Kelionė į Lietuvą iš Velso automobiliu

Kelionė automobiliu iš Velso į Lietuvą – tai maždaug 2200-2500 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Skamba paprastai, bet realybė kiek kitokia. Reikia persikelti per Lamanšą, pravažiuoti kelias šalis, susitvarkyti su skirtingais kelių mokesčiais ir degalų kainomis. Daugelis lietuvių, gyvenančių Velse, klausia – ar verta važiuoti savo automobiliu, ar geriau jį vežti? Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus apie šią kelionę – remdamasis ne teorija, o realia patirtimi, kai pats ne kartą važiavau šiuo maršrutu.

Maršrutas – kelias iš Velso į Lietuvą

1. Koks trumpiausias maršrutas iš Velso į Lietuvą?

Trumpiausias maršrutas eina per Angliją, Prancūziją, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. Iš Cardiff iki Doverio – apie 350 kilometrų, tada keltu arba Eurotuneliu į Kalė, tada per Prancūziją iki Belgijos sienos – apie 300 km, per Belgiją – 200 km, per Vokietiją – apie 700 km, per Lenkiją – apie 600 km, ir galiausiai iki Lietuvos sienos – dar 200 km. Bendrai – apie 2200 km. Bet tai teorinis maršrutas. Realybėje, ypač jei važiuojate pirmą kartą, gali būti nukrypimų dėl kelių remonto darbų arba spūsčių. Vieną kartą teko daryti 100 km lankstą Vokietijoje dėl uždaryto greitkelio.

2. Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iš Velso į Lietuvą?

Jei važiuojate be sustojimų – apie 24-26 valandas. Bet tai nerealu, nes reikia persikelti per Lamanšą (keltas trunka 1,5-2 valandas, Eurotunelis – 35 minutes), reikia daryti pertraukas, pailsėti. Reali kelionė trunka 2-3 dienas. Mes paprastai planuojame taip: pirmą dieną – iki Prancūzijos ar Belgijos, nakvynė, antrą dieną – per Vokietiją ir Lenkiją iki Lietuvos. Jei važiuojate vienas – rekomenduoju net tris dienas, nes vairuoti vienam 26 valandas yra pavojinga. Turėjome atvejį, kai klientas bandė važiuoti be sustojimo – užmigo prie vairo Lenkijoje, laimė, kad nieko neatsitiko.

3. Ar galiu važiuoti per kitas šalis?

Taip, yra alternatyvų. Galima važiuoti per Olandiją vietoj Belgijos – kelias ilgesnis, bet keliai geresni. Galima važiuoti per Čekiją vietoj Vokietijos – pigiau, bet lėčiau. Taip pat yra maršrutas per Daniją ir Švediją – tada reikia keltis per Baltijos jūrą. Tai ilgesnis, bet įdomesnis maršrutas, ypač vasarą. Vienas mano pažįstamas važiavo per Škotiją, tada keltu į Norvegiją, per Švediją, Suomiją, ir tada į Lietuvą. Tai jau ekspedicija, ne kelionė. Bet jei turite laiko – galima ir taip. Svarbiausia – planuoti iš anksto ir žinoti, kur nakvosite.

4. Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui?

Pirma – nepraraskite ramybės. Antra – patikrinkite, ar turite draudimą, kuris dengia techninę pagalbą kelyje. Daugelis draudimo kompanijų siūlo Europos pagalbos paketą – jis kainuoja papildomai, bet vertas kiekvieno cento. Trečia – jei neturite draudimo, skambinkite vietinei techninei pagalbai. Prancūzijoje tai gali būti „Dépannage", Vokietijoje – „ADAC", Lenkijoje – „Pomoc Drogowa". Ketvirta – jei gedimas rimtas, galvokite apie automobilio transportavimą. Mes galime padėti – vežame automobilius iš bet kurios Europos šalies. Vieną kartą klientui sugedo automobilis Vokietijoje – atvažiavome, pakrovėme ant tralo ir atvežėme į Lietuvą.

Keltas – persikėlimas per Lamanšą

5. Ką rinktis – keltą ar Eurotunelį?

Priklauso nuo prioritetų. Eurotunelis greitesnis – 35 minutės, bet brangesnis – nuo 100 iki 200 svarų už automobilį. Keltas lėčiau – 1,5-2 valandos, bet pigiau – nuo 50 iki 150 svarų. Be to, kelte galima išeiti iš automobilio, pavalgyti, atsipūsti. Eurotunelyje sėdi automobilyje visą laiką. Aš asmeniškai renkuosi keltą, ypač jei važiuoju su šeima – vaikams įdomiau, galima pasivaikščioti po denį. Bet jei skubate – Eurotunelis aiškiai laimi. Svarbu – abu variantus reikia užsisakyti iš anksto, ypač vasarą ir prieš šventes. Kartą bandžiau užsisakyti keltą paskutinę minutę – viskas buvo išparduota.

6. Kaip užsisakyti keltą iš Doverio?

Yra dvi pagrindinės kompanijos – P&O Ferries ir DFDS. Abi plaukia iš Doverio į Kalė. Užsisakyti galima internetu – pasirenkate datą, laiką, automobilio dydį, keleivių skaičių. Kaina priklauso nuo sezono ir laiko – ankstyvi ryto reisai pigesni, popietiniai brangesni. Rekomenduoju užsisakyti bent savaitę prieš kelionę – tada kainos geresnės. Taip pat galima užsisakyti abiejų krypčių bilietą vienu metu – dažnai gaunate nuolaidą. Svarbu – atvykite į uostą bent 45 minutes prieš išplaukimą, kitaip galite praleisti savo reisą. Ypač vasarą, kai eilės ilgos.

7. Ką daryti, jei praleidau keltą?

Nepanikuokite. Dauguma keltų kompanijų leidžia persėsti į kitą reisą, bet gali tekti papildomai mokėti – apie 20-50 svarų. Jei vėluojate dėl rimtos priežasties (pavyzdžiui, avarija kelyje), kartais praleidžia be papildomo mokesčio. Bet geriausia – tiesiog nevėluoti. Planuokite laiką su atsarga – ypač jei važiuojate iš Velso, kur keliai kartais būna lėti dėl kalnuoto reljefo. Turėjome atvejį, kai klientas iš Swansea išvažiavo per vėlai, spūstis prie Doverio, ir praleido keltą. Teko laukti tris valandas kitam reisui. Nėra tragedija, bet nervina.

8. Ar reikia pasą kelte?

Nuo 2021 metų JK išstojus iš ES, pasas tapo privalomas. Anksčiau užteko asmens tapatybės kortelės, bet dabar – tik pasas. Ir ne bet koks – jis turi galioti bent 6 mėnesius nuo kelionės datos. Taip pat rekomenduoju turėti automobilio registracijos dokumentą ir draudimo polisą. Nors kelte niekas ne visada tikrina, bet Prancūzijos pusėje gali sustabdyti pasienio kontrolė. Ypač po Brexit – kontrolė sugriežtėjo. Vienas mano pažįstamas važiavo be paso, tik su ID kortele – nepraleido. Teko grįžti atgal į Doverį ir ieškoti būdo gauti laikiną dokumentą. Nemalonu.

Kelių mokesčiai – kiek kainuoja kelias

9. Kokie kelių mokesčiai laukia kelyje?

Prancūzijoje – autostradų mokesčiai. Už 300 km nuo Kalė iki Belgijos sienos sumokėsite apie 20-30 eurų. Belgijoje – nemokama, bet reikia vinjetės sunkvežimiams (lengviesiems nereikia). Vokietijoje – nemokama lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiams moka. Lenkijoje – kai kurie autostradų ruožai mokami, apie 10-20 zlotų už ruožą. Lietuvoje – reikia „e. vinjetės" (elektroninės vinjetės), kuri kainuoja apie 15 eurų metams. Bendrai, kelių mokesčiai kelionėje kainuos apie 50-80 eurų. Tai nėra daug, bet geriau turėti grynųjų arba banko kortelę, nes ne visur priima mokėjimus kortele.

10. Kaip mokėti už autostradas Prancūzijoje?

Prancūzijos autostradose yra mokėjimo punktai – „péage". Galima mokėti grynais, kortele arba turėti išankstinio mokėjimo įrenginį „TIS". Kortele mokėti paprasčiausia – dauguma punktų priima Visa ir Mastercard. Grynais taip pat galima, bet reikia turėti eurus. Svarbu – kai kurie punktai yra automatizuoti, be darbuotojo – ten tik kortele arba su „TIS" įrenginiu. Jei neturite nei vieno, nei kito – spauskite pagalbos mygtuką, bet tai užtruks. Rekomenduoju turėti bent vieną mokėjimo kortelę, kuri veikia užsienyje. Vieną kartą mano kortelė neveikė Prancūzijoje – pasirodo, bankas buvo užblokavęs tarptautinius mokėjimus. Teko skambinti ir aiškintis.

11. Ar Lenkijoje reikia vinjetės?

Lenkijoje situacija keičiasi. Anksčiau reikėjo vinjetų, dabar dauguma autostradų mokamos tiesiogiai prie įvažiavimo. A1 autostrada (nuo Gdansko iki Čekijos sienos) – mokama, A2 (nuo Vokietijos sienos iki Varšuvos) – mokama, A4 (nuo Vokietijos iki Ukrainos) – mokama. Mokesčiai nedideli – 10-30 zlotų už ruožą. Galima mokėti grynais arba kortele. Svarbu – ne visi ruožai turi mokėjimo punktus, kai kurie yra elektroniniai. Rekomenduoju prieš kelionę patikrinti konkretų maršrutą Lenkijos kelių svetainėje. Taip pat – turėkite zlotų, nes ne visur priima eurus arba korteles.

12. Kiek kainuoja degalų kelionėje?

Priklauso nuo automobilio ir vairavimo stiliaus. Vidutiniškai, jei automobilis sunaudoja 7 litrus šimtui kilometrų, tai 2200 km kelionei reikės apie 154 litrų degalų. Dyzelio kainos: Prancūzijoje – apie 1,7-1,9 euro už litrą, Vokietijoje – 1,6-1,8 euro, Lenkijoje – 1,3-1,5 euro, Lietuvoje – 1,4-1,6 euro. Jei degalus pilsite Lenkijoje – sutaupysite. Bendrai, degalų kelionėje kainuos apie 250-300 eurų. Tai nemažai, bet pigiau nei lėktuvo bilietas, ypač jei važiuojate ne vienas. Be to, galite vežtis daiktus – kas su lėktuvu sudėtingiau.

Nakvynė – kur sustoti pakeliui

13. Kur geriausia nakvoti kelyje?

Priklauso nuo to, kada išvykstate. Jei išvykstate anksti ryte iš Velso – pirmą nakvynę rekomenduoju Belgijoje arba Vokietijos pasienyje. Jei išvykstate vėliau – Prancūzijoje. Yra keletas variantų: viešbučiai prie autostradų (Ibis, Campanile, Premiere Classe), moteliai, arba Airbnb. Viešbučiai prie autostradų patogūs – nereikva nuvažiuoti nuo maršruto, bet brangesni (60-100 eurų). Airbnb pigiau, bet reikia ieškoti iš anksto. Taip pat yra nemokamų poilsio aikštelių, bet jose nakvoti nerekomenduoju – ne visada saugu. Vieną kartą sustojome pailsėti Prancūzijos poilsio aikštelėje – vidury nakties kažkas bandė atidaryti automobilio duris. Nuo tada nakvojame tik viešbučiuose.

14. Ar galima miegoti automobilyje?

Teoriškai – taip, praktiškai – nerekomenduoju. Pirma, ne visur legalu – kai kuriose šalyse draudžiama miegoti automobilyje prie kelio. Antra, nesaugu – ypač poilsio aikštelėse. Trečia, nepatogu – po nakties automobilyje būsite pavargę, o dar laukia ilga kelionė. Bet jei tikrai reikia – rinkitės saugomas aikšteles, užrakinkite automobilį, nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje. Geriau – sumokėkite 50-60 eurų už paprastą viešbutį ir išsimiegokite. Tai investicija į saugumą. Be to, daugelyje viešbučių yra nemokama automobilių stovėjimo aikštelė, kas taip pat svarbu.

15. Ką daryti, jei pavargau vairuoti?

Sustokite. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis to nedaro. Pavargęs vairuotojas yra toks pat pavojingas kaip girtas. Jei jaučiate, kad akys merkiasi, kad pradedate svajoti – sustokite, išlipkite, pasivaikščiokite, išgerkite kavos. Jei reikia – pakeiskite vairuotoją. Jei važiuojate vienas – darykite pertraukas kas 2-3 valandas. Geriau atvykti diena vėliau, nei nebeatvykti. Turėjome klientą, kuris važiavo vienas iš Velso, pavargo, bet nesustojo – užmigo prie vairo Vokietijoje, atsitrenkė į atitvarus. Automobilis sudaužytas, jis pats laimė, kad tik su mėlynėmis. Neverta rizikuoti.

Dokumentai – ką turėti su savimi

16. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Pasas (privalomas), automobilio registracijos dokumentas (V5C), draudimo polisas (žalioji kortelė arba tarptautinis draudimas), vairuotojo pažymėjimas. Taip pat rekomenduoju turėti techninės apžiūros dokumentą (MOT), nors jo ne visada prašo. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimą iš savininko. Be to – Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC), kuri suteikia teisę į sveikatos paslaugas ES šalyse. Nors Lietuvoje ji galioja, bet kelyje per kitas šalis – praverčia. Vienas mano pažįstamas susirgo Prancūzijoje – be EHIC kortelės būtų mokėjęs už gydymą.

17. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Ne, jei turite ES standarto vairuotojo pažymėjimą. Lietuviškas pažymėjimas galioja visose ES šalyse ir JK. Bet jei turite seno pavyzdžio pažymėjimą (popierinį) – rekomenduoju pasikeisti į naują prieš kelionę. Taip pat – jei planuojate važiuoti per ne ES šalis (pavyzdžiui, Šveicariją), gali prireikti tarptautinio pažymėjimo. Bet mūsų maršrute – Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija – viskas ES, todėl lietuviškas pažymėjimas galioja. Svarbu – pažymėjimas turi galioti. Pasitikrinkite galiojimo datą prieš kelionę.

18. Ką daryti, jei neturiu žaliosios kortelės?

Žalioji kortelė – tai tarptautinis draudimo dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų automobilis apdraustas. JK draudimo kompanijos ją išduoda nemokamai – tiesiog paprašykite. Be žaliosios kortelės gali kilti problemų ES šalyse, ypač jei sustabdo policija. Bet jei neturite – galite nusipirkti draudimą pasienyje. Lenkijos-Lietuvos pasienyje yra draudimo punktai, kur galima nusipirkti trumpalaikį draudimą. Tai kainuoja daugiau nei įprastas draudimas, bet geriau nei važiuoti be draudimo. Be draudimo – ne tik bauda, bet ir atsakomybė už bet kokį eismo įvykį.

Saugumas – patarimai kelionei

19. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Ne visai. Lenkijos keliai naktį yra tamsūs, daug sunkvežimių, kartais keliai prasti. Be to, yra rizika susidurti su laukiniais gyvūnais – briedžiai, elniai, šernai. Ypač rytinėje Lenkijos dalyje, kur miškai tankūs. Rekomenduoju važiuoti dieną, o jei reikia važiuoti naktį – būkite ypač atsargūs, sumažinkite greitį, stebėkite kelio pakraščius. Turėjome atvejį, kai klientas važiavo naktį ir vos nesusidūrė su briedžiu – laimė, kad spėjo sustoti. Nuo tada jis važiuoja tik dieną. Be to, naktį daugiau pavargstate, kas taip pat didina riziką.

20. Kaip apsisaugoti nuo vagių kelyje?

Pirma – nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje. Antra – nakvokite saugiose vietose, ne atsitiktinėse poilsio aikštelėse. Trečia – užrakinkite automobilį net trumpam sustoję. Ketvirta – turėkite GPS sekiklį automobilyje – jei pavogs, galėsite sekti. Penkta – venkite demonstruoti brangius daiktus. Vienas mano pažįstamas paliko fotoaparatą ant sėdynės Prancūzijos poilsio aikštelėje – grįžo, o lango nėra, fotoaparato taip pat. Policija nieko nepadėjo. Todėl – viską slėpkite, net jei tai tik senas nešiojamas kompiuteris.

21. Ką daryti, jei patekau į avariją užsienyje?

Pirma – patikrinkite, ar visi sveiki. Antra – iškvieskite pagalbą (112 – bendras pagalbos numeris visoje ES). Trečia – užpildykite eismo įvykio deklaraciją (European Accident Statement) – ją turėtų turėti kiekvienas draudimas. Ketvirta – padarykite nuotraukų. Penkta – praneškite savo draudimo kompanijai. Šešta – jei reikia, kreipkitės į vietinę policiją. Svarbu – nekaltinkite savęs, net jei manote, kad jūsų kaltė. Palikite tai draudimo kompanijoms. Vienas mano draugas pateko į avariją Vokietijoje, pripažino kaltę vietoje, o vėliau paaiškėjo, kad kitas vairuotojas buvo neblaivus. Bet jau buvo per vėlu – jis buvo pasirašęs deklaraciją.

22. Ar reikia žieminių padangų?

Priklauso nuo sezono. Vokietijoje žieminės padangos privalomos žiemos sąlygomis (nuo spalio iki kovo, bet priklauso nuo oro). Lenkijoje – neprivalomos, bet rekomenduojamos. Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio iki kovo. Jei važiuojate žiemą – būtinai turėkite žiemines padangas. Jei važiuojate rudenį ar pavasarį – gali prireikti, priklausomai nuo oro. Vieną kartą važiavome spalio pabaigoje – Vokietijoje jau snigo, o mes su vasarinėmis padangomis. Pavojinga. Nuo tada visada patikriname orų prognozę prieš kelionę ir, jei abejojame, keičiame padangas.

Išlaidos – bendros kelionės kainos

23. Kiek bendrai kainuoja kelionė automobiliu iš Velso į Lietuvą?

Suskaičiuokime: keltas – 100-150 eurų, autostradų mokesčiai – 50-80 eurų, degalai – 250-300 eurų, nakvynė – 60-100 eurų, maistas kelyje – 30-50 eurų. Bendrai – apie 500-700 eurų. Tai vienam automobiliui, vienam žmogui. Jei važiuojate dviese arba su šeima – kaina dalinasi, kas padaro kelionę ekonomiškesnę. Palyginimui – automobilio pervežimas su transporto įmone kainuoja 450-700 eurų, bet tada jūs skrendate lėktuvu (apie 100-200 eurų). Taigi, finansiškai skirtumas nėra didelis, bet važiuojant savo automobiliu galite vežtis daiktus ir sustoti kur norite.

24. Ar verta vežti daiktus automobiliu?

Taip, tai vienas didžiausių privalumų. Automobilyje galite vežtis lagaminus, dėžes, netgi baldus, jei telpa. Svarbu – muitinėje gali klausti, ką vežate. Asmeniniai daiktai – be problemų. Bet jei vežate didelį kiekį prekių – gali kilti klausimų. ES viduje prekių judėjimas laisvas, bet yra kiekio ribos. Asmeniniam naudojimui – jokių problemų. Vienas mano pažįstamas vežė visą savo buto turinį iš Velso – baldus, drabužius, indus. Muitinėje niekas neklausė, nes tai buvo akivaizdžiai asmeniniai daiktai. Bet jei vežate 10 tų pačių televizorių – jau kitas reikalas.

25. Ką daryti, jei automobilis neturi techninės apžiūros?

JK techninė apžiūra (MOT) nėra privaloma kelionei į Lietuvą. Bet Lietuvoje, kai atvyksite, reikės atlikti techninę apžiūrą, kad galėtumėte registruoti automobilį. Todėl rekomenduoju prieš kelionę patikrinti automobilio būklę – stabdžius, žibintus, padangas, vairo mechanizmą. Geriau sutaisyti Velse, kur pažįstate meistrus, nei Lietuvoje, kur viskas nauja. Be to, jei automobilis neturi galiojančios techninės apžiūros, kai kurios draudimo kompanijos gali atsisakyti drausti. Pasitikrinkite prieš kelionę.

26. Kaip pasiruošti kelionei su vaikais?

Su vaikais kelionė tampa visai kitokia. Pirma – planuokite dažnesnes pertraukas. Antra – turėkite užkandžių ir gėrimų automobilyje. Trečia – pramogos: planšetė su filmais, knygos, žaidimai. Ketvirta – patogūs pagalvėlės ir antklodės, kad vaikai galėtų miegoti. Penkta – vaistai nuo pykinimo, jei vaikams bloga nuo važiavimo. Šešta – kantrybė. Daug kantrybės. Mes važiavome su dviem vaikais – 5 ir 8 metų. Po 6 valandų jie pradėjo klausinėti „ar jau atvažiavom?" kas 10 minučių. Bet su gera nuotaika ir pasiruošimu – viskas įmanoma.

Kelionė automobiliu iš Velso į Lietuvą – tai nuotykis, kuris reikalauja pasiruošimo, bet atlygina laisve ir galimybe vežtis viską, ko reikia. Svarbiausia – planuoti iš anksto, daryti pertraukas, ir mėgautis keliu. Jei turite klausimų apie konkrečius maršrutus arba reikia pagalbos su automobilio pervežimu – kreipkitės, visada patarsime.