Siuntinių kainos iš Vokietijos į Lietuvą geros, kasdien vežame

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau ne pirmus metus, ir galiu pasakyti, kad siuntinių kainos iš Vokietijos į Lietuvą pastaruoju metu tikrai pasikeitė. Ne į blogą pusę. Atvirkščiai – konkurencija tarp vežėjų padarė savo, ir dabar galima rasti tikrai gerų variantų, ypač jei siunčiate reguliariai. Kasdieniai reisai leidžia paskirstyti kaštus, todėl ir kainos mažesnės nei anksčiau. Aišku, viskas priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, skubumo. Bet bendrai paėmus – situacija gera. Per dieną iš Vokietijos į Lietuvą pajuda dešimtys sunkvežimių ir mikroautobusų, tad pasirinkimas tikrai yra. Kartais net per daug – reikia mokėti atsirinkti, kas patikima.

Kainos - siuntinių kainos iš Vokietijos

1. Kiek kainuoja siuntinys iš Vokietijos į Lietuvą?

Sakykim taip – standartinė siunta iki 30 kg iš Vokietijos į Lietuvą paprastai kainuoja nuo 15 iki 35 eurų. Bet čia labai priklauso nuo to, ką siunčiate. Mažas pakelis – pigiau. Didelė dėžė – brangiau. Dar priklauso nuo to, ar vežėjas surenka siuntą tiesiai iš namų, ar reikia patiems atvežti į sandėlį. Aišku, jei siunčiate reguliariai, galima tartis dėl geresnių tarifų. Esu turėjęs klientą, kuris kas savaitę siuntė po 5-6 dėžes iš Miuncheno – jam galiausiai pavyko suderinti kainą gerokai žemiau rinkos vidurkio. Bet čia jau ilgalaikio bendradarbiavimo reikalas.

2. Kas įtakoja siuntinio kainą iš Vokietijos?

Pirmas dalykas – svoris ir matmenys. Logiška. Bet mažai kas žino, kad vežėjai dažnai skaičiuoja ne tik faktinį svorį, bet ir vadinamąjį tūrinį svorį. Tai reiškia, kad lengva, bet didelė dėžė gali kainuoti kaip sunki. Tada maršrutas – siunta iš Berlyno pigiau nei iš mažo miestelio Bavarijoje, nes reikia papildomai važiuoti. Dar yra sezoninis faktorius – prieš Kalėdas kainos šokteli, nes visi vienu metu siunčia. Ir dar vienas dalykas, kurį retai kas paminėtų – draudimas. Jei siunčiate kažką vertingo, draudimo kaina gali nemažai prisidėti prie galutinės sumos.

3. Ar brangu siųsti sunkius siuntinius iš Vokietijos?

Nu, priklauso nuo to, ką vadinate brangu. Sunkios siuntos – tai paprastai nuo 50 kg ir daugiau – kainuoja daugiau, bet nebūtinai proporciškai svoriui. Dažnai taikomas laiptinis tarifas. Pavyzdžiui, iki 30 kg – viena kaina, nuo 30 iki 100 kg – kita. Bet jei lygintume su kitomis kryptimis – Vokietija-Lietuva tikrai nėra brangi. Konkurencija didelė, vežėjų daug. Turėjau atvejį, kai klientas siuntė generatorių iš Hamburgo – svoris apie 85 kg. Kainavo apie 65 eurus su pristatymu iki durų. Neblogai, turint omeny, kad patys nebūtumėt to nutempę.

4. Kaip sutaupyti siunčiant iš Vokietijos?

Pirmas patarimas – neskubėkite su pirmu pasiūlymu. Pasiūlymų imkit bent tris, geriau penkis. Antras dalykas – jei galite lanksčiai žiūrėti į pristatymo laiką, rinkitės ne ekspres variantą. Paprastas pristatymas per 3-5 dienas kainuoja gerokai mažiau nei per 24 valandas. Dar vienas būdas – jungti siuntas. Jei siunčiate kelias dėžes į tą patį miestą, vežėjai dažnai taiko nuolaidą grupiniam siuntimui. Ir paskutinis dalykas – tinkamai supakuokite. Kartą gavau siuntą, kur dėžė buvo per didelė daiktui – vežėjas pritaikė tūrinio svorio tarifą, ir kaina buvo beveik dvigubai didesnė nei turėjo būti.

Terminai - pristatymo laikas siuntinių

5. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Lietuvą iš Vokietijos?

Įprastai – nuo 2 iki 5 darbo dienų. Bet tai labai priklauso nuo to, kur Vokietijoje siunta surenkama ir kur Lietuvoje pristatoma. Jei siunta iš Berlyno ar Frankfurto – greičiau, nes pagrindiniai maršrutai eina per šiuos miestus. Jei iš kažkurio mažesnio miesto Bavarijoje ar Žemutinėje Saksonijoje – gali užtrukti papildomą dieną dėl surinkimo. Esu turėjęs situaciją, kai siunta iš Getingeno vilkavo 7 dienas, nes vežėjas laukė, kol prisipildys mašina. Tai ne visada blogai – tiesiog pigiau, bet reikia kantrybės.

6. Ar siuntos iš Vokietijos vežamos kiekvieną dieną?

Taip, didžioji dalis vežėjų, kurie specializuojasi Vokietijos-Lietuvos kryptimi, organizuoja kasdienius arba bent kasdienio pobūdžio reisus. Tai reiškia, kad siunta gali būti paimta bet kurią darbo dieną. Žinoma, savaitgaliais dažniausiai nevežama, nors yra išimčių. Kai kurie vežėjai siūlo ir savaitgalinius reisus, bet už papildomą mokestį. Kasdieniai reisai yra didelis privalumas – nereikia laukti, kol surinks pakankamai siuntų. Tiesa, vienas vežėjas man yra sakęs, kad kartais penktadienį išvykusi siunta pasiekia Lietuvą tik pirmadienį, nes savaitgalį sandėlyje stovi. Verta pasitikslinti.

7. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmas žingsnis – susisiekti su vežėju. Skamba banaliai, bet daugelis žmonių iš karto nervinasi, o ne skambina. Kartais vėlavimas būna dėl paprastų priežasčių – spūstis kelyje, muitinės patikrinimas, vairuotojo poilsis. Jei vežėjas pateikia aiškų atsakymą – nėra ko jaudintis. Bet jei siunta vėluoja daugiau nei dvi dienas be aiškios priežasties, jau reikia reikalauti oficialaus paaiškinimo. Turėjau atvejį, kai siunta iš Diuseldorfo dingo visai – galiausiai paaiškėjo, kad vairuotojas suklydo ir paliko ją Vilniaus sandėlyje, o ne Kaune, kaip buvo nurodyta. Rado, atvežė, bet nervų kainavo.

8. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo siuntos sekimą. Ar realiu laiku – čia jau klausimas. Kai kurie turi GPS sistemas ir gali parodyti maždaug kur yra siunta. Kiti turi paprastesnę sistemą – žymėjimą, kai siunta pakrauta, išvyko iš Vokietijos, atvyko į Lietuvą, pristatyta. Tai ne tas pats, kas matyti mašiną ant žemėlapio, bet bent jau žinai, kuriame etape. Man asmeniškai geriau patinka paprastesnė sistema, nes GPS sekimas kartais sukuria klaidingą jausmą, kad viskas kontroliuojama. Realiai – jei mašina sustojo Lenkijos aikštelėje dviem valandoms, tai nereiškia, kad kažkas blogai. Vairuotojas pietus valgo.

Dokumentai - siuntinių dokumentacija

9. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą iš Vokietijos?

Paprastai pakanka užpildyti siuntos deklaraciją, kurią pateikia vežėjas. Ten nurodomas siuntėjas, gavėjas, siuntos turinys, vertė. Jei siunta komercinė – reikia sąskaitos faktūros. Jei siunčiate asmeninius daiktus – paprastai pakanka sąrašo, kas yra dėžėje. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei siunčiate naudotus daiktus, kurie galbūt vertingi – vežėjas gali paprašyti papildomų dokumentų. Turėjau situaciją, kai klientas siuntė senovinį fotoaparatą iš Berlyno, ir muitinėje kilo klausimų dėl vertės. Galiausiai užtruko papildomą dieną, kol viską išsiaiškino. Geriau turėti dokumentus tvarkingai iš karto.

10. Ar reikia užpildyti muitinės dokumentus?

Ne, jau nebereikia. Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungoje, tad prekių judėjimas laisvas. Muitinės deklaracijų pildyti nereikia nei siunčiant siuntas, nei krovinius. Bet yra išimčių. Jei siunčiate prekes, kurios yra akcizinės – alkoholis, tabakas, kuras – gali būti papildomų reikalavimų. Taip pat kai kurie daiktai turi specialius leidimus – ginklai, tam tikros cheminės medžiagos. Bet šiaip kasdienėms siuntoms – drabužiai, elektronika, knygos, maisto produktai – jokių muitinių dokumentų nereikia. Vienas vyras man skambino ir klausė, ar reikia deklaruoti knygas – ne, nereikia.

11. Ar siunčiant maistą reikia specialių leidimų?

Priklauso nuo to, kokį maistą. Jei siunčiate sau pramoniniu būdu supakuotus maisto produktus – šokoladą, kavą, saldainius – jokių problemų. Čia laisvas prekių judėjimas. Bet jei siunate mėsos produktus ar pieno produktus – reikalavimai griežtesni. Ypač namų gamybos. Tiesą sakant, ne visi vežėjai sutinka vežti maistą apskritai, nes bijo, kad kažkas išsipils ar pradės dvokti kitoms siuntoms. Esu girdėjęs atvejį, kai dėžė su kumpiu iš Švabijos ilgai stovėjo karštame sandėlyje, ir rezultatas... na, nelabai malonus. Ypač likusiems siuntiniams.

Pakavimas - tinkamas siuntinių pakavimas

12. Kaip tinkamai supakuoti siuntą iš Vokietijos?

Pagrindinė taisyklė – supakuokite taip, kad siunta išgyventų kritimą nuo metro aukščio. Skamba dramatiškai, bet realiai – siuntos kraunamos, metamos, stumdomos. Stipri dėžė, burbulinė plėvelė arba putplastis aplink daiktus, ir tuščia užpildyta, kad viduje niekas nejudėtų. Jei siunčiate trapų daiktą – stiklą, elektroniką – dviguba dėžė geriausia. Ir būtinai pažymėkite „dėmesio – trapu". Ne tai, kad vairuotojai labai atsargiau elgsis, bet bent jau žinos. Dar svarbu – lipnią juostą naudokite gerą, o ne tą pigiausią iš statybinių prekių. Ji atsilipina vežant ir džiūvėsiai.

13. Kokių klaidų reikia vengti pakuojant?

Dažniausia klaida – per maža dėžė, į kurią viską kišama jėga. Dėžė plyšta. Kita klaida – per didelė dėžė tuščiam daiktui, ir viduje tas daiktas laksto pirmyn atgal. Trečia – naudoti suplyšusias arba perlipintas dėžes. Žinau, kad norisi sutaupyti, bet jei dėžė jau kelis kartus naudota, ji nelaiko. Dar viena klaida – pakuoti skystus daiktus be papildomo sandarinimo. Kartą gavau siuntą, kur kažkoks aliejus prasiskverbė ir sutept aplink buvusius drabužius ir knygas. Žmogus nežinojo, kad reikia papildomo plastiko maišo aplink buteliuką. Dabar jau žino.

14. Ar galiu naudoti bet kokią dėžę siuntai?

Techniškai – taip, bet rekomenduočiau naudoti stiprias gofruoto kartono dėžes. Trysluoksnės arba penkiasluoksnės, priklausomai nuo svorio. O jei siuntinys sunkus – gal net medinę tarą. Taip, brangiau, bet saugiau. Ir dar svarbu – nenaudokite dėžių su senais lipdukais ir adresais. Tai supainioja tiek vežėjus, tiek pašto sistemas. Turėjau atvejį, kai siunta su senais lipdukais nukeliavo ne į Vilnių, o į Rygą. Tik todėl, kad kažkada ant dėžės buvo latviškas adresas, kurio kas nors nepakankamai užklijavo. Juokinga, bet ne tuo metu.

Maršrutai - pagrindiniai siuntų maršrutai

15. Kokie pagrindiniai maršrutai iš Vokietijos į Lietuvą?

Pats populiariausias maršrutas eina per Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir toliau iki Kauno arba Vilniaus. Tai pagrindinė magistralė A2/Via Baltica. Antras maršrutas – per Frankfurtą, Erfurtą, Berlyną. Trečias – per Šiaurės Vokietiją, Hamburgą, toliau per Lietuvos uostą arba tiesiai į Klaipėdą. Vokietija didelė, tad priklauso nuo to, kur surenkamos siuntos. Jei vežėjas surenka iš visos Vokietijos, jis greičiausiai naudoja kombinuotą maršrutą – mikroautobusai surenka regionuose, tada perduoda pagrindiniam sunkvežimiui centre. Tai leidžia kasdien išvykti.

16. Kiek trunka kelionė sunkvežimiu iš Vokietijos?

Gryno važiavimo laiko – nuo Berlyno apie 12-14 valandų iki Vilniaus. Bet realiai – ilgiau, nes vairuotojai turi daryti pertraukas pagal ES taisykles. 4,5 valandos važiavimo – 45 minutės poilsio. Ir dar nakties poilsis – mažiausiai 9 valandos. Taigi realiai – pusantros dienos kelionės. Jei pridėsime sustojimus pakrauti ir iškrauti kitose šalyse – dvi dienos normalu. Kartais greičiau, ypač jei du vairuotojai keičiasi. Bet čia jau brangesnis variantas. Ir dar – keliai Lenkijoje. Ne visada greiti.

17. Ar vežama tiesiogiai ar su persikrovimais?

Dauguma siuntų vežamos tiesiogiai, jei vežėjas specializuojasi Vokietijos-Lietuvos kryptimi. Bet yra ir tokių, kurie naudoja tarpinius sandėlius – pvz., Varšuvoje arba Poznanėje. Ten siuntos perskirstomos ir toliau vežamos jau kita mašina. Tai nėra blogai – tiesiog užtrunka ilgiau. Tiesioginis vežimas greitesnis, bet brangesnis, nes mašina skirta tik jūsų krypčiai. Persikrovimas pigesnis, nes vežėjas gali optimizuoti kelias kryptis iš karto. Klausimas, ar jums greičiau, ar pigiau svarbiau. Dažniausiai pigiau.

Draudimas - siuntinių draudimas

18. Ar reikia drausti siuntą?

Techniškai – nebūtina. Bet aš visada rekomenduoju, ypač jei siunta vertingesnė nei 50 eurų. Vežėjų atsakomybė ribota – dažnai tik kelis eurus už kilogramą. Tai reiškia, kad jei jūsų 5 kg kompiuteris nukentės, gausite gal 25 eurus kompensacijos. Nelabai teisinga. Draudimas kainuoja paprastai 1-3 procentus nuo deklaruotos vertės. Maža kaina už ramybę. Turėjau atvejį, kai žmogus siuntė fotoaparatą be draudimo – pakeliui dėžė suplyšo, fotoaparatas nukrito. Žala apie 800 eurų, o kompensacijos gavo 15. Nuo tada visada siūlau drausti.

19. Kaip apskaičiuoti siuntos vertę draudimui?

Deklaruojate tikrąją siuntos vertę rinkoje. Jei siunčiate naują daiktą – pirkimo kainą. Jei naudotą – realią rinkos vertę šiuo metu. Neužrašinėkite nesąmonių – nei per didelės, nei per mažos vertės. Jei parašysite, kad naudotas telefonas vertas 2000 eurų, o realiai jis kainuoja 300 – draudimas gali nemokėti, nes deklaravote neteisingai. Ir atvirkščiai – jei parašysite 20 eurų, o jis buvo vertas 500, gausite tik 20. Kartais žmonės nežino tikros vertės, tada geriau pasigūglinti panašių daiktų kainas.

20. Ką daryti, jei siunta pažeista?

Pirmas dalykas – nefiksuokite priėmimo. Jei matote, kad pakuotė pažeista, iš karto praneškite vairuotojui arba vežėjui. Padarykite nuotraukas – ir pakuotės, ir turinio. Kuo greičiau, tuo geriau. Antras dalykas – parašykite oficialų skundą el. paštu, kad liktų įrašas. Jei turėjote draudimą – kreipkitės į draudimo bendrovę. Jei ne – bandykite tartis su vežėju. Bet čia reikia realistiškai vertinti – be draudimo vežėjas darys viską, kad išsisuktų. Turėjau klientą, kurio siunta su plytelėmis iš Acheno atvažiavo sudaužyta. Be draudimo. Viskas.

Praktika - siuntinių gabenimo praktiniai patarimai

21. Kada geriausia laikas siųsti siuntą iš Vokietijos?

Žiūrėkit, geriausias metas – paprastos darbo dienos, antradienis-ketvirtadienis. Pirmadienį dažnai būna didesnis srautas, penktadienį vežėjai skuba baigti reisus. Jei galite, venkite siųsti prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas. Tada visi siunčia vienu metu, kainos kyla, o pristatymo laikas ilgėja. Dar vienas dalykas – metų pabaiga. Daug įmonių Vokietijoje užsidaro gruodžio viduryje, tad siuntos, kurios surenkamos paskutinėmis dienomis, gali užtrukti ilgiau negu tikėtasi. Aš asmeniškai bandau planuoti siuntimus taip, kad nereikėtų nieko skubaus prieš šventes.

22. Ar galima siųsti draudžiamus daiktus?

Ne. Paprastai draudžiami ginklai, sprogstamosios medžiagos, narkotikai, gyvūnai be leidimų. Tai aišku. Bet yra ir pilkesnių zonų. Pavyzdžiui, elektronikos baterijas kai kurie vežėjai draudžia, kiti – leidžia, bet reikalauja specialios pakuotės. Kosmetikos produktai su alkoholiu – priklauso nuo procento. Maisto produktai – priklauso. Sąrašą draudžiamų daiktų geriausia prašyti tiesiai iš vežėjo, nes kiekvienas turi savo taisykles. Kartą klientas bandė siųsti dažų skiediklį – ne, nes tai laikoma pavojinga medžiaga. Naftos produktų vežimas turi atskirus reikalavimus.

23. Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėkit, pirmas dalykas – atsiliepimai. Tik ne tie, kurie svetainėje, nes ten tik geri. Ieškokite forumuose, Facebook grupėse, Google atsiliepimuose. Antras dalykas – ar vežėjas turi licenciją ir draudimą. Jei ne – bėkit. Trečias – kaina. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai ir nėra. Ketvirtas – bendravimas. Jei vežėjas neatsako į klausimus, neatsako į skambučius – koks tai vežėjas? Penktas – paprašykite rekomendacijų. Patikimi vežėjai turi pastovių klientų, kurie gali patvirtinti, kad viskas gerai. Ir dar – patikrinkite, kiek laiko vežėjas dirba. Naujas – nebūtinai blogas, bet senas – dažniausiai patikimesnis.

24. Kas atsitinka, jei siunta dingsta?

Pirmas žingsnis – pateikti pretenziją vežėjui raštu. Antras – jei turite draudimą, kreiptis į draudimą. Trečias – jei vežėjas neatsako arba atsisako kompensuoti, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba, jei vežėjas vokiškas, į vokišką atitikmenį. Bet realiai – siuntos dingimas yra retas atvejis. Dažniau jos pavėluoja arba pažeidžiamos. Dingimas paprastai reiškia, kad kažkas pavogė arba kad sistema prarado duomenis. Turėjau tik vieną atvejį per daugelį metų – siunta su įrankiais iš Štutgarto. Galiausiai paaiškėjo, kad ji buvo pristatyta ne tam adresatui. Rado, grąžino, bet užtruko dvi savaites.

Išvada

Siuntinių kainos iš Vokietijos į Lietuvą tikrai geros, ypač turint omeny, kad vežama kasdien. Svarbiausia – tinkamai supakuoti, išsirinkti patikimą vežėją ir apdrausti, jei siunta verta. Jei kils klausimų – klauskite. Geriau paklausti du kartus nei gauti sudaužytą siuntą.