Vežu siuntas į Germany, vežame kiekvieną dieną – viskas, ką reikia žinoti

Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti siuntą iš Kauno į Hamburgą, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Draugas paprašė pervežti dokumentų aplanką su sutartimis – skubiai, per tris dienas. Paskambinau pirmam vežėjui, kurį radau internete, ir supratau, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Kainos skiriasi kaip diena ir naktis, terminai – vieni žada kitą, o apie draudimą niekas nenori kalbėti. Dabar, po kelių metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti, kad siuntų vežimas į Vokietiją yra kasdienis procesas, bet reikalaujantis dėmesio detalėms. Žemiau atsakau į dažniausiai užduodamus klausimus – tokius, kuriuos girdžiu kas savaitę.

Pagrindai – vežu siuntas į Germany kasdien

1. Kaip dažnai iš tikrųjų vyksta siuntų pervežimai iš Lietuvos į Vokietiją?

Didžiosios įmonės, tokios kaip DPD, DHL ar GLS, organizuoja išvykas kasdien – tai faktas. Bet mažesni vežėjai, kurie specializuojasi maršrutu Lietuva–Vokietija, dažniausiai išvyksta 2-3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, vežėjai iš Klaipėdos regiono paprastai renkasi antradienio ir penktadienio išvykas, nes tada patogiau suderinti krovinius iš uosto. Asmeniškai dirbu su keliais mažesniais vežėjais, ir jie visada turi fiksuotą grafiką. Jei skubu – naudojuosi DHL express, bet kaina būna 3-4 kartus didesnė. Įprasta siunta iš Vilniaus į Frankfurtą su standartiniu vežėju kainuoja apie 15-25 eurus, priklausomai nuo svorio. Svarbu suprasti, kad „kasdien" dažnai reiškia „kasdien iš didžiojo terminalo", o ne iš kiekvieno miesto.

2. Kokie pagrindiniai maršrutai naudojami vežant siuntas į Vokietiją?

Pagrindiniai maršrutai eina per Lenkiją – tai tiesiog logiškiausias kelias. Iš Vilniaus dažniausiai važiuojama per Suvalkus, Poznanę, o tada į Berlyną arba Frankfurtą. Iš Klaipėdos kartais renkasi kelią per Kaliningrado srities aplinkkelį, bet tai priklauso nuo politinės situacijos – pastaraisiais metais šis variantas beveik nebeegzistuoja. Yra ir alternatyvus maršrutas per Čekiją, bet jis ilgesnis ir brangesnis. Mano patirtis rodo, kad optimaliausias laikas – apie 18-24 valandos nuo išvykimo iki pagrindinio Vokietijos miesto. Bet čia kalbu apie sunkvežimį, ne apie mikroautobusą. Mikroautobusai kartais važiuoja greičiau, nes nestoja tiek daug kartų pakeliui.

3. Ar galiu siųsti siuntą, jei nežinau tikslaus adreso gavėjui?

Taip, bet tai komplikuoja procesą. Dauguma vežėjų reikalauja bent jau pašto kodo ir miesto – be to sistema tiesiog neleidžia užregistruoti siuntos. Kartą turėjau situaciją, kai klientas iš Šiaulių siuntė paketą seseriai į Miuncheną, bet žinojo tik gatvės pavadinimą be numerio. Teko skambinti gavėjui tiesiai iš terminalo, aiškintis. Užtruko papildomą dieną. Dabar visada sakau – bent minimali informacija turi būti: vardas, pavardė, miestas, pašto kodas, gatvė ir namo numeris. Be šių dalykų siunta gali užstrigti sandėlyje, o tai reiškia papildomus mokesčius už saugojimą – paprastai 2-3 eurai už dieną.

Kainos – kiek realiai kainuoja siuntos į Vokietiją

4. Kokios orientacinės kainos siunčiant nedidelį paketą iš Lietuvos į Vokietiją?

Kainos labai priklauso nuo pasirinkto vežėjo ir skubumo. Standartinis paketas iki 5 kg su DPD arba GLS kainuoja apie 12-18 eurų. DHL express variantas – jau 30-45 eurai už tą patį svorį. Mažesni vežėjai, kurie veža mikroautobusais, kartais pasiūlo 8-12 eurų, bet terminas būna ilgesnis – 4-5 dienos vietoj 2-3. Yra dar vienas niuansas: kainos skiriasi priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos miesto siunčiate. Iš Vilniaus pigiau, nes ten pagrindiniai terminalai. Iš mažesnio miesto, tarkim, Alytaus, gali tekti mokėti papildomai už paėmimą – 5-10 eurų. Aš pats dažniausiai naudojuosi DPD, nes jų kainos ir kokybės santykis atrodo protingiausias.

5. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir tai gana reikšmingas skirtumas. Prieš Kalėdas lapkričio-gruodžio mėnesiais kainos pakyla 20-30 procentų – tai susiję su didžiuliu siuntų srautu. Vasarą, liepos-rugpjūčio mėnesiais, kainos būna stabilios, bet kartais atsiranda vėlavimų dėl atostogų sezono – vairuotojai ilsisi, mažiau reisų. Mano nuomone, geriausias laikas siųsti – rugsėjis arba spalis. Tada ir kainos normalios, ir terminai laikomi. Yra buvę, kad gruodžio viduryje siunta iš Panevėžio į Dortmundą užtruko 7 dienas vietoj žadėtų 3 – tiesiog terminalai buvo perpildyti. Dabar klientams visada sakau: jei reikia iki Kalėdų, siųskite ne vėliau kaip gruodžio pradžioje.

6. Kaip sutaupyti siunčiant siuntas reguliariai?

Jei siunčiate dažniau nei kartą per mėnesį, verta pasirašyti sutartį su vienu vežėju. Didžiosios kompanijos siūlo nuolaidas nuo 10 iki 25 procentų, priklausomai nuo apimties. Mano klientas iš Marijampolės, kuris siunčia detales savo partneriui į Štutgartą kas savaitę, gavo 20 procentų nuolaidą pasirašęs metinę sutartį su GLS. Dar vienas būdas – konsoliduoti siuntas. Vietoj penkių mažų paketų siųsti vieną didesnį – kaina už kilogramą sumažėja. Bet čia yra vienas nepatogus niuansas: ne visi gavėjai gali priimti didelį paketą vienu metu. Reikia derinti. Ir dar – kai kurie vežėjai siūlo lojalumo programas, bet jos dažnai būna painios, su daug išlygų.

Terminai – kiek laiko užtrunka pristatymas

7. Koks realus pristatymo laikas iš Lietuvos į Vokietiją?

Oficialiai dauguma vežėjų žada 2-4 darbo dienas. Realiai – priklauso nuo daug ko. Standartinė siunta iš Vilniaus į Berlyną paprastai pasiekia gavėją per 2-3 dienas. Į tolimus miestus, kaip Miunchenas ar Štutgartas, gali užtrukti 3-4 dienas. Express paslaugos garantuoja kitą dieną, bet kaina atitinkama. Mano patirtis: 80 procentų siuntų pasiekia gavėją per žadėtą laiką. Likę 20 procentų – tai vėlavimai dėl muitinės patikrinimų (jei siunčiate ne ES ribose), prastų oro sąlygų arba paprasčiausiai dėl to, kad kažkas suklydo su adreso duomenimis. Vieną kartą siunta iš Utenos klaidžiojo po Vokietiją savaitę, nes buvo supainioti skaičiai pašto kode.

8. Ar savaitgaliais siuntos yra pristatomos?

Dauguma standartinių vežėjų savaitgaliais nepristato – tai tiesa. DHL siūlo šeštadienio pristatymą už papildomą mokestį, apie 5-8 eurus. Amazon savo tinklu pristato ir sekmadieniais, bet tai jų vidinė logistika, ne prieinama paprastiems siuntėjams. Yra ir toks dalykas: jei siunta atvyksta į Vokietijos terminalą penktadienį vakare, ji gali gulėti iki pirmadienio. Tai erzina, ypač kai skubu. Aš pats, kai reikia garantuoto pristatymo iki savaitgalio, siunčiu antradienį arba trečiadienį ryte – tada yra didžiausia tikimybė, kad siunta pasieks gavėją penktadienį. Ketvirtadienį siųsti jau rizikinga.

9. Ką daryti, jei siunta vėluoja ilgiau nei žadėta?

Pirmas žingsnis – patikrinti siuntos būseną per sekimo numerį. Dažniausiai ten matysite, kur siunta yra ir kas vyksta. Jei informacija neatsinaujina 2-3 dienas, skambinkite vežėjui tiesiogiai. Mano patirtis rodo, kad dažniausia vėlavimo priežastis – neteisingas adresas arba gavėjo nebuvimas namuose. Vokietijoje kurjeriai bando pristatyti du kartus, o tada siunta grįžta į terminalą. Jei niekas neatsiliepia, siunta gali būti grąžinta atgal į Lietuvą – tai užtrunka ir kainuoja. Vieną kartą mano klientas iš Telšių siuntė paketą į Frankfurtą, o gavėjas buvo išvykęs atostogų. Siunta grįžo po dviejų savaičių. Dabar visada rekomenduoju prieš siunčiant patikrinti, ar gavėjas bus vietoje.

Pakavimas – kaip tinkamai supakuoti siuntą

10. Kokios pagrindinės pakavimo taisyklės siunčiant į Vokietiją?

Pagrinde – siunta turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio. Tai reiškia, kad trapūs daiktai turi būti suvynioti į burbulinę plėvelę, o dėžė turi būti tvirta, ne per didelė ir ne per maža. Tuščios ertmės dėžėje užpildomos putplasčiu arba laikraščiais. Lipni juosta – trys juostos: viena per vidurį, dvi iš šonų. Ant dėžės aiškiai užrašomas gavėjo adresas ir siuntėjo kontaktai. Mano klaida pradžioje: siunčiau stiklinį indą į Hanoverį, suvyniojau tik į popierių. Atvyko sudužęs. Dabar visada naudoju burbulinę plėvelę ir papildomą kartoninį įdėklą. Dar vienas dalykas – nenaudokite per didelių dėžių mažiems daiktams. Vežėjai skaičuoja ne tik svorį, bet ir tūrį, ir už tuščią erdvę mokėsite papildomai.

11. Ar galima siųsti maisto produktus į Vokietiją?

Galima, bet su apribojimais. ES viduje maisto produktų siuntimas yra leidžiamas, bet yra niuansų. Mėsos ir pieno produktai turi būti supakuoti vakuuminiu būdu ir atitikti ES higienos reikalavimus. Alkoholis – leidžiamas ribotais kiekiais, bet vežėjai dažnai atsisako vežti dėl sudužimo rizikos. Mano klientas iš Alytaus reguliariai siunčia savo gamybos sūrį seseriai į Berlyną – viskas gerai, bet jis naudoja specialią termo dėžę su ledo paketais. Šokoladą siųsti vasarą – prasta idėja, nes karštyje jis ištirpsta. Ir dar vienas dalykas: jei siunčiate didesnį kiekį maisto produktų komerciniais tikslais, gali prireikti veterinarinės ar fitosanitarinės pažymos. Tai jau rimčiau.

12. Kaip žymėti siuntą, kad ji būtų tvarkoma atsargiai?

Ant dėžės reikia užklijuoti atitinkamus lipdukus: „Fragile" (trapu), „This Side Up" (šia puse į viršų), „Keep Dry" (saugoti nuo drėgmės). Bet realybė tokia, kad ne visada į tai atsižvelgiama. Terminaluose siuntos kraunamos greitai, ir lipdukai kartais tiesiog ignoruojami. Todėl svarbiau yra pats pakavimas, o ne lipdukai. Aš rekomenduoju trapius daiktus dėti į dėžės centrą, aplinkui – minkštesnes medžiagas. Ir dar – jei siunčiate elektroniką, palikite originalią pakuotę, jei įmanoma. Ji sukurta taip, kad apsaugotų prietaisą. Vieną kartą siunčiau nešiojamą kompiuterį į Kelną be originalios dėžės – atvyko su įskilusiu ekranu. Nuo tada visada naudoju specialias elektronikos dėžes.

Dokumentai – ką reikia žinoti apie siuntos dokumentaciją

13. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntą į Vokietiją?

Siunčiant viduje ES, papildomų muitinės dokumentų nereikia – tai palengvina procesą. Užtenka užpildyti vežėjo siuntos lapą su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, siuntos turinio aprašymu ir verte. Jei siunta vertingesnė nei 100 eurų, rekomenduoju nurodyti tikslią vertę – tai svarbu draudimo atveju. Komercinėms siuntoms reikia sąskaitos faktūros – ji turi būti anglų arba vokiečių kalba. Mano patirtis: daugiausia problemų kyla, kai žmonės nenurodo siuntos turinio arba nurodo neteisingai. Vienas klientas parašė „dovanos", o viduje buvo brangūs kvepalai – siunta buvo sulaikyta patikrinimui, nes „dovanos" per daug neapibrėžta kategorija. Dabar visada sakau: būkite konkretūs.

14. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant į Vokietiją?

Ne, jei siunta siunčiama iš Lietuvos į Vokietiją – abi šalys yra ES narės, tad muitinės procedūros netaikomos. Kitaip būtų, jei siųstumėte iš Lietuvos į Šveicariją ar Jungtinę Karalystę – tada reikėtų CN22 arba CN23 deklaracijos. Bet yra viena išimtis: jei siunčiate labai didelės vertės prekes, pavyzdžiui, brangią įrangą ar juvelyrinius dirbinius, gali būti papildomų klausimų iš vežėjo pusės. Jie nori įsitikinti, kad tai ne kontrabanda ar pavojingas krovinys. Mano nuomone, geriau iš anksto informuoti vežėją apie siuntos turinį, jei jis neįprastas. Tai sutaupo laiko ir nervų.

15. Kaip teisingai užpildyti siuntos lapą?

Siuntos lapas – tai pagrindinis dokumentas, ir jį reikia pildyti atidžiai. Pirmiausia – siuntėjo duomenys: vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris, el. paštas. Tada – gavėjo duomenys: tas pats, bet vokiečių kalba arba bent jau aiškiai ir be klaidų. Svarbu: Vokietijoje pašto kodas turi 5 skaičius, ne 4 kaip Lietuvoje. Dažna klaida – painiojami skaičiai. Tada – siuntos turinys, vertė, svoris. Jei siunčiate kelis daiktus, išvardykite juos atskirai. Ir pabaigoje – pasirašykite. Skamba paprastai, bet mačiau tiek klaidų šiuose lapuose, kad kartais atrodo, jog žmonės pildo juos užsimerkę. Vienas klientas parašė gavėjo adresą su lietuviškomis raidėmis – vokiečių sistema nesuprato, siunta pasiklydo.

Draudimas – ar verta drausti siuntą

16. Ar siuntos draudimas yra privalomas?

Ne, draudimas nėra privalomas, bet aš visada rekomenduoju. Ypač jei siunčiate ką nors vertingo. Standartinis vežėjų draudimas dažniausiai apima tik nedidelę sumą – paprastai iki 50 eurų. Jei jūsų siunta verta daugiau, reikia papildomo draudimo. Kaina – apie 1-3 procentai nuo deklaruotos vertės. Mano klientas iš Kauno siuntė brangią fotoaparatūrą į Drezdeną be draudimo – siunta dingo terminale. Kompensacijos negavo, nes nebuvo draudimo. Skaudi pamoka. Dabar jis draudžia kiekvieną siuntą, net jei vertė nėra didelė. Psichologinė ramybė verta tų kelių eurų. Ir dar – saugokite siuntos kvitą iki pat pristatymo momento. Be jo draudimo išmokos negausite.

17. Kaip veikia draudimo išmoka, jei siunta sugadinama ar dingsta?

Procesas nėra greitas, bet gana aiškus. Pirmiausia – reikia pranešti vežėjui per 7 dienas nuo pristatymo (jei sugadinta) arba per 30 dienų (jei dingo). Tada pildote pretenzijos formą, pridedate siuntos kvitą, nuotraukas (jei sugadinta) ir pirkimo čekį, jei turite. Vežėjas nagrinėja pretenziją – tai gali užtrukti nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Jei pretenzija patvirtinama, išmoka pervedama į jūsų banko sąskaitą. Bet yra vienas nemalonus dalykas: vežėjai dažnai bando sumažinti išmoką, argumentuodami, kad siunta buvo netinkamai supakuota. Todėl fotografuokite siuntą prieš išsiunčiant – tai gali tapti įrodymu. Ir dar – saugokite visą susirašinėjimą su vežėju.

18. Ką draudimas neapima?

Draudimas paprastai neapima: netinkamo pakavimo padarinių, natūralaus susidėvėjimo, vėlavimo (tik dingimą ar sugadinimą), draudžiamų daiktų (sprogmenys, narkotikai ir pan.) ir force majeure situacijų – stichinių nelaimių, karų. Dar vienas svarbus dalykas: jei siuntos vertė deklaruota neteisingai, draudimas gali būti negaliojantis. Pavyzdžiui, jei parašėte, kad siunta verta 50 eurų, o iš tikrųjų ji verta 500 – draudimo kompanija atsisakys mokėti. Todėl visada nurodykite realią vertę. Mano nuomone, geriau permokėti už draudimą, nei vėliau ginčytis dėl kompensacijos. Ir dar – kai kurie vežėjai neapima elektronikos ar trapių daiktų be papildomo draudimo. Skaitykite sąlygas.

Stebėjimas – kaip sekti siuntos kelią

19. Kaip veikia siuntos sekimo sistema?

Kai užregistruojate siuntą, gaunate unikalų sekimo numerį – paprastai 10-15 simbolių kombinaciją. Šį numerį įvedate į vežėjo svetainę, ir sistema rodo, kur siunta yra ir koks jos statusas. Pagrindiniai statusai: „priimta", „pakeliui", „pasiekė terminalą", „išsiųsta pristatymui", „pristatyta". Bet ne visada sistema veikia sklandžiai. Kartais informacija atsinaujina tik po 24 valandų, kartais – iš viso neatsinaujina, nors siunta jau juda. Mano patirtis: DPD ir DHL turi geriausias sekimo sistemas, GLS – kiek prastesnę. Mažesni vežėjai kartais neturi realaus laiko sekimo – gaunate tik pranešimą, kai siunta pristatyta. Tai nervina, bet ką padarysi.

20. Ką daryti, jei sekimo sistema nerodo jokios informacijos?

Pirmiausia – palaukite 24 valandas. Kartais sistema užtrunka atnaujinti duomenis, ypač jei siunta buvo užregistruota vėlai vakare arba savaitgalį. Jei po paros vis dar nieko nėra, skambinkite vežėjui. Gali būti, kad sekimo numeris buvo įvestas neteisingai – viena raidė ar skaičius ne taip, ir sistema nieko neranda. Mano klientas iš Šiaulių skundėsi, kad siuntos negali rasti – pasirodo, jis supainiojo O su 0. Paprasta klaida, bet nervų kainuoja. Jei vežėjas patvirtina, kad siunta registruota, bet sistemoje nematyti – gali būti techninė problema. Palaukite dar dieną. Jei ir tada nieko – prašykite, kad patikrintų rankiniu būdu.

21. Ar galiu gauti pranešimą, kai siunta pristatyta?

Taip, dauguma vežėjų siūlo šią paslaugą. Registruodami siuntą nurodykite savo el. paštą arba telefono numerį, ir gausite pranešimą, kai siunta bus pristatyta. DHL ir DPD siūlo net SMS pranešimus – patogu, jei ne visada tikrinate el. paštą. Bet yra vienas niuansas: pranešimas ateina gavėjui, ne siuntėjui. Jei norite gauti patvirtinimą patys, reikia to specialiai prašyti arba naudotis verslo paskyra, kur tokia funkcija yra. Mano nuomone, tai turėtų būti standartinė paslauga, bet kol kas taip nėra. Dar vienas dalykas: kai kurie vežėjai siūlo programėlę telefone, kurioje galite sekti visas savo siuntas vienoje vietoje. Patogu, jei siunčiate dažnai.

Problemų – ką daryti, kai kas nors negerai

22. Ką daryti, jei siunta atvyko sugadinta?

Pirmas dalykas – nefiksuokite pristatymo, jei matote, kad pakuotė pažeista. Paprašykite kurjerio palaukti, atidarykite siuntą ir patikrinkite turinį. Jei kas nors sugadinta, užfiksuokite tai nuotraukose ir paprašykite kurjero užpildyti žalos aktą. Jei kurjeris jau išvyko – turite 7 dienas pranešti vežėjui. Nuotraukos, siuntos kvitas, žalos aprašymas – viską siųskite el. paštu, kad liktų įrašas. Mano patirtis: vežėjai dažnai bando atsikratyti atsakomybės, sakydami, kad siunta buvo netinkamai supakuota. Todėl svarbu turėti įrodymų, kaip supakavote. Vieną kartą mano siunta su stikliniais indais atvyko sudužusi – vežėjas atsisakė kompensuoti, nes nebuvo burbulinės plėvelės nuotraukos. Skaudi pamoka.

23. Ar galiu atsisakyti priimti sugadintą siuntą?

Taip, turite teisę atsisakyti. Bet tada siunta grįžta atgal siuntėjui, ir procesas užtrunka. Mano nuomone, geriau priimti siuntą, užfiksuoti žalą ir pateikti pretenziją – taip bent jau turite daiktą, net jei jis sugadintas. Atsisakius priimti, galite prarasti ir daiktą, ir pinigus, kol procesas vyksta. Yra viena išimtis: jei pakuotė atrodo taip, kad viduje nieko nebeliko – tada atsisakyti protinga. Bet tai retas atvejis. Dažniausiai siunta atvyksta su įlenkta dėže, o turinys sveikas. Todėl pirmiausia patikrinkite, tada spręskite.

24. Kaip pateikti skundą dėl prasto aptarnavimo?

Visų pirma – raštu. Skambučiai gerai pradžiai, bet oficialiam skundui reikia el. laiško arba užpildytos formos vežėjo svetainėje. Aprašykite situaciją konkrečiai: datos, numeriai, kas nutiko, ko tikėjotės ir kas gavosi. Pridėkite nuotraukų ar ekrano kopijų, jei turite. Vežėjas turi atsakyti per 30 dienų. Jei atsakymas netenkina, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) Lietuvoje arba atitinkamą instituciją Vokietijoje. Mano patirtis: dauguma vežėjų stengiasi išspręsti problemas greitai, jei skundas pagrįstas. Bet yra ir tokių, kurie ignoruoja. Tada lieka vieši atsiliepimai – kartais tai veikia geriau nei oficialus skundas.

25. Ką daryti, jei siunta pasiklydo ir niekas nežino, kur ji?

Tai nemaloniausia situacija, bet ji nutinka. Pirmiausia – pateikite oficialią pretenziją vežėjui su visais dokumentais. Tada laukite – paieška gali užtrukti iki 30 dienų. Per tą laiką vežėjas tikrina savo terminalus, klausia vairuotojų, peržiūri sistemas. Jei siunta nerandama, pradedamas draudimo procesas. Bet čia yra vienas skaudus niuansas: kompensacija skaičiuojama pagal deklaruotą vertę, ne pagal tikrąją. Jei nenurodėte vertės arba nurodėte mažesnę – tiek ir gausite. Mano pažįstamas siuntė dokumentus į Frankfurtą, siunta dingo, o kadangi vertė nebuvo nurodyta, gavo tik simbolinę kompensaciją. Dabar visada nurodo vertę, net jei siunčia popierius.

Siuntų vežimas į Vokietiją – kasdienis procesas, bet reikalaujantis dėmesio. Tinkamas pakavimas, teisingi duomenys, draudimas – tai trys dalykai, kurie išsprendžia 90 procentų problemų. Likusius 10 procentų – kantrybė ir komunikacija su vežėju.