Siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną – greitas ir patikimas būdas

Kai prieš porą metų pradėjau dirbti su siuntų pervežimu tarp Lietuvos ir Vokietijos, nesitikėjau, kad tai bus taip paklausu. Siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną tapo kone kasdieniu reikalu – žmonės siunčia viską: nuo dokumentų iki didelių paketų su drabužiais ar elektronika. Vienas klientas reguliariai siunčia savo mamai Vilniuje keptus pyragus – nejuokauju. Žinoma, tai ne pats praktiškiausias dalykas, bet kai kas pasiilgsta namų skonio, logika ne visada veikia. Šiandien pasidalinsiu tuo, ką žinau apie šį maršrutą.

Pagrindai - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Kuo siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną skiriasi nuo pašto paslaugų?

Skirtumų nemažai. Paštas – pigiau, bet lėčiau. Paprastas siuntinys iš Vilniaus į Berlyną paštu gali keliauti 5-10 darbo dienų. Specializuotas pervežimas – 2-3 dienas. Be to, paštas turi svorio ir dydžio ribas. Jei siuntinys sveria daugiau nei 30 kg arba yra nestandartinio dydžio, paštas jo nepriims. Pervežimo įmonės veža beveik viską. Dar vienas skirtumas – sekimas. Pašto sekimas kartais veikia, kartais ne. Pervežimo įmonės dažniausiai turi geresnę sekimo sistemą. Aišku, kaina skiriasi – specializuotas pervežimas brangesnis, bet už tai gauni greitį ir patikimumą.

Kokius siuntinius dažniausiai veža iš Vilniaus į Berlyną?

Visokių. Drabužiai – labai dažnai. Žmonės siunčia sezoninius drabužius, kuriuos paliko tėvų namuose, arba perka internetu ir prašo persiųsti. Elektronika – telefonai, nešiojami kompiuteriai, planšetės. Maistas – jau minėti pyragai, taip pat lietuviški produktai: rūkyta mėsa, sūris, saldainiai. Dokumentai – nors dauguma dalykų jau elektroniniai, kartais reikia popierinių dokumentų su parašais. Dovanos – gimtadienių, Kalėdų, kitų švenčių proga. Vienas klientas siuntė savo draugei Berlyne lietuvišką gintaro papuošalą – graži istorija.

Kiek laiko užtrunka siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną?

Paprastai 2-3 dienos. Jei siuntinys paimamas pirmadienį, Berlyne gali būti jau trečiadienį. Bet tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia – kada siuntinys paimamas. Jei paimamas vėlai vakare, transportas gali išvykti tik kitą rytą. Antra – muitinė. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, kartais siuntiniai patikrinami, ir tai gali užtrukti. Trečia – pristatymo adresas. Jei adresas Berlyno centre, paprasta. Jei priemiestyje ar mažesniame miestelyje šalia Berlyno, gali užtrukti papildomą dieną.

Kainos - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Kiek kainuoja siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną?

Kainos prasideda nuo maždaug 15-20 eurų už mažą siuntinį iki 5 kg. Vidutinis siuntinys 5-20 kg – 25-50 eurų. Didesni siuntiniai 20-50 kg – 50-100 eurų. Bet tai tik orientyrai. Galutinė kaina priklauso nuo siuntinio matmenų, svorio, pristatymo skubumo ir papildomų paslaugų, pavyzdžiui, draudimo arba pristatymo į rankas. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – kainos dažnai skiriasi tarp įmonių. Verta palyginti bent 3-4 pasiūlymus prieš pasirenkant. Bet ne visada pigiausias variantas geriausias – kartais pigiau reiškia lėčiau arba mažiau patikimai.

Ar yra būdų sumažinti siuntimo išlaidas?

Yra keletas. Pirma – tinkamas pakavimas. Jei siuntinys per didelis dėl prasto pakavimo, mokėsi daugiau. Antra – siųsti ne piko metu. Prieš Kalėdas kainos kyla, nes visi siunčia dovanas. Trečia – dalintis transportu su kitais. Kai kurios įmonės siūlo dalinio krovinio paslaugą, kai tavo siuntinys keliauja kartu su kitais. Ketvirta – lojalumo programos. Reguliarūs klientai dažnai gauna nuolaidas. Penkta – rinktis ekonominį variantą, jei neskubi. Lėtesnis pristatymas paprastai pigiau.

Kas įskaičiuota į siuntimo kainą?

Paprastai – paėmimas iš nurodyto adreso, transportavimas ir pristatymas į nurodytą adresą. Bazinis draudimas – dažniausiai iki 100-500 eurų. Sekimas – jei įmonė turi tokią sistemą. Kas neįskaičiuota – papildomas draudimas, užnešimas į aukštą, pakavimo medžiagos, pristatymas tam tikru laiku. Svarbu – visada klausk, kas įskaičiuota, prieš užsakydamas. Kartą klientas manė, kad draudimas įskaičiuotas, o pasirodo – ne. Siuntinys buvo pažeistas, ir teko mokėti iš savo kišenės.

Pakavimas - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Kaip tinkamai supakuoti siuntinį pervežimui iš Vilniaus į Berlyną?

Pakavimas – svarbiausia dalis. Net geriausias vežėjas negali garantuoti, kad siuntinys atvyks sveikas, jei jis blogai supakuotas. Pirmas žingsnis – tinkama dėžė. Stipri, tvarkinga, be skylių. Antras – apsauginis užpildas. Burbulinė plėvelė, putplastis, susmulkintas popierius – bet kas, kas neleidžia daiktams judėti viduje. Trečias – sandarus uždarymas. Stipri lipni juosta, ne vienas plonas sluoksnis. Ketvirtas – aiškus žymėjimas. Adresas, kontaktinis telefonas, „Trapu" ženklas, jei reikia. Penktas – viduje lapelis su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, jei išorinis žymėjimas nusitrintų.

Ar galima naudoti senas dėžes siuntimui?

Galima, bet ne visada rekomenduojama. Senos dėžės gali būti silpnesnės, ypač jei buvo naudotos kelis kartus. Drėgmė, įplyšimai, susilpnėję kampai – visa tai rizika. Jei naudoji seną dėžę, patikrink jos būklę. Sustiprink kampus papildoma lipnia juosta. Ir įsitikink, kad dėžė atlaikys svorį. Vienas atvejis – klientas naudojo seną dėžę iš elektronikos parduotuvės. Dėžė neatlaikė, ir siuntinys iškrito transportavimo metu. Laimei, niekas nesudužo, bet pamoka išmokta.

Ką daryti su nestandartinės formos siuntiniais?

Nestandartiniai siuntiniai – iššūkis. Pavyzdžiui, dviratis, gitara, paveikslas. Tokiais atvejais reikia specialaus pakavimo. Dviratį – išardyti ir supakuoti į dėžę. Gitarą – specialus dėklas arba dėžė su papildoma apsauga. Paveikslą – rėmas su kartonu ir burbuline plėvele. Svarbu – informuoti vežėją apie nestandartinį siuntinį. Jie gali turėti specialių reikalavimų arba papildomų mokesčių. Ir dar – nestandartiniai siuntiniai dažniau pažeidžiami, todėl draudimas ypač svarbus.

Draudimas - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Ar būtina drausti siuntinį?

Neprivaloma, bet labai rekomenduojama. Ypač jei siunti kažką vertingo. Bazinis draudimas paprastai įskaičiuotas, bet jis ribotas – 100-500 eurų. Jei tavo siuntinys vertas daugiau, geriau pasiimti papildomą draudimą. Kaina – 1-3% nuo vertės. Pavyzdžiui, jei siunti telefoną už 800 eurų, draudimas kainuos 8-24 eurus. Atrodo nedaug, bet jei telefonas dingsta arba sugadinamas, be draudimo negausi nieko. Vienas mano klientas siuntė nešiojamą kompiuterį be papildomo draudimo. Kompiuteris dingo. Kompensacija – 200 eurų, nors kompiuteris kainavo 1200. Skaudu.

Kaip apskaičiuoti siuntinio vertę draudimui?

Paprasta – nurodyk tikrąją vertę. Ne per didelę, ne per mažą. Jei siunti naują daiktą – nurodyk pirkimo kainą. Jei naudotą – rinkos vertę. Svarbu – turėti vertės įrodymą. Pirkimo čekis, sąskaita faktūra, skelbimas su panašaus daikto kaina. Be įrodymo draudimo bendrovė gali sumažinti kompensaciją. Ir dar – nepamiršk, kad draudimas taikomas visam siuntiniui, ne atskiriems daiktams. Jei siunti dėžę su keliais daiktais, nurodyk bendrą vertę.

Laikas - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Ar galima siųsti siuntinį iš Vilniaus į Berlyną skubiai?

Galima, bet brangiau. Skubus pristatymas – tai paprastai 1-2 dienos vietoj 2-3. Kaina gali būti 50-100% didesnė. Pavyzdžiui, jei įprastas siuntimas kainuoja 30 eurų, skubus – 45-60 eurų. Bet jei reikia – reikia. Vienas atvejis – klientas pamiršo dokumentus, reikalingus svarbiam susitikimui Berlyne kitą dieną. Užsisakė skubų pristatymą, sumokėjo 80 eurų už mažą voką. Brangu, bet susitikimas įvyko. Kitas variantas – kurjerių tarnybos su „kitą dieną" paslauga, bet jos dar brangesnės.

Kada geriausia siųsti siuntinį, kad jis atvyktų laiku?

Planuok su atsarga. Jei reikia, kad siuntinys būtų Berlyne penktadienį, siųsk antradienį. Taip turėsi trijų dienų atsargą nenumatytiems atvejams. Pirmadienis – geriausia diena siųsti, nes transportas dažniausiai išvyksta pirmadieniais. Penktadienį siųsti rizikinga, nes savaitgalį niekas nevažiuoja. Ir dar – atkreipk dėmesį į šventes. Lietuvos ir Vokietijos šventės gali skirtis, ir tai gali paveikti pristatymo laiką.

Procedūros - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Kokius dokumentus reikia siunčiant siuntinį iš Vilniaus į Berlyną?

Paprastam siuntiniui – jokių specialių dokumentų. Pakanka užpildyti siuntos lapą su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, siuntinio turiniu ir verte. Bet yra išimčių. Jei siunti maistą – gali reikėti deklaracijos. Jei siunti vaistus – recepto kopijos. Jei siunti vertingus daiktus – vertės įrodymo. Jei siunti verslo prekes – sąskaitos faktūros. Svarbu – būti sąžiningam dėl turinio. Jei meluoji apie turinį ir tai išaiškėja, siuntinys gali būti konfiskuotas arba grąžintas.

Ar siuntiniai iš Vilniaus į Berlyną tikrinami muitinėje?

Paprastai ne, nes Lietuva ir Vokietija yra ES. Bet kartais – taip. Muitinė gali patikrinti atsitiktinai arba jei kažkas įtartina. Pavyzdžiui, jei siuntinys labai sunkus, neįprastos formos arba jei deklaruotas turinys neatitinka realybės. Jei siuntinys patikrinamas, tai gali užtrukti 1-3 dienas. Svarbu – teisingai deklaruoti turinį ir vertę. Melaginga deklaracija – bauda arba siuntinio konfiskavimas.

Problemos - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirma – patikrinti sekimo numerį, jei turi. Dažnai ten matyti, kur siuntinys yra ir kas vyksta. Antra – susisiekti su vežėju. Trečia – jei siuntinys labai svarbus, prašyti kompensacijos arba nuolaidos kitam siuntimui. Ketvirta – jei siuntinys dingo, pateikti pretenziją. Penkta – jei vežėjas neatsako, kreiptis į vartotojų teisių apsaugą. Svarbu – turėti visus dokumentus: siuntos lapą, kvitą, susirašinėjimą su vežėju.

Kaip elgtis, jei siuntinys sugadintas?

Iš karto nufotografuoti žalą. Pranešti vežėjui. Pateikti pretenziją raštu. Saugoti sugadintą siuntinį, kol klausimas išspręstas. Jei turi draudimą – kreiptis į draudimo bendrovę. Svarbu – nepriimti siuntinio be patikrinimo. Visada apžiūrėk prieš pasirašydamas. Jei pastebi pažeidimą – užfiksuok ir pranešk iš karto. Vėliau įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu, bus sunkiau.

Specialūs atvejai - siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną

Ar galima siųsti maistą iš Vilniaus į Berlyną?

Galima, bet su apribojimais. Asmeniniam vartojimui skirtas maistas paprastai leidžiamas. Bet yra taisyklės. Mėsos ir pieno produktai – iki tam tikro kiekio. Švieži vaisiai ir daržovės – kai kurios rūšys draudžiamos. Alkoholis – su akcizo taisyklėmis. Svarbu – maistas turi būti tinkamai supakuotas, ypač jei genda. Vasarą siųsti šokoladą ar sūrį be šaldymo – prasta idėja. Vienas klientas siuntė šaltibarščių pakelį – atvyko suplyšęs ir viskas aplinkui rausva. Juokinga dabar, bet tada buvo nervai.

Kaip siųsti trapius daiktus iš Vilniaus į Berlyną?

Labai atsargiai. Kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę. Tarp daiktų – užpildas. Dėžė – stipri, su ženklu „Trapu". Ir svarbiausia – draudimas. Trapi daiktai yra didžiausia rizika. Net geriausias pakavimas negarantuoja 100% saugumo. Vienas atvejis – klientė siuntė porceliano vazą iš močiutės palikimo. Supakavo puikiai, bet transportas pateko į avariją. Vaza sudužo. Laimei, draudimas kompensavo, bet emocinė vertė nekompensuojama.

Išvada

Siuntinių pervežimas iš Vilniaus į Berlyną – kasdienė paslauga, kuria naudojasi tūkstančiai žmonių. Svarbu pasirinkti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntinį ir apsidrausti. Planuok iš anksto, būk sąžiningas dėl turinio, ir tavo siuntinys saugiai pasieks tikslą.

DUK

1. Koks maksimalus siuntinio svoris?

Priklauso nuo įmonės. Dauguma veža siuntinius iki 30-50 kg be papildomų mokesčių. Sunkesni siuntiniai – iki 100 ar net 500 kg – vežami, bet kaina didesnė. Jei siuntinys sveria daugiau nei 30 kg, gali reikėti papildomų žmonių pakrovimui. Svarbu – informuoti vežėją apie tikslų svorį. Jei nurodai mažesnį svorį, o realus didesnis, gali būti papildomas mokestis arba atsisakymas vežti.

2. Ar galima siųsti skysčius?

Galima, bet su apribojimais. Skysčiai turi būti sandariai supakuoti, kad neišsilietų. Stikliniai buteliai – su papildoma apsauga. Pavojingi skysčiai – dažai, lakai, cheminės medžiagos – turi specialius transportavimo reikalavimus. Paprasti skysčiai – kosmetika, gėrimai – vežami be problemų, jei tinkamai supakuoti. Svarbu – informuoti vežėją, jei veži skysčius, kad galėtų tinkamai sudėti.

3. Ką daryti, jei neturiu siuntinio matmenų?

Orientuokis į standartinius dydžius. Mažas siuntinys – batų dėžės dydžio. Vidutinis – mikrobangų krosnelės dydžio. Didelis – šaldytuvo dydžio. Jei nežinai tiksliai, geriau nurodyti didesnį dydį nei mažesnį. Per mažas nurodymas gali reikšti, kad transportas netilps, ir teks mokėti papildomai. Per didelis – tiesiog sumokėsi šiek tiek daugiau, bet siuntinys tilps.

4. Ar galima siųsti siuntinį be gavėjo telefono numerio?

Techniškai galima, bet nerekomenduojama. Gavėjo telefono numeris reikalingas, kad vairuotojas galėtų susisiekti dėl pristatymo. Be numerio gavėjas gali būti nerastas, ir siuntinys grąžinamas. Tai papildomas laikas ir pinigai. Geriau turėti ne tik telefono numerį, bet ir el. paštą. Taip gavėjas gaus pranešimą apie pristatymą.

5. Kaip žinoti, ar siuntinys jau Berlyne?

Sekimo numeris – geriausias draugas. Dauguma įmonių siūlo sekimą internete arba per programėlę. Įvedi sekimo numerį ir matai, kur siuntinys yra. Kitas variantas – pranešimas iš vežėjo, kai siuntinys pristatytas. Trečias – susisiekti su gavėju ir paklausti, ar gavo. Svarbu – saugoti sekimo numerį, kol siuntinys pristatytas.

6. Ar galima siųsti siuntinį į Berlyno viešbutį?

Taip, dauguma viešbučių priima siuntinius svečių vardu. Svarbu – nurodyti viešbučio pavadinimą, adresą ir svečio vardą. Dar geriau – pranešti viešbučiui iš anksto, kad lauktų siuntinio. Kai kurie viešbučiai ima mokestį už siuntinių priėmimą, bet tai retai. Vienas mano klientas reguliariai siunčia siuntinius į tą patį viešbutį Berlyne – personalas jau pažįsta jį ir visada pasirūpina.

7. Ką daryti, jei gavėjas ne namuose?

Priklauso nuo situacijos. Vairuotojas gali palikti siuntinį pas kaimyną, jei gavėjas sutinka. Arba palikti saugioje vietoje – prie durų, balkone. Arba grįžti kitą dieną. Svarbu – suderinti su gavėju iš anksto. Jei gavėjas žino, kad negalės būti namuose, gali nurodyti kitą adresą arba prašyti palikti pas kaimyną. Dar vienas variantas – siuntų terminalas, bet ne visos įmonės juos naudoja.

8. Ar galima siųsti siuntinį su atsiskaitymu gavus?

Kai kurios įmonės siūlo tokią paslaugą. Gavėjas sumoka už siuntinį gavimo metu, o pinigai pervedami siuntėjui. Tai naudinga, kai parduodi kažką internetu ir nori būti tikras, kad gausi pinigus. Bet ne visos įmonės tai siūlo, ir paprastai tai papildomai kainuoja. Svarbu – aiškiai suderinti sumą iš anksto, kad nekiltų nesusipratimų.

9. Kaip siųsti kelis siuntinius vienu metu?

Paprasta – nurodyk kiekvieno siuntinio duomenis atskirai. Kaina paprastai skaičiuojama kiekvienam siuntiniui atskirai, bet gali būti nuolaida už kiekį. Pavyzdžiui, jei siunti 5 siuntinius, gali gauti 10% nuolaidą. Svarbu – visus siuntinius supakuoti ir pažymėti atskirai. Ir dar – jei siuntiniai skirti tam pačiam gavėjui, nurodyk tai, kad vairuotojas galėtų pristatyti vienu kartu.

10. Ar galima siųsti siuntinį atgal, jei gavėjas atsisako priimti?

Galima, bet tai papildomai kainuoja. Grąžinimo kaina paprastai tokia pati kaip siuntimo. Svarbu – aiškiai nurodyti grąžinimo adresą ir sąlygas. Jei gavėjas atsisako priimti, vairuotojas susisieks su siuntėju ir paklaus, ką daryti. Kitas variantas – palikti siuntinį saugykloje, kol siuntėjas nuspręs. Bet saugykla taip pat kainuoja.

11. Kaip siųsti elektroniką iš Vilniaus į Berlyną?

Elektronika – vienas populiariausių siuntinių. Svarbu – originalioje dėžėje, jei įmanoma. Jei ne – stiprioje dėžėje su pakankamu užpildu. Baterijos – atskira tema. Ličio baterijos turi transportavimo apribojimų. Nešiojamas kompiuteris ar telefonas – jokių problemų. Bet jei veži didelį kiekį baterijų – pasitikslink su vežėju. Ir dar – apdrausk. Elektronika brangi, o transportavimas visada rizikingas.

12. Ar galima siųsti siuntinį be turinio deklaracijos?

Ne. Turinio deklaracija privaloma. Be jos siuntinys gali būti sulaikytas muitinėje arba grąžintas. Svarbu – būti sąžiningam. Jei deklaruoji „drabužiai", o viduje elektronika, tai gali sukelti problemų. Muitinė turi teisę atidaryti ir patikrinti siuntinį. Melaginga deklaracija – bauda arba siuntinio konfiskavimas.

13. Ką daryti, jei siuntinys per didelis standartiniam transportui?

Tokiais atvejais reikia specialaus transporto. Dideli siuntiniai – baldai, sporto įranga, dideli prietaisai – vežami krovininiais automobiliais. Kaina didesnė, bet įmanoma. Svarbu – informuoti vežėją apie tikslius matmenis. Jei siuntinys netelpa į mikroautobusą, reikės sunkvežimio. Ir dar – pagalvok apie išardymą, jei įmanoma. Išardytas daiktas užima mažiau vietos.

14. Ar galima siųsti siuntinį su instrukcijomis gavėjui?

Taip, gali pridėti lapelį su instrukcijomis viduje arba išorėje. Pavyzdžiui, „Atsargiai – trapu" arba „Laikyti vertikaliai". Bet geriau – aiškiai suderinti su gavėju iš anksto. Vairuotojas ne visada skaito instrukcijas, ypač jei turi daug siuntinių. Svarbiausia – tinkamai supakuoti, kad instrukcijos nebūtų vienintelė apsauga.

15. Kaip siųsti drabužius iš Vilniaus į Berlyną?

Drabužiai – vienas paprasčiausių siuntinių. Sulankstai, dedi į dėžę arba maišą, ir viskas. Bet yra niuansų. Jei siunti brangius drabužius – kostiumą, suknelę – geriau pakabinti ant pakabos ir supakuoti į specialų maišą. Jei siunti daug drabužių – suspausti, kad užimtų mažiau vietos. Ir dar – jei drabužiai kvepia, gavėjas tai pastebės. Vienas klientas siuntė megztinį, kuris kvepėjo namais – gavėja Berlyne verkė iš laimės.

16. Ar galima siųsti siuntinį su amžiaus apribojimu?

Taip, bet reikia nurodyti, kad siuntinys skirtas tik pilnamečiams. Pavyzdžiui, alkoholis ar tabakas. Gavėjas gali būti paprašytas parodyti asmens tapatybės dokumentą. Svarbu – teisingai deklaruoti turinį. Jei siunti alkoholį, nurodyk tai. Slėpti draudžiamus daiktus – rizikinga.

17. Kaip siųsti knygas iš Vilniaus į Berlyną?

Knygos – sunkios, bet paprastos siųsti. Svarbu – stipri dėžė, nes knygos daug sveria. Jei siunti daug knygų, geriau padalinti į kelias dėžes, kad viena nebūtų per sunki. Kaina priklauso nuo svorio, todėl knygos gali būti brangios siųsti. Kitas variantas – paštas, kuris dažnai pigiau už sunkius, bet ne trapius siuntinius.

18. Ar galima siųsti siuntinį su grąžinimo garantija?

Kai kurios įmonės siūlo grąžinimo garantiją – jei siuntinys nepristatytas per nurodytą laiką, grąžina pinigus. Bet tai paprastai brangesnė paslauga. Svarbu – skaityti sąlygas. Grąžinimo garantija dažnai taikoma tik įprastoms sąlygoms, ne force majeure atvejais. Pavyzdžiui, jei transportas sugenda arba keliai uždaryti dėl sniego, garantija negalioja.

19. Kaip siųsti siuntinį iš Vilniaus į Berlyno priemiestį?

Tas pats, kaip siųsti į Berlyną. Nurodai tikslų adresą, ir vežėjas pristato. Bet gali būti papildomas mokestis, jei priemiestis toli nuo pagrindinio maršruto. Pavyzdžiui, jei vežėjas važiuoja per Berlyno centrą, o tavo adresas 50 km už Berlyno, tai papildomi 50 km. Kaina priklauso nuo atstumo. Svarbu – nurodyti tikslų adresą iš anksto, kad vežėjas galėtų įvertinti kainą.

20. Ar galima siųsti siuntinį su draudimu nuo vagystės?

Taip, draudimas paprastai apima ir vagystę, ir pažeidimą, ir praradimą. Bet svarbu – skaityti draudimo sąlygas. Kai kurie draudimai neapima vagystės, jei siuntinys paliktas be priežiūros. Pavyzdžiui, jei vairuotojas palieka siuntinį prie durų, ir jis pavagiamas, draudimas gali negalioti. Geriau – prašyti, kad siuntinys būtų pristatytas į rankas.

21. Kaip siųsti siuntinį su konfidencialiu turiniu?

Galima, bet reikia pasirūpinti papildomomis priemonėmis. Pirma – sandarus pakavimas, kad niekas negalėtų atidaryti ir peržiūrėti. Antra – konfidencialumo ženklas. Trečia – specialus draudimas. Ketvirta – patikima įmonė su gera reputacija. Svarbu – suprasti, kad 100% konfidencialumo garantuoti negali niekas. Transportavimo metu daiktai gali būti patikrinti, jei yra įtarimų.

22. Ar galima siųsti siuntinį su atidėtu pristatymu?

Taip, kai kurios įmonės siūlo atidėto pristatymo paslaugą. Siuntinys paimamas dabar, bet pristatomas tam tikrą dieną. Tai naudinga, jei gavėjas bus namuose tik tam tikrą dieną. Kaina paprastai tokia pati, bet gali būti papildomas mokestis už saugojimą. Svarbu – aiškiai nurodyti pristatymo datą.

23. Kaip siųsti siuntinį su grąžinimu, jei gavėjas atsisako?

Tai vadinama „grąžinimo paslauga". Siuntinys pristatomas, o jei gavėjas atsisako, grąžinamas siuntėjui. Kaina – dviguba, nes moki už siuntimą ir grąžinimą. Bet tai naudinga, kai parduodi kažką ir nori būti tikras, kad gausi prekę atgal, jei pirkėjas atsisako. Svarbu – suderinti sąlygas iš anksto.

24. Ar galima siųsti siuntinį iš Vilniaus į Berlyną be adreso?

Ne. Adresas privalomas. Be adreso neįmanoma pristatyti. Bet yra variantų – siuntų terminalai, pašto skyriai, viešbučiai. Jei nežinai tikslaus adreso, gali nurodyti artimiausią terminalą arba pašto skyrių. Gavėjas pats atsiims. Svarbu – pranešti gavėjui, kur siuntinys paliktas.