Kelionė automobiliu iš GB į Lietuvą – ką reikia žinoti prieš važiuojant

Važiuoti automobiliu iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą – visai ne tas pats, kas nusipirkti bilietą lėktuvui ir atsidurti Vilniuje po kelių valandų. Čia laukia keli tūkstančiai kilometrų, kelių mokesčiai skirtingose šalyse, ir nemažai klausimų, kurie išlenda tik tada, kai jau sėdi prie vairo ir bandai suprasti, ar užteks bako iki Lenkijos sienos. Žmonės dažnai skambina ir klausia – ar verta? Kiek kainuoja? Ką privalau turėti? Tiesą sakant, atsakymas priklauso nuo daugybės dalykų. Šiame tekste atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus apie tolimą kelionę automobiliu per pusę Europos, remdamiesi ilgamete praktika ir tikromis situacijomis, kurias matėme ne kartą.

Pasiruošimas – kelionė iš Anglijos į Lietuvą automobiliu

1. Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iš Londono iki Vilniaus?

Priklausomai nuo to, kaip važiuojate ir kiek sustojimų darote, kelionė paprastai trunka nuo 24 iki 30 valandų gryno važiavimo laiko. Tai reiškia, kad su nakvyne vienoje vietoje – realiai užtrunka para su trupučiu, o kartais ir dvi. Per Angliją iki Doverio arba Folstono – apie dvi valandos. Tada keltas arba tunelis. Po to Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija, ir pagaliau – Lietuva. Vienas vairuotojas vien nuo Varšuvos iki Kauno pavargsta, tad jei važiuojate vienas – rekomenduojame bent dvi nakvynes. Pernai vienas klientas bandė pravažiuoti beveik be sustojimų, bet ties Poznane jau nebesusikaupė ir sustojo nakvoti aikštelėje. Geriau planuoti su atsarga.

2. Kokie dokumentai reikalingi kelionei automobiliu iš JK į Lietuvą?

Pirmiausia – pasas arba asmens tapatybės kortelė (jei esate Lietuvos pilietis). Vairuotojo pažymėjimas – europietiškas arba britiškas, abu galioja. Automobilio registracijos liudijimas (V5C), draudimo polisas – ir jis turi galioti visose šalyse, kuriomis važiuosite. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimas iš savininko. Dar rekomenduojame turėti kelių mokesčių dokumentus – Belgijoje ir Vokietijoje jų kartais prašo. Ir dar vienas dalykas – jei turite seną vairuotojo pažymėjimą (rožinę knygutę), geriau pasikeiskite į naują. Vienas vairuotojas pasakojo, kad Prancūzijoje policija ilgokai aiškinosi jo seną dokumentą. Techniškai galioja, bet kyla nesusipratimų.

3. Ar būtina daryti techninę apžiūrą prieš kelionę?

Įstatymiškai – nebūtinai, jei automobilio MOT galioja. Bet praktiškai – būtina patikrinti bent jau padangas, stabdžius, skysčius ir šviesas. Ypač jei važiuosite per Vokietiją, kur greitkeliuose nėra greičio ribojimo – automobilis dirbs dideliu tempu. Padangos su nudilusiu protektoriumi lietui lyjant – tai rizika, kurios nerekomenduojame. Pasitikrinkite atsarginį ratą, domkratą, avarinį trikampį, liemenę (Prancūzijoje ir Belgijoje privaloma turėti). Ir dar – patikrinkite, ar veikia kondicionierius arba bent ventiliacija. Vasarą per Vokietiją automobilyje be kondicionieriaus – tai ne kelionė, o kankynė. Mažos investicijos prieš išvykstant gali sutaupyti daug nervų pakeliui.

4. Kokią maršruto dalį sunkiausia įveikti?

Dauguma vairuotojų sako, kad sunkiausia yra ne pats atstumas, o Lenkija. Ne dėl kelių būklės – ji gerėja kiekvienais metais – bet dėl monotonijos. Vienas klientas sakė: „Iki Varšuvos viskas gerai, bet po to – tiesi siena, medžiai, ir nieko daugiau valandų valandas." Tai psichologiškai sunku. Be to, Lenkijoje daug vilkikų, ypač kelyje A2 ir S8, ir jie dažnai lenkia vienas kitą, užimdami abi juostas. Reikia kantrybės. Kitas momentas – jei važiuojate naktį per Lenkiją, kai kurie keliai nėra tinkamai apšviesti, o kelio ženklai kartais pasirodo per vėlai. Rekomenduojame navigaciją su realaus laiko eismo informacija.

5. Ar verta važiuoti vienam, ar geriau su draugu?

Priklauso nuo patirties. Jei esate pripratęs prie ilgų distancijų – vienas įmanoma, bet rekomenduojame bent dvi nakvynes. Jei ne – geriau su draugu ar antra puse, kas galėtų pakeisti prie vairo. Vienas vairuotojas per dieną saugiai įveikia 800–1000 km, ne daugiau. Viskas, kas virš to – jau rizika. Be to, draugas gali padėti su navigacija, kavos padavimu, ir tiesiog – pokalbis išlaiko budrumą. Vienas žmogus mums pasakojo, kad vienas važiavo iš Birmingemo iki Kauno beveik be miego, ir ties Suvalkais pradėjo matyti dalykus kelyje, kurių ten nebuvo. Tai rimtas dalykas. Poilsis nėra prabanga – tai būtinybė.

Keltas ar Eurotunelis – išvykimas iš Anglijos

6. Ką geriau rinktis – keltą ar Eurotunelį?

Abu variantai veikia, bet skiriasi patirtimi. Eurotunelis (Le Shuttle) iš Folkstono iki Kalė trunka apie 35 minutes. Greitai, patogiai, automobilis lieka viduje, sėdi sau ir lauki. Keltas iš Doverio iki Dovro arba iki Kalė – apie 90 minučių, bet galima išeiti į denį, atsigerti kavos, prasieiti. Kainos panašios – nuo maždaug 50 iki 200 svarų, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko. Vienas klientas sakė, kad tunelis jam per greitas – vos spėjo kavos nusipirkti, ir jau Prancūzijoje. Kiti sako, kad keltas per lėtas, ypač kai norisi greičiau pradėti važiuoti. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – greitis ar galimybė atsipūsti.

7. Kaip užsisakyti keltą iš Doverio?

Užsakoma internetu – arba per DFDS, arba per P&O Ferries. Geriausia daryti tai bent savaitę prieš, nes paskutinės minutės kainos būna gerokai aukštesnės. Reikia nurodyti automobilio duomenis – ilgį, aukštį, kiek žmonių važiuoja. Atvykti į uostą reikia bent 45–60 minučių prieš išvykimą. Ten bus patikra, dokumentų tikrinimas. Kartais eilės būna ilgos, ypač vasarą arba prieš šventes. Vienas žmogus pasakojo, kad atvažiavo likus 20 minučių ir jo tiesiog neįleido – teko laukti kito reiso. Nepamirškite, kad reikia pravažiuoti ir pasienio kontrolę – kartais ji užtrunka. Planuokite su laiko atsarga.

8. Kiek kainuoja kelto bilietai vasarą?

Vasaros sezonas – brangiausias laikas. Liepą ir rugpjūtį kainos gali šoktelti iki 250 svarų už vieną kryptį su automobiliu. Jei užsisakote likus mėnesiui ar daugiau – galima rasti už 80–120 svarų. Žiemą – pigiau, kartais net 50 svarų. Bet čia kalbu tik apie standartinį automobilį. Jei vežatės priekabą ar didesnį furgoną – kaina kyla. Dar vienas momentas – grįžimas. Jei žinote, kada grįšite, užsisakykite abu biliatus iš karto – dažnai būna nuolaida. O jei data neaiški – galima rinktis lanksčius bilietus, bet jie brangesni. Vienas klientas bandė sutaupyti ir pirko bilietą paskutinę dieną – sumokėjo tris kartus daugiau nei planavo.

9. Ar galima per keltą vežtis gyvūnus?

Taip, galima, bet su sąlygomis. Pirmiausia – gyvūnas turi turėti pasą (gyvūno sveikatos pasą), mikroschemą, ir būti paskiepytas nuo pasiutligės. Katės ir šunys turi būti gydyti nuo echinokokozės (kirmėlių) 1–5 dienas prieš įvažiavimą į JK arba išvažiavimą iš jos. Tai reikalavimas, kurį daugelis pamiršta. Keltuose gyvūnai paprastai lieka automobilyje, bet kai kurie operatoriai leidžia su šunimi užeiti į tam tikras zonas. Pasitikrinkite konkrečios kompanijos taisykles. Vienas šeimininkas bandė išvažiuoti be echinokokozės gydymo įrašo – ir tiesiog nepraleido per kontrolę. Turėjo grįžti pas veterinarą ir prarado dieną.

10. Kas nutinka, jei praleidi savo kelto reisą?

Priklauso nuo bilieto tipo. Standartinis bilietas paprastai negrąžinamas, bet dauguma kompanijų leidžia persėsti į kitą reisą tą pačią dieną – jei yra vietų. Už tai gali tekti primokėti. Lankstus bilietas leidžia keisti be papildomo mokesčio. Jei pavėlavote dėl eismo spūsčių – kartais galima parodyti nuotrauką arba GPS duomenis, kad buvote kelyje, bet tai ne visada padeda. Geriausias patarimas – atvažiuoti anksčiau. Vienas važiuotojas pasakojo, kad M20 greitkelyje buvo avarija, ir jis stovėjo valandą. Keltas išplaukė be jo. Tą naktį miegojo automobilyje Doverio aikštelėje, nes kitas reisas tik ryte. Nepatirtis, kurią norėtųsi išvengti.

Prancūzija, Belgija, Vokietija – tranzitinis važiavimas

11. Kokie kelių mokesčiai Prancūzijoje?

Prancūzijoje dauguma greitkelių yra mokami. Sistema veikia taip – paimi bilietą įvažiuodamas, moki išvažiuodamas. Kaina priklauso nuo atstumo ir transporto priemonės kategorijos. Nuo Kalė iki Liuksemburgo ar Vokietijos sienos automobiliu kainuoja apie 40–70 eurų. Galima važiuoti nacionaliniais keliais (be mokesčių), bet tada kelionė trunka gerokai ilgiau – ir ne visada maloniau. Mokėti galima grynais, kortele, arba turėti automatinę transponderį (tipo Bip!Go). Vienas mūsų vairuotojas pamiršo pasiimti bilietą įvažiuodamas – tiesiog pravažiavo pro šlagbaumą. Paskui reikėjo aiškintis su operatoriumi ir mokėti baudą. Dėmesio prie vairo svarbu.

12. Ar Belgijoje reikia mokėti už kelius?

Belgija turi kitokią sistemą. Vietiniai keliai ir dauguma greitkelių – nemokami. Tačiau sunkvežimiams ir didesnėms transporto priemonėms reikia mokėti vadinamąjį kilpinį mokestį (Viapass). Lengviesiems automobiliams – nemokama. Bet yra viena išimtis – Liefkenshoek tunelis netoli Antverpeno, kuris mokamas. Jei važiuojate per Belgiją įprastu maršrutu – Liuksemburgas arba tiesiai į Vokietiją – jokių mokesčių nemokėsite. Navigacija kartais siūlo tunelį kaip greitesnį variantą, bet jis kainuoja kelis eurus. Vienas vairuotojas automatiškai sekė navigaciją ir pravažiavo tunelį, nors galėjo važiuoti kitu keliu. Pinigai nėra dideli, bet principas erzina – mokėti už tai, ko galėjai išvengti.

13. Ką reikia žinoti apie važiavimą Vokietijos greitkeliais?

Vokietijos Autobahn – tai vieta, kur nėra bendro greičio ribojimo (rekomenduojamas – 130 km/h). Lengviesiems automobiliams kelių mokesčių nėra, kas yra puiku. Bet tai reiškia, kad kairėje juostoje gali lėkti automobiliai 200 km/h ir daugiau. Jei nesate pripratęs prie tokio tempo – laikykitės dešinės. Staigus persirikiavimas be patikrinimo veidrodėliuose gali baigtis labai blogai. Šviesos dienos metu nebūtinos, bet rekomenduojamos. Vienas lietuvis mums sakė, kad tiesiog negalėjo patikėti, kai BMW praskriejo pro jį tarsi stovėtų vietoje. Ir dar – Vokietijoje labai rimtai žiūrima į greitį gyvenvietėse ir aplinkkeliuose. Ten baudos – ne juokas.

14. Kiek degalų reikia visai kelionei?

Skaičiuokite maždaug 7–9 litrus šimtui kilometrų, priklausomai nuo automobilio. Bendras atstumas nuo Londono iki Vilniaus – apie 2200 km. Tai reiškia, kad reikės maždaug 160–200 litrų degalų. Bet čia teorija. Praktiškai – jei važiuojate greičiau, degalų sąnaudos auga. Jei turite pilnai pakrautą automobilį – taip pat. Degalų kainos skiriasi: JK – brangiausia, Prancūzija ir Belgija – vidutiniškai, Lenkija – pigiausia. Protinga užsipilti pilną baką prieš išvažiuojant iš Prancūzijos arba Belgijos. Lenkijoje degalai pigesni, bet ne visose degalinėse – ypač prie greitkelių jos brangesnės. Vienas klientas skaičiavo, kad kuro kaina sudarė apie 300 eurų visai kelionei – neblogai už tokį atstumą.

15. Ar reikia žieminės padangų važiuojant žiemą?

Vokietijoje – taip, žieminės arba visasezonės padangos privalomos esant žiemos sąlygoms (nuo spalio iki Velykų, bet realiai – kai yra sniego ar ledo). Lenkijoje – ne privalomos, bet rekomenduojamos. Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos. Taigi jei važiuojate žiemą, be žieminių padangų nėra ką net galvoti. Prancūzijoje ir Belgijoje – ne privalomos, bet kalnuotose Prancūzijos vietovėse gali reikalauti sniego grandinių. Vienas vairuotojas bandė važiuoti vasarinėmis padangomis vasario mėnesį – ties Vokietijos-Lenkijos siena užklupo sniegas ir tiesiog įstrigo ant nedidelio kalniuko. Teko kviesti pagalbą. Neišeina apgauti gamtos.

Lenkija – paskutinis etapas prieš Lietuvą

16. Kokia Lenkijos kelių kokybė?

Ženkliai pagerėjusi per paskutinius 10–15 metų. A2 greitkelis nuo Vokietijos sienos iki Varšuvos – puikus. A4 nuo Vroclavo į Vokietiją – taip pat geras. A1 link Gdansko – neblogas. Bet yra ir senųjų kelių, kurie primena mūsų senus rajoninius kelius – duobės, nelygumai. Ypač atokiau nuo pagrindinių magistralių. Jei laikotės pagrindinių greitkelių – problemų neturėtų būti. Navigacija kartais bando nuvesti „trumpesniu" keliu, kuris pasirodo esąs siauras kelias per kaimus. Vienas mūsų vairuotojas pasitikėjo Google Maps ir atsidūrė žvyrkelyje Lenkijos kaime, kur vietiniai žiūrėjo į jį kaip į ateivį. Laikykitės pagrindinių kelių.

17. Kiek kainuoja kelių mokesčiai Lenkijoje?

Lenkijoje yra mokamų greitkelių atkarpų. A2 atkarpa nuo Svecos iki Konino – mokama, kainuoja apie 30 PLN (maždaug 7 eurai) lengvajam automobiliui. A4 nuo Katovicų iki Krokuvos – taip pat mokama, apie 20 PLN. Kiti greitkeliai – A1, A8, dalis A2 – nemokami. Mokėti galima grynais, kortele arba per e-TOLL programėlę (ji skirta sunkvežimiams, bet veikia ir automobiliams kai kuriose atkarpose). Vienas vairuotojas pamiršo pasiimti bilietą ir pravažiavo mokamą atkarpą – gavo baudą po kelių savaičių į namus. Sistema veikia su kameromis. Geriau mokėti iš karto.

18. Kur geriausia nakvoti Lenkijoje?

Yra keletas variantų. Pirmas – viešbučiai ir moteiliai palei greitkelius. Kainos – nuo 150 iki 400 PLN už naktį (35–90 eurų). Antras – miestai: Poznanė, Varšuva, Lodzė – ten didesnis pasirinkimas. Trečias – benzino stotys su poilsio zonomis, kur galima tiesiog miegoti automobilyje arba priekaboje. Ne patogiausia, bet nemokama. Ketvirtas – Booking.com arba Airbnb, kur galima rasti gerų pasiūlymų jei užsakote iš anksto. Vasarą – brangiau, ypač Varšuvoje. Vienas klientas nakvojo mažame miestelyje prie A2 už 120 PLN ir sakė, kad sąlygos geresnės nei tikėjosi. Lenkijos kainos vis dar patrauklesnės nei Vakarų Europoje, tad galima sau leisti geresnį kambarį.

19. Ar saugu naktį važiuoti per Lenkiją?

Apskritai – taip. Bet yra niuansų. Keliuose daug vilkikų, kurie naktį važiuoja intensyviai, ir jie ne visada laikosi savo juostos. Apšvietimas kai kuriose atkarpose – silpnas. Gyvūnai kelyje – ypač elniai ir šernai rudenį – gali išbėgti bet kada. Poilsio aikštelėse naktį – dažniausiai saugu, bet geriau rinktis didesnes, prie degalinių, kur yra šviesos ir kitų žmonių. Vienas vairuotojas pasakojo, kad sustojo mažoje aikštelėje prie miško, ir jam buvo nejauku – tamsu, vieniša, ir kažkas vaikščiojo aplink automobilį. Gal nieko blogo, bet nemalonus jausmas. Saugumo sumetimais – rinkitės apšviestas ir judrias vietas sustojimui.

Sienos kirtimas ir įvažiavimas į Lietuvą

20. Ar reikia stabdyti pasienyje tarp Lenkijos ir Lietuvos?

Ne. Lenkija ir Lietuva abi yra Šengeno zonoje, tad sienos kirtimas – tiesiog pravažiavimas. Nėra patikros punktų, nėra dokumentų tikrinimo. Vienintelis dalykas, kuris primena, kad kertate sieną – kelio ženklai ir kartais pasikeitęs kelio paviršius. Bet jei važiuojate ne ES transporto priemone (pavyzdžiui, JK registracijos automobiliu po Brexit) – gali būti, kad muitinės pareigūnai sustabdys patikrai. Tai atsitinka retai, bet atsitinka. Vienas mūsų klientas, važiavęs su britiškais numeriais, buvo sustabdytas ties Lazdijais – patikrino dokumentus, pažiūrėjo bagažą, ir paleido per 15 minučių. Nieko blogo, bet netikėta.

21. Ką daryti, jei automobilis sugenda Lenkijoje ar Lietuvoje?

Pirmas žingsnis – draudimas. Jei turite pagalbos kelyje draudimą (roadside assistance), skambinkite numeriu, kurį gavote su polisu. Dauguma europinių draudimų bendrovių turi partnerius Lenkijoje ir Lietuvoje. Antras variantas – skambinti į Lietuvos automobilių kelių direkciją arba vietinę pagalbos tarnybą. Lenkijoje veikia PZM (Polski Związek Motorowy). Trečias – jei remontas paprastas – kreiptis į vietinį servisą. Lenkijoje servisų daug, kainos – protingos. Lietuvoje – taip pat. Vienas vairuotojas užkūrė generatorių ties Lodze – servise jį sutvarkė tą pačią dieną už 300 PLN. Svarbiausia – ne panikuoti. Transporto priemonių gedimai kelyje – ne tragedija, o tiesiog nemalonumas, kuris išsprendžiamas.

22. Kokiais keliais važiuoti Lietuvoje atvykus?

Nuo sienos (Kalvarijos) iki Kauno – greitkelis A5, geras kelias, apie 70 km. Nuo Kauno iki Vilniaus – A1, tai pagrindinis magistralinis kelias, keturių juostų, puikios būklės. Jei reikia į Klaipėdą – A1 iki Klaipėdos, apie 200 km nuo Vilniaus. Šiauliai, Panevėžys – visi pagrindiniai miestai sujungti gerais keliais. Lietuvos kelių kokybė pastaraisiais metais ženkliai pagerėjusi. Vienintelis dalykas – greitis miestuose 50 km/h, užmiestyje 90 km/h, greitkeliuose 130 km/h. Policija aktyviai tikrina greitį, ypač prie įvažiavimų į miestus. Vienas atvykęs britas nustebo, kad už 60 km/h mieste gavo baudą – jam atrodė, kad važiavo lėtai. Skirtingos šalys, skirtingi įpročiai.

23. Ką daryti su JK numeriais Lietuvoje?

Techniškai – galite važinėti su JK numeriais, jei automobilis registruotas JK ir turite draudimą. Bet yra niuansas – jei automobilis ilgiau nei 6 mėnesius būna Lietuvoje, teoriškai jį reikia perregistruoti. Praktiškai – tai retai tikrinama, bet įstatymai yra. Jei automobilį perkate Lietuvoje – tada kita istorija, jį reikia registruoti Regitroje per tam tikrą laikotarpį. Draudimas – jei turite britišką draudimą, pasitikrinkite, ar jis galioja Lietuvoje. Po Brexit kai kurios draudimo bendrovės pakeitė sąlygas. Vienas žmogus atvažiavo su britišku draudimu, pateko į nedidelę avariją, ir paaiškėjo, kad jo draudimas negalioja už JK ribų. Nemalonus siurprizas.

24. Ar reikia deklaruoti daiktus, kuriuos vežu automobiliu?

ES viduje – paprastai ne, jei vežate asmeninius daiktus savo reikmėms. Bet yra ribos – alkoholis, cigaretės – tam tikri kiekiai leidžiami, viršijus – reikia deklaruoti ir mokėti muitą. Asmeniniai daiktai, drabužiai, buities reikmenys – jokių problemų. Bet jei vežate didelį kiekį prekių, atrodančių kaip komercinė siunta – gali kilti klausimų. Ypač jei automobilis prikrautas naujų daiktų su etiketėmis. Vienas žmogus vežė dešimt naujų televizorių ir buvo sustabdytas – teko įrodinėti, kad tai dovanos giminėms, ne prekės pardavimui. Po ilgo aiškinimosi praleido, bet sugaišo kelias valandas. Jei vežate daug – turėkite paaiškinimą pasiruošę.

25. Ką daryti, jei pavargstate prie vairo?

Sustoti. Taip paprasta. Nėra jokio gėdos sustoti ir pamiegoti 20 minučių. Arba išlipti, prasieiti, išgerti kavos. Vokietijoje ir Lenkijoje yra poilsio aikštelių kas 30–50 km. Jos nemokamos, su tualetais (kartais mokamais, bet tai centai). Ženkliai pavargus – ieškokite nakvynės. Neverta rizikuoti. Vienas mūsų pažįstamas vairuotojas, ilgametis tarptautinių pervežimų profesionalas, sako: „Geriau prarasti valandą miego nei visą gyvenimą." Ir jis teisus. Pavargęs vairuotojas – tai pavojingas vairuotojas. Net jei jums atrodo, kad „dar truputį" – tai pavojingas mąstymas. Kūnas siunčia signalus – klausykite jų.

26. Ar verta važiuoti automobiliu, ar geriau krovinį perduoti pervežimo įmonei?

Čia priklauso nuo situacijos. Jei vežate vieną dėžę arba keletą daiktų – tikrai pigiau ir paprasčiau naudotis siuntų tarnyba. Jei vežate visą automobilį – tada jau kitas klausimas. Važiuoti pačiam – pigiau, bet užtrunka laiko ir nervų. Duoti pervežimo kompanijai – brangiau, bet patogiau. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės dažnai neįvertina kelionės kainos – ne tik kuro, bet ir kelto, nakvynių, maisto, nusidėvėjimo. Susumavus, kartais pervežimo paslauga kainuoja panašiai arba net pigiau, ypač jei vertinate savo laiką. Vienas klientas paskaičiavo, kad savarankiška kelionė jam kainavo apie 800 eurų su viskuo, o pervežimo pasiūlymas buvo 650. Pasirinkimas priklauso nuo prioritetų.

Išvada

Kelionė automobiliu iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą – tai iššūkis, bet visiškai įveikiamas, jei pasiruošiate. Svarbiausia – planuoti maršrutą, pasirūpinti dokumentais, ir nebandyti visko padaryti vienu ypu. Poilsis kelyje nėra silpnybė – tai protingas sprendimas. Dauguma žmonių, kurie kartoja tokią kelionę, antrą kartą jau žino, ką daryti kitaip. Pirmas kartas visada moko. O jei kyla klausimų – skambinkite, klauskite, aiškitės. Geriau žinoti iš anksto, nei spręsti problemas pakeliui.