Siuntų vežimas Germany Lietuva – viskas apie siuntimą atgal

Daug kalbame apie siuntimą iš Lietuvos į Vokietiją, bet ką daryti, kai reikia siųsti atgal? Gal gavote dovaną iš draugo Berlyne, gal užsisakėte prekę iš vokiško internetinio parduotuvės, o gal persikeliate gyventi atgal į Lietuvą ir reikia atsivežti daiktus. Siuntų vežimas Germany Lietuva – tai ne tas pats, kas siųsti pirmyn. Kryptis keičia ne tik logistiką, bet ir kainas, terminus bei niuansus, apie kuriuos retai kas pagalvoja iš anksto. Pats esu gavęs ne vieną siuntą iš Vokietijos – tiek smulkių paketų, tiek didesnių krovinių – ir galiu pasidalinti tuo, ką sužinojau.

Paslaugos – siuntų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą

1. Kokios siuntų vežimo paslaugos prieinamos iš Vokietijos į Lietuvą?

Iš Vokietijos į Lietuvą siuntos keliauja per panašius kanalus kaip ir priešinga kryptimi. Deutsche Post – Vokietijos paštas – siuntas perduoda Lietuvos paštui. DHL, DPD, TNT, UPS – visi vežia tarp šių šalių. Yra ir specializuotų vežėjų, kurie važinėja maršrutu Vokietija-Lietuva – jie dažnai pigesni už didžiuosius kurjerius, ypač didesnėms siuntoms. Dar vienas variantas – per siuntų surinkimo platformas, kurios palygina kelių vežėjų kainas ir pasiūlo geriausią variantą. Pavyzdžiui, viena tokia platforma rado man 30 procentų pigesnį variantą siuntai iš Hamburgo į Vilnių, palyginti su tiesioginiu DHL užsakymu.

2. Kaip veikia siuntų surinkimas iš Vokietijos?

Surinkimas iš Vokietijos veikia panašiai kaip iš Lietuvos. Jei naudojatės Deutsche Post, nueinate į pašto skyrių Vokietijoje, užpildote formą ir paliekate siuntą. DHL ir DPD turi savo surinkimo punktus – dažnai tai mažos parduotuvės arba specialūs terminalai. Kurjerio iškvietimas į namus – taip pat galimas, bet brangesnis. Vietiniai vežėjai, kurie specializuojasi Vokietija-Lietuva maršrutuose, dažnai turi nustatytas dienas, kada surenka siuntas iš tam tikrų Vokietijos miestų. Pavyzdžiui, vienas vežėjas surenka iš Berlyno kiekvieną pirmadienį, iš Frankfurto – kiekvieną trečiadienį. Patogu, jei gyvenate netoli tų miestų.

3. Ar galima užsisakyti siuntos paėmimą iš Vokietijos, būnant Lietuvoje?

Taip, tai įmanoma. Dauguma didžiųjų kurjerių – DHL, DPD, UPS – leidžia užsisakyti siuntos paėmimą internetu. Jūs, būdamas Lietuvoje, užsakote paėmimą Vokietijoje, nurodote adresą, iš kur reikia paimti siuntą, ir kurjeris atvažiuoja. Bet – ir tai svarbu – reikia, kad kas nors būtų tame adrese ir perduotų siuntą kurjeriui. Jei nieko nėra, galite palikti siuntą kaimynui arba specialioje vietoje, bet tai ne visada saugu. Vieną kartą užsakiau DHL paėmimą iš draugo buto Berlyne – draugas paliko siuntą prie durų, kurjeris paėmė. Paprasta, bet reikia pasitikėjimo.

Kainos – kiek kainuoja siuntos iš Vokietijos

4. Kokia vidutinė siuntos kaina iš Vokietijos į Lietuvą?

Kainos panašios kaip siunčiant priešinga kryptimi, bet kartais šiek tiek didesnės. Mažas paketas iki 2 kilogramų per Deutsche Post – apie 10-15 eurų. Per DHL – 20-30 eurų. Per DPD – 18-28 eurų. Didesnės siuntos – 5 kilogramų dėžė – per Deutsche Post apie 25-40 eurų, per kurjerį – 40-60 eurų. Vietiniai vežėjai, kurie specializuojasi Vokietija-Lietuva, dažnai pigesni – 5 kilogramų siunta gali kainuoti 20-30 eurų. Kodėl kartais brangiau nei priešinga kryptimi? Dėl to, kad Vokietijoje darbo jėga brangesnė, ir tai atsispindi kainose. Bet skirtumas nedidelis – paprastai 5-10 procentų.

5. Kas lemia siuntos kainą iš Vokietijos?

Tie patys faktoriai kaip ir siunčiant iš Lietuvos: svoris, tūrinis svoris, atstumas, draudimas, pristatymo greitis. Bet yra ir papildomų. Vokietijoje kai kurie vežėjai taiko „Zuschlag" – papildomą mokestį už siuntimą į užsienį, kuris gali būti 5-15 eurų. Dar vienas faktorius – valiutos keitimas. Jei mokate eurais, tai nesvarbu, bet jei naudojate kitą valiutą, keitimo kursas gali paveikti galutinę kainą. Galiausiai – PVM. Vokietijoje PVM 19 procentų, ir jis įskaičiuotas į paslaugos kainą. Lietuvoje – 21 procentas. Tai reiškia, kad paslaugos Vokietijoje šiek tiek pigesnės dėl mažesnio PVM.

6. Kaip rasti pigiausią variantą siunčiant iš Vokietijos?

Geriausias būdas – naudoti siuntų palyginimo platformas. Jos leidžia įvesti siuntos matmenis, svorį ir kryptį, ir parodo kelių vežėjų kainas. Populiarios platformos: Packlink, Shipcloud, Sendcloud. Dar vienas būdas – kreiptis tiesiogiai į vietinius vežėjus, kurie važinėja Vokietija-Lietuva maršrutu. Jie dažnai neturi internetinių kainų skaičiuoklių, bet atsako į el. laišką ar skambutį. Trečias būdas – klausti pažįstamų. Vokietijoje gyvenantys lietuviai dažnai žino patikimus ir pigius vežėjus. Vienas mano draugas Berlyne naudoja mažą vežėją, kuris surenka siuntas iš lietuvių bendruomenės ir veža į Lietuvą – pigiau nei bet kuris didelis kurjeris.

Laikas – kiek trunka pristatymas iš Vokietijos

7. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartinis pristatymas – 4-7 darbo dienos. Ekspres – 2-3 dienos. Bet, kaip visada, praktika skiriasi nuo teorijos. Vieną kartą siunta iš Berlyno į Vilnių keliavo 4 dienas – sklandžiai. Kitą kartą – 11 dienų, nes pasimetė Lenkijos tranzito centre. Vidutiniškai – 5-6 dienos standartinei siuntai. Svarbu suprasti, kad siunta iš Vokietijos į Lietuvą keliauja per Lenkiją – tai papildomas taškas, kuriame gali atsirasti vėlavimų. Ypač žiemą, kai Lenkijos keliai kartais būna prasti dėl sniego. Vasarą – greičiau, bet tada daugiau siuntų dėl atostogų sezonų.

8. Kas gali pristabdyti siuntos kelią iš Vokietijos?

Keletas dalykų. Pirmas – savaitgaliai. Vokietijoje šeštadieniais paštas dirba ribotai, sekmadieniais – visai ne. Antras – šventės. Vokietijoje daug valstybinių švenčių, kurių Lietuvoje nėra – pavyzdžiui, „Tag der Deutschen Einheit" spalio 3 dieną arba „Reformationstag" spalio 31 dieną. Trečias – muitinės patikra. Nors tarp ES šalių muitinės nėra, kartais siuntos vis tiek tikrinamos, ypač jei siunčiama iš ne ES piliečio. Ketvirtas – neteisingas adresas. Vokietijoje adresai kartais painūs – daugybė gatvių su tais pačiais pavadinimais skirtinguose miestuose. Penktas – streikai. Vokietijoje retkarčiais streikuoja pašto darbuotojai – tai gali pristabdyti siuntas kelioms dienoms.

9. Kaip sekti siuntą iš Vokietijos?

Sekimas veikia panašiai kaip siunčiant iš Lietuvos. Deutsche Post suteikia sekimo numerį, kurį galite sekti jų svetainėje. DHL, DPD, UPS – visi turi savo sekimo sistemas. Svarbu – kai siunta kerta sieną, sekimo informacija gali persijungti į kitą sistemą. Pavyzdžiui, DHL siunta iš Vokietijos pradžioje sekama DHL sistemoje, o atvykus į Lietuvą – Lietuvos pašto sistemoje. Tai reiškia, kad gali tekti naudoti du skirtingus sekimo numerius arba sistemas. Vieną kartą mano siunta „dingo" iš DHL sekimo – pasirodo, ji jau buvo Lietuvoje ir sekėsi per Lietuvos paštą su kitu numeriu.

Dokumentai – ką reikia žinoti

10. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant iš Vokietijos?

Tokie patys kaip siunčiant iš Lietuvos: siuntos deklaracija su turinio aprašymu, kiekiu, verte ir paskirtimi. Deutsche Post naudoja tą pačią CN22/CN23 formą kaip ir Lietuvos paštas – tai tarptautinis standartas. Jei siunčiate per DHL ar DPD, deklaracija pildoma internetu – patogiau, nes nereikia ranka rašyti. Komercinėms siuntoms reikia sąskaitos faktūros. Asmeninėms siuntoms – užtenka deklaracijos. Svarbu – jei siunčiate vertingus daiktus, nurodykite tikrą vertę. Nors tai gali atrodyti kaip būdas sutaupyti, nurodant mažesnę vertę, tai gali sukelti problemų, jei siunta prarandama arba sugadinama.

11. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant iš Vokietijos?

Ne, jei siunčiate asmeninius daiktus ar dovanas tarp ES šalių. Bet jei siunčiate prekes komerciniais tikslais – pavyzdžiui, jei esate įmonė ir siunčiate prekes klientui Lietuvoje – gali reikėti pateikti sąskaitą faktūrą su PVM numeriu. Tai svarbu buhalterijai, bet ne muitinei. Muitinės deklaracija reikalinga tik jei siuntos vertė labai didelė arba jei siunčiate specialias prekes – pavyzdžiui, antikvarinius daiktus, meno kūrinius ar brangakmenius. Tokiais atvejais rekomenduoju pasikonsultuoti su muitinės brokeriu – jie žino visas taisykles ir padės išvengti problemų.

12. Kaip užpildyti siuntos formą Vokietijoje?

Vokietijoje formos pildomos vokiškai arba angliškai. Deutsche Post formos – vokiškai, bet dauguma laukelių suprantami net nemokant vokiečių kalbos. „Absender" – siuntėjas, „Empfänger" – gavėjas, „Inhalt" – turinys, „Wert" – vertė, „Gewicht" – svoris. Jei naudojatės DHL ar DPD, formą pildote internetu – galite pasirinkti anglų kalbą. Svarbu – adresas Lietuvoje turi būti parašytas aiškiai, pageidautina su lietuviškomis raidėmis (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž). Jei sistema nepriima lietuviškų raidžių, rašykite be diakritinių ženklų – pašto darbuotojai Lietuvoje supras.

Pakavimas – patarimai siunčiant iš Vokietijos

13. Kaip supakuoti siuntą siunčiant iš Vokietijos?

Pakavimo principai tokie patys kaip ir siunčiant iš Lietuvos: tvirta dėžė, pakankamas užpildymas, stipri lipni juosta, aiškus adresas. Bet yra vienas skirtumas – Vokietijoje pakavimo medžiagos dažnai brangesnės. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio dėžė Vokietijoje gali kainuoti 4-6 eurus, o Lietuvoje – 2-3 eurus. Todėl, jei įmanoma, paprašykite siuntėjo Vokietijoje naudoti pakartotinai panaudotas dėžes – tai ne tik pigiau, bet ir ekologiškiau. Vokietijoje tai populiaru – dauguma parduotuvių duoda nemokamas dėžes, jei paprašote. Svarbu – dėžė turi būti tvirta, net jei naudota.

14. Kokių klaidų vengti pakuojant siuntą iš Vokietijos?

Dažniausia klaida – per mažas dėmesys adresui. Vokietijoje siuntos dažnai grąžinamos dėl neteisingo adreso – ypač jei trūksta pašto kodo arba gatvės pavadinimas parašytas neteisingai. Antra klaida – per sunki dėžė. Vokietijoje kurjeriai griežčiau vertina svorio ribas – jei dėžė sveria daugiau nei 31 kilogramą, gali būti papildomas mokestis arba atsisakymas priimti. Trečia – nepakankamas draudimas. Vokietijoje žmonės linkę drausti daugiau – tai geras įprotis, kurį verta perimti. Ketvirta – pamiršti užrašyti siuntėjo kontaktus. Be jų, jei siunta grąžinama, nebus kam grąžinti.

Problemos – kas gali nutikti

15. Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos pasimeta?

Pirmas žingsnis – patikrinkite sekimo numerį abiejose sistemose: Deutsche Post/DHL ir Lietuvos pašto. Kartais siunta jau Lietuvoje, bet sekimo informacija neatsinaujino. Antras žingsnis – kreipkitės į vežėją, per kurį siunta išsiųsta. Jei per Deutsche Post – kreipkitės į juos. Jei per DHL – į DHL. Trečias žingsnis – laukite. Tarptautinė siuntos paieška trunka ilgiau nei vidinė – 15-30 dienų. Ketvirtas žingsnis – jei siunta nerandama, pateikite pretenziją dėl kompensacijos. Svarbu – turėkite siuntos vertės įrodymą. Be jo kompensacija bus minimali arba jos nebus.

16. Ar galima gauti kompensaciją už prarastą siuntą iš Vokietijos?

Taip, bet procesas skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Deutsche Post kompensuoja registruotas siuntas – suma priklauso nuo deklaruotos vertės, bet paprastai neviršija 50 eurų be papildomo draudimo. DHL kompensuoja iki 500 eurų su standartiniu draudimu, bet reikia pateikti vertės įrodymą. DPD – panašiai. Vietiniai vežėjai – priklauso nuo sutarties. Svarbu – pretenziją reikia pateikti per nustatytą terminą – paprastai 7-30 dienų nuo numatyto pristatymo datos. Vėliau pretenzija gali būti atmesta. Saugokite visus dokumentus: kvitą, sekimo numerį, siuntos vertės įrodymą.

17. Ką daryti, jei siunta atvyksta sugadinta?

Tas pats procesas kaip ir siunčiant iš Lietuvos: nufotografuokite žalą, priimkite siuntą, užpildykite pretenziją. Bet yra vienas papildomas niuansas – jei siunta iš Vokietijos, pretenziją reikia pateikti vežėjui Vokietijoje, ne Lietuvoje. Tai reiškia, kad gali tekti bendrauti vokiškai arba angliškai. Dauguma didžiųjų vežėjų turi anglų kalbos klientų aptarnavimą, bet mažesni vežėjai – tik vokiškai. Vieną kartą gavau sugadintą siuntą iš Vokietijos – pretenziją pildžiau per DHL svetainę anglų kalba, viskas užtruko apie 10 minučių. Kompensaciją gavau po 3 savaičių.

Apribojimai – ko negalima siųsti iš Vokietijos

18. Kokie daiktai draudžiami siųsti iš Vokietijos į Lietuvą?

Draudžiamų daiktų sąrašas panašus kaip ir siunčiant iš Lietuvos: sprogmenys, ginklai, narkotikai, radioaktyvios medžiagos. Bet Vokietijoje yra papildomų apribojimų. Pavyzdžiui, negalima siųsti tam tikrų chemikalų, kurie Vokietijoje laikomi pavojingais, bet Lietuvoje – ne. Negalima siųsti tam tikrų vaistų be recepto. Negalima siųsti augalų su dirvožemiu – tik be dirvožemio ir su fitosanitariniu sertifikatu. Dar vienas dalykas – Vokietijoje griežčiau kontroliuojami antikvariniai daiktai ir meno kūriniai – jei siunčiate kažką vertingo, gali reikėti specialaus leidimo. Visada patikrinkite Vokietijos muitinės svetainę prieš siunčiant.

19. Ar galima siųsti maistą iš Vokietijos į Lietuvą?

Galima, bet su tais pačiais apribojimais kaip ir siunčiant iš Lietuvos. Sausas maistas – šokoladas, sausainiai, saldainiai – priimamas be problemų. Vokiškas šokoladas – vienas populiariausių siuntinių iš Vokietijos. Alus – galima siųsti, bet reikia tinkamai supakuoti, kad nesudužtų buteliai. Vynas – taip pat galima, bet su apribojimais dėl alkoholio kiekio. Mėsa ir pieno produktai – draudžiami privatiems asmenims. Vienas mano pažįstamas reguliariai siunčia vokišką dešrą į Lietuvą – naudoja specialų šaldytuvo pakavimą, bet tai techniškai draudžiama. Rizikuoja, bet kol kas sekasi.

20. Kokie apribojimai taikomi siunčiant elektroniką iš Vokietijos?

Tokie patys kaip ir siunčiant iš Lietuvos: elektronika su ličio baterijomis turi specialias taisykles. Bet Vokietijoje yra papildomas niuansas – „WEEE" direktyva, kuri reguliuoja elektronikos atliekas. Tai reiškia, kad jei siunčiate naudotą elektroniką, gali reikėti patvirtinti, kad ji tinkama naudoti. Nauja elektronika – be problemų. Naudota – gali būti papildomų klausimų. Vieną kartą siunčiau naudotą nešiojamąjį kompiuterį iš Vokietijos – kurjeris paprašė patvirtinti, kad jis veikia ir nėra atlieka. Keista, bet suprantama – Vokietija labai rūpinasi aplinkosauga.

Specializuoti vežėjai – alternatyva didiesiems kurjeriams

21. Kas yra specializuoti vežėjai Vokietija-Lietuva maršrutu?

Tai mažos arba vidutinės įmonės, kurios specializuojasi konkrečiame maršrute. Dažnai tai lietuvių emigrantų įkurtos įmonės, kurios suprato, kad yra paklausa siuntų vežimui tarp Lietuvos ir Vokietijos. Jie surenka siuntas iš tam tikrų Vokietijos miestų – Berlyno, Hamburgo, Frankfurto, Miuncheno – ir veža į Lietuvą. Kainos paprastai 20-40 procentų pigesnės už didžiuosius kurjerius. Bet yra trūkumų: lėtesnis pristatymas, mažiau patikimas sekimas, mažesnis draudimas. Pliusai: asmeniškesnis aptarnavimas, lankstumas, galimybė derėtis dėl kainos.

22. Kaip rasti patikimą specializuotą vežėją?

Geriausias būdas – rekomendacijos. Paklauskite pažįstamų, kurie gyvena Vokietijoje arba reguliariai gauna siuntas iš ten. Facebook grupėse – „Lietuviai Berlyne", „Lietuviai Frankfurte" – dažnai dalinamasi rekomendacijomis. Dar vienas būdas – ieškoti skelbimų lietuviškuose portaluose, kurie skirti emigrantams. Svarbu – prieš naudojant naują vežėją, patikrinkite atsiliepimus. Jei atsiliepimų nėra arba jie blogi, geriau rinktis žinomą vežėją. Vieną kartą naudojau nežinomą vežėją, kurį radau skelbime – siunta atkeliavo, bet vėlavo 5 dienas ir buvo prastos būklės. Pamoka – pigiau ne visada geriau.

Patarimai – kaip efektyviai gauti siuntas iš Vokietijos

23. Kaip pasiruošti siuntos gavimui iš Vokietijos?

Pirmas dalykas – įsitikinkite, kad adresas teisingas. Vokiškai parašytas adresas gali skirtis nuo lietuviško – patikrinkite, ar siuntėjas teisingai parašė jūsų adresą. Antras – būkite pasiekiami. Jei kurjeris bandys pristatyti, o jūsų nebus namuose, siunta gali būti palikta pašto skyriuje arba grąžinta. Trečias – turėkite asmens dokumentą. Kurjeris gali paprašyti patvirtinti tapatybę. Ketvirtas – pasiruoškite vietą siuntai. Jei siunta didelė, įsitikinkite, kad turite kur ją padėti. Penktas – jei siunta vertinga, apsvarstykite galimybę ją apdrausti dar prieš siunčiant.

24. Ką daryti, jei siunta atvyksta ne tokia, kokios tikėjotės?

Pirmiausia – nufotografuokite. Jei siunta sugadinta, trūksta turinio arba turinys neatitinka deklaracijos, nuotraukos – jūsų pagrindinis įrodymas. Antras – susisiekite su siuntėju. Galbūt tai nesusipratimas – siuntėjas galėjo supakuoti ne tai, ką turėjo. Trečias – kreipkitės į vežėją su pretenzija. Ketvirtas – jei siunta iš internetinės parduotuvės, pasinaudokite pirkėjo teisėmis – ES įstatymai leidžia grąžinti prekę per 14 dienų be jokios priežasties. Penktas – būkite kantrūs. Ginčų sprendimas užtrunka, bet dažniausiai pasiseka, jei turite dokumentus ir nuotraukas.

Išvada

Siuntų vežimas Germany Lietuva – tai procesas, kuris skiriasi nuo siuntimo pirmyn, bet ne iš esmės. Tie patys principai, tos pačios taisyklės, tie paties vežėjai. Svarbiausia – žinoti, kur ieškoti geriausių kainų, kaip sekti siuntą per dvi sistemas ir ką daryti, jei kas nors nutinka ne taip. Su šiomis žiniomis siuntimas iš Vokietijos bus toks pat sklandus kaip ir siuntimas į Vokietiją.