Siuntų firmos Germany, vežame kiekvieną dieną – kaip išsirinkti tinkamą

Kai prieš porą metų mano kolega iš Klaipėdos ieškojo patikimos siuntų firmos, kuri vežtų į Vokietiją, jis paskambino pirmoms penkioms, kurias rado Google. Rezultatas? Dvi neatsiliepė, viena pasakė kainą, kuri skambėjo kaip pokštas, ir tik dvi realiai galėjo padėti. Iš tų dviejų viena vėlavo tris dienas. Ši istorija – ne išimtis, o taisyklė. Siuntų firmų, vežančių į Vokietiją, yra dešimtys, bet ne visos vertos jūsų laiko ir pinigų. Žemiau dalinuosi tuo, ką išmokau per metus bendraudamas su skirtingais vežėjais – be gražių žodžių, tiesiai.

Pasirinkimas – siuntų firmos Germany rinkoje

1. Kokios pagrindinės siuntų firmos veža iš Lietuvos į Vokietiją?

Rinkoje dominuoja trys didieji: DPD, DHL ir GLS. DPD – populiariausias tarp lietuvių, nes turi platų terminalų tinklą Lietuvoje ir gana konkurencingas kainas. DHL – brangesnis, bet greitesnis, ypač express paslaugos. GLS – kažkur tarp jų, su gera reputaciją Vokietijoje. Be jų yra daug mažesnių vežėjų, kurie specializuojasi konkrečiuose maršrutuose. Pavyzdžiui, yra firmų, kurios veža tik iš Žemaitijos regiono į Šiaurės Vokietiją – jos žino vietos specifiką, bet jų aprėptis ribota. Mano nuomone, geriausia turėti du vežėjus: vieną didelį standartinėms siuntoms, kitą – mažesnį, skubiems ar nestandartiniams kroviniams.

2. Kaip atskirti patikimą siuntų firmą nuo nepatikimos?

Pirmas ženklas – svetainė. Jei ji atrodo kaip 2005 metais, su klaidomis ir neveikiančiais mygtukais – praleiskite. Antras – kontaktai. Patikima firma turi fiksuoto telefono numerį, el. paštą, fizinį adresą. Jei yra tik mobilusis numeris – įtartina. Trečias – atsiliepimai. Google, Facebook, Trustpilot – patikrinkite visur. Bet atsargiai: vien geri atsiliepimai gali būti suklastoti. Ieškokite vidutinių – ten dažniausiai tiesa. Ketvirtas – kainos. Jei kaina per maža, kažkas negerai. Mano taisyklė: jei kaina 30-40 procentų mažesnė nei rinkos vidurkis, kažkur yra kabliukas. Gal tai papildomi mokesčiai, gal prastas draudimas, gal lėtas pristatymas. Pigiausias ne visada geriausias.

3. Ar verta rinkis mažą vietinę firmą vietoj didelės tarptautinės?

Priklauso nuo to, ko jums reikia. Mažos firmos dažniausiai siūlo asmeniškesnį aptarnavimą – galite tiesiogiai kalbėtis su savininku, derinti individualius poreikius. Mano klientas iš Raseinių naudojasi maža firma, kuri veža tik į Bavariją – jis pažįsta vairuotoją vardu, gali paskambinti bet kada. Tai vertė, kurios didelės firmos negali pasiūlyti. Bet mažos firmos turi trūkumų: mažesnis draudimas, lėtesnis sekimas, mažiau garantijų. Jei siunta dingsta, didelė firma turi procesus kompensacijai. Maža firma gali tiesiog išnykti. Todėl – verta, bet atsargiai. Pradžiai siųskite mažiau vertingą siuntą, pažiūrėkite, kaip veikia.

Palyginimas – kuo skiriasi siuntų firmos

4. Kuo skiriasi DPD nuo DHL praktiškai?

DPD pigesnis, bet lėtesnis. Standartinė siunta iš Vilniaus į Berlyną su DPD – apie 15-20 eurų, 3-4 dienos. DHL – 25-35 eurai, 2-3 dienos. DHL turi geresnę sekimo sistemą – realaus laiko atnaujinimai, išsami informacija. DPD sekimas kartais stringa, ypač savaitgaliais. DHL turi daugiau klientų aptarnavimo punktų Vokietijoje – jei gavėjui reikia pakeisti pristatymo laiką, tai paprasčiau. DPD Vokietijoje mažiau lankstus. Bet – ir tai svarbu – DPD Lietuvoje turi daugiau paėmimo punktų, ypač mažesniuose miestuose. Jei gyvenate, tarkim, Tauragėje, DPD paėmimas paprastesnis. Mano nuomone, standartinėms siuntoms DPD pakanka, skubioms – DHL.

5. Kaip GLS atrodo lyginant su kitomis firmomis?

GLS – tylus darbininkas. Ne pats greičiausias, ne pats pigiausias, bet stabilus. Kainos panašios į DPD, terminai – kartais net geresni, ypač į Pietų Vokietiją. GLS turi stiprų tinklą Bavarijoje ir Baden-Viurtemberge – jei siunčiate į Miuncheną ar Štutgartą, GLS gali būti net geresnis pasirinkimas. Sekimo sistema – vidutiniška, bet veikianti. Klientų aptarnavimas – ne pats geriausias, bet pakankamas. Mano patirtis: GLS mažiau problemų su vėlavimais nei DPD, bet mažiau skaidrumo nei DHL. Jei ieškote vidurio – GLS geras pasirinkimas. Ypač jei siunčiate reguliariai – jų verslo sąlygos gana geros.

6. Ar yra skirtumas tarp siuntų firmų pagal regioną Vokietijoje?

Taip, ir tai dažnai nepastebima. DHL stipriausias visoje Vokietijoje – jų tinklas vienodai geras ir Berlyne, ir mažame Bavarijos miestelyje. DPD stipresnis Šiaurės ir Rytų Vokietijoje, silpnesnis Pietuose. GLS – atvirkščiai, stipresnis Pietuose. Yra ir regioninių vežėjų, pavyzdžiui, Hermes – populiarus Vokietijoje, bet Lietuvoje beveik nežinomas. Jei siunčiate į mažą miestelį, patikrinkite, ar pasirinktas vežėjas ten turi terminalą. Mano klientas siuntė siuntą į Saksonijos kaimą – DPD pristatė per 5 dienas, nes reikėjo papildomo perdavimo vietiniam kurjeriui. DHL būtų padaręs tą patį per 3 dienas, nes turi savo tinklą ten.

Patikimumas – kiek galima pasitikėti siuntų firmomis

7. Kokia tikimybė, kad siunta pasieks gavėją laiku?

Statistika rodo, kad apie 85-90 procentų siuntų pristatoma laiku arba su minimaliu vėlavimu (1 diena). Likę 10-15 procentų – tai vėlavimai dėl įvairių priežasčių: prastas oras, spūstys, klaidos adresuose, terminalų perkrovimas. Mano asmeninė statistika per pastaruosius dvejus metus: iš 200 siuntų, kurias siunčiau ar organizavau, 175 pasiekė gavėją laiku, 20 vėlavo 1-2 dienas, 5 vėlavo ilgiau arba dingo. Tai gana geras rezultatas, bet reiškia, kad kas 40-ta siunta turi problemų. Todėl, jei siunčiate kažką labai svarbaus, siųskite su atsarga – viena diena anksčiau nei reikia.

8. Kaip dažnai dingsta siuntos?

Dingimas – retas atvejis, bet nutinka. Statistika rodo, kad apie 0,5-1 procentas siuntų dingsta arba prarandama. Tai reiškia, kad iš 100 siuntų viena gali dingti. Mano patirtis: per dvejus metus dingo 3 siuntos iš maždaug 200. Viena – mažas paketas su dokumentais, kita – dėžė su drabužiais, trečia – elektronikos prietaisas. Visos trys – skirtingi vežėjai. Tai rodo, kad problema ne konkrečioje firmoje, o sistemoje apskritai. Terminaluose tūkstančiai siuntų, žmonės dirba greitai, klaidos nutinka. Todėl draudimas svarbus, ypač vertingoms siuntoms. Ir dar – sekimo numeris yra jūsų draugas. Be jo dingusi siunta tampa dar sudėtingesne problema.

9. Ar galima pasitikėti atsiliepimais internete apie siuntų firmas?

Iš dalies. Atsiliepimai – geras pradinis taškas, bet ne galutinis sprendimas. Problema ta, kad žmonės dažniau rašo neigiamus atsiliepimus nei teigiamus. Jei firma turi 4 žvaigždutes iš 5, tai gali reikšti, kad ji tikrai gera – nes patenkinti klientai retai rašo. Bet yra ir kita problema: suklastoti atsiliepimai. Kai kurios firmos perka teigiamus atsiliepimus arba prašo draugų parašyti. Kaip atskirti? Ieškokite detalių. Tikri atsiliepimai turi konkrečių detalių: datos, miestai, kas nutiko. Suklastoti dažniausiai bendri: „puiki paslauga", „rekomenduoju". Mano patarimas: skaitykite vidutinius atsiliepimus – 3 žvaigždutės. Ten dažniausiai rasite subalansuotą nuomonę.

Sąlygos – ką reikia žinoti prieš pasirašant sutartį

10. Kokios standartinės siuntų firmų sąlygos?

Kiekviena firma turi savo taisykles, bet bendri principai panašūs. Maksimalus siuntos svoris – paprastai 30-31 kg vienam paketui. Maksimalūs matmenys – priklauso nuo vežėjo, bet dažniausiai ilgis + 2x(plotis + aukštis) iki 300 cm. Draudžiami daiktai: sprogmenys, degios medžiagos, gyvūnai, grynieji pinigai. Atsakomybės riba – paprastai iki 50 eurų be papildomo draudimo. Pristatymo bandymai – 2 kartus, tada siunta grąžinama į terminalą. Saugojimo laikas – 7-10 dienų, tada grąžinama siuntėjui. Šios sąlygos dažnai būna parašytos mažomis raidėmis, ir žmonės jų neskaito. Paskui stebisi, kad siunta grąžinta arba kompensacija maža.

11. Ką reiškia „pristatymas iki durų" ir „pristatymas iki terminalo"?

Šie du variantai skiriasi kaina ir patogumu. „Pristatymas iki durų" reiškia, kad kurjeris atvyksta tiesiai į gavėjo adresą – namus, biurą, sandėlį. Tai standartinė paslauga, įskaičiuota į daugumą tarifų. „Pristatymas iki terminalo" reiškia, kad siunta pristatoma į artimiausią terminalą ar paėmimo punktą, ir gavėjas turi atsiimti pats. Tai pigiau – kartais 30-40 procentų pigiau. Bet gavėjas turi turėti laiko ir galimybę nuvykti iki terminalo. Mano nuomone, jei gavėjas gyvena dideliame mieste, terminalo variantas geras – dažniausiai terminalai būna patogiose vietose. Jei mažame miestelyje – geriau iki durų, nes artimiausias terminalas gali būti už 50 kilometrų.

12. Ar galiu pakeisti pristatymo adresą jau išsiuntęs siuntą?

Tai priklauso nuo vežėjo ir siuntos būsenos. DHL leidžia keisti adresą per jų programėlę arba svetainę, kol siunta dar nepasiekė paskutinio terminalo. DPD – panašiai, bet procesas sudėtingesnis, reikia skambinti klientų aptarnavimui. GLS – mažiau lankstus, adreso keitimas dažnai neįmanomas. Kaina už keitimą – apie 5-10 eurų. Mano patirtis: geriausia išvengti šios situacijos, patikrinant adresą prieš siunčiant. Vieną kartą klientas supainijo gatves – vietoj Friedrichstraße parašė Friedrichsstraße (su „s"). Skirtumas viena raidė, bet Vokietijoje tai kita gatvė. Siunta atsidūrė kitame miesto gale. Keitimas užtruko dvi dienas.

Atsiliepimai – ką sako kiti klientai

13. Kur rasti patikimus atsiliepimus apie siuntų firmas?

Geriausi šaltiniai: Google Reviews, Facebook puslapiai, Trustpilot, vietiniai forumai. Lietuvoje – rekvizitai.lt, ten galima rasti ir skundų, ir pagyrų. Vokietijoje – trustpilot.de arba jochen-schweizer.de (nors tai labiau patirties platforma). Dar vienas geras šaltinis – Facebook grupės, pavyzdžiui, „Lietuviai Vokietijoje" arba „Emigrantai Berlyne". Ten žmonės dalinasi realia patirtimi, ne anonimiškai. Mano patarimas: neapsiribokite vienu šaltiniu. Patikrinkite bent tris skirtingas vietas. Jei visur tas pats vežėjas minimas teigiamai – tikėtina, kad jis geras. Jei vienur gerai, kitur blogai – skaitykite detales, gal problema buvo konkrečioje situacijoje.

14. Kaip interpretuoti neigiamus atsiliepimus apie siuntų firmas?

Neigiami atsiliepimai – tai ne visada ženklas, kad firma bloga. Pirmiausia – pažiūrėkite, kiek jų yra. Jei iš 500 atsiliepimų 50 neigiamų – tai 10 procentų, kas yra normalu paslaugų sektoriuje. Jei 200 iš 500 – tada problema. Antra – skaitykite, apie ką skundai. Jei visi apie tą patį – vėlavimus, dingusias siuntas – tai sisteminė problema. Jei skundai įvairūs – vienas apie kainą, kitas apie klientų aptarnavimą – tai gali būti atskiri atvejai. Trečia – pažiūrėkite, kaip firma atsako į skundus. Jei atsako mandagiai ir siūlo sprendimą – geras ženklas. Jei ignoruoja arba atsako arogantiškai – blogas. Mano taisyklė: vienas blogas atsiliepimas – nieko nereiškia. Dešimt panašių – jau signalas.

15. Ar verta pasitikėti rekomendacijomis iš draugų?

Taip, bet su išlygomis. Draugo rekomendacija – geras pradžios taškas, nes tai reali patirtis, ne anoniminis atsiliepimas. Bet – ir tai svarbu – draugo patirtis gali skirtis nuo jūsų. Gal jis siunčia tik mažus paketus, o jums reikia vežti dviratį. Gal jis siunčia į Berlyną, o jums reikia į mažą miestelį Bavarijoje. Mano kolega labai gyrė vieną mažą vežėją – pasirodo, jis siunčia tik dokumentus, kurių svoris nesiekia nė kilogramo. Kai man reikėjo vežti 25 kg dėžę, ta pati firma pasiūlė visiškai kitokias sąlygas. Todėl – klauskite draugų, bet patys visada patikrinkite konkrečiai savo situacijai.

Sutartys – ką žinoti apie ilgalaikius susitarimus

16. Ar verta pasirašyti ilgalaikę sutartį su siuntų firma?

Jei siunčiate reguliariai – bent kartą per savaitę – taip, verta. Sutartis suteikia nuolaidas, fiksuotas kainas, prioritetinį aptarnavimą. Mano klientas iš Panevėžio, kuris siunčia detales į Štutgartą kas savaitę, pasirašė metinę sutartį su DPD ir gavo 22 procentų nuolaidą. Per metus sutaupė apie 800 eurų. Bet yra ir minusų: sutartis įpareigoja. Jei rinkoje atsiranda pigesnis vežėjas, negalite tiesiog pereiti – reikia laukti, kol sutartis baigsis. Dar vienas niuansas: minimalūs kiekiai. Kai kurios firmos reikalauja bent 50 siuntų per mėnesį, kad gautumėte nuolaidą. Jei tiek nesiunčiate – sutartis neapsimoka.

17. Ką atkreipti dėmesį pasirašant sutartį su siuntų firma?

Pirmiausia – kainos. Jos turi būti aiškiai nurodytos, be paslėptų mokesčių. Antra – terminai. Kiek dienų garantuojamas pristatymas, kas nutinka, jei vėluojama. Trečia – draudimas. Kokia suma apdrausta standartiškai, kokia papildomo draudimo kaina. Ketvirta – atsakomybė. Kas atsitinka, jei siunta dingsta ar sugadinama. Penkta – nutraukimo sąlygos. Kaip galima nutraukti sutartį, koks įspėjimo laikas, ar yra baudos. Mano patirtis: dauguma žmonių skaito tik pirmą puslapį su kainomis, o smulkų šriftą praleidžia. Paskui stebisi. Aš pats vieną kartą pasirašiau sutartį, kurioje buvo punktas apie automatinį pratęsimą – sužinojau tik tada, kai gavau sąskaitą už kitus metus.

18. Kaip nutraukti sutartį su siuntų firma, jei nepatenkintas?

Priklauso nuo sutarties sąlygų. Dažniausiai reikia pateikti raštišką įspėjimą 1-3 mėnesius prieš nutraukimą. Jei sutartis terminuota – reikia laukti termino pabaigos arba mokėti baudą už ankstyvą nutraukimą. Bauda gali būti nuo vieno mėnesio iki likusių mėnesių sumos. Mano patarimas: prieš pasirašant sutartį, visada patikrinkite nutraukimo sąlygas. Ir dar – jei esate nepatenkinti aptarnavimu, pirmiausia bandykite kalbėtis. Dauguma firmų stengiasi išlaikyti klientus ir siūlo kompromisus. Vienas mano pažįstamas norėjo nutraukti sutartį su GLS dėl vėlavimų – firma pasiūlė papildomą nuolaidą ir garantiją, kad vėlavimai nesikartos. Jis liko, ir problemos iš tiesų sumažėjo.

Garantijos – ką garantuoja siuntų firmos

19. Kokias garantijas siūlo siuntų firmos?

Pagrindinė garantija – pristatymo laikas. Dauguma firmų žada pristatyti per nurodytą terminą, bet tai nėra absoliuti garantija. Jei vėluoja, kartais kompensuoja dalį siuntimo mokesčio – paprastai skirtumą tarp standartinio ir express tarifo. DHL turi aiškią pinigų grąžinimo garantiją express siuntoms – jei vėluoja, grąžina skirtumą. DPD ir GLS tokios garantijos neturi. Kita garantija – siuntos saugumas. Firmos įsipareigoja pristatyti siuntą tokios būklės, kokios ji buvo priimta. Bet – ir tai svarbu – tik jei siunta tinkamai supakuota. Jei pakuotė prasta, garantija negalioja. Todėl visada fotografuokite siuntą prieš išsiunčiant.

20. Ar siuntų firmos kompensuoja vėlavimą?

Retai. Standartinėms siuntoms – beveik niekada. Express siuntoms – kartais, bet tik jei tai numatyta sąlygose. DHL express garantuoja pinigų grąžinimą, jei siunta vėluoja daugiau nei vieną darbo dieną. Bet yra išlygų: force majeure, neteisingas adresas, gavėjo nebuvimas – tais atvejais kompensacija negalioja. Mano patirtis: bandžiau gauti kompensaciją už vėlavimą iš DPD – atsakymas buvo, kad „standartinės siuntos neturi pristatymo laiko garantijos". Logiška, bet erzina, kai žadėta 3 dienos, o užtruko 6. Dabar, jei reikia garantuoto pristatymo, naudoju express arba siunčiu su atsarga.

21. Ką daryti, jei siuntų firma nevykdo savo įsipareigojimų?

Pirmas žingsnis – oficialus skundas raštu. Antras – kreipimasis į vartotojų teisių apsaugą. Trečias – viešas atsiliepimas. Ketvirtas – teisinė konsultacija, jei suma didelė. Mano patirtis: dauguma problemų išsprendžiamos pirmame etape, jei skundas pagrįstas ir pateiktas profesionaliai. Firmos nenori blogos reputacijos, todėl stengiasi išspręsti. Bet yra ir tokių, kurios ignoruoja. Tada lieka antras ir trečias žingsnis. Vieną kartą mano klientas iš Ukmergės negavo kompensacijos už dingusią siuntą – firma teigė, kad siunta nebuvo tinkamai supakuota. Jis kreipėsi į VVTAT, ir po mėnesio gavo kompensaciją. Procesas ilgas, bet veikia.

Specifika – ką žinoti apie konkrečius atvejus

22. Ar skiriasi siuntų firmų paslaugos verslui ir fiziniams asmenims?

Taip, ir skirtumas reikšmingas. Verslo klientai gauna geresnes kainas, lankstesnes sąlygas, prioritetinį aptarnavimą. Fiziniai asmenys moka standartines kainas, kurios dažnai būna 30-50 procentų didesnės. Bet – ir tai svarbu – ne visada verslo sąlygos apsimoka. Jei siunčiate 5 siuntas per mėnesį, skirtumas bus nedidelis. Jei 50 – jau reikšmingas. Mano patarimas: jei turite individualios veiklos pažymėjimą arba įmonę, visada prašykite verslo pasiūlymo. Net jei siunčiate nedaug, galite gauti geresnę kainą. Dar vienas skirtumas: verslo klientai gauna sąskaitas faktūras, kas svarbu apskaitai. Fiziniai asmenys – tik kvitus.

23. Kaip siuntų firmos tvarko nestandartinius krovinius?

Nestandartiniai kroviniai – tai viskas, kas netelpa į standartines dėžes arba viršija svorio limitus. Dviračiai, baldai, dideli prietaisai – viskas, kas ilgesnis nei 2 metrai ar sunkesnis nei 31 kg. Tokioms siuntoms reikia specialaus tarifo, kuris dažniausiai brangesnis. Kai kurios firmos visai neveža nestandartinių krovinių – reikia ieškoti specializuotų vežėjų. Mano patirtis: dviračių vežimas iš Lietuvos į Vokietiją kainuoja apie 60-80 eurų su DPD, bet reikia specialios pakuotės. Baldai – jau kita kategorija, ten reikia krovinių vežėjo, ne siuntų firmos. Kaina gali siekti 200-500 eurų, priklausomai nuo dydžio.

24. Ar siuntų firmos veža pavojingus krovinius?

Ne. Standartinės siuntų firmos neveža pavojingų krovinių – tai draudžiama. Pavojingi kroviniai – tai degios medžiagos, sprogmenys, nuodingos medžiagos, radioaktyvios medžiagos. Net tokie kasdieniai dalykai kaip lakas nagams ar dezodorantas purškiklyje gali būti laikomi pavojingais, jei jų kiekis viršija leistinas normas. Jei reikia vežti ką nors iš šios kategorijos, reikia specializuoto vežėjo, turinčio ADR licenciją. Kaina – gerokai didesnė, procesas – sudėtingesnis. Mano klientas bandė siųsti dažų dėžę į Frankfurtą – DPD atsisakė priimti. Teko ieškoti specializuoto vežėjo, kuris už tą pačią siuntą paprašė trigubai daugiau.

Siuntų firmų pasirinkimas – tai ne tik kaina. Patikimumas, lankstumas, klientų aptarnavimas – viskas svarbu. Geriausias patarimas: pradėkite mažomis siuntomis, išbandykite kelis vežėjus, tada rinkitės tą, kuris geriausiai tinka jūsų situacijai.