Siuntinių kainos Frankfurtas Lietuva geros, vežame kasdieną

Kai pirmą kartą reikėjo siųsti siuntinį iš Kauno į Frankfurtą, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Draugas paprašė pervežti dokumentų aplanką ir keletą asmeninių daiktų – nieko sudėtingo, bet kainos, kurias radau internete, svyravo nuo 15 iki 80 eurų už tą patį siuntinį. Supratau, kad čia kažkas ne taip. Dabar, po kelerių metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti tiesiai – siuntinių kainos iš Lietuvos į Frankfurtą tikrai gali būti geros, bet reikia žinoti, kur ieškoti ir ko klausti. Kasdieniai reisai leidžia palaikyti stabilias kainas, nes transportas visada pilnas, o tai reiškia mažesnę vieno siuntinio savikainą. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per praktiką – be gražių žodžių, tiesiog kaip yra.

Kainos - siuntinių kainos Frankfurtas Lietuva geros

Kiek realiai kainuoja siuntinys iš Lietuvos į Frankfurtą?

Kaina priklauso nuo daug ko – svorio, matmenų, skubumo. Standartinis siuntinys iki 5 kg paprastai kainuoja tarp 12 ir 25 eurų, priklausomai nuo to, ar vežėjas važiuoja pilnu reisu. Didesni siuntiniai, tarkim 20-30 kg, jau kainuoja 35-60 eurų. Bet čia yra vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – kaina gali skirtis net 40 procentų tarp skirtingų savaitės dienų. Pirmadienio reisai paprastai brangesni, nes po savaitgalio susikaupia daug siuntų. Penktadieniais ar sekmadieniais dažnai galima rasti geresnių pasiūlymų. Asmeniškai mačiau, kaip tas pats 10 kg siuntinys vieną savaitę kainavo 28 eurus, o kitą – jau 19. Skirtumas nemažas.

Kodėl kainos skiriasi tarp vežėjų?

Čia paprasta matematika. Vienas vežėjas turi savo mikroautobusą ir važiuoja tik tada, kai surenka pilną krovą. Kitas turi sutartis su logistikos kompanijomis ir gali vežti pigiau, bet lėčiau. Dar yra tie, kurie siūlo „ekspres" paslaugą – tai reiškia, kad tavo siuntinys važiuoja vienas arba su dar keliais, ir kaina atitinkamai didesnė. Mano patirtis rodo, kad vidutinio dydžio vežėjai, kurie turi reguliarius maršrutus, dažnai siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį. Jie negali sau leisti prarasti klientų dėl prastos paslaugos, bet ir nėra tokie dideli, kad galėtų diktuoti bet kokias kainas.

Kaip sutaupyti siunčiant siuntinį į Frankfurtą?

Yra keletas būdų. Pirmas – siųsti ne piko metu. Antras – rinktis ilgesnį pristatymo laiką, jei neskubi. Trečias – derėtis, ypač jei siunti reguliariai. Ketvirtas – tinkamai supakuoti, kad nereikėtų mokėti už „negabaritą". Penktas – jungti siuntas su kitais, kas dažnai įmanoma per grupinius užsakymus. Pavyzdžiui, viena pažįstama siunčia siuntinius savo mamai kas dvi savaites – ji susitarė su vežėju dėl fiksuotos kainos, ir moka 15 procentų mažiau nei standartinis tarifas. Tai nėra kažkokia paslaptis, tiesiog reikia paklausti.

Dažnumas - kasdienis siuntinių gabenimas Frankfurtas

Ar tikrai vežama kiekvieną dieną?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Pagrindiniai vežėjai, kurie specializuojasi Lietuva-Vokietija maršrute, iš tiesų turi kasdienius reisus. Tačiau „kasdien" nereiškia, kad tavo siuntinys išvyks tą pačią dieną, kai jį atiduosi. Dažniausiai yra tam tikras „cut-off" laikas – jei atiduodi iki 14 valandos, siuntinys išvyksta tą pačią dieną, jei vėliau – kitą. Savaitgaliais situacija kitokia – šeštadieniais veža mažiau kompanijų, o sekmadieniais dar mažiau. Bet apskritai, jei reikia, kad siuntinys būtų Frankfurte per 2-3 dienas, tai tikrai įmanoma be jokių problemų.

Kokiu laiku geriausia atiduoti siuntinį?

Ryte, kuo anksčiau. Skamba banaliai, bet taip yra. Dauguma vežėjų surenka siuntas iki pietų, tada krauna ir išvažiuoja vakare arba naktį. Jei atiduodi popiet, siuntinys gali „užsibūti" sandėlyje parą ilgiau. Man yra buvę, kad klientas atvežė siuntinį 17 valandą penktadienį, ir tas siuntinys iškeliavo tik sekmadienio vakarą, nes šeštadienį nebuvo reiso. Žmogus pyko, bet ką padarysi – taip veikia logistika. Dabar visada patariu: jei reikia greitai, atiduok ryte. Jei gali palaukti, tai irgi gerai.

Kaip sekti siuntinio kelią?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimą – arba per savo sistemą, arba paprasčiausiai per WhatsApp žinutes. Mano nuomone, WhatsApp sekimas kartais net patogiau – gauni nuotrauką su siuntiniu, žinutę „išvykome iš Kauno", „pasiekėme Berlyną", „siuntinys Frankfurte". Ne visada reikia sudėtingos sistemos. Aišku, didesnės kompanijos turi pilnavertes sekimo platformas su GPS, laiko žymėmis ir pranešimais. Bet mažesni vežėjai, kurie dirba sąžiningai, dažnai tiesiog paskambina ar parašo. Ir tai veikia.

Siuntos - siuntinių pervežimas iš Lietuvos į Frankfurtą

Kokius siuntinius galima vežti?

Beveik viską, kas nėra draudžiama. Dokumentai, drabužiai, elektronika, maisto produktai (su tam tikromis išlygomis), baldų detalės, buities reikmenys. Draudžiami daiktai – sprogmenys, narkotikai, ginklai be leidimo, gyvūnai be veterinarinių dokumentų. Yra ir pilkųjų zonų – pavyzdžiui, alkoholis. Techniškai galima vežti ribotą kiekį asmeniniam naudojimui, bet jei veži dėžę viskio, gali kilti klausimų pasienyje. Mano patarimas – jei abejoji, paklausk vežėjo prieš siunčiant. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei vėliau aiškintis su muitininkais.

Kaip tinkamai supakuoti siuntinį?

Čia yra vienas dalykas, kurį daugelis daro netinkamai – naudoja per plonas dėžes. Kartoninė dėžė turi būti bent dvigubų sienelių, ypač jei viduje yra kažkas trapaus. Burbulinė plėvelė – gerai, bet neužtenka tik apvynioti. Reikia užpildyti tuščias ertmes, kad daiktas nejudėtų viduje. Lipni juosta – ne viena juostelė per vidurį, o bent trys: per vidurį ir abu kraštus. Ir dar vienas dalykas – užrašyk gavėjo adresą ne tik ant dėžės, bet ir įdėk lapelį su adresu viduje. Jei išorinis užrašas nusitrins, vidinis išliks.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet su sąlygomis. Supakuoti, ne greitai gendantys produktai – jokių problemų. Šokoladas, sausainiai, konservai, prieskoniai – viskas tvarkoje. Bet šviežia mėsa, pieno produktai, namuose gaminti patiekalai – jau sudėtingiau. ES viduje nėra griežto draudimo, bet vežėjai dažnai nenori rizikuoti, ypač vasarą, kai karšta. Vienas atvejis, kurį prisimenu – klientė norėjo siųsti šaldytus cepelinus savo sūnui į Frankfurtą. Supakavo į termo dėžę su ledu, bet kelionė trunka 18-20 valandų. Aišku, cepelinai atšilo. Dabar sakau – jei nori siųsti maistą, rinkis konservuotą arba sausą.

Trukmė - kiek laiko užtrunka pristatymas

Per kiek laiko siuntinys pasiekia Frankfurtą?

Įprastai 1-3 dienos. Tiesioginis reisas iš Vilniaus ar Kauno iki Frankfurto trunka apie 18-22 valandas, bet reikia pridėti laiko siuntų surinkimui, iškrovimui ir pristatymui gavėjui. Jei viskas sklandžiai – pirmadienį atiduodi, trečiadienį gavėjas turi. Bet būna ir kitaip. Vieną kartą siuntinys „dingo" 5 dienas – paaiškėjo, kad vairuotojas susirgo, ir siuntos peradresuotos per kitą reisą. Niekas specialiai nedelsė, tiesiog taip susiklostė. Dabar tokiais atvejais visada informuoju klientą iš anksto, jei žinau, kad bus vėlavimas.

Kas nutinka, jei gavėjas nerastas?

Priklauso nuo vežėjo. Vieni bando pristatyti dar kartą kitą dieną, kiti palieka pranešimą su kontaktu, kad gavėjas pats susitartų dėl patogaus laiko. Treti turi „pick-up" punktus, kur siuntinys saugomas kelias dienas. Mano nuomone, geriausia iš anksto suderinti su gavėju, kada jis bus namuose ar biure. Ypač Frankfurte – didelis miestas, žmonės dirba, ne visada spėja grįžti. Vienas mano klientas visada nurodo darbovietės adresą, ne namų – taip paprasčiau, nes biure visada kas nors yra.

Ar galima siųsti skubiai, per vieną dieną?

Galima, bet kaina atitinkama. Skubus pristatymas reiškia, kad siuntinys vežamas ne su kitomis siuntomis, o atskirai arba su labai mažu kiekiu. Toks pristatymas kainuoja 2-3 kartus brangiau nei įprastas. Bet kartais reikia – dokumentai sandoriui, vaistai, kažkas labai skubaus. Tada moki ir tiek. Asmeniškai manau, kad skubus pristatymas apsimoka tik tada, kai tikrai reikia. Jei gali palaukti dvi dienas, neverta permokėti. Bet kiekvienas pats sprendžia.

Dokumentai - siuntinių dokumentacija ir muitinė

Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį?

ES viduje – minimaliai. Užtenka užpildyti siuntos deklaraciją su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, siuntinio turinio aprašymu ir verte. Jei siuntinys vertingesnis nei 1000 eurų, gali reikėti papildomų dokumentų. Jei veži prekes komerciniais tikslais – sąskaita faktūra, kilmės sertifikatas, priklausomai nuo prekės. Bet paprastas siuntinys fiziniam asmeniui – jokių sudėtingų dokumentų nereikia. Vienas dalykas, kurį rekomenduoju – visada nurodyk tikrąją vertę. Jei nurodysi 5 eurus už naują telefoną, ir siuntinys dings, kompensaciją gausi pagal nurodytą vertę.

Ar reikia mokėti muito mokesčius?

Ne, jei siuntinys siunčiamas iš Lietuvos į Vokietiją – abi šalys yra ES, tad jokio muito nėra. Kitaip būtų, jei siųstum iš ne ES šalies. Tada priklausomai nuo vertės, gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius. Bet Lietuva-Vokietija – laisvas judėjimas, jokių papildomų mokesčių. Aišku, jei veži labai didelį kiekį prekių komerciniais tikslais, gali kilti kitų klausimų, bet čia jau kita tema.

Kaip elgtis, jei siuntinys sugadintas?

Pirma – fotografuoti. Antra – informuoti vežėją kuo greičiau. Trečia – išsaugoti pakuotę. Jei vežėjas sąžiningas, jis turėtų kompensuoti nuostolius, ypač jei siuntinys buvo apdraustas. Problema ta, kad daugelis pigių vežėjų neapdraudžia siuntų automatiškai – reikia prašyti papildomai. Ir dar – jei pats blogai supakavai, vežėjas gali atsisakyti kompensuoti. Todėl visada sakau – pakuok gerai, drausk brangius daiktus, ir fotografuok siuntinį prieš atiduodamas. Tai užtrunka 2 minutes, bet gali išgelbėti daug nervų.

Patikimumas - kaip išsirinkti patikimą vežėją

Į ką atkreipti dėmesį renkantis vežėją?

Atsiliepimai – pirmas dalykas. Bet ne tie, kurie svetainėje, o tie, kurie Facebook grupėse, forumuose. Ten žmonės rašo tiesą. Antras dalykas – ar vežėjas turi draudimą. Trečias – ar duoda sekimo numerį. Ketvirtas – kaip bendrauja. Jei atsako į klausimus greitai ir aiškiai, geras ženklas. Jei atsakymai migloti arba ilgai tenka laukti – galvok du kartus. Penktas – kaina. Ne pati mažiausia, bet protinga. Jei kaina per maža, kažkas negerai – arba veža nelegaliai, arba taupo ant draudimo, arba kažkur kitur.

Ar verta rinktis didelę kompaniją ar mažą vežėją?

Abu variantai turi pliusų ir minusų. Didelė kompanija – daugiau garantijų, draudimas, sistema, bet mažiau lankstumo ir asmeninio požiūrio. Mažas vežėjas – gali susitarti asmeniškai, prisitaikyti prie tavo poreikių, bet mažiau garantijų, jei kas nors nutiktų. Mano nuomone, geriausia vidurys – vidutinė kompanija, kuri turi patirties, bet dar nėra tokia didelė, kad prarastų ryšį su klientais. Tokių Lietuvoje yra ne viena, ir jos dažnai siūlo geriausią kainos-kokybės santykį.

Ką daryti, jei vežėjas pradingsta su siuntiniu?

Tai, deja, nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Pirmas žingsnis – bandyti susisiekti visais įmanomais būdais. Antras – jei turi sutartį ar bent užsakymo patvirtinimą, kreiptis į policiją. Trečias – jei mokėjai banko pavedimu, bandyti susigrąžinti pinigus per banką. Ketvirtas – viešinti situaciją socialiniuose tinkluose, kartais tai padeda. Penktas – kitą kartą rinktis vežėją atsargiau. Žinau, kad tai skamba kaip „po kovos", bet taip jau yra. Geriau iš anksto patikrinti, nei vėliau gailėtis.

Specifika - siuntinių pervežimo ypatumai

Ar galima siųsti nestandartinius siuntinius?

Galima, bet reikia derinti iš anksto. Nestandartinis siuntinys – tai bet kas, kas netelpa į standartines dėžes arba yra labai sunkus. Pavyzdžiui, dviratis, pianinas, didelis paveikslas arba ilga lenta. Tokiems siuntiniams reikia specialaus transporto, kartais papildomos įrangos, ir kaina atitinkamai didesnė. Bet tai nereiškia, kad neįmanoma. Tiesiog reikia iš anksto pasakyti vežėjui, ką veži, ir jis pasakys, ar gali, ir už kiek. Vieną kartą teko vežti 2,5 metro ilgio veidrodį – supakavome specialiai, pritvirtinome, ir viskas gerai nuvažiavo. Bet reikėjo papildomos dienos pasiruošimui.

Kaip vežti trapius daiktus?

Atsargiai. Skamba akivaizdžiai, bet yra niuansų. Pirmas dalykas – „trapu" užrašyti ant dėžės iš visų pusių. Antras – naudoti pakankamai apsauginių medžiagų. Trečias – rinktis vežėją, kuris turi patirties su trapiomis siuntomis. Ketvirtas – apdrausti. Penktas – jei labai brangu ar vertinga, galvoti apie specializuotą transportą. Mano patirtis – dauguma sugadinimų atsitinka ne dėl to, kad vežėjas neatsargus, o dėl to, kad siuntėjas blogai supakavo. Kartą gavome siuntinį su stiklo taurėmis – supakuota į paprastą dėžę be jokio užpildo. Aišku, pusė taurių sudužo. Kaltas vežėjas? Nelabai.

Ar galima siųsti siuntinį su atsiskaitymu gavus?

Tai vadinama COD (Cash on Delivery) paslauga. Kai kurie vežėjai siūlo, kiti – ne. Principas paprastas – vežėjas pristato siuntinį, surenka pinigus iš gavėjo, ir perveda siuntėjui. Patogu, jei parduodi kažką internetu ir nori garantijos, kad gausi pinigus. Bet yra niuansas – vežėjas paprastai ima komisiją už šią paslaugą, 3-5 procentus nuo sumos. Ir dar – jei gavėjas atsisako priimti siuntinį, vežėjas grąžina jį atgal, ir tu moki už abu kelius. Todėl prieš siunčiant COD, geriau įsitikinti, kad gavėjas tikrai nori to siuntinio.

Praktika - naudingi patarimai siunčiant

Ką daryti prieš siunčiant siuntinį?

Patikrinti adresą. Skamba paprastai, bet adresų klaidos – viena dažniausių problemų. Vokietijoje ypač svarbu nurodyti tikslų pašto kodą – jie turi 5 skaitmenų sistemą, ir vienas neteisingas skaitmuo gali reikšti visiškai kitą miesto dalį. Antras dalykas – telefono numeris. Gavėjo telefono numeris būtinas, kitaip kurjeris negalės susisiekti. Trečias – aiškus turinio aprašymas. Ne „daiktai", o „drabužiai, knygos, virtuvės reikmenys". Ketvirtas – vertės nurodymas. Penktas – pakavimo patikrinimas. Atrodo daug, bet užtrunka 10 minučių, o sutaupo valandas problemų.

Kokios dažniausios klaidos siunčiant?

Neteisingas adresas – jau minėjau. Blogas pakavimas – irgi. Dar – nenurodytas telefono numeris, per mažai lipnios juostos, neužpildyta siuntos deklaracija, neaiškus turinio aprašymas. Viena kuriozinė situacija – klientas parašė turinyje „dovana", ir muitinėje (nors ES viduje muitinės nėra, bet kartais patikrina) paklausė, kas per dovana. Žmogus turėjo aiškintis, kad tai knygos. Jei iš karto būtų parašęs „knygos", jokių klausimų nebūtų. Mažos smulkmenos, bet jos svarbu.

Ar verta drausti siuntinį?

Priklauso nuo vertės. Jei siunti drabužius už 50 eurų, gal ir neverta. Bet jei siunti elektroniką už 500 eurų – būtinai. Draudimas paprastai kainuoja 1-3 procentus nuo deklaruotos vertės. Tai reiškia, kad už 500 eurų vertės siuntinį sumokėsi 5-15 eurų draudimo. Jei siuntinys dings ar bus sugadintas, gausi kompensaciją. Be draudimo – gausi tik atsiprašymą. Mano nuomone, drausti verta visada, kai siuntinio vertė viršija 100 eurų. Tai nedidelė kaina už ramybę.

Išvados - kas svarbiausia siunčiant siuntinį

Siuntinių kainos iš Lietuvos į Frankfurtą iš tiesų gali būti geros, ypač jei vežama kasdien – tai leidžia palaikyti konkurencingus tarifus. Svarbiausia – rinktis patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntinį, aiškiai nurodyti duomenis ir, jei reikia, apdrausti. Kasdieniai reisai užtikrina greitą pristatymą, bet visada geriau siųsti su nedidele laiko atsarga. Ir dar – nebūkite per daug pasyvūs, klauskite, derėkitės, domėkitės. Geros kainos ne visada būna parašytos svetainėje – kartais jas reikia išsikalbėti.