Kelionė automobiliu Anglija Lietuva

Kelionė automobiliu iš Anglijos į Lietuvą – tai nuotykis, kuris gali būti ir įdomus, ir varginantis. Pats esu važiavęs šį maršrutą ne kartą, ir kiekvieną kartą išmokstu kažką naujo. Vieną kartą užstrigau keltų terminale, nes supainiojau datas. Kitą kartą – Prancūzijoje sugedo kondicionierius vidury vasaros. Trečią kartą – Vokietijoje patekau į milžinišką kamštį. Bet kiekvieną kartą pasiekiau tikslą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu patirtimi ir atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, planuojančių šią kelionę.

Maršrutas – kelionė automobiliu Anglija Lietuva

Koks trumpiausias maršrutas iš Anglijos į Lietuvą?

Trumpiausias – per Eurotunelį arba keltą iš Doverio į Kalė, tada per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Bendras atstumas – apie 1800-2000 kilometrų, priklausomai nuo to, iš kurios Anglijos vietos pradedate. Iš Londono – apie 1800 km. Iš Mančesterio – apie 2000 km. Iš Škotijos – dar daugiau. Važiavimo laikas – apie 18-22 valandos gryno važiavimo. Bet realiai – su sustojimais, nakvynėmis, keltu – 2-3 dienos. Tai jei neskubate.

Ar galima važiuoti per Daniją ir Švediją?

Galima, bet ilgiau. Maršrutas: keltas iš Anglijos į Nyderlandus arba Vokietiją, tada per Daniją, tiltą į Švediją, keltą iš Švedijos į Lietuvą (Karlshamnas-Klaipėda). Šis maršrutas ilgesnis, bet gali būti patogesnis, jei nemėgstate ilgo važiavimo. Keltas iš Švedijos į Lietuvą plaukia apie 13 valandų – galima pailsėti. Bet keltų bilietai brangesni, ir maršrutas ilgesnis. Asmeniškai renkuosi trumpesnį kelią per Prancūziją – greičiau ir paprastai pigiau.

Kurios šalys yra maršrute Anglija-Lietuva?

Priklauso nuo maršruto. Standartinis: Anglija – Prancūzija – Belgija – Vokietija – Lenkija – Lietuva. Galima per Olandiją vietoj Belgijos. Galima per Čekiją arba Slovakiją vietoj Vokietijos. Kiekvienas maršrutas turi savo privalumų ir trūkumų. Per Vokietiją – greičiau, bet brangesni keliai (Autobahn nemokamas, bet degalai brangesni). Per Čekiją – pigiau, bet lėčiau. Svarbu planuoti iš anksto ir žinoti, kur nakvosite.

Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iš Anglijos į Lietuvą?

Gryno važiavimo – 18-22 valandos. Bet niekas nevažiuoja be sustojimų. Realiai – 2-3 dienos, jei norite patogiai. Vieną dieną važiuojate iki Vokietijos ar Lenkijos, nakvojate, kitą dieną – iki Lietuvos. Jei labai skubate – galima ir per vieną dieną, bet tai labai varginantys. Aš bandžiau – nerekomenduoju. Po 20 valandų vairavimo jūs pavojingas kelyje. Geriau praleisti papildomą naktį viešbutyje nei rizikuoti.

Ar yra greitesnių alternatyvų nei važiuoti visą kelią?

Taip – keltas. Yra keltų maršrutai iš Vokietijos (Rostockas arba Zasnicas) į Klaipėdą. Tai sutrumpina važiavimą iki maždaug 10-12 valandų (iki Vokietijos) plius keltas (apie 20 valandų). Arba – keltas iš Švedijos (Karlshamnas) į Klaipėdą. Bet tai reiškia, kad reikia važiuoti per Daniją ir Švediją, kas yra ilgiau. Kiekvienas variantas turi savo pliusų ir minusų. Svarbu įsivertinti, kas jums svarbiau – laikas ar pinigai.

Koks geriausias metų laikas važiuoti iš Anglijos į Lietuvą?

Pavasaris (balandis-gegužė) arba ruduo (rugsėjis-spalis). Vasarą karšta, keliai perpildyti, keltų bilietai brangūs. Žiemą – slidu, tamsu, rizikinga. Pavasarį ir rudenį – optimalios sąlygos. Bet jei turite geras žiemines padangas ir patirties – žioma taip pat įmanoma. Tik reikia būti pasiruošusiam – sniegas Lenkijoje gali būti netikėtumas. Ypač kovo mėnesį, kai atrodo, kad žiema jau baigėsi, o ji vis dar tęsiasi.

Keltas – kelionė automobiliu Anglija Lietuva keltu

Kokie keltų maršrutai yra iš Anglijos į Europą?

Pagrindiniai: Doveris-Kalė (trumpiausias, apie 90 minučių), Doveris-Dunkerque, Folkestoneas-Eurotunelis (35 minutės, bet ne keltas – traukinys). Dar yra maršrutų iš kitų uostų: Harwichas-Huk van Hollandas, Hullas-Roterodamas, Newcastleas-Amsterdamas. Kiekvienas turi savo privalumų. Doveris-Kalė – greičiausias ir pigiausias. Eurotunelis – patogiausias, bet brangesnis. Iš šiaurės Anglijos – patogiau iš Hullo arba Newcastle.

Kiek kainuoja keltas iš Anglijos į Prancūziją?

Priklauso nuo sezono, laiko ir kompanijos. Doveris-Kalė – nuo 30 iki 150 svarų vienam automobiliui su vairuotoju. Eurotunelis – nuo 50 iki 200 svarų. Vasarą ir savaitgaliais brangiau. Žiema ir darbo dienomis pigiau. Dar priklauso nuo to, kada perkate bilietą – paskutinę minutę visada brangiau. Rekomenduoju pirkti bent savaitę iš anksto. Ir dar – patikrinkite, ar nėra akcijų. Kartais galima rasti gerų pasiūlymų.

Ar reikia rezervuoti keltą iš anksto?

Rekomenduojama, bet ne visada būtina. Jei važiuojate ne sezono metu – galite nusipirkti bilietą ir tą pačią dieną. Bet vasarą arba prieš šventes – be rezervacijos galite ilgai laukti. Ypač Doverio-Kalė maršrute, kur eilės būna ilgos. Aš vieną kartą važiavau be rezervacijos rugpjūtį – laukiau 6 valandas. Nuo tada visada rezervuoju iš anksto. Tai kainuoja tą patį, bet sutaupo laiko ir nervų.

Ką daryti, jei praleidote rezervuotą keltą?

Priklauso nuo kompanijos. Kai kurios leidžia persikelti kitu keltu nemokamai arba už nedidelį mokestį. Kitos – reikia pirkti naują bilietą. Pavyzdžiui, Eurotunelis leidžia persikelti kitu traukiniu, jei vėluojate ne daugiau nei 2 valandas. DFDS ir P&O turi skirtingas taisykles. Todėl prieš perkant bilietą – perskaitykite sąlygas. Ir dar – atvykite į terminalą bent valandą prieš išvykimą. Taip išvengsite streso.

Ar galima išeiti iš automobilio kelto metu?

Taip, keltuose yra keleivių salonai, restoranai, parduotuvės. Galite išeiti iš automobilio ir vaikščioti. Tik reikia grįžti prie automobilio, kai praneša apie artėjantį uostą. Trumpuose marštuose (Doveris-Kalė) – vos spėsite išeiti ir jau reikia grįžti. Ilgesniuose (Rostockas-Klaipėda) – turite daugiau laiko. Aš visada išeinu – sėdėti automobilyje 20 valandų nėra sveika. Ir dar – keltuose būna geras vaizdas, ypač plaukiant pro Danijos sąsiaurius.

Ką veikti kelto metu?

Valgyti, miegoti, vaikščioti, skaityti. Ilgesniuose marštuose – žiūrėti filmus, naudotis internetu (jei yra). Trumpuose – tiesiog atsipalaiduoti. Aš visada pasiimu knygą ir ausines. Kartais tiesiog stoviu deniuose ir žiūriu į jūrą. Tai geras laikas pailsėti prieš tolesnę kelionę. Bet nepamirškite – kelto metu automobilis gali judėti dėl bangų. Todėl neužstumkite rankinio stabdžio per stipriai – palikite šiek tiek laisvės.

Vairavimas – kelionė automobiliu Anglija Lietuva praktiniai patarimai

Kurioje kelio pusėje važiuoti išvykus iš Anglijos?

Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje – dešinėje pusėje. Anglijoje – kairėje. Tai reiškia, kad išlipus iš kelto reikia persiorientuoti. Pirmosios minutės gali būti keistos – ypač sankryžose ir žieduose. Aš pirmą kartą beveik išvažiavau į priešingą juostą. Nuo tada visada skiriu papildomą dėmesį pirmoms kelionės minutėms po kelto. Ir dar – angliškas automobilis turi vairą dešinėje pusėje, kas apsunkina lenkimus. Reikia būti ypač atsargiam.

Kokie greičio apribojimai maršruto šalyse?

Prancūzijoje: 130 km/h autostradoje (110 jei lyja), 80 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Belgijoje: 120 km/h autostradoje, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Vokietijoje: rekomenduojamas 130 km/h, bet daugelyje ruožų nėra ribojimo. Lenkijoje: 140 km/h autostradoje, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Lietuvoje: 130 km/h autostradoje, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Svarbu žinoti, kad greičio matuokliai veikia visur, ypač Prancūzijoje ir Lenkijoje.

Ar reikia mokėti už kelius maršruto šalyse?

Priklauso nuo šalies. Prancūzijoje – taip, kelių mokesčiai gana dideli (apie 30-50 eurų už visą maršrutą). Belgijoje – ne, keliai nemokami. Vokietijoje – ne, autostrados nemokamos lengviesiems automobiliams. Lenkijoje – kai kurie autostradų ruožai mokami (apie 10-20 eurų). Lietuvoje – ne, keliai nemokami. Iš viso – apie 50-80 eurų kelių mokesčių. Dar gali būti mokesčiai už tunelius ir tiltus. Pavyzdžiui, Öresundo tiltas tarp Danijos ir Švedijos – apie 50 eurų.

Kur geriausia nakvoti kelionės metu?

Vokietijoje arba Lenkijoje. Vokietijoje – daug viešbučių šalia autostradų, kainos prieinamos (40-80 eurų už naktį). Lenkijoje – dar pigiau (20-50 eurų). Aš paprastai nakvoju Lenkijoje – taip kitą dieną lieka mažiau važiavimo iki Lietuvos. Bet jei važiuojate per Vokietiją ilgiau – galima nakvoti ir ten. Svarbu nevairuoti per ilgai be poilsio. Po 8-10 valandų vairavimo jūs pavojingas kelyje. Geriau praleisti naktį viešbutyje.

Ar saugu nakvoti automobilių stovėjimo aikštelėse?

Priklauso nuo vietos. Didelėse degalinėse su apsauga – taip. Mažose aikštelėse nuošaliose vietose – rizikinga. Ypač Lenkijoje, kur kartais pasitaiko vagysčių iš automobilių. Aš vieną kartą palikau automobilį mažoje aikštelėje – ryte radau išdaužtą langą. Nuo tada nakvoju tik viešbučiuose arba didelėse degalinėse. Tai kainuoja daugiau, bet ramybė brangesnė. Ir dar – niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje.

Ką daryti, jei automobilis sugenda kelionės metu?

Pirmiausia – patraukti į saugią vietą. Antra – įjungti avarinius žibintus ir pastatyti trikampį. Trečia – skambinti pagalbos tarnybai. Jei turite draudimą su pagalba kelyje – skambinkite jiems. Jei ne – ieškokite artimiausios autoserviso. Vokietijoje ir Lenkijoje jų daug. Prancūzijoje – taip pat. Svarbiausia – nepanikuoti. Automobilio gedimas kelionėje – nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga. Svarbu turėti draudimą su pagalba kelyje – tai sutaupo daug nervų.

Dokumentai – kelionė automobiliu Anglija Lietuva

Kokių dokumentų reikia kelionei automobiliu iš Anglijos į Lietuvą?

Vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos dokumentas (V5C arba atitinkamas), draudimo polisas, asmens tapatybės kortelė arba pasas. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimas. Dar rekomenduoju turėti žaliąją kortelę (draudimo dokumentą, galiojantį ES). Po Brexit britiškas draudimas ne visada automatiškai galioja ES. Todėl prieš išvykstant patikrinkite su draudimo kompanija. Ir dar – techninės apžiūros pažymą, jei turite.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Ne, jei turite ES vairuotojo pažymėjimą. Bet jei turite britišką – gali prireikti. Po Brexit britiški pažymėjimai ne visur pripažįstami automatiškai. Kai kuriose šalyse reikia tarptautinio pažymėjimo. Jį galima gauti pašte už 5,50 svarų. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Rekomenduoju gauti, net jei nesate tikri, ar reikės. Geriau turėti ir nereikėti nei atvirkščiai.

Ar reikia žaliosios kortelės važiuojant į Lietuvą?

Rekomenduojama. Žalioji kortelė – tai tarptautinis draudimo dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų draudimas galioja kitose šalyse. Po Brexit britiškas draudimas ne visada automatiškai galioja ES. Todėl prieš išvykstant patikrinkite su draudimo kompanija. Jei jie neišduoda žaliosios kortelės – galite papildomai apsidrausti pasienyje. Tai kainuoja apie 50-100 eurų. Bet geriau turėti draudimą nei važiuoti be jo.

Ką daryti, jei pametėte dokumentus kelionės metu?

Pirmiausia – pranešti policijai ir gauti pažymą apie praradimą. Antra – susisiekti su ambasada dėl laikino dokumento. Trečia – jei praradote automobilio dokumentus, susisiekti su draudimo kompanija ir registracijos institucija. Tai sudėtinga situacija, bet ne be išeities. Svarbiausia – turėti dokumentų kopijas telefone arba debesyje. Tai pagreitina procesą. Ir dar – saugokite dokumentus atskirai nuo pinigų ir vertingų daiktų.

Ar reikia deklaruoti pinigus kertant sienas?

Taip, jei vežate daugiau nei 10 000 eurų grynais. Tai taikoma visose ES šalyse. Jei nepranešate – pinigai gali būti konfiskuoti. Todėl, jei vežate didesnę sumą – deklaruokite. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Ir dar – tai taikoma ne tik grynais, bet ir čekiams, vekseliams, kitoms vertėms. Svarbu žinoti, kad skirtingos šalys gali turėti skirtingas ribas. Bet 10 000 eurų – standartinė ES riba.

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką per sienas?

Taip, bet ribotais kiekiais. ES viduje – 800 cigarečių, 10 litrų stipriųjų gėrimų, 90 litrų vyno. Tai asmeniniam naudojimui. Jei vežate daugiau – gali kilti klausimų, ar tai ne komercinis kiekis. Ypač atsargiai reikia būti kertant sieną iš ne ES šalies (pavyzdžiui, iš Šveicarijos). Ten ribos mažesnės. Ir dar – kai kurios šalys turi papildomus apribojimus. Todėl prieš vežant – pasitikrinkite.

Išlaidos – kelionė automobiliu Anglija Lietuva kaina

Kiek kainuoja kelionė automobiliu iš Anglijos į Lietuvą?

Suskaičiuokime: keltas arba Eurotunelis – 50-150 svarų. Degalai – apie 200-300 eurų (priklauso nuo automobilio ir maršruto). Kelių mokesčiai – apie 50-80 eurų. Nakvynė – 30-80 eurų. Maistas – 20-50 eurų. Iš viso – apie 400-700 eurų. Tai jei važiuojate vienas. Jei su keleiviais – galima pasidalinti išlaidas. Bet tai ne viskas – dar reikia įsivertinti galimus gedimus, baudas, kitus netikėtumus. Todėl geriau turėti rezervą.

Ar pigiau važiuoti automobiliu ar vežti jį tralu?

Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis geros būklės ir jūs turite laiko – važiuoti pigiau. Bet jei automobilis senas arba jūs neturite laiko – tralas gali būti geresnis variantas. Tralo kaina – apie 500-800 eurų. Važiavimas – apie 400-700 eurų. Skirtumas nedidelis, bet važiuojant praleidžiate 2-3 dienas kelyje. O tralu automobilis atvyksta be jūsų. Todėl sprendimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – laikas ar pinigai.

Kiek kainuoja degalai kelionėje iš Anglijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir maršruto. Vidutinės degalų sąnaudos – apie 7-8 litrai 100 km. Atstumas – apie 2000 km. Tai reiškia, kad reikės apie 140-160 litrų degalų. Kaina – priklauso nuo šalies. Prancūzijoje ir Belgijoje – brangiau (apie 1,8-2 eurai už litrą). Lenkijoje – pigiau (apie 1,4-1,6 euro). Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje. Iš viso – apie 200-300 eurų. Jei važiuojate dyzeliniu automobiliu – šiek tiek pigiau.

Ar verta pirkti kelių vinjetes iš anksto?

Kai kuriose šalyse – taip. Vokietijoje vinječių nereikia. Lenkijoje – kai kurie autostradų ruožai mokami, bet galima mokėti vietoje. Prancūzijoje – mokama prie išvažiavimo. Čekijoje – vinjetė privaloma, galima pirkti internetu. Slovakijoje – taip pat. Jei važiuojate per Čekiją ar Slovakiją – pirkit vinjetę iš anksto. Tai pigiau nei bauda už važiavimą be vinjetės. Bauda gali būti 100-200 eurų.

Kiek kainuoja nakvynė kelionės metu?

Vokietijoje – 40-80 eurų už naktį. Lenkijoje – 20-50 eurų. Prancūzijoje – 50-100 eurų. Priklauso nuo to, kur nakvojate – viešbutyje, motelyje arba svečių namuose. Aš paprastai renkuosi motelių tinklus šalia autostradų – patogu, prieinama kaina, nereikia ieškoti. Booking.com arba Airbnb – taip pat variantas. Svarbu rezervuoti iš anksto, ypač vasarą. Paskutinę minutę gali būti sunku rasti laisvų vietų.

Ar galima sutaupyti kelionėje iš Anglijos į Lietuvą?

Galima. Pirkite kelto bilietą iš anksto. Važiuokite ne sezono metu. Nakvokite Lenkijoje, ne Vokietijoje. Pildykite degalus Lenkijoje, ne Prancūzijoje. Imkite maistą iš namų – degalinėse brangu. Važiuokite su keleiviais ir pasidalinkite išlaidas. Ir dar – venkite baudų. Greičio viršijimas Prancūzijoje gali kainuoti 90-150 eurų. Tai daugiau nei nakvynė viešbutyje. Todėl važiuokite pagal taisykles.

Praktiniai patarimai – kelionė automobiliu Anglija Lietuva

Ką pasiimti į kelionę automobiliu iš Anglijos į Lietuvą?

Dokumentus – visus, kuriuos minėjau. Atsarginį ratą arba remonto komplektą. Pirmosios pagalbos rinkinį – privaloma daugelyje šalių. Šviesą atspindinčią liemenę – taip pat privaloma. Avarinį trikampį. Degalų kanistrą – nedidelį, jei reikia. Užkandžių ir vandens – degalinėse brangu. Ausines ir muziką – kelionė ilga. Įkroviklį telefonui. Ir dar – gerą nuotaiką. Tai skamba banaliai, bet ilgoje kelionėje nuotaika svarbi.

Ar reikia žieminių padangų kelionei žiemą?

Taip, jei važiuojate nuo lapkričio iki kovo. Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje žieminės padangos privalomos esant žiemiškoms sąlygoms. Prancūzijoje – ne privalomos, bet rekomenduojamos. Jei važiuojate su vasarinėmis padangomis žiemą – rizikuojate bauda ir saugumu. Ypač Lenkijoje, kur keliai gali būti labai slidūs. Aš vieną kartą važiavau su vasarinėmis kovo mėnesį – klaida. Sniegas Lenkijoje mane nustebino. Nuo tada visada važiuoju su žieminėmis.

Kaip elgtis, jei patekote į eismo įvykį užsienyje?

Pirmiausia – patikrinti, ar visi sveiki. Antra – iškviesti policiją ir greitąją pagalbą, jei reikia. Trečia – užpildyti eismo įvykio deklaraciją (Europos formą). Ketvirta – nufotografuoti viską. Penkta – susisiekti su draudimo kompanija. Svarbu – nekaltinti savęs, net jei manote, kad jūsų kaltė. Palikite tai draudimui. Ir dar – gaukite kitos šalies vairuotojo duomenis, draudimo informaciją, automobilio numerį. Be to bus sunku pateikti pretenziją.

Ar galima važiuoti be sustojimo iš Anglijos į Lietuvą?

Techniškai – taip. Bet nerekomenduojama. 20 valandų vairavimo be poilsio – pavojinga. Jūsų reakcija lėtėja, dėmesys silpnėja. Po 10 valandų jūs jau nebe toks saugus vairuotojas. Po 15 – pavojingas. Po 20 – labai pavojingas. Todėl darykite pertraukas kas 2-3 valandas. Miegokite bent 6 valandas per parą. Ir jei jaučiatės pavargę – sustokite. Geriau praleisti papildomą naktį nei patekti į avariją.

Ką daryti, jei pasiklydote kelionės metu?

Nepanikuoti. Turėkite GPS arba navigacijos programą telefone. Jei GPS neveikia – klauskite vietinių. Europoje dauguma žmonių supranta anglų kalbą. Ir dar – turėkite atsarginį planą: atsispausdintą maršrutą arba žemėlapį. Technologijos kartais nusivilia – telefonas gali išsikrauti, GPS gali neveikti. Todėl geriau turėti kelis informacijos šaltinius. Aš visada turiu atspausdintą maršrutą – senamadiška, bet patikima.

Ar reikia draudimo su pagalba kelyje?

Labai rekomenduojama. Kelionėje gali nutikti bet kas – gedimas, avarija, pradurta padanga. Be draudimo su pagalba kelyje – viskas jūsų sąskaita. O užsienyje tai brangu. Pavyzdžiui, automobilio nutempimas Vokietijoje gali kainuoti 300-500 eurų. Su draudimu – nemokamai arba už nedidelį mokestį. Todėl prieš išvykstant – patikrinkite, ar jūsų draudimas apima pagalbą kelyje užsienyje. Jei ne – papildomai apsidrauskite.

Išvada

Kelionė automobiliu iš Anglijos į Lietuvą – tai patirtis, kuri gali būti ir įdomi, ir varginanti. Svarbiausia – pasiruošimas. Turėkite tvarkingus dokumentus, patikrinkite automobilį prieš kelionę, suplanuokite maršrutą ir nakvynes. Ir neskubėkite. Geriau praleisti papildomą dieną kelyje nei rizikuoti saugumu. Kelionė – tai ne tik tikslas, bet ir procesas. Mėgaukitės juo. Sėkmės kelyje.