8 valandas, bet ne per daug, kad nebūtų skrandžio problemų. Jei gyvūnas atsisako valgyti – tai normalu, stresas slopina apetitą. Svarbiau, kad gertų vandenį. Mes turime sustojimus kas 4-5 valandas, per kuriuos patikriname gyvūnus, išvalome narvus jei reikia, ir leidžiame jiems šiek tiek pajudėti saugioje aplinkoje.

Maršrutas – pervežimas iš Londono

16. Koks maršrutas naudojamas vežant gyvūnus iš Londono?

Paprastai važiuojame per Prancūziją arba Belgiją, priklausomai nuo kelto arba tunelio grafiko. Eurotunelis kartais greitesnis, bet keltai patogesni didesniems gyvūnams, nes galima išeiti į denį. Maršrutas per Calais ir tada per Vokietiją arba Olandiją į Lietuvą – tai dažniausias variantas. Visa kelionė trunka maždaug 24-30 valandų, priklausomai nuo eismo, oro sąlygų ir keltų grafiko. Yra buvę, kad dėl audros keltas vėlavo 6 valandas – nieko nepadarysi, gamtos nekontroliuojame. Bet paprastai laikomės grafiko gana tiksliai.

17. Ar gyvūnai vežami tiesiai arba yra tarpiniai sustojimai?

Yra sustojimų, ir jie būtini. Ne tik dėl vairuotojų poilsio, bet ir dėl pačių gyvūnų. Ilgai sėdėti narve be pertraukos – ne pats maloniausias dalykas. Sustojimai būna kas 4-5 valandos, per kuriuos gyvūnai gali išeiti į specialią aptvertą teritoriją, atlikti reikalus, pajudėti. Mes turime kelis patikrintus taškus maršrute, kur žinome, kad yra tinkama vieta gyvūnams. Vienas toks taškas yra Belgijoje, kitas – Vokietijoje. Ten ne tik gyvūnai pailsi, bet ir mes patikriname, ar viskas gerai su kiekvienu augintiniu.

18. Kada tiksliai išvykstama iš Londono?

Išvykimo laikas priklauso nuo to, kiek gyvūnų vežame tą dieną ir kokiuose rajonuose juos reikia paimti. Paprastai pradedame rinkti gyvūnus anksti ryte, apie 6-7 valandą, kad iki pietų jau būtume pakeliui. Bet jei vienas gyvūnas yra Šiaurės Londone, o kitas – Pietryčiuose, gali užtrukti, kol visus surinksime. Todėl tikslų laiką visada suderiname su kiekvienu klientu atskirai. Vienas dalykas, kurio prašome – būti pasiruošusiems sutartu laiku. Vėlavimas vienoje vietoje reiškia vėlavimą visam grafikui.

19. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Taip, mes siunčiame atnaujinimus. Nebūtinai realiu laiku GPS prasme, bet reguliariai – kai išvykstame, kai persikeliame keltu, kai sustojame, kai jau artėjame prie Lietuvos. Dauguma klientų gauna nuotraukas iš sustojimų – savo augintinį, kaip jis atrodo, ar viskas gerai. Vienas klientas prašė siųsti nuotraukas kas dvi valandas – sutikome, nors tai šiek tiek papildomo darbo. Suprantame, kad atiduoti savo augintinį į svetimas rankas nervina. Todėl stengiamės kuo dažniau pranešti, kad viskas tvarkoje.

20. Ką daryti, jei kelionė vėluoja dėl nenumatytų aplinkybių?

Taip nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Keltų vėlavimai, spūstys tunelyje, prasti orai, kartais net techniniai nesklandumai su transportu. Mes visada informuojame klientus iš karto, kai tik sužinome, kad bus vėlavimas. Vieną kartą dėl sniego audros Prancūzijoje užtrukome papildomas 4 valandas – skambinome kiekvienam klientui ir paaiškinome situaciją. Nemalonu, bet geriau žinoti nei sėdėti ir nerimauti. Mūsų tikslas – kad gyvūnas saugiai pasiektų tikslą, net jei užtrunka ilgiau nei planuota.

Saugumas – gyvūnų gabenimas

21. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Visi gyvūnai keliauja atskiruose narvuose ar boksuose, pritvirtintuose transporto priemonėje. Jokių laisvų gyvūnų salone – tai taisyklė be išimčių. Transporto priemonės turi ventiliaciją, temperatūros kontrolę, o narvai yra tokio dydžio, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Mes naudojame tik sertifikuotus narvus, atitinkančius IATA reikalavimus. Be to, vairuotojai turi patirties su gyvūnais – žino, kaip elgtis, jei kas nors nutinka. Saugumas yra prioritetas numeris vienas, net jei tai reiškia, kad važiuojame lėčiau arba darome papildomus sustojimus.

22. Kas nutinka, jei gyvūnas susirgsta kelionės metu?

Tai retas atvejis, bet esame tam pasiruošę. Vairuotojai turi pagrindinį pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – tvarsčius, dezinfekantus, vaistus nuo skrandžio sutrikimų. Jei situacija rimtesnė, sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje. Turime kontaktus veterinarų keliuose maršruto taškuose, kurie gali priimti skubiu atveju. Vieną kartą kelyje šuniui prasidėjo alerginė reakcija – sustojome, radome veterinarą per 20 minučių, viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir reaguoti iš karto.

23. Ar skirtingi gyvūnai vežami kartu ar atskirai?

Priklauso nuo situacijos. Šunys ir katės visada atskirai – tai aišku. Bet du draugiški šunys iš tos pačios šeimos gali keliauti kartu, jei šeimininkas sutinka ir jei jie telpa į pakankamai didelį narvą. Su katėmis kitaip – jos paprastai mėgsta vienatvę, todėl geriau atskirai. Yra buvę, kad žmonės prašė vežti katę ir triušį kartu, nes „jie draugai namie“. Deja, kelionėje stresinėje aplinkoje ta draugystė gali greitai baigtis. Todėl skirtingos rūšys – visada atskirai, o tos pačios rūšies – pagal situaciją.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga arba išsprūsta iš narvo?

Tai vienas tų scenarijų, apie kurį nenori galvoti, bet turi būti pasiruošęs. Mūsų transporto priemonės yra suprojektuotos taip, kad net jei gyvūnas išeitų iš narvo, jis negalėtų išeiti iš transporto priemonės – yra papildomos užtvaros. Be to, durys visada atidaromos atsargiai, ypač sustojimų metu. Turėjome vieną atvejį, kai katė išsispraudė iš bokso per sustojimą – bet ji tiesiog nubėgo į transporto priemonės kampą ir ten susisuko. Užtruko 15 minučių, kol ją atsargiai sugavome. Niekas nenukentėjo, bet pamoka išmokta – dabar visada dar kartą patikriname boksus.

25. Ar gyvūnai yra drausti kelionės metu?

Taip, mes turime draudimą, kuris apima gyvūnus mūsų priežiūroje. Tai reiškia, kad jei kas nors nutiktų dėl mūsų kaltės – transporto avarija, aplaidumas – draudimas padengtų išlaidas. Bet tai nereiškia, kad galite atsisakyti savo gyvūno draudimo. Rekomenduoju visada turėti ir savo augintinio draudimą, ypač jei jis brangus arba retos veislės. Mes atsakome už tai, kas priklauso nuo mūsų, bet gamtos stichijų ar gyvūno sveikatos problemų mes negalime numatyti. Geriau turėti papildomą apsaugą.

26. Kaip žinoti, kad mano gyvūnas saugiai pasiekė Lietuvą?

Kai tik pasiekiame Lietuvą ir pradedame pristatymus, skambiname kiekvienam klientui. Paprastai tai būna anksti ryte arba pirmoje dienos pusėje, priklausomai nuo to, kur gyvenate. Pristatome gyvūną tiesiai į namus arba sutartą vietą, ir jūs patys galite pamatyti, kad viskas gerai. Mes prašome klientų patikrinti gyvūną, įsitikinti, kad jis sveikas, ir tik tada pasirašyti perdavimo dokumentą. Jei kas nors atrodo ne taip – pasakykite iš karto. Geriau išspręsti problemą vietoje, nei vėliau skambinėti ir aiškintis.

Išvada

Gyvūnų pervežimas iš Londono į Lietuvą – tai ne tik logistika, bet ir atsakomybė. Kiekvienas augintinis yra kažkam šeimos narys, ir mes tai suprantame. Todėl stengiamės ne tik saugiai pristatyti gyvūną iš taško A į tašką B, bet ir padaryti tai kuo mažiau stresingu tiek augintiniui, tiek jo šeimininkui. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite. Kiekviena situacija individuali, ir kartais geriausias sprendimas randamas tik pokalbio metu. Laukiame jūsų skambučio.