Šunų vežimas Velsas, Vežame kiekvieną dieną

Šunų vežimas į Velsą – tai viena iš tų paslaugų, kurios prireikia netikėtai. Kartais žmogus persikelia gyventi, kartais įsigyja šunį iš veislyno Velse, o kartais tiesiog nori atostogauti su savo augintiniu. Priežasčių daug, bet klausimai dažniausiai tie patys. Dirbame šioje srityje jau pakankamai ilgai, kad žinotume, kas rūpi žmonėms. Važiuojame į Velsą praktiškai kasdien – tai mūsų pagrindinis maršrutas. Todėl nusprendžiau surašyti viską, ką reikia žinoti apie šunų transportavimą į Velsą, remdamasis realia patirtimi, o ne teorija iš vadovėlių.

Pasiruošimas – šunų vežimas Velsas

1. Kada pradėti ruoštis šuns pervežimui į Velsą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealiu atveju – bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Kodėl? Todėl, kad dokumentų tvarkymas užtrunka. Pirmiausia reikia patikrinti, ar šuo turi galiojantį pasą, ar mikročipas veikia, ar skiepai nebegalioja. Jei kažko trūksta, reikia laiko viską sutvarkyti. Pasiutligės skiepas turi būti suleistas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės – tai vien jau reiškia tris savaites laukimo. Be to, reikia susitarti dėl datos, pasiruošti dėžę, suplanuoti logistiką. Viskas užtrunka. Todėl, jei skambinate man likus dviem dienoms iki norimos datos – gali būti, kad nespėsime. Ne todėl, kad nenorime, bet tiesiog fiziškai neįmanoma.

2. Kaip išsirinkti tinkamą transportavimo dėžę?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad šuo galėtų laisvai stovėti, apsisukti ir atsigulti. Tai ne rekomendacija, o reikalavimas. Išmatuokite šunį – nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo, ir nuo žemės iki galvos viršaus. Dėžė turi būti bent 10 cm ilgesnė už kūno ilgį ir bent 10 cm aukštesnė už šuns aukštį stovint. Mes dažnai matome, kad žmonės nusiperka dėžę „iš akies", ir tada paaiškėja, kad šuo vos telpa. Tai nėra gerai – gyvūnas turi jaustis patogiai. Be to, dėžė turi būti su ventiliacija bent trijose pusėse, tvirtu užraktu ir neslystančiu dugnu. Plastikinės dėžės su metalinėmis grotelėmis yra geriausias pasirinkimas ilgoms kelionėms.

3. Ar šuo turi būti pripratęs prie dėžės?

Būtų labai gerai. Šuo, kuris niekada nebuvo dėžėje, kelionės metu patirs daug daugiau streso nei tas, kuris žino, kas tai yra. Pratinti reikia palaipsniui – padėkite dėžę namuose, palikite atvirą, įdėkite ten skanėstą ar mėgstamą žaislą. Leiskite šuniui pačiam nueiti ten, neuždarykite iš karto. Po kelių dienų, kai šuo ramiai eina į dėžę, galite pradėti trumpai uždaryti – 5 minutės, 10 minučių, palaipsniui ilginkite. Svarbu, kad šuo asocijuotų dėžę su kažkuo teigiamu, o ne su bausme. Jei šuo bijo dėžės – neskubinkite. Geriau pradėti pratinti anksčiau, nei bandyti viską padaryti per vieną dieną.

4. Ką dėti į dėžę kelionės metu?

Patogų pagrindą – antklodę arba specialų kilimėlį, kuris sugeria drėgmę. Kažką su namų kvapu – seną marškinėlį ar rankšluostį. Vandens buteliuką su snapeliu arba pritvirtintą prie dėžės gertuvę. Ir tiek. Nereikia krauti dėžės žaislais ar skanėstais – kelionės metu šuo greičiausiai nežais, o daiktai gali trukdyti. Svarbiausia – patogumas ir pažįstamas kvapas. Mes visada turime papildomų antklodžių ir vandens, bet geriau, kai šuo turi kažką savo. Tai suteikia saugumo jausmą. Ir dar – nepamirškite pritvirtinti dėžės transporto priemonėje. Laisvai stovinti dėžė yra pavojinga tiek šuniui, tiek vairuotojui.

5. Kaip elgtis prieš pačią kelionę?

Paskutinę dieną prieš kelionę nekeiskite nieko drastiškai. Neplaukite šuns (jei nėra būtinybės), nekeiskite maisto, neorganizuokite ilgų pasivaikščiojimų. Šuo turi būti ramus ir pailsėjęs. Prieš pačią kelionę – lengvas pasivaikščiojimas, kad atliktų gamtinius reikalus, ir lengvas maistas likus 4-6 valandoms. Perpildytas skrandis + ilga kelionė = pykinimas. Mes tai matome dažnai, ir tai nėra malonu nei šuniui, nei mums. Jei šuo vartoja vaistus – pasakykite mums, supakuokite vaistus su aiškiomis instrukcijomis. Ir svarbiausia – elkitės ramai. Šunys jaučia šeimininko emocijas. Jei jūs jaudinatės, jis jaudinsis dvigubai.

Dokumentai – šunų transportavimas Velsas

6. Kokie dokumentai privalomi šuns vežimui į Velsą?

Trys pagrindiniai dalykai: gyvūno pasas, mikročipas ir pasiutligės skiepas. Be šių trijų dalykų šuo negali keliauti – taškas. Pase turi būti aiškiai įrašyti visi skiepai, mikročipo numeris, veterinaro duomenys. Be to, šunims reikia echinokokozės gydymo – tai turi būti pažymėta pase su data ir laiku. Šis gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 120 valandų ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į JK. Tai dažnai pamirštama, todėl visada klausiu klientų – ar šuo gavo tabletę nuo kaspinuočio? Jei ne – reikia skubiai kreiptis į veterinarą. Be šio gydymo šuo bus sulaikytas karantine, ir tai kainuos daug daugiau nei veterinaro vizitas.

7. Ką daryti, jei šuns pasas išduotas ne Lietuvoje?

Tai nėra problema – ES gyvūno pasas galioja visose ES šalyse ir JK, nepriklausomai nuo to, kur jis išduotas. Svarbu, kad pasas būtų galiojantis ir visi įrašai būtų tvarkingi. Jei pasas išduotas, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje, jis galioja lygiai taip pat kaip lietuviškas. Vienintelis dalykas – kartais veterinarai skirtingose šalyse naudoja šiek tiek skirtingus formatus, bet tai nėra kliūtis. Mes esame vežę šunis su pasais iš įvairių šalių – Latvijos, Estijos, Vokietijos, net Ispanijos. Visi jie buvo priimti be problemų. Svarbiausia – kad dokumentai būtų tvarkingi ir gyvūnas atitiktų visus reikalavimus.

8. Ar reikia papildomų dokumentų, jei šuo yra veislinis?

Jei šuo vežamas veisimui ar parodoms, gali prireikti papildomų dokumentų – veislės kilmės dokumentų, veisimo leidimų ar parodos registracijos. Bet tai nėra susiję su pačiu pervežimu – tai jau šeimininko reikalas. Mums svarbiausia, kad būtų pasas, mikročipas ir skiepai. Kiti dokumentai yra papildomi ir priklauso nuo to, ką šuo veiks Velse. Jei veisėjas prašo kažkokių specialių dokumentų – tai reikia derinti su juo. Mes galime padėti patarti, bet negalime tvarkyti dokumentų, kurie nesusiję su transportavimu.

9. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą pase?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Veterinarai yra žmonės, ir jie kartais klysta – neteisinga data, ne tas mikročipo numeris, pamirštas antspaudas. Jei klaida nedidelė, veterinaras gali ištaisyti – perbraukti, pasirašyti, uždėti antspaudą. Bet jei klaida rimta – pavyzdžiui, įrašyta neteisinga skiepo data – gali tekti skiepyti iš naujo. Mes visada patikriname dokumentus prieš kelionę, ir jei randame klaidą – iš karto informuojame. Geriau sužinoti prieš kelionę, nei pasienyje. Kartą klientas atvyko su pasu, kuriame veterinaras buvo įrašęs ne tą šuns vardą – pasirodo, tą dieną jis skiepijo du šunis ir supainiojo įrašus. Laimei, pastebėjome tai laiku.

10. Ar sveikatos pažymėjimas yra tas pats kaip pasas?

Ne, tai du skirtingi dokumentai. Gyvūno pasas yra nuolatinis dokumentas, kuriame įrašomi visi skiepai, gydymai ir identifikavimo duomenys. Sveikatos pažymėjimas yra vienkartinis dokumentas, kurį veterinaras išduoda prieš konkrečią kelionę ir kuriame patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas keliauti. Sveikatos pažymėjimas galioja 10 dienų – tai reiškia, kad jis turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Be sveikatos pažymėjimo šuo taip pat negali keliauti. Taigi, jums reikia abiejų dokumentų – ir paso, ir sveikatos pažymėjimo. Vieno be kito neužtenka.

Kelionė – šunų vežimas į Velsą

11. Koks maršrutas naudojamas vežant šunis į Velsą?

Paprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, Prancūziją, o tada persikeliame į JK per Eurotunelį arba keltu iš Dunkerko ar Kalė. Maršrutas gali skirtis priklausomai nuo eismo sąlygų, oro ir kitų aplinkybių. Mes visada renkamės patį saugiausią ir patogiausią kelią, net jei tai reiškia, kad kelionė trunka šiek tiek ilgiau. Svarbiausia – ne greitis, o saugumas. Kartais žmonės klausia, ar galime važiuoti greičiau – atsakau, kad galime, bet nematome reikalo. Šuo nežino, ar kelionė trunka 28 ar 32 valandas – jam svarbu, kad būtų patogu ir saugu.

12. Kaip šuo maitinamas ir girdomas kelionės metu?

Vanduo prieinamas visą laiką – mes naudojame specialias gertuves, kurios pritvirtintos prie dėžės, kad vanduo neišsipiltų. Maitinimas priklauso nuo kelionės trukmės – jei kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, duodame nedidelę porciją įprasto maisto. Svarbu neperšerti – kelionės metu šuo mažiau juda, ir per didelis maisto kiekis gali sukelti diskomfortą. Mes visada klausiame šeimininko, koks maistas ir koks kiekis yra įprastas. Jei šuo turi specialią dietą ar alergiją – prašome supakuoti maistą atskirai. Kartais šunys kelionės metu visiškai atsisako ėsti – tai normalu. Svarbiausia, kad gertų vandenį.

13. Ką daryti, jei šuo serga kelionės metu?

Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį ir kontaktus veterinarijos gydytojų kelyje. Jei šuo pradeda vemti, viduriuoti arba elgtis neįprastai, sustojame ir vertiname situaciją. Dažniausiai tai būna kelionės stresas arba pykinimas, kuris praeina. Bet jei simptomai rimti – skambiname veterinarui arba važiuojame į artimiausią kliniką. Mes nevaidiname gydytojų – jei abejojame, visada kreipiamės į specialistą. Vieną kartą šuo pradėjo dusti kelionės metu – pasirodo, alerginė reakcija į kažką. Sustojome, davėme antihistamininį (kurį šeimininkas buvo davęs „jei prireiktų"), ir nuvežėme pas veterinarą. Viskas baigėsi gerai, bet tai priminė, kokia svarbi yra komunikacija su šeimininku prieš kelionę.

14. Ar šuo gali išeiti iš dėžės kelionės metu?

Taip, per kiekvieną sustojimą šuo išleidžiamas iš dėžės, kad galėtų pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus ir tiesiog pabūti ne dėžėje. Mes naudojame ilgą pavadėlį ir renkamės saugias vietas – toliau nuo kelių, atvirose erdvėse, kur šuo gali laisvai judėti. Sustojimai trunka 15-30 minučių, priklausomai nuo to, kiek šuo nori vaikščioti. Mes neverčiame šuns eiti, jei jis nenori – kartais šunys tiesiog nori pastovėti ir apsižvalgyti. Svarbiausia – saugumas. Šuo visada ant pavadėlio, net jei jis labai paklusnus. Vienas netikėtas garsas, ir šuo gali išbėgti į kelią. To negalime leisti.

15. Kaip elgtis, jei šuo agresyviai reaguoja į kitus gyvūnus?

Mes visada klausiu šeimininko apie šuns elgesį prieš kelionę. Jei šuo agresyvus kitų gyvūnų atžvilgiu, mes tai žinome ir atitinkamai planuojame. Paprastai tokie šunys vežami atskirai, kad nematytų kitų gyvūnų. Mes turime pertvaras ir užuolaidas, kurios padeda atskirti. Bet jei agresija labai stipri – gali tekti svarstyti individualų pervežimą, kuris kainuoja daugiau. Svarbu suprasti, kad agresija kelionės metu yra pavojinga – tiek šuniui, tiek mums, tiek kitiems gyvūnams. Todėl prašome šeimininkų būti atviriems apie savo šuns elgesį. Geriau žinoti iš anksto, nei susidurti su problema kelyje.

Specialūs atvejai – šunų transportavimas Velsas

16. Ar vežate didelių veislių šunis?

Taip, vežame visų dydžių šunis – nuo čihuahua iki vokiečių dogo. Dideliems šunims reikia didesnių dėžių, daugiau vietos ir dažniau sustojimų, bet tai nėra kliūtis. Mūsų transporto priemonės pritaikytos įvairių dydžių gyvūnams. Vienintelis dalykas – didelių šunų pervežimas gali kainuoti šiek tiek daugiau dėl papildomos vietos ir svorio. Bet tai visada aptariame iš anksto. Esame vežę anglų mastifą, kuris svėrė beveik 100 kilogramų – reikėjo specialios dėžės ir papildomos pagalbos jį įkelti. Bet pavyko, ir šuo atvyko į Velsą laimingas. Tiesa, jis užėmė beveik pusę transporto priemonės, bet tai jau kitas reikalas.

17. Ar vežate senus šunis?

Taip, bet seniems šunims reikia daugiau dėmesio. Jie dažniau pavargsta, dažniau reikia tuštintis, ir gali turėti sveikatos problemų, kurios kelionės metu gali pablogėti. Todėl visada prašome šeimininko pasakyti, jei šuo turi kokių nors sveikatos problemų – širdies ligas, sąnarių problemas, regėjimo ar klausos sutrikimus. Mes galime prisitaikyti – dažniau sustoti, duoti vaistus laiku, būti atsargesni. Bet jei veterinaras sako, kad kelionė per daug rizikinga – geriau palaukti. Sveikata svarbiau nei bet kokia kelionė. Kartą teko atsisakyti vežti labai seną šunį, kurio širdis buvo silpna – šeimininkas nusivylė, bet suprato. Po kelių mėnesių šuo pasveiko, ir tada saugiai jį pervežėme.

18. Ką daryti, jei šuo turi judėjimo negalią?

Šunys su judėjimo negalia taip pat gali keliauti, bet reikia specialaus pasiruošimo. Jei šuo naudoja vežimėlį arba negali pats įlipti į dėžę – mes padedame. Turime rampą, kuri palengvina įkėlimą. Dėžė turi būti pritaikyta – platesnė, su minkštesniu pagrindu, kad būtų patogiau. Kelionės metu tokiems šunims reikia dažniau keisti padėtį, kad nesusidarytų pragulų. Mes tai žinome ir atitinkamai elgiamės. Svarbiausia – pasakykite mums iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Negalime leisti, kad šuo su negalia kentėtų kelionės metu dėl to, kad mes nežinojome jo poreikių.

19. Ar vežate šunis su elgsenos problemomis?

Priklauso nuo problemos. Šunys su nerimu, baime garsų ar separacijos baime – taip, mes su tuo susiduriame dažnai. Šunys su agresija žmonių atžvilgiu – tai jau sudėtingiau. Mes turime saugoti ne tik gyvūną, bet ir save. Jei šuo gali įkąsti – reikia apie tai pasakyti iš anksto, kad galėtume imtis atsargumo priemonių. Kartais veterinaras rekomenduoja lengvą raminamąjį, bet tai turi būti suderinta su specialistu. Mes patys neskiriame vaistų. Svarbiausia – atvirumas. Jei jūsų šuo turi elgsenos problemų, pasakykite mums. Mes ne teisime – mes ieškosime sprendimo.

20. Ar galima vežti šunį, kuris dar nėra kastruotas/sterilizuotas?

Taip, kastracija ar sterilizacija nėra privaloma sąlyga šuns pervežimui. Tai šeimininko sprendimas. Vienintelis dalykas – jei kalė yra rujojanti, rekomenduojame atidėti kelionę, jei įmanoma. Rujos metu kalė gali būti neramesnė, ir kiti šunys gali reaguoti į jos kvapą. Tai nėra draudžiama, bet gali sukelti papildomų sunkumų. Jei kelionė negali būti atidėta – mes susitvarkysime, bet prašome informuoti iš anksto. Patinai, beje, taip pat gali būti neramesni, jei šalia yra rujojanti kalė. Todėl geriau žinoti iš anksto, kad galėtume atitinkamai suplanuoti.

Kainos – šunų vežimas Velsas

21. Nuo ko priklauso šuns pervežimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: šuns dydžio, paėmimo vietos, pageidaujamos datos ir papildomų paslaugų. Maži šunys (iki 10 kg) – pigiau, vidutiniai (10-25 kg) – vidutiniškai, dideli (virš 25 kg) – brangiau. Paėmimas iš Vilniaus ar Kauno paprastai pigiau nei iš mažesnių miestų, nes reikia mažiau papildomų kilometrų. Jei reikia skubios datos – kaina gali būti didesnė, nes reikia koreguoti maršrutą. Standartinė kaina šuns pervežimui iš Lietuvos į Velsą yra 350-500 eurų, bet tai tik orientacinė skaičius. Tikslią kainą pasakome tik įvertinę konkrečią situaciją. Nemėgstame duoti apytikslių skaičių, kurie vėliau pasikeičia.

22. Ar yra paslėptų mokesčių?

Ne. Mes nemėgstame paslėptų mokesčių – nei kaip klientai, nei kaip paslaugų teikėjai. Kaina, kurią sutariame pradžioje, yra galutinė. Į ją įeina viskas – paėmimas, transportavimas, priežiūra, pristatymas. Vienintelis dalykas, kuris gali keisti kainą, yra papildomos paslaugos, kurių prašote po užsakymo patvirtinimo – pavyzdžiui, jei norite, kad paimtume šunį iš kitos vietos nei sutarta, arba jei reikia papildomos dėžės. Bet tai visada aptariame ir suderiname prieš tai. Jokių staigmenų sąskaitoje. Manau, kad skaidrumas yra pagrindas, ant kurio statomi ilgalaikiai santykiai su klientais.

23. Kaip galima atsiskaityti?

Pavedimu, grynaisiais arba per PayPal. Dažniausiai žmonės renkasi pavedimą – tai paprasčiausia. Paprastai prašome 30 procentų avanso užsakymo metu, likusi dalis – prieš kelionę arba pristatymo metu. Bet tai deriname individualiai. Jei žmogus nori mokėti viską iš karto – prašome. Jei nori mokėti tik pristatymo metu – irgi galima. Svarbiausia, kad abi pusės jaustųsi patogiai. Mes nespaudžiame žmonių, bet ir negalime dirbti be jokio įsipareigojimo. Avansas yra abipusės pagarbos ženklas – jūs įsipareigojate, mes rezervuojame vietą.

24. Ar kaina priklauso nuo šuns veislės?

Ne, kaina priklauso nuo šuns dydžio, bet ne nuo veislės. Mums nesvarbu, ar tai prancūzų buldogas, ar vokiečių aviganis, ar mišrūnas – svarbu, kiek jis sveria ir kiek vietos užima. Veislė neturi įtakos kainai. Vienintelis dalykas – kai kurios veislės turi specifinių sveikatos poreikių, dėl kurių gali prireikti papildomos priežiūros, bet tai jau atskiras klausimas. Mes nekainuojame daugiau už „brangias" veisles ir nekainuojame mažiau už „paprastus" šunis. Visi šunys verti to paties dėmesio ir rūpesčio.

Pristatymas – šunų vežimas į Velsą

25. Kaip vyksta pristatymas Velse?

Kai atvykstame į Velsą, susisiekiame su jumis ir suderiname tikslų laiką bei vietą. Galime pristatyti tiesiai į namus, darbovietę ar bet kurią sutartą vietą. Svarbu, kad būtumėte pasiekiami telefonu, nes kartais dėl eismo ar kitų aplinkybių galime atvykti anksčiau ar vėliau nei planuota. Mes visada informuojame apie savo buvimo vietą. Pristatymo metu perduodame šunį, dokumentus ir pasakome, kaip augintinis elgėsi kelionės metu. Kartais šeimininkai būna nustebę, kiek daug mes pastebime – kad šuo mėgsta būti glostomas už ausies, kad jis bijo aukštų garsų, kad jis labai mėgsta vandenį. Mes ne tik vežame – mes stebime.

26. Ką daryti, jei šuo atvykęs atsisako ėsti?

Tai normalu pirmą dieną ar dvi. Šuo patyrė didžiulį stresą – ilga kelionė, nauja aplinka, nauji kvapai. Jam reikia laiko adaptuotis. Neskubinkite, neverskite ėsti. Padėkite maistą ir palikite ramybėje – kai šuo alkanas, jis pats ateis. Jei po 2-3 dienų šuo vis dar neėda – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai tai praeina greičiau. Svarbu pirmomis dienomis nekeisti maisto – duokite tą patį, prie kurio šuo yra pripratęs. Staigus maisto pakeitimas + stresas = skrandžio problemos. O to tikrai nenorime. Kantrybė ir ramybė – tai geriausia, ką galite duoti savo šuniui pirmomis dienomis naujoje vietoje.

Šunų vežimas į Velsą yra mūsų kasdienybė, ir mes tai darome su meile bei atsakomybe. Kiekvienas šuo yra individualus, ir kiekviena kelionė yra skirtinga. Bet vienas dalykas lieka tas pats – mes visada stengiamės, kad jūsų augintinis pasiektų tikslą saugiai, patogiai ir kuo mažiau streso. Jei planuojate pervežti savo šunį – susisiekite su mumis. Aptarsime visas detales, atsakysime į klausimus ir pasirūpinsime, kad viskas vyktų sklandžiai. Jūsų šuo nusipelno geriausio – ir mes tai suprantame.