Vežu siuntinius iš Frankfurto į Lietuvą

Kai prieš porą metų pradėjau vežti siuntinius iš Frankfurto į Lietuvą, neįsivaizdavau, kiek niuansų gali būti. Pirmas siuntinys buvo paprastas – dėžė su drabužiais mamai į Panevėžį. Bet jau tada supratau, kad žmonės ne visada žino, kaip tinkamai supakuoti, ką galima vežti, o ko ne, kiek kainuoja ir kiek trunka. Dabar, kai jau turiu nemažai patirties, noriu pasidalinti tuo, ką išmokau. Šis tekstas – tiems, kas ieško patikimo būdo nusiųsti siuntinį iš Frankfurto į Lietuvą ir nori žinoti viską iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų.

Pradžia – kaip pradėti siųsti siuntinį iš Frankfurto

1. Nuo ko pradėti, jei noriu išsiųsti siuntinį iš Frankfurto?

Pirmas žingsnis – nuspręsti, ką siunčiate. Skamba paprastai, bet dažnai žmonės nežino, ar jų daiktai tinka siuntimui. Pavyzdžiui, ar galima siųsti baterijas? Ar galima siųsti kosmetiką? Atsakymas – priklauso. Baterijos ličio – ribotai, kosmetika – jei nėra aerozolių, galima. Antras žingsnis – susisiekti su vežėju ir pasakyti, ką norite siųsti, iš kur ir į kur. Tada jau galima kalbėti apie kainą ir laiką. Trečias žingsnis – supakuoti. Ir čia dažniausiai prasideda problemos, nes žmonės pakuotę palieka paskutinei minutei.

2. Kokią informaciją reikia pateikti prieš siunčiant?

Reikia penkių dalykų: siuntėjo vardas, pavardė ir adresas Frankfure; gavėjo vardas, pavardė ir adresas Lietuvoje; abiejų telefono numeriai; siuntos turinio aprašymas; apytikslė vertė. Dar – jei siuntinys didelis ar sunkus, reikia nurodyti matmenis ir svorį. Be šios informacijos negalime paskaičiuoti kainos ar suplanuoti maršruto. Kartais žmonės skambina ir sako „turiu siuntinį, kiek kainuos?“ – o kai paklausi, kas viduje ir kiek sveria, tylos. Be tikslios informacijos negaliu nieko pasakyti.

3. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas?

Jei turite viską paruošę – siuntinį supakuotą, duomenis užsirašę – pasiruošimas trunka 10 minučių. Skambinate, susitariame, vairuotojas atvažiuoja. Bet realybėje dažniausiai trunka ilgiau, nes žmonės dar ieško dėžės, dar pakuojasi, dar galvoja, ką įdėti. Vieną kartą klientas sakė, kad siuntinys bus paruoštas per valandą, o laukėme dviejų. Galiausiai paaiškėjo, kad jis dar ieškojo tinkamos dėžės parduotuvėje. Todėl rekomenduoju viską paruošti iš anksto, prieš skambinant. Taip sutaupysite laiko ir sau, ir mums.

Pakavimas – kaip tinkamai supakuoti siuntinį

4. Kokios dėžės tinkamos siuntiniams?

Geriausia – standartinės kartoninės dėžės, kokias galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Svarbu, kad dėžė būtų tvirta, nesuplyšusi, su užlenkiamais kraštais. Nenaudokite per didelių dėžių mažiems daiktams – tuščia vieta reiškia, kad daiktai judės ir gali susidaužyti. Taip pat nenaudokite per mažų dėžių – jei dėžė įtempta, ji gali plyšti. Optimaliausia, kai daiktai telpa su nedideliu tarpeliu, kurį užpildote pakavimo medžiaga. Dar vienas dalykas – nenaudokite senų, drėgnų dėžių. Jos silpnos ir gali neatlaikyti.

5. Kaip pakuoti trapius daiktus?

Kiekvienas trapias daiktas atskirai suvyniojamas į burbulinę plėvelę arba laikraštį. Tada dedamas į dėžę taip, kad nesiliestų su kitais daiktais. Tarpai užpildomi putplasčiu, susuktu popieriumi arba senais drabužiais. Svarbiausia – kad niekas nejudėtų, kai dėžę pakratai. Jei pakratote dėžę ir girdite, kad kažkas juda – reikia daugiau užpildo. Trapiems daiktams taip pat rekomenduoju ant dėžės užrašyti „TRAPU“ arba „FRAGILE“. Tai nėra garantija, kad bus elgiamasi atsargiau, bet bent jau vairuotojas žinos, kad reikia atidžiau krauti.

6. Ar jūs pakuojate siuntinius?

Paprastai ne – siuntinys turi būti supakuotas prieš atiduodant. Bet jei atvežate neapdorotus daiktus – pavyzdžiui, drabužius maiše arba knygas be dėžės – galime padėti susipakuoti už nedidelį mokestį. Turime pakavimo medžiagų – dėžių, lipnios juostos, burbulinės plėvelės. Bet geriau, kai žmogus pats pasirūpina pakavimu, nes tada žino, kas viduje ir kaip sudėta. Mes negalime atsakyti už tai, kad kažkas ne taip supakuota, jei patys pakavome pagal kliento nurodymus. Vieną kartą klientas liepė suvynioti vazą į vieną sluoksnį laikraščio – aišku, ji sudužo.

Kainodara – kiek kainuoja siuntinys iš Frankfurto

7. Nuo ko priklauso siuntinio kaina?

Trijų dalykų: svorio, dydžio ir pristatymo vietos. Svoris – kuo sunkiau, tuo brangiau. Dydis – jei siuntinys užima daug vietos mikroautobuse, kaina didesnė net jei lengvas. Pristatymo vieta – į Vilnių pigiau nei į mažą miestelį, nes reikia papildomo važiavimo. Dar yra papildomų veiksnių – ar reikia skubaus pristatymo, ar siuntinys trapias, ar reikia neštų į aukštą be lifto. Bet pagrindiniai trys – svoris, dydis, vieta. Visa kita – detalės, kurios gali keisti kainą 10-20 procentų.

8. Kokia vidutinė siuntinio kaina iš Frankfurto į Lietuvą?

Sakyčiau, kad vidutinė kaina – apie 25-40 eurų už standartinį siuntinį iki 20 kg. Mažesni siuntiniai – 15-25 eurai. Didesni ar sunkesni – 40-60 eurų. Bet tai tik orientyrai. Tiksliai pasakyti galima tik žinant konkrečius parametrus. Yra buvę, kad žmogus skambina ir klausia „kiek kainuoja siuntinys?“ – o kai pasakau, kad reikia žinoti svorį, jis sveria ir paaiškėja, kad siuntinys sveria 35 kg. Tada kaina jau kita. Todėl visada prašome tikslios informacijos prieš skaičiuojant.

9. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Šventiniu laikotarpiu – prieš Kalėdas, Velykas – kainos gali būti didesnės dėl didesnio siuntų srauto. Vasarą kartais būna pigiau, nes mažiau siuntų – žmonės atostogauja. Bet tai ne taisyklė, o tendencija. Dar vienas dalykas – žiemą, jei labai blogas oras, gali būti papildomas mokestis už rizikingą važiavimą. Tai retai, bet pasitaiko. Pernai žiemą, kai buvo didelė pūga Lenkijoje, teko pridėti 10 eurų prie kainos, nes važiavome daug lėčiau ir sunaudojome daugiau degalų.

Maršrutas – kaip siuntiniai keliauja iš Frankfurto

10. Kokiu maršrutu vežami siuntiniai?

Pagrindinis maršrutas – Frankfurtas, Kaselis, Hanoveris, Berlynas, Poznanė, Varšuva, Kaunas, Vilnius. Tai greičiausias kelias – apie 1400 kilometrų. Važiuojame per A5 ir A7 greitkelius Vokietijoje, tada per A2 Lenkijoje. Kartais, jei yra spūsčių arba kelių darbų, keičiame maršrutą – važiuojame per Liubliną arba per Brestą. Bet tai retai. Pagrindinis maršrutas yra nusistovėjęs ir patikrintas. Žinome, kur galima sustoti pailsėti, kur yra geros degalinės, kur dažniausiai būna spūsčių.

11. Kiek laiko trunka kelionė nuo Frankfurto iki Lietuvos?

Gryno važiavimo laiko – apie 14-16 valandų. Bet su sustojimais, poilsio pertraukomis ir siuntų iškrovimu – 2-3 dienos. Vairuotojai turi laikytis poilsio režimo – kas 4,5 valandos privaloma 45 minučių pertrauka. Negalima važiuoti be sustojimo. Be to, reikia laiko siuntoms sukrauti ir iškrauti. Todėl, jei siuntinys išvyksta iš Frankfurto penktadienio vakarą, Lietuvą pasiekia sekmadienį arba pirmadienį. Savaitgaliais Lenkijoje kartais būna spūsčių prie prekybos centrų, bet tai smulkmena.

12. Ar siuntiniai keliauja tiesiai ar su persėdimais?

Tiesiai. Nėra jokių persėdimų ar perkrovimų. Siuntinys, kurį atiduodate Frankfure, tas pats mikroautobusas veža iki Lietuvos. Nebent siuntinys per didelis vienam mikroautobusui – tada deriname kitą transportą. Bet tai retai. Paprastai viskas telpa. Vienas mikroautobusas – vienas maršrutas. Tai svarbu, nes kiekvienas perkrovimas – papildoma rizika, kad kažkas susidauš arba pasimes. Todėl stengiamės to išvengti.

Draudimas – kas nutinka, jei siuntinys sugadinamas

13. Ar siuntiniai apdrausti?

Taip, turime bendrą draudimą, kuris dengia siuntinius iki tam tikros vertės. Bet yra ribos – jei siuntinys vertas daugiau nei 500 eurų, reikia papildomo draudimo. Tai reiškia, kad jei siuntinys vertas 1000 eurų ir jis sugadinamas, mes kompensuosime tik 500, nebent buvo sudarytas papildomas draudimas. Todėl, jei siunčiate vertingus daiktus – praneškite iš anksto. Galime sudaryti papildomą draudimą už nedidelį mokestį. Geriau mokėti papildomus 5-10 eurų, nei prarasti brangų daiktą be kompensacijos.

14. Kaip pranešti apie sugadintą siuntinį?

Iš karto, kai gaunate siuntinį ir pastebite pažeidimą. Paskambinkite arba parašykite, nurodykite, kas sugadinta, pridėkite nuotraukų. Kuo greičiau pranešite, tuo lengviau išsiaiškinti, kas nutiko. Jei pranešate po savaitės – mes jau nežinome, ar siuntinys buvo sugadintas transportavimo metu, ar jau gavus. Vieną kartą klientas pranešė po dviejų savaičių, kad trūksta vieno daikto iš siuntinio. Neįmanoma nustatyti, kur jis dingo – gal mūsų kaltė, gal klientas pats pametė. Todėl svarbu tikrinti siuntinį iš karto, kai gaunate.

15. Ką daryti, jei siuntinys visai pradingo?

Tai labai retai, bet jei nutiko – pirmiausia susisiekti su mumis. Patikrinsime visus įrašus – kada siuntinys buvo paimtas, kur važiavo, ar buvo pristatytas. Kartais būna, kad siuntinys pristatytas, bet gavėjas nežino – pavyzdžiui, paliktas pas kaimyną arba saugojimo punkte. Jei tikrai pradingo – kompensuojame pagal draudimo sąlygas. Bet tai kraštutinis atvejis. Per visą mano darbo laiką yra dingę tik du siuntiniai – vienas rado po trijų dienų, kitas kompensavome. Tai ne dažnas reiškinys.

Apribojimai – ko negalima siųsti

16. Kokių daiktų negalima siųsti siuntiniu?

Draudžiami daiktai: sprogmenys, ginklai, narkotikai, gyvūnai, dideli kiekiai alkoholio (daugiau nei 1 litras stipraus alkoholio), gyvsidabris, radioaktyvios medžiagos. Dar yra ribojimų dėl baterijų – ličio baterijos gali būti siunčiamos tik tam tikromis sąlygomis. Aštrūs daiktai – peiliai, žirklės – turi būti saugiai supakuoti. Jei nežinote, ar galima siųsti konkretų daiktą – klauskite. Geriau paklausti iš anksto, nei paskui turėti problemų su muitine arba policija.

17. Ar galima siųsti vaistus?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet su recepto kopija arba gydytojo pažyma. Jei siunčiate vaistus be dokumentų, muitinė gali konfiskuoti. Ypač tai liečia receptinius vaistus – psichotropinius, nuskausminamuosius. Nereceptinius vaistus – aspiriną, vitaminus – galima siųsti be problemų. Bet visada rekomenduoju turėti bent jau vaistinės kvitą, kad būtų aišku, jog tai asmeniniam naudojimui, o ne prekybai. Vieną kartą teko aiškinti muitinei, kodėl siunčiame 10 pakuočių vitamino C. Paaiškėjo, kad klientas pirko metams į priekį.

18. Ką daryti, jei nežinau, ar mano daiktas tinkamas siuntimui?

Paprasčiausia – paklausti. Paskambinkite arba parašykite, pasakykite, ką norite siųsti, ir mes pasakysime, ar galima. Jei nežinome tiksliai – patikrinsime. Geriau skirti penkias minutes klausimui, nei paskui gaišti laiką aiškinantis su muitine. Yra buvę, kad žmonės siunčia nežinodami, jog kažkas draudžiama, ir tada siuntinys konfiskuojamas. Tada jau ne tik pinigai prarasti, bet ir laikas, ir nervai. Todėl klauskite – mes neįkąsime.

Pristatymas – kaip siuntiniai pasiekia gavėją Lietuvoje

19. Kaip pristatomi siuntiniai Lietuvoje?

Dviem būdais: tiesiogiai į namus arba į sutartą vietą. Dažniausiai vežame tiesiai į namus – vairuotojas paskambina gavėjui, susitaria dėl laiko, atveža. Jei gavėjas negali būti namuose – galima palikti pas kaimyną, bet tik su gavėjo sutikimu. Kitas variantas – atsiėmimo punktas, bet tai priklauso nuo miesto. Vilniuje ir Kaune turime partnerius, kur galima atsiimti siuntinį. Mažesniuose miestuose – tik pristatymas į namus. Svarbiausia, kad gavėjo telefono numeris būtų teisingas – be jo negalime susisiekti.

20. Kada tiksliai siuntinys bus pristatytas?

Tikslaus laiko negarantuojame, bet stengiamės informuoti iš anksto. Paprastai gavėjas gauna žinutę arba skambutį tą dieną, kai siuntinys pasiekia Lietuvą. Tada susitariame dėl patogaus laiko. Jei gavėjas dirba iki 17 valandos – pristatome vakare. Jei dirba namuose – bet kada. Bet negalime pasakyti „pristatysime 14:37“ – tai ne paštomatas. Kelias priklauso nuo eismo, kitų siuntinių kiekio, gavėjo užimtumo. Stengiamės būti lankstūs.

21. Ką daryti, jei gavėjas neatsiliepia?

Bandome kelis kartus – skambiname, rašome žinutę. Jei per dvi dienas nepavyksta susisiekti – siuntinys grįžta atgal į sandėlį. Tada jau reikia derinti pakartotinį pristatymą arba siuntinys grąžinamas siuntėjui. Tai papildomos išlaidos, kurias turi kas nors padengti. Todėl visada prašome gavėjo numerio ir perspėjame gavėją, kad siuntinys kelyje. Vieną kartą gavėjas buvo išvykęs atostogų ir nežinojo, kad kažkas siunčia siuntinį. Siuntinys klaidžiojo dvi savaites, kol galiausiai grąžinome siuntėjui.

Specifika – specialūs siuntiniai

22. Ar vežate siuntinius su elektronika?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Elektronika turi būti gerai supakuota originalioje pakuotėje arba bent jau su pakankamu apsauginiu sluoksniu. Baterijos – jei integruotos, problemų nėra. Jei atskiros – turi būti atskirai supakuotos. Dar vienas dalykas – jei siunčiate brangią elektroniką, rekomenduoju papildomą draudimą. Telefonas ar nešiojamas kompiuteris gali būti vertas tūkstančio eurų, o mūsų standartinis draudimas dengia tik 500. Be to, rekomenduoju išsaugoti pirkimo čekį – jei kas nutinka, lengviau įrodyti vertę.

23. Ar galima siųsti drabužius maiše, o ne dėžėje?

Galima, bet nerekomenduoju. Maišas gali plyšti, drabužiai gali išsibarstyti, susitepti. Geriau dėžė – tvirtesnė, saugesnė. Jei neturite dėžės, galime duoti, bet geriau pasirūpinti iš anksto. Yra buvę, kad žmogus atnešė maišą su drabužiais, maišas plyšo kelyje, drabužiai išsibarstė po mikroautobusą. Vairuotojas surinko, bet užtruko pusvalandį, o kai kurie drabužiai susitepė. Nuo to laiko visada rekomenduoju dėžę. Net paprastą, iš parduotuvės – geriau nei maišas.

24. Ar vežate siuntinius su maistu?

Sausą maistą – taip. Saldainius, šokoladą, kavą, arbatą, sausainius, konservus – be problemų. Bet šviežią maistą – ne. Jokios mėsos, pieno produktų, naminių konservų. Tai draudžiama dėl veterinarinių reikalavimų. Be to, šviežias maistas genda, ir jei kelionė trunka 2-3 dienas, gali atsitikti nemalonus dalykas. Vieną kartą klientas įdėjo šaldytos mėsos į siuntinį, o kai atidarėme – kvapas baisus. Teko išmesti visą siuntinį. Todėl griežtai – tik sausas, supakuotas maistas.

25. Ką daryti, jei siuntinys per didelis mikroautobusui?

Tada deriname kitą transportą. Galime pasiūlyti didesnį automobilį arba sunkvežimį. Kaina, aišku, didesnė, bet jei reikia – galima. Svarbiausia – iš anksto pasakyti matmenis. Jei atvežate siuntinį, kuris netelpa, ir mes nežinojome iš anksto – tada problema. Gali tekti laukti kitos dienos, kol atvažiuos tinkamas transportas. Todėl, jei siuntinys didesnis nei įprasta dėžė – praneškite iš anksto. Išmatuokite, pasverkite, pasakykite. Taip išvengsime nesusipratimų.

26. Ar galima siųsti siuntinį be gavėjo žinios?

Galima, bet nerekomenduoju. Jei gavėjas nežino, kad gauna siuntinį, jis gali būti ne namuose, gali neatsiliepti į skambutį, gali atsisakyti priimti. Tada siuntinys grįžta atgal, o jūs prarandate pinigus. Geriau perspėti gavėją iš anksto – bent jau pranešti, kad kažkas kelyje. Nereikia sakyti, kas tiksliai, jei tai staigmena, bet bent jau kad lauktų siuntinio. Vieną kartą klientas siuntė staigmeną gimtadieniui, gavėjas nežinojo, nebuvo namuose, siuntinys grįžo. Staigmena nepavyko.

Išvada

Siuntinių vežimas iš Frankfurto į Lietuvą – kasdienis procesas, kuris, tinkamai pasiruošus, vyksta sklandžiai. Svarbiausia – aiškiai nurodyti siuntos turinį, gerai supakuoti trapius daiktus ir susitarti dėl paėmimo laiko. Kaina priklauso nuo svorio ir dydžio, pristatymas trunka 2-3 dienas. Jei kyla klausimų – skambinkite, visada galime patarti.