Automobilių gabenimas iš Londono į Lietuvą kaina gera kasdien

Kai žmogus pirmą kartą ieško, kas galėtų parvežti automobilį iš Londono, dažniausias klausimas būna „kiek kainuoja?“ Ir tai suprantama – niekas nenori permokėti. Bet kaina priklauso nuo daugybės dalykų, ir vienas skaičius niekada neatsako į visus klausimus. Šiame straipsnyje papasakosiu, kas formuoja kainą, kaip rasti gerą pasiūlymą, ir ko reikia saugotis. Dirbu šioje srityje ne pirmus metus, ir mačiau visko – nuo puikių sandorių iki visiškų nesąmonių. Kalbėsiu tiesiai, nes laiko švaistyti nenoriu nei aš, nei jūs.

Kainodara – automobilių gabenimas Londonas Lietuva

1. Nuo ko priklauso automobilio gabenimo kaina?

Pagrindiniai veiksniai: atstumas nuo Londono iki pakrovimo vietos, automobilio būklė (važiuojanti ar ne), transporto tipas (tralas, autovežis, savarankiškas važiavimas), ir sezonas. Jei mašina stovi pačiame Londone, netoli pagrindinio maršruto – pigiau. Jei reikia važiuoti į Škotiją – brangiau. Jei mašina nevažiuojanti – reikia tralo, tai papildomai 200-300 eurų. Sezonas irgi svarbu – prieš Kalėdas kainos kyla, nes visi nori grįžti su mašina. Vasarą tas pats. Geriausias laikas – pavasaris arba ruduo, kai mažiau paklausos. Bet tai ne taisyklė, tiesiog tendencija.

2. Kokia vidutinė kaina už automobilio gabenimą iš Londono?

Sakyčiau, kad vidutiniškai – 400-600 eurų už važiuojantį automobilį, autovežiu. Tai kai mašina surenkama Londone ir pristatoma į bet kurį Lietuvos miestą. Jei nevažiuojanti – 700-1000 eurų. Bet tai tik vidurkis. Konkrečiai jūsų atveju gali būti kitaip. Pavyzdžiui, jei mašina labai didelė – visureigis ar furgonas – kaina didesnė, nes užima daugiau vietos. Jei mašina maža – Fiat 500 ar Toyota Yaris – gali būti pigiau. Geriausia – prašyti konkrečios kainos, nurodant automobilio modelį, būklę ir vietą.

3. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo Lietuvos miesto?

Taip, bet nežymiai. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – pagrindiniai miestai, tai kaina panaši. Jei reikia vežti į mažesnį miestą – Šiauliai, Panevėžys, Alytus – gali būti papildomas mokestis už nuvažiavimą. Bet dažniausiai skirtumas nedidelis, nes Lietuva maža. Kitas reikalas – jei reikia vežti į kaimą, kur nėra normalių kelių. Tada gali tekti mokėti daugiau arba atsiimti mieste. Bet tai reti atvejai. Šiaip, jei gyvenate bet kuriame didesniame Lietuvos mieste – kaina bus standartinė.

4. Kodėl vieni vežėjai siūlo 300 eurų, o kiti – 800?

Geras klausimas. Skirtumas gali būti dėl kelių dalykų. Pirmas – kokybė. Pigus vežėjas gali neturėti draudimo, gali naudoti seną techniką, gali vėluoti. Brangesnis – gali turėti geresnę įrangą, draudimą, patirtį. Antras – kas įeina į kainą. Vieni skelbia mažą kainą, bet paskui prideda mokesčius už pakrovimą, draudimą, pristatymą. Kiti rodo galutinę kainą. Trečias – konkurencija. Kai kurie vežėjai dirba su mažu pelnu, kad tik užpildytų tralą. Kiti nori uždirbti daugiau. Mano patarimas – klauskite, kas įeina į kainą, ir lyginkite ne skaičius, o tai, ką gaunate už tuos skaičius.

5. Ar galima derėtis dėl gabenimo kainos?

Žinoma. Bet reikia suprasti, kad yra ribos. Jei vežėjas sako 500 eurų, galite prašyti 450 – tai realu. Bet jei prašysite 200 – ne. Kuras kainuoja tiek, kiek kainuoja, ir to nepakeisi. Geriausias būdas derėtis – turėti alternatyvą. „Kitas vežėjas siūlo už 480, ar galite padaryti tą pačią kainą?“ Tai veikia. Ir dar – jei vežate ne vieną, o kelis automobilius, visada galima gauti nuolaidą. Mes patys taip darome – jei žmogus veža du automobilius, antram taikome nuolaidą.

6. Kada kainos kyla ir kada krenta?

Kainos kyla prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines. Tada visi nori grįžti namo su mašina, ir paklausa didelė. Taip pat vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – daug žmonių atostogauja ir perka mašinas. Kainos krenta rudenį – rugsėjis, spalis – kai mažiau paklausos. Ir žiemą – sausis, vasaris – šaltas metas, mažiau kas nori vežti. Bet tai ne taisyklė. Kartais netikėtai daug užsakymų būna lapkritį, ir kainos kyla. Rinka nenuspėjama.

Kokybė – kas svarbu už gerą kainą

7. Kaip atskirti gerą vežėją nuo blogo?

Yra keletas požymių. Geras vežėjas atsako į skambučius arba perskambina greitai. Jis aiškiai pasako kainą be paslėptų mokesčių. Jis turi draudimą ir gali parodyti dokumentus. Jis turi atsiliepimus – ne tik savo svetainėje, bet ir Google, Facebook. Blogas vežėjas vengia konkrečių atsakymų, siūlo įtartinai mažą kainą, neturi draudimo arba sako „nereikia, viskas bus gerai“. Dar vienas požymis – jei prašo visos sumos iš anksto. Geras vežėjas prašo avanso, bet ne visos sumos. Ir dar – klauskite, kiek laiko veža. Jei sako „dvi dienas“ iš Londono į Lietuvą – meluoja. Realu – 3-5 dienos.

8. Ar pigus vežėjas visada blogas?

Ne visada. Kartais nauji vežėjai siūlo mažesnes kainas, kad pritrauktų klientus. Ir tai gali būti geras pasiūlymas. Bet reikia patikrinti – ar turi draudimą, ar turi patirties, ar yra atsiliepimų. Jei naujas vežėjas turi gerą įrangą ir draudimą, bet mažiau patirties – gali būti verta rizikuoti, ypač jei kaina gerokai mažesnė. Bet jei nėra draudimo – ne. Net negalvokite. CMR draudimas yra būtinas, ir be jo jūs rizikuojate prarasti automobilį be jokios kompensacijos. Tai ne tas dalykas, ant kurio galima taupyti.

9. Ką daryti, jei vežėjas sugadino automobilį?

Pirmiausia – fotografuokite. Prieš pakrovimą ir po pristatymo. Jei matote pažeidimą, kurio nebuvo – reikalaukite kompensacijos. Jei vežėjas turi draudimą – jis turi padengti žalą. Jei neturi – tada sudėčiau. Galite kreiptis į teismą, bet tai ilgas procesas. Todėl – visada fotografuokite, visada turėkite raštišką perdavimo aktą, ir visada dirbkite su vežėju, kuris turi draudimą. Vieną kartą klientas pastebėjo įbrėžimą tik po savaitės – tada jau sunku įrodyti, kad tai atsirado vežimo metu. Tikrinkite iš karto, kai gaunate mašiną.

10. Ar verta mokėti daugiau už greitesnį gabenimą?

Priklauso nuo jūsų situacijos. Jei skubate – pavyzdžiui, mašina reikalinga darbui – tada taip. Greitas gabenimas reiškia, kad vežėjas skiria jūsų automobiliui prioritetą, galbūt veža vieną, o ne laukia, kol prisipildys tralas. Bet tai kainuoja. Jei neskubate – geriau palaukti ir mokėti mažiau. Dauguma žmonių gali palaukti savaitę ar dvi. Tik jei mašina stovi kažkur, kur gali būti nubausta arba pavogta – tada geriau vežti greitai. Bet tai jau kraštutiniai atvejai.

11. Kaip vežėjai derina maršrutus, kad kaina būtų mažesnė?

Paprastai – veža kelis automobilius vienu metu. Autovežis turi 6-10 vietų, tai jei visos užimtos, kiekvieno automobilio kaina mažesnė. Todėl kartais reikia palaukti, kol prisipildys. Maršrutas derinamas pagal tai, kur stovi automobiliai – jei visi Londone, paprasta. Jei vienas Londone, kitas Mančesteryje, trečias Birmingame – reikia važiuoti per kelis miestus, kas užtrunka ilgiau, bet leidžia surinkti daugiau automobilių. Tai logistika, ir geras vežėjas tai daro efektyviai. Blogas – važiuoja tuščias ir prašo didelės kainos.

12. Ar kaina priklauso nuo automobilio vertės?

Ne tiesiogiai. Vežėjui nesvarbu, ar veža Golfą už 3000 eurų, ar BMW už 30 000 – kuro sąnaudos tos pačios. Bet yra netiesioginis ryšys – brangesni automobiliai dažnai didesni, sunkesni, ir reikalauja daugiau dėmesio. Be to, draudimo suma didesnė, tai kartais vežėjas prašo daugiau. Bet tai ne taisyklė. Mes vežame visus automobilius už tą pačią kainą, nepriklausomai nuo vertės. Tik jei automobilis labai brangus – pavyzdžiui, klasikinis ar retas – gali būti specialios sąlygos, bet tai jau individualūs atvejai.

Procesas – kas vyksta nuo užsakymo iki pristatymo

13. Kaip užsisakyti automobilio gabenimą?

Paprastai – skambučiu arba žinute. Pasakote, kokia mašina, kur stovi, kada reikia parvežti. Mes paskaičiuojame kainą, ir jei tinka – sudarome sutartį. Sutartis gali būti ir žodinė, bet geriau raštiška – bent jau el. laiškas su detalėmis. Tada mokate avansą, ir mes pradedame organizuoti. Paprastai surenkame automobilį per 1-3 dienas, priklausomai nuo to, kur esate mūsų maršrute. Visa tai užtrunka 5-10 minučių pokalbio. Nėra jokios sudėtingos procedūros.

14. Kiek laiko trunka gabenimas iš Londono į Lietuvą?

Nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo situacijos. Jei automobilis surenkamas greitai ir yra vieta trale – 3-4 dienos. Jei reikia laukti, kol prisipildys – iki savaitės. Maršrutas paprastai eina per Prancūziją, Belgiją arba Olandiją, Vokietiją, Lenkiją. Atstumas – apie 2000 km. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas per parą – yra vairuotojų darbo laiko apribojimai. Todėl realiai – 2-3 dienos kelyje, plius pakrovimo ir iškrovimo laikas. Jei kas sako, kad parveš per dieną – meluoja arba važiuoja nelegaliai.

15. Ar galiu sekti, kur yra mano automobilis?

Pas mus – taip. Turime GPS sekimą ir siunčiame nuorodą. Bet ne visi vežėjai tai daro. Jei jums tai svarbu – klauskite prieš užsakant. Kartais žmonės nervinasi – „praėjo trys dienos, kur mano mašina?“ – ir skambina kas kelias valandas. Suprantu, kad norisi žinoti, bet jei vežėjas pasakė „bus penktadienį“, tai ir bus. GPS padeda, bet ne visada tikslus – kartais signalas dingsta, ypač Vokietijoje, kur daug tunelių. Svarbiausia – pasitikėjimas. Jei pasitikite vežėju, ramiau visiems.

16. Kas atsitinka, jei vėluojama?

Nutinka. Kelyje visko būsta – spūstys, gedimai, orai. Jei vėluojama dieną ar dvi – tai normalu. Svarbu, kad vežėjas praneštų. Mes visada skambiname, jei kažkas keičiasi. Bet būna, kad vežėjas tyli – tada jau blogai. Jei negaunate jokių žinių ilgiau nei parą – skambinkite. Ir dar – jei vežėjas nuolat vėluoja, tai ženklas, kad jis neorganizuotas. Vienas kartas – atsitiktinumas. Du kartai – tendencija. Tris kartai – ieškokite kito vežėjo.

Dokumentai – kas reikalinga gabenimui

17. Kokių dokumentų reikia automobilio gabenimui?

Minimaliai – registracijos liudijimas (V5C JK arba lietuviškas) ir asmens dokumentas. Jei ne pats savininkas veža – įgaliojimas. Jei perkate iš žmogaus – pirkimo–pardavimo sutartis. Tai viskas. Muitinėje kartais prašo papildomų dokumentų, bet tai retai, jei automobilis ES registruotas. Svarbu – turėkite dokumentų kopijas. Vieną kartą klientas pametė originalą pakeliui – laimė, kad turėjo kopiją telefone. Be dokumentų automobilis gali strigti pasienyje, ir tada jau reikės advokato.

18. Ar reikia muitinės dokumentų gabenant iš Londono?

Paprastai ne, jei automobilis ES registruotas arba JK registruotas ir vežamas tranzitu. JK išstojus iš ES, atsirado papildomų procedūrų, bet automobilių gabenimui jos minimalios. Svarbiausia – kad automobilis būtų teisėtai įsigytas ir turėtų dokumentus. Jei automobilis iš trečiųjų šalių – pavyzdžiui, JAV ar Japonijos – tada jau reikia muitinės deklaracijos. Bet tai retas atvejas. Dauguma automobilių, kuriuos vežame iš Londono, yra JK ar ES registracijos, tai problemų nebūna.

19. Ką daryti, jei dokumentai yra ne lietuvių kalba?

JK dokumentai yra anglų kalba – tai nėra problema. Lietuvos registracijos centras priima anglų kalbos dokumentus. Bet jei reikia versti – pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartį – galite pasinaudoti vertimo paslaugomis. Notariškai versti nebūtina, bet kartais prašo. Šiaip, su anglų kalbos dokumentais Lietuvoje problemų nebūna – dauguma institucijų supranta angliškai. Tik jei dokumentai kita kalba – prancūzų, vokiečių – tada gali prireikti vertimo.

20. Ar reikia saugoti dokumentus po gabenimo?

Taip, visada. Registracijos liudijimą, pirkimo–pardavimo sutartį, gabenimo sutartį, mokėjimo kvitus – viską. Bent penkerius metus. Kodėl? Nes gali prireikti įrodyti, iš kur gavote automobilį, kada ir už kiek. Mokesčių inspekcija kartais klausia, ypač jei parduodate automobilį vėliau. Ir dar – jei kyla problemų su draudimu ar teismais, dokumentai yra jūsų draugas. Aš pats turiu aplanką su visais dokumentais nuo pirmo automobilio, kurį parvežiau. Galbūt niekada neprireiks, bet ramiau.

Dažnos klaidos – ko vengti

21. Kokia dažniausia klaida renkantis vežėją?

Renkantis pagal kainą vien. Žiūri žmogus – vienas siūlo 350 eurų, kitas 500. Ir ima pigesnį. Bet paskui paaiškėja, kad pigesnis neturi draudimo, vėluoja savaitę, ir mašina atvažiuoja su įbrėžimu. Tada jau 350 eurų nebeatrodo pigu. Geriau mokėti daugiau už patikimą vežėją, nei taupyti ir gauti problemų. Bet tai nereiškia, kad brangiausias yra geriausias. Reikia ieškoti aukso vidurio – patikimas vežėjas su protinga kaina.

22. Kodėl žmonės pasirenka netinkamą gabenimo būdą?

Dažnai dėl nežinojimo. Žmogus galvoja – „važiuosiu pats, bus pigiau“. Bet paskui suskaičiuoja kurą, keltus, nakvynes, ir supranta, kad ne taip jau pigu. Ir dar pavargsta, nes 2000 km nėra juokas. Arba atvirkščiai – moka už tralą, nors mašina važiuoja, ir galėjo sutaupyti. Kiekvienam atvejui tinkamas kitas būdas. Jei mašina nauja ir važiuoja – galima ir pačiam. Jei sena ar nevažiuojanti – tik tralas. Reikia vertinti realiai.

23. Ar žmonės dažnai pamiršta apie draudimą?

Deja, taip. Ypač tie, kurie pirmą kartą veža. Jie galvoja – „kas čia gali nutikti?“ Ir dažniausiai nieko nenutinka. Bet kartais nutinka. Ir tada be draudimo – jokių kompensacijų. CMR draudimas kainuoja ne daug – tai įeina į gabenimo kainą. Bet jei vežėjas jo neturi, jūs rizikuojate. Visada klauskite – „ar turite draudimą?“ Ir prašykite parodyti. Tai ne įžeidimas, tai protingas elgesys.

24. Ką daro žmonės, kai gauna mašiną su defektais?

Dauguma – nieko. Jie pastebi įbrėžimą, piktinasi, bet nesiima veiksmų. Po to skundžiasi draugams, bet vežėjui nepraneša. Ir taip praranda teisę į kompensaciją. Jei pastebite defektą – iš karto praneškite vežėjui, fotografuokite, ir reikalaukite kompensacijos. Turite tam teisę, jei vežėjas turi draudimą. Ir dar – tikrinkite mašiną iš karto, kai gaunate. Ne po savaitės, ne po mėnesio. Tą pačią dieną. Kuo greičiau pranešite, tuo lengviau įrodyti.

Išvada

Gera kaina už automobilio gabenimą iš Londono į Lietuvą – tai ne pigiausias pasiūlymas, o geriausias kainos ir kokybės santykis. Rinkitės vežėją, kuris turi draudimą, patirtį ir gerus atsiliepimus. Klauskite, kas įeina į kainą, ir nesitikėkite stebuklų už pusę kainos. Geras vežėjas kainuoja tiek, kiek kainuoja, bet jūsų automobilis bus saugus. Ir tai svarbiau nei keliolika eurų sutaupytų.