Gyvūnų vežimas Kardifas, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo vežti savo šunį iš Kardifo į Lietuvą, nežinojau nuo ko pradėti. Dokumentai, narvai, laikas – viskas atrodoo sudėtinga. Dabar, dirbant šioje srityje, matau, kad dauguma klausimų kartojasi. Žmonės skambina ir klausia tų pačių dalykų – ar saugu, kiek kainuoja, ką daryti su veterinariniais popieriais. Todėl surinkau dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą maršrutu Kardifas-Lietuva. Galbūt kažkas iš jų aktualus ir jums.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Kardifo į Lietuvą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį iš Kardifo?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. Tada mikročipo numeris, skiepų įrašai (ypač pasiutligės). Jei vežate pirmą kartą, gali prireikti ir veterinarinio sertifikato iš UK. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai svarbu.

2. Ar reikia specialaus leidimo vežant katiną į Lietuvą?

Katinams galioja tos pačios taisyklės kaip ir šunims – pasas, mikročipas, skiepai. Leidimo kaip tokio nereikia, bet dokumentai turi būti tvarkingi. Yra buvę atvejų, kai žmonės atveždavo katiną be paso, manydami, kad užteks skiepų knygelės. Ne, neužtenka. ES reikalavimai griežti. Be to, jei katinas veislinis, kartais prašo ir kilmės dokumentų, bet tai jau ne mūsų reikalas – mes tik pervežame.

3. Ką daryti, jei gyvūno dokumentai pasibaigė?

Tada reikia naujų. Paprasta. Jei pasas pasibaigęs, kreipkitės į veterinarą Kardife – jis išduos naują. Bet užtrunka. Todėl patariu patikrinti dokumentus bent prieš dvi savaites iki planuojamos kelionės. Vėlavimas čia kainuoja nervus.

4. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant gyvūną?

Paprastai ne, jei tai jūsų augintinis ir nekomercinis vežimas. Bet jei vežate gyvūną pardavimui ar dovanojimui, tada jau kita istorija – reikia ir veterinarinio sertifikato, ir galbūt muitinės dokumentų. Mes patys tokių atvejų vengiame, nes procedūros sudėtingos. Geriau aiškiai pasakyti, kad vežate savo augintinį. Vieną kartą klientas bandė „prastumti“ veislinį šuniuką kaip „asmeninį augintinį“ – muitinėje kilo klausimų. Nerekomenduoju.

5. Kaip užpildyti veterinarinį sertifikatą?

Jo neužpildysite patys – tai daro veterinaras. Jūs tik pateikiate duomenis apie gyvūną. Sertifikatas išduodamas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Kai kurie veterinarai Kardife tai daro greitai, kitiems reikia laiko. Skambinkite iš anksto.

6. Ar reikia anglų kalbos dokumentų vertimo?

Lietuvoje paprastai priima ir anglų kalba, bet... kartais pasitaiko, kad muitinėje ar veterinarijos tarnyboje prašo lietuviško vertimo. Ypač jei dokumentai ne standartiniai. Mes rekomenduojame turėti notariškai patvirtintą vertimą, jei dokumentai svarbūs. Tai kainuoja papildomai, bet ramiau. Vieną kartą klientas atvežė šunį su dokumentais tik vokiškai – teko ieškoti vertėjo Vilniuje, užtruko dvi dienas.

Kelionė – vežame gyvūnus į Kardifą kasdien

7. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pirma – nešerti 4-6 valandas prieš kelionę. Antra – pasivaikščioti. Trečia – patikrinti, ar narvas tvirtas. Dažna klaida – perpildyti narvą žaislais. Vienas ar du pakaks. Ir vandens buteliukas būtinas.

8. Kiek trunka kelionė iš Kardifo į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto. Paprastai per dieną ar dvi, jei vežame tiesiogiai. Bet būna, kad reikia sustoti Lenkijoje – tada ilgiau. Vieną kartą dėl eismo įvykio prie Berlyno užtrukome papildomą parą. Gyvūnai ištvėrė geriau nei žmonės. Svarbu, kad jie būtų pripratę prie narvo. Jei ne – kelionė tampa košmaru visiems.

9. Ar gyvūnai vežami atskirai nuo bagažo?

Taip, visada. Gyvūnai yra specialioje transporto priemonės dalyje, su ventiliacija ir temperatūros kontrole. Jie nėra metami tarp lagaminų. Tai pirmas dalykas, kurį klausia žmonės – ir teisingai klausia.

10. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet jei rimta – sustojame pas veterinarą. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Pernai vežėme katiną, kuris pradėjo vemti Lenkijoje. Sustojome, radome kliniką, veterinaras davė vaistų. Užtrukome kelias valandas, bet katinas atsigavo. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Jei gyvūnas elgiasi keistai, reaguojame iš karto.

11. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne. Jokiu būdu. Net jei šuo labai ramus. Saugumo reikalavimai reikalauja narvo. Ir tai ne mūsų taisyklė – tai ES reglamentas. Be narvo nevežame.

12. Kaip dažnai darote sustojimus ilgose kelionėse?

Kas 3-4 valandas. Gyvūnams reikia išeiti, atsigerti vandens, kartais – pavalgyti. Ypač šunims. Katės dažniausiai nenori išeiti iš narvo, bet vandens duodame. Vienas klientas prašė nesustoti, nes „skuba“. Paaiškinome, kad gyvūno poreikiai svarbesni už grafiką. Sustojome. Jis suprato.

Kainos – gyvūnų transportavimas Kardifas Lietuva

13. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Kardifo?

Nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio ir sezono. Vasarą brangiau – paklausa didesnė. Ir jei reikia papildomų dokumentų, kaina kyla. Bet tai bazinė kaina be staigmenų.

14. Ar kaina priklauso nuo gyvūno svorio?

Taip, žinoma. Dideliam šuniui reikia didesnio narvo, daugiau vietos, daugiau degalų. Mažas katinas kainuoja mažiau. Bet ne tik svoris svarbus – ir dydis. Pavyzdžiui, haskis sveria tiek pat kiek kai kurie mastifai, bet užima daugiau vietos dėl kailio ir apimties. Kainą skaičiuojame individualiai. Vieną kartą bandėme vežti du didelius šunis vienu metu – reikėjo specialaus narvo, kaina buvo kitokia.

15. Ar yra papildomų mokesčių už dokumentų tvarkymą?

Ne, jei dokumentai jau sutvarkyti. Jei prašote mūsų pagalbos su veterinariniais popieriais, tada taip – imame nedidelį mokestį už laiką. Bet dažniausiai žmonės patys susitvarko.

16. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

Paprastai – avansas prieš kelionę, likutis – prieš pat išvykstant iš Kardifo. Grynais arba pavedimu. Bet yra buvę, kad žmonės prašė mokėti tik atvykus į Lietuvą. Sutinkame, bet tik su sutartimi. Pasitikėjimas svarbu, bet popierius svarbiau. Vieną kartą klientas „pamiršo“ sumokėti likutį – teko ieškoti jo Vilniuje. Nemalonu.

17. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip. Vasarą brangiau dėl paklausos, žiemą – pigiau, bet nežymiai. Kalėdiniu laikotarpiu kainos kyla, nes visi nori vežti gyvūnus kartu su dovanomis. Planuokite iš anksto.

18. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei vežate kelis gyvūnus arba esate nuolatinis klientas – taip. Bet jei prašote nuolaidos be jokios priežasties... sunku. Kainos nustatytos ne šiaip sau – degalai, draudimas, laikas. Vienas žmogus prašė 50% nuolaidos, nes „kaimynas vežė pigiau“. Paaiškinome, kad kaimynas galbūt vežė be draudimo. Jis suprato.

Sauga – vežame gyvūnus saugiai kiekvieną dieną

19. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą kelionės metu?

Narvai pritvirtinti, temperatūra kontroliuojama, vėdinimas veikia. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais. Ir draudimas – privalomas. Be draudimo nevažiuojame.

20. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Taip yra nutikę. Vieną kartą šuo iššoko iš narvo, kai atidarėme duris poilsiui aikštelėje. Bėgo 20 minučių, kol pagavome. Po to įdiegėme papildomus saugiklius – dvigubas duris, papildomus diržus. Dabar taip nebepasikartoja. Bet jei nutiktų – turime paieškos planą, kontaktus vietinių gyvūnų prieglaudų. Svarbiausia – neprarasti ramybės.

21. Ar gyvūnai vežami kartu su kitais gyvūnais?

Taip, bet atskirai. Šuo su šunimi, katinas su katinu – bet ne maišyti. Ir tik jei jie panašaus temperamento. Agresyvių gyvūnų nevežame kartu su kitais. Tai rizikinga.

22. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

18-22 laipsniai. Vasarą – vėsiname, žiemą – šildome. Bet ne karštis, ne šaltis. Vieną kartą sugedo kondicionierius Lenkijoje – iš karto sustojome, perkėlėme gyvūnus į kitą mašiną. Užtruko, bet niekas nenukentėjo. Technika kartais genda, svarbu, kaip reaguojame.

23. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Ne. Jei gyvūnas agresyvus – nevežame. Tai pavojinga ir jam, ir kitiems gyvūnams, ir mums. Yra specializuotos tarnybos tokiems atvejams. Mes ne.

24. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Reikia veterinaro pažymos, kad gali keliauti. Be jos nevežame. Ir vaistus duodame pagal instrukcijas. Vieną kartą vežėme šunį su diabetu – reikėjo leisti insuliną kas 12 valandų. Sustojome, suleidome, viskas gerai. Bet tai atsakomybė. Jei abejojame – geriau atsisakome.

Gyvūnų pervežimas iš Kardifo į Lietuvą – tai ne tik kelionė iš taško A į tašką B. Tai atsakomybė už keturkojį šeimos narį. Dokumentai, saugumas, kaina – viskas svarbu. Bet svarbiausia – pasitikėjimas. Jei turite klausimų, klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Sėkmingos kelionės jums ir jūsų augintiniui.