Vežame gyvūnus į Angliją, Vežame kiekvieną dieną

Dirbu gyvūnų pervežimo srityje jau kelerius metus ir galiu pasakyti – kiekviena kelionė kitokia. Vieną dieną vežame šunį iš Kauno į Londoną, kitą – katę iš Klaipėdos į Mančesterį, trečią – triušį iš Šiaulių į Birmingamą. Kiekvienas gyvūnas, kiekvienas šeimininkas, kiekviena situacija – unikali. Bet yra dalykų, kurie kartojasi – klausimai, abejonės, baimės. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą į Angliją. Ne iš vadovėlio, o iš patirties.

Reikalavimai – vežame gyvūnus į Angliją

1. Kokius gyvūnus galima vežti į Angliją?

Šunys, katės, šeškai – tai pagrindinės kategorijos, kurioms taikomi standartiniai reikalavimai. Bet vežame ir kitus gyvūnus – triušius, jūrų kiaulytes, dekoratyvinius paukščius. Kiekvienai rūšiai – skirtingi reikalavimai. Pavyzdžiui, paukščiams reikia papildomų tyrimų dėl paukščių gripo, o graužikams kartais užtenka paprastos veterinarinės pažymos. Egzotiniai gyvūnai – iguanos, gyvatės, vėžliai – tai jau sudėtingiau, gali prireikti CITES leidimų. Vieną kartą skambino žmogus, norėjo vežti tarantulą. Paaiškinau, kad reikia tikrinti, ar tai ne saugoma rūšis. Pasirodė, kad ne – galėjome vežti. Bet visada geriau pasitikrinti iš anksto.

2. Kiek gyvūnų galiu vežti vienu metu?

Iki 5 gyvūnų vienu metu, jei tai nekomercinis vežimas. Tai reiškia, kad vežate savo gyvūnus arba padedate draugui. Jei vežate daugiau – tai jau komercinė veikla, reikia papildomų licencijų, veterinarinių patikrinimų. Yra ir kita taisyklė – vienas asmuo gali vežti ne daugiau kaip 5 gyvūnus per 6 mėnesius. Tai galioja ir šeimininkui, ir vežėjui. Turėjome užklausą iš veislyno – 8 šuniukai vienu metu. Paaiškinau, kad reikia dalinti į dvi keliones arba gauti komercinio vežimo licenciją. Galiausiai padarėme dvi keliones per savaitę. Taisyklės yra taisyklės.

3. Ar galiu vežti gyvūną be narvo?

Ne. Gyvūnas privalo būti narve arba specialioje transportavimo dėžėje. Laisvas gyvūnas transporto priemonėje – pavojus ir jam, ir kitiems. Staigiai stabdant, net mažas šuo gali tapti pavojingu sviediniu. Be to, narvas apsaugo gyvūną nuo sužeidimų, jei kas nors nutiktų. Mes turime taisyklę – be narvo nevežame. Vieną kartą šeimininkas atėjo su šuniu be narvo ir sakė, kad šuo ramus, niekur neis. Atsisakiau – per daug rizikinga. Jis supyko, bet po to pats pripažino, kad buvo teisingas sprendimas. Saugumas pirmiausia, visada.

4. Ką daryti, jei gyvūnas agresyvus?

Agresyvūs gyvūnai – tai iššūkis. Mes neatsisakome vežti, bet imamės papildomų saugumo priemonių. Pirmiausia – informuokite mus iš anksto. Jei šuo puola kitus šunis ar žmones, turime žinoti. Antra – antsnukis ir tvirtas pavadys prieš įlipant. Trečia – atskiras narvas, toliau nuo kitų gyvūnų. Ketvirta – jei gyvūnas per daug agresyvus, galime rekomenduoti raminamuosius (pasitarus su veterinaru). Turėjome šunį, kuris puolė visus iš eilės – šeimininkė nesakė iš anksto. Vos nenukentėjo vairuotojas. Nuo to laiko visada klausiame apie agresiją prieš užsakant.

5. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojama, bet kartais įmanoma. Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas gali keliauti. Paprastai pirmą ir antrą nėštumo trečdalį galima vežti, bet paskutinį trečdalį – ne. Rizika per didelė. Turėjome atvejį, kai šeimininkė nežinojo, kad jos katė nėščia – veterinaras Lietuvoje pastebėjo tikrinant dokumentus. Teko atidėti kelionę. Kita situacija – kalė turėjo gimdyti per kelias savaitias, šeimininkas norėjo vežti į Angliją. Atsisakiau – per daug pavojinga. Gimdymas kelyje – tai ne tik stresas, bet ir realus pavojus gyvybei. Geriau palaukti, kol šuniukai atsives ir užaugs.

Dokumentacija – vežame gyvūnus į Angliją

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Angliją?

Priklauso nuo gyvūno rūšies. Šunims, katėms, šeškams – mikročipas, pasiutligės skiepas, veterinarinė pažyma, echinokokozės gydymas (šunims). Paukščiams – papildomi tyrimai dėl paukščių gripo, karantino pažyma. Graužikams – sveikatos pažyma. Egzotiniams gyvūnams – CITES leidimai, jei reikia. Visi dokumentai turi būti originalūs, su veterinaro parašu ir antspaudu. Kopijos nepriimamos. Vieną kartą klientas atsiuntė dokumentų nuotrauką telefonu – aišku, kad to nepakanka. Reikia popierinių originalų. Skaitmeniniai dokumentai kol kas nepriimami pasienyje, nors ateityje galbūt tai pasikeis.

7. Kiek laiko galioja veterinarinė pažyma?

10 dienų nuo išdavimo datos. Per šias 10 dienų turite pradėti kelionę – tai reiškia, kad pirmą dieną, kai pažyma išduota, jau galite važiuoti. Bet negalite pradėti kelionės 11-ą dieną – pažyma nebegalios. Tai dažnas nesusipratimas. Žmonės mano, kad 10 dienų – tai laikas, per kurį reikia atvykti į Angliją. Ne. 10 dienų – tai laikas, per kurį reikia pradėti kelionę. Kelionė gali trukti ir 3-4 dienas, svarbu, kad pradžia būtų per 10 dienų. Vieną kartą klientas supainiojo datas – pradėjo kelionę 11-ą dieną. Pasienyje dokumentas nebegaliojo. Nemalonu.

8. Ar reikia veterinarinės pažymos kiekvienam gyvūnui atskirai?

Taip. Kiekvienas gyvūnas – atskiras dokumentas. Negalima vienoje pažymoje įrašyti trijų šunų arba šuns ir katės. Kiekvienas gyvūnas turi savo mikročipą, savo skiepus, savo pažymą. Tai reiškia, kad jei vežate tris šunis – reikia trijų pažymų, trijų echinokokozės gydymo įrašų, trijų rinkinių dokumentų. Kaina auga proporcingai – veterinaras skaičiuoja už kiekvieną gyvūną atskirai. Turėjome klientą su penkiais katinų – penkios pažymos, penki vizitai pas veterinarą. Jis juokavo, kad veterinaras turėtų duoti nuolaidą už kiekybę. Bet nedavė.

9. Ką daryti, jei dokumentai išduoti ne anglų kalba?

Veterinarinė pažyma turi būti išduota anglų kalba arba su oficialiu vertimu. Jei veterinaras Lietuvoje išduoda lietuvių kalba – reikia vertimo. Bet geriau iš karto prašyti anglų kalba – dauguma veterinarų tai gali padaryti. Vertimas turi būti notariškai patvirtintas arba išverstas oficialaus vertėjo. Paprastas vertimas „iš akies" netinka. Vieną kartą klientas pats išvertė dokumentą – pasienyje nepriėmė. Teko ieškoti vertėjo skubos tvarka. Užtruko papildomą dieną. Geriau iš karto viską daryti teisingai, nei vėliau taisyti klaidas.

10. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Taip. Gyvūnas yra „gyvas krovinys" ir turi būti deklaruotas. Tai daro vežėjas arba šeimininkas. Muitinėje patikrinami dokumentai, mikročipas, kartais apžiūrimas pats gyvūnas. Procedūra trunka 15-45 minutes, priklausomai nuo eilės ir dokumentų tvarkingumo. Jei viskas gerai – praleidžia be problemų. Jei kažkas negerai – gali sulaikti arba grąžinti atgal. Svarbu – bendradarbiauti su pareigūnais, atsakyti į klausimus ramiai. Agresyvus elgesys ar melas tik pablogina situaciją. Vieną kartą šeimininkas pradėjo ginčytis su muitininku dėl smulkmenos – užtrukome dvigubai ilgiau.

Kelionės organizavimas – vežame gyvūnus į Angliją

11. Kaip užsisakyti gyvūno pervežimą?

Paprastai – skambutis arba žinutė. Pasakote, kokį gyvūną vežate, iš kur, į kur, kada. Mes paklausiame pagrindinių dalykų – ar yra dokumentai, ar gyvūnas sveikas, koks dydis. Tada pateikiame kainą ir sąlygas. Jei tinka – sudarome sutartį. Visa tai gali užtrukti 10-15 minučių telefonu arba kelias žinutes. Svarbu – neskubėkite. Geriau užduoti daugiau klausimų prieš kelionę, nei po to aiškintis nesusipratimus. Mes visada prašome atsiųsti dokumentų kopijas prieš kelionę, kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Tai sutaupo laiko ir nervų.

12. Kiek laiko trunka kelionė į Angliją?

Nuo Lietuvos iki Anglijos – apie 24-36 valandos, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis kelias – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Prancūziją, tada keltu ar Eurotuneliu. Mes visada darome sustojimus – gyvūnams reikia išeiti, atsigerti, pailsėti. Todėl realiai kelionė užtrunka ilgiau nei teorinis minimumas. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijoje užtrukome papildomas 5 valandas. Šeimininkai jaudinosi, bet gyvūnai buvo prižiūrimi, gavo vandens ir maisto. Svarbiau saugumas nei greitis.

13. Ar galiu lydėti savo gyvūną kelionėje?

Taip, tai netgi geriau. Gyvūnas jaučiasi saugiau, kai šalia šeimininkas. Mes siūlome keleivių vietas – sėdite šalia savo gyvūno, prižiūrite, raminote. Kaina kitokia – mokate už vietą, kaip keleivis, bet gyvūno pervežimas įeina į kainą. Tai populiarus variantas, ypač ilgoms kelionėms. Vienas vyras lydėjo savo šunį visą kelią – sėdėjo šalia narvo, kalbėjo su juo, glostė. Šuo buvo ramus kaip niekada. Be šeimininko jis turbūt būtų nervinavęs. Taigi, jei galite – lydėkite.

14. Ką daryti, jei negaliu lydėti gyvūno?

Ne problema. Mes vežame gyvūnus be šeimininkų kas savaitę. Svarbu – palikite mums visus dokumentus, kontaktinę informaciją, instrukcijas apie gyvūną (ką mėgsta, ko bijo, kada ėda). Mes prižiūrime gyvūną visos kelionės metu – maitiname, girdome, leidžiame pasivaikščioti. Šeimininkas gauna naujienos kelionės metu – nuotraukas, žinutes. Vieną kartą šeimininkė skambino kas 2 valandas – suprantu, kad jaudinasi, bet kartais reikia ir pasitikėti. Mes žinome, ką darome. Gyvūnas saugus, prižiūrimas, mylimas.

15. Kaip dažnai gyvūnai maitinami kelionės metu?

Priklauso nuo gyvūno ir kelionės trukmės. Šunys – 2 kartus per dieną, ryte ir vakare. Katės – taip pat, bet mažesnėmis porcijomis. Maistas turi būti tas pats, prie kurio gyvūnas pripratęs – ne pats kelionės metu eksperimentuoti su nauju maistu. Vanduo – visada prieinamas. Mes turime specialius gertuvės, kurios nepralieja. Prieš kelionę rekomenduojame nešerti 4-6 valandas, kad nepykintų. Bet tai rekomendacija, ne taisyklė. Vienas šuo negalėjo būti alkanas – pradėdavo loti ir nerimauti. Šeimininkė pasakė, kad jį reikia šerti kas 4 valandas – taip ir darėme.

Gyvūnų paruošimas – vežame gyvūnus į Angliją

16. Kaip paruošti katę kelionei?

Katės – patys jautriausi keliautojai. Jos mėgsta savo teritoriją, o kelionė – tai visiškas teritorijos praradimas. Patarimai: pripratinkite prie nešioklės ar narvo bent savaitę prieš kelionę. Palikite jį atvirą namuose, įdėkite ten skanėstų. Naudokite feromoninius purškiklius – jie padeda nuraminti. Nešerkite ryte prieš kelionę, bet vandenį palikite. Įdėkite į narvą kažką su namų kvapu – seną marškinėlį ar pledą. Viena katė visą kelią kniaukė, kol šeimininkė neįdėjo savo megztinio – tada nurimo. Katės labai jautrios kvapams, tai jų kalba.

17. Kaip paruošti šunį kelionei?

Šunys paprastai geriau nei katės toleruoja keliones, bet pasiruošimas vis tiek reikalingas. Pirmiausia – pripratinkite prie narvo. Antra – ilgas pasivaikščiojimas dieną prieš kelionę, kad pavargtų. Trečia – nešerkite 4-6 valandas prieš kelionę. Ketvirta – jei šuo linkęs į nerimą, pasitarkite su veterinaru. Penkta – paimkite mėgstamą žaislą ar pledą. Šunys, kaip ir žmonės, turi savo ritmą. Vienas šuo visada užmigdavo, kai grodavo tam tikra muzika – šeimininkė įrašė grojaraštį. Mes grojome visą kelią. Keista? Galbūt. Bet veikia.

18. Ar reikia specialaus maisto kelionei?

Ne specialaus, o įprasto. Gyvūnas turi gauti tą patį maistą, prie kurio pripratęs. Kelionė – ne laikas eksperimentams. Jei šuo ėda sausą maistą – paimkite jo. Jei katė ėda konservus – paimkite jų. Mes turime maisto atsargų, bet jos skirtos ekstremaliems atvejams – jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota. Geriau, kai gyvūnas gauna savo maistą. Vienas šuo atsisakė ėsti mūsų siūlomą maistą – tik savo. Šeimininkė buvo davusi maišelį, bet jis baigėsi. Teko ieškoti tos pačios rūšies parduotuvėje Vokietijoje. Radome, bet užtruko.

19. Ką daryti, jei gyvūnas vemja kelionės metu?

Tai nutinka, ypač katėms ir kai kuriems šunims. Pirmiausia – sustojame, valome narvą, keičiame paklotą. Antra – duodame vandens, bet ne maisto. Trečia – jei vėmimas kartojasi, vertiname situaciją. Kartais užtenka pailsėti. Kartais reikia kreiptis į veterinarą. Veterinarinius kontaktus turime visuose pagrindiniuose maršruto taškuose. Vieną kartą katė vėmė kas valandą – sustojome, radome kliniką Lenkijoje. Veterinaras davė vaistų nuo pykinimo, katė nurimo. Šeimininkė buvo informuota iš karto. Svarbu – neignoruoti problemos, bet ir neperdėti.

20. Ar gyvūnai gali susirgti nuo ilgos kelionės?

Retai, bet įmanoma. Stresas, temperatūros pokyčiai, svetima aplinka – visa tai silpnina imuninę sistemą. Dažniausios problemos – viduriavimas dėl streso, peršalimas dėl skersvėjo, dehidratacija dėl nepakankamo vandens kiekio. Mes imamės visų atsargumo priemonių – tinkama temperatūra, reguliarus maitinimas, švarūs narvai. Bet kartais gyvūnas suserga nepaisant visko. Turėjome šunį, kuris po kelionės karščiavo – veterinaras Lietuvoje pasakė, kad tai nuo streso. Po poros dienų praejo. Svarbu – stebėti gyvūną po kelionės ir, jei kas negera, kreiptis į veterinarą.

Įstatymai – vežame gyvūnus į Angliją

21. Kokie įstatymai reglamentuoja gyvūnų pervežimą?

Pagrindinis – ES Reglamentas 576/2013 dėl nekomercinio gyvūnų judėjimo. Jame nustatyti reikalavimai mikročipams, skiepams, dokumentams. JK turi savo taisykles po Brexit – Animal Health Certificate vietoj ES paso. Dar yra IATA taisyklės dėl transportavimo sąlygų, nacionaliniai įstatymai kiekvienoje tranzito šalyje. Lietuvoje – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Painu? Taip. Bet vežėjas turi žinoti šiuos dalykus. Šeimininkui svarbiausia – dokumentai, skiepai ir gyvūno sveikata. Likusiu pasirūpinsime mes.

22. Ką sako įstatymas apie gyvūnų gerovę transportuojant?

Griežtai. Gyvūnas negali būti vežamas ilgiau kaip 24 valandas be pertraukos. Temperatūra transporto priemonėje turi būti tinkama. Negalima vežti gyvūno be ventiliacijos. Negalima palikti uždaroje mašinoje karštą dieną. Už pažeidimus – baudos, kartais gyvūno konfiskavimas. Mes laikomės visų taisyklių, bet ne visos įmonės taip daro. Pigiausias pasiūlymas kartais reiškia, kad taupoma gyvūnų sąskaita. Būkite atsargūs rinkdamiesi vežėją. Klausite rekomendacijų, skaitykite atsiliepimus, prašykite nuotraukų iš transporto priemonės.

23. Ar galiu vežti gyvūną per daugiau nei vieną šalį?

Žinoma. Maršrutas iš Lietuvos į Angliją eina per kelias šalis – Lenkija, Vokietija, Olandija ar Prancūzija. Kiekvienoje šalyje galioja ES reglamentas, todėl papildomų dokumentų nereikia. Bet yra niuansų – Prancūzijoje tam tikroms šunų veislėms taikomi apribojimai, Vokietijoje reikia laikytis poilsio reikalavimų. Vieną kartą Lenkijos pasienyje sustabdė ir tikrino – užtrukome valandą, bet viskas buvo tvarkoje. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi ir vežėjas žinotų kiekvienos šalies specifiką.

24. Ką daryti, jei gyvūnas sulaikytas pasienyje?

Pirma – nepanikuoti. Antra – išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai tai dokumentų problema, kurią galima išspręsti. Jei trūksta skiepo – reikia skiepyti ir laukti. Jei mikročipas neskaitomas – reikia persičipuoti. Sunkiausia, kai gyvūnas sulaikomas karantine – iki 4 mėnesių. Tai brangu ir stresuojančia. Bet tai nutinka labai retai. Paprastai problemas galima išspręsti vietoje arba grįžus atgal. Mes turime patirties su tokiomis situacijomis ir žinome, kaip elgtis. Svarbiausia – bendradarbiauti su pareigūnais ir nebandyti apeiti taisyklių.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Angliją – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet yra visiškai įmanomas. Svarbiausia – dokumentai, sveikata ir patikimas vežėjas. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš kelionę, pasirūpinkite skiepais, pripratinkite gyvūną prie narvo. Ir nepamirškite – gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Kuo ramiau jūs, tuo ramiau jis. Sėkmės kelionėje.