Siuntiniai Lietuva Frankfurtas kaina gera, vežame kasdien

Kas savaitę gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kurie ieško, kaip nusiųsti siuntinį iš Lietuvos į Frankfurtą. Vieni siunčia mamai maisto produktų, kiti – verslo dokumentus ar prekes klientams. Ir dažniausiai pirmas klausimas būna apie kainą. Suprantama – niekas nenori permokėti. Bet čia ir prasideda painiava, nes kainos skiriasi priklausomai nuo svorio, dydžio, skubumo ir dar kelių dalykų, apie kuriuos žmonės kartais net nepagalvoja. Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntinių gabenimą maršrutu Lietuva–Frankfurtas. Remiuosi tuo, ką matau praktiškai – ne teoriniais skaičiais iš kažkokių lentelių, o realia kasdienybe.

Kainos - siuntiniai Lietuva Frankfurtas kaina gera kasdien

1. Kiek kainuoja siuntinys iš Lietuvos į Frankfurtą?

Kaina priklauso nuo daugybės faktorių, bet jei kalbame apie standartinį siuntinį iki 5 kg, tai paprastai kainuoja nuo 15 iki 30 eurų. Didesni siuntiniai, tarkim 10-20 kg, jau gali kainuoti 35-60 eurų. Bet čia labai svarbu suprasti, kad kaina priklauso ne tik nuo svorio – matuojamas ir tūrinis svoris. Tai reiškia, kad lengvas, bet didelės dėžės siuntimas gali kainuoti daugiau nei sunkus, bet kompaktiškas paketas. Dar reikia įsivertinti, ar siunčiate su draudimu, ar be jo. Draudimas paprastai kainuoja papildomus 2-5% nuo deklaruotos vertės. Jei siunčiate brangų daiktą, tikrai verta apsidrausti – kartą klientas siuntė elektroniką be draudimo, ir ji kelyje susidaužė. Nuostoliai buvo jo.

2. Ar yra minimalus siuntinio svoris arba dydis?

Dauguma vežėjų turi minimalų įkainį, net jei siuntinys labai mažas. Paprastai tai būna 10-15 eurų už voką ar mažą dėžutę iki 1 kg. Logika paprasta – vežėjas turi padengti degalų, darbo ir logistikos kaštus, nepriklausomai nuo to, ar siunčiate laišką, ar dėžę. Yra ir apatinė riba – kai kurios įmonės nepriima siuntinių, sveriančių mažiau nei 0,5 kg, nebent tai būtų dokumentai. Dydžio atžvilgiu, jei siuntinys telpa į standartinį voką ar mažą dėžę, papildomų mokesčių nėra. Bet jei siuntinys ilgesnis nei 1 metras arba labai nestandartinės formos, gali būti taikomas papildomas mokestis už specialų tvarkymą.

3. Kaip apskaičiuojamas tūrinis svoris?

Tūrinis svoris skaičiuojamas pagal formulę: ilgis × plotis × aukštis (cm) dalinama iš 5000 arba 6000, priklausomai nuo vežėjo. Pavyzdžiui, jei jūsų dėžė yra 50×40×30 cm, tai tūrinis svoris bus 50×40×30/5000 = 12 kg. Net jei joje guli tik 3 kg drabužių, jums bus skaičiuojama kaip už 12 kg. Tai dažnai nustebina žmones. Viena moteris siuntė tuščią lagaminą mamai – jis svėrė vos 4 kg, bet dėl dydžio tūrinis svoris buvo 18 kg. Teko mokėti atitinkamai. Todėl visada patariu rinktis tinkamo dydžio pakuotę – ne per didelę, ne per mažą. Ir jei siunčiate drabužius, geriau suspausti juos į vakuuminius maišus – taip sutaupysite nemažai.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, ką siunčiate?

Taip, ir kartais labai stipriai. Maisto produktai, ypač greit gendantys, reikalauja specialių sąlygų – šaldymo ar bent jau izoliuotos pakuotės. Tai kainuoja papildomai. Pavojingi kroviniai, kaip baterijos ar cheminės medžiagos, apskritai turi atskirus tarifus ir dažnai apribojimus. Brangūs daiktai – elektronika, juvelyriniai dirbiniai – taip pat brangiau, nes reikia papildomo draudimo ir saugumo. O štai drabužiai, knygos, buities daiktai – tai paprasčiausia kategorija su mažiausiais įkainiais. Kartą klientas bandė siųsti automobilių dalis kaip „paprastą siuntą" – gavo papildomą sąskaitą, kai vežėjas pamatė, kas viduje. Svarbu deklaruoti turinį teisingai iš pat pradžių.

5. Ar yra nuolaidų reguliariems siuntėjams?

Beveik visi vežėjai turi lojalumo programas arba nuolaidų sistemas verslo klientams. Jei siunčiate daugiau nei 10 siuntų per mėnesį, tikrai galite derėtis dėl geresnių tarifų. Kai kurios įmonės siūlo fiksuotus mėnesinius planus su neribotu siuntų skaičiumi tam tikrame svorio intervale. Asmeniškai pažįstu vieną mažą elektroninės prekybos įmonę Kaune, kuri pradėjo nuo 5 siuntų per savaitę, o dabar siunčia po 50 – jų kaina už siuntą sumažėjo beveik perpus. Bet reikia derėtis – patys vežėjai retai pasiūlo nuolaidą, jei neklausiate. Ir dar – nepamirškite palyginti kelių vežėjų. Kartais mažesnė įmonė gali pasiūlyti geresnę kainą nei didelis žaidėjas.

Dažnumas - vežame kasdien iš Lietuvos į Frankfurtą

6. Ar tikrai vežate kasdien?

Tai priklauso nuo konkrečios įmonės, bet dauguma rimtų vežėjų, dirbančių šiuo maršrutu, išvyksta kasdien arba bent jau 5-6 kartus per savaitę. Frankfurtas yra vienas pagrindinių logistikos centrų Europoje, todėl maršrutas Lietuva–Frankfurtas yra labai populiarus. Problema kartais būna ne su pačiu vežimu, o su surinkimu – jei gyvenate mažesniame mieste, siuntinys gali būti paimamas tik tam tikromis dienomis. Pavyzdžiui, iš Telšių ar Mažeikių siuntiniai dažnai surenkami antradieniais ir penktadieniais, o iš Vilniaus ar Kauno – kasdien. Todėl prieš užsakydami pasitikslinkite, kada tiksliai bus paimtas jūsų siuntinys.

7. Kiek laiko trunka pristatymas iš Lietuvos į Frankfurtą?

Standartinis pristatymas trunka 3-5 darbo dienas. Express variantas – 1-2 dienos, bet kainuoja gerokai daugiau. Yra ir ekonominis variantas, kuris gali užtrukti iki 7 dienų. Bet čia reikia atskirti du dalykus – transportavimo laiką ir bendrą pristatymo laiką. Transportavimas iš Vilniaus iki Frankfurto trunka apie 24-30 valandų, bet reikia pridėti siuntos surinkimą, rūšiavimą, muitinės procedūras (jei taikoma) ir galiausiai pristatymą gavėjui. Vieną kartą siuntinys „dingo" 4 dienas – paaiškėjo, kad gavėjas buvo nurodęs neteisingą pašto kodą. Siuntinys klaidžiojo po Frankfurtą, kol galiausiai buvo rastas. Todėl visada patikrinkite adresą du kartus.

8. Kada paskutinis siuntos priėmimo laikas, kad ji išvyktų tą pačią dieną?

Paprastai siuntos turi būti pristatytos į terminalą arba perduotos kurjeriui iki 14-16 valandos, kad išvyktų tą pačią dieną. Bet tai labai priklauso nuo miesto ir vežėjo. Vilniuje ir Kaune terminalai dirbo ilgiau, kartais priima siuntas iki 18 valandos. O mažesniuose miestuose kurjeris gali paskutinį kartą važiuoti jau 12 valandą. Jei siunčiate per paštomatą, tai paprastai galima bet kada, bet siunta bus išimta tik kitą rytą. Vienas klientas atnešė siuntą 17:30 ir tikėjosi, kad ji išvyks tą vakarą – neišvyko. Teko laukti kitos dienos. Todėl, jei skubu, geriau atnešti ryte.

Sąlygos - siuntiniai Lietuva Frankfurtas gabenimo taisyklės

9. Ką galima siųsti, o ko negalima?

Galima siųsti beveik viską, kas nėra draudžiama įstatymais. Drabužiai, elektronika, maistas (su tam tikromis išlygomis), knygos, dokumentai, buities daiktai – viskas tvarkoje. Draudžiama siųsti sprogmenis, ginklus, narkotikus, padirbtus daiktus. Su maistu yra niuansų – mėsos ir pieno produktai į ES šalis gabenami be apribojimų, bet jei siunčiate ne ES piliečiui arba jei produktai yra nekomercinės paskirties, gali būti papildomų reikalavimų. Alkoholis ir tabakas – tik su atitinkamomis licencijomis. Vaistai – tik su receptu ir deklaracija. Vienas klientas bandė siųsti namų gamybos dešrą be jokios dokumentacijos – muitinėje konfiskavo. Maistą siųsti galima, bet reikia tinkamai supakuoti ir, jei reikia, pridėti dokumentus.

10. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį?

Pakavimas yra vienas svarbiausių dalykų, kurio daugelis nepakankamai įvertina. Siuntinys kelyje patiria vibraciją, smūgius, kartais ir spaudimą, kai ant jo dedami kiti siuntiniai. Todėl rekomenduoju naudoti dvigubą pakavimą – vidinę dėžę su užpildu (putplastis, burbulinė plėvelė, laikraščiai) ir išorinę kartoninę dėžę. Trapius daiktus žymėkite „Fragile" lipdukais, bet nesitikėkite, kad tai kažką išgelbės – lipdukas nėra garantija. Geriau tiesiog gerai supakuoti. Elektroniką rekomenduoju papildomai įvynioti į antistatinę plėvelę. Skysčius – į sandarius plastikinius maišelius, kad net jei pratekėtų, nesugadintų kitų siuntų. Ir visada palikite kontaktinę informaciją viduje – jei išorinis adresas nusitrins, vidinis išliks.

11. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Siunčiant siuntinius Lietuva–Frankfurtas maršrutu, muitinės deklaracijos paprastai nereikia, nes abi šalys yra ES viduje. Bet yra išimčių. Jei siuntos vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai 1000 eurų), gali reikėti pateikti papildomus dokumentus. Taip pat, jei siunčiate prekes komerciniais tikslais – pavyzdžiui, savo elektroninės parduotuvės klientui – reikia pridėti sąskaitą faktūrą su prekių aprašymu, kiekiu ir verte. Asmeninėms siuntoms iki tam tikros vertės paprastai užtenka užpildyti paprastą siuntos deklaraciją, kurią pateikia pats vežėjas. Bet jei siunčiate kažką neįprasto – antikvarinius daiktus, meno kūrinius, brangakmenius – geriau pasikonsultuoti su vežėju iš anksto.

Draudimas - siuntiniai Lietuva Frankfurtas apsauga nuo nuostolių

12. Ar siuntiniai yra drausti automatiškai?

Dauguma vežėjų suteikia minimalų draudimą automatiškai – paprastai iki 50-100 eurų. Tai reiškia, jei jūsų siuntinys dingsta arba sugadinamas, gausite kompensaciją iki šios sumos. Bet jei siunčiate vertingesnį daiktą, to gali nepakakti. Papildomas draudimas kainuoja 2-5% nuo deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, jei siunčiate telefoną už 800 eurų, draudimas kainuos apie 16-40 eurų. Ar verta? Mano nuomone, taip. Ypač elektronikai ir trapiems daiktams. Vienas klientas atsisakė draudimo siųsdamas nešiojamą kompiuterį – kompiuteris kelyje suskilo. Be draudimo negavo nieko. Su draudimu būtų gavęs visą sumą. Tai ne reklama, tai paprasta matematika.

13. Kaip pateikti pretenziją, jei siuntinys sugadintas?

Pirmas žingsnis – nufotografuoti žalą iš karto, kai gaunate siuntinį. Jei įmanoma, nefotografuokite tik sugadinto daikto – nufotografuokite ir pakuotę iš išorės, ir vidų, ir patį daiktą. Antras žingsnis – pranešti vežėjui per 24-48 valandas (kiekvienas vežėjas turi savo terminą). Trečias žingsnis – užpildyti pretenzijos formą, kurią galima rasti vežėjo svetainėje arba gauti el. paštu. Ketvirtas žingsnis – pateikti pirkimo čekį arba kitą vertės įrodymą. Visa tai skamba paprastai, bet praktikoje procesas gali užtrukti 2-6 savaites. Ir ne visada pretenzija patenkinama – vežėjas gali teigti, kad pakuotė buvo netinkama arba kad žala atsirado dėl prekės defekto, ne dėl transportavimo.

14. Ką daryti, jei siuntinys visai dingo?

Pirmiausia – nepanikuoti. Dauguma „dingusių" siuntinių iš tiesų nėra dingę – tiesiog užstrigo kažkur tarpinėje stotyje arba buvo pristatyti neteisingu adresu. Pirmas žingsnis – patikrinti siuntos sekimo numerį. Jei sekimas rodo, kad siuntinys pristatytas, bet gavėjas jo negavo – galbūt jis paliktas pas kaimyną arba pašto skyriuje. Jei sekimas sustojo ties tam tikru tašku – kreipkitės į vežėją su prašymu išsiaiškinti. Jei po 10-14 dienų siuntinys nerandamas, pateikite pretenziją dėl dingimo. Su draudimu gausite kompensaciją, be draudimo – tik minimalią sumą. Ir dar vienas patarimas – visada išsaugokite siuntos kvitą iki tol, kol gavėjas patvirtins gavimą.

Pristatymas - siuntiniai Lietuva Frankfurtas pristatymo būdai

15. Ar siuntinys pristatomas iki durų?

Taip, dauguma vežėjų siūlo pristatymą iki durų kaip standartinę paslaugą. Kurjeris atvyksta į nurodytą adresą ir perduoda siuntinį gavėjui. Bet yra niuansų. Pirma, jei gavėjo nėra namuose, kurjeris gali palikti siuntinį pas kaimyną, pašto dėžutėje (jei telpa) arba nunešti į artimiausią pašto skyrių. Antra, kai kurie vežėjai pristato tik iki pirmųjų durų – tai reiškia, jei gyvenate daugiabutyje, siuntinys bus paliktas laiptinėje, nebutinai iki jūsų buto durų. Trečia, už papildomą mokestį galima užsisakyti pristatymą konkrečiu laiku arba net savaitgalį. Vienas klientas prašė pristatyti šeštadienį, nes darbo dienomis nieko nebūna namuose – už tai sumokėjo papildomus 10 eurų.

16. Ar galima siuntinį atsiimti patiems iš terminalo?

Taip, ir tai kartais net pigiau. Dauguma vežėjų turi terminalus Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose. Jei atvežate siuntinį patys į terminalą, sutaupote kurjerio iškvietimo mokestį – paprastai 5-10 eurų. Taip pat terminaluose dažnai galima rinktis iš daugiau pristatymo variantų – standartinis, express, ekonominis. Frankfurtas taip pat turi keletą terminalų, iš kurių gavėjas gali atsiimti siuntinį pats. Tai ypač patogu, jei gavėjas dirba netoli terminalo arba jei siuntinys per didelis, kad tilptų į pašto dėžutę. Bet reikia atsiminti, kad terminalai turi darbo valandas – savaitgaliais dažniausiai nedirba.

17. Kaip sekti siuntinį?

Kiekvienas siuntinys gauna unikalų sekimo numerį, kurį galima įvesti vežėjo svetainėje arba programėlėje. Sistema rodo, kur siuntinys yra tam tikru momentu – ar jau išvyko iš Lietuvos, ar pasiekė Vokietiją, ar jau pristatytas. Bet reikia turėti omenyje, kad sekimo informacija ne visada atnaujinama realiu laiku. Kartais praeina 12-24 valandos, kol sistema parodo naują statusą. Tai normalu. Bet jei siuntinys „užstrigo" vienoje vietoje ilgiau nei 3 dienas – verta susisiekti su vežėju. Dar vienas dalykas – kai kurie pigesni siuntimo variantai neturi detalaus sekimo, tik pradžios ir pabaigos statusus. Jei jums svarbu žinoti kiekvieną žingsnį, rinkitės brangesnį variantą su pilnu sekimu.

Maistas - siuntiniai Lietuva Frankfurtas maisto produktų siuntimas

18. Ar galima siųsti maisto produktus į Vokietiją?

Galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES viduje, nėra muitinės barjero maisto produktams. Bet yra higienos reikalavimai. Mėsos ir pieno produktai turi būti supakuoti gamyklinėje pakuotėje arba tinkamai termiškai apdoroti. Naminės dešros ar sūris be dokumentų gali būti konfiskuoti. Konservai, sausi produktai, saldainiai – viskas tvarkoje. Šviežios daržovės ir vaisiai – taip pat, bet reikia atsižvelgti į transportavimo laiką – jei siuntinys keliaus 5 dienas, obuoliai gali supūti. Todėl maistui rekomenduoju rinktis greitesnį pristatymą. Ir dar – nepamirškite, kad maistas turi būti supakuotas taip, kad nesugadintų kitų siuntų, jei pratekėtų.

19. Kaip supakuoti maistą siuntimui?

Maisto pakavimas reikalauja daugiau dėmesio nei paprastų daiktų. Pirmas sluoksnis – sandarus plastikinis maišelis arba maistinė plėvelė. Antras sluoksnis – burbulinė plėvelė arba putplastis. Trečias – tvirta kartoninė dėžė. Jei siunčiate kažką, kas gali išsilieti – pavyzdžiui, medų ar uogienę – įdėkite į plastikinį indą su sandariu dangčiu, tada į maišelį, tada į dėžę. Šaldyti produktai reikalauja specialių termo dėžių su ledo paketais. Viena moteris siuntė šaldytus koldūnus mamai į Frankfurtą – supakavo į termo dėžę su sausu ledu, pristatė per 2 dienas. Koldūnai atkeliavo šaldyti. Bet tai kainavo gerokai daugiau nei paprastas siuntimas. Jei siunčiate ne greit gendantį maistą, paprastos pakuotės pakanka.

20. Kokie maisto produktai populiariausi siunčiant iš Lietuvos?

Pagal tai, ką matau praktiškai, populiariausi yra lietuviški saldumynai – šokoladas, saldainiai, „Rūtos" produkcija. Toliau – rūkyti gaminiai, nors su jais reikia atsargiai dėl paminėtų reikalavimų. Duona – juoda lietuviška duona, kurią emigrantai labai pasiilgsta. Pieno produktai – varškė, sūris, bet tik tinkamai supakuoti. Dar populiaru siųsti grybus – džiovintus arba marinuotus. Ir, žinoma, alkoholis – bet tik su atitinkamais dokumentais. Vienas klientas reguliariai siunčia mamai „Švyturio" alaus – kiekvieną mėnesį po dvi dėžes. Jam tai kainuoja apie 40 eurų su pristatymu. Sako, kad mamai labiau patinka nei vokiškas alus. Skonio reikalas.

Elektronika - siuntiniai Lietuva Frankfurtas elektronikos siuntimas

21. Kaip siųsti elektroniką, kad nesugestų?

Elektronika yra viena jautriausių siuntimo kategorijų. Pirmas dalykas – jei turite originalią pakuotę, naudokite ją. Gamintojai supakuoja savo produktus taip, kad atlaikytų transportavimą. Jei originalios pakuotės nėra, suvyniokite į burbulinę plėvelę, tada į dėžę su užpildu. Svarbu, kad daiktas nejudėtų viduje – jei kratant girdisi, kad kažkas „vaikšto", reikia daugiau užpildo. Baterijas turinčius įrenginius reikia žymėti atitinkamais lipdukais – tai reikalavimas, ne pasirinkimas. Laptopus rekomenduoju siųsti atskirai nuo įkroviklio – jei įkroviklis pažeis ekraną, bus nemalonu. Ir visada – draudimas. Elektronika be draudimo yra loterija.

22. Ar galima siųsti telefonus su baterijomis?

Taip, bet yra specialių reikalavimų. Ličio baterijos laikomos potencialiai pavojingomis, todėl joms taikomi griežtesni transportavimo reikalavimai. Telefonas su integruota baterija gali būti siunčiamas be papildomų leidimų, bet turi būti išjungtas (ne tik užrakintas, o išjungtas) ir supakuotas taip, kad netyčia neįsijungtų. Atsarginės baterijos – tik rankiniame bagaže, jei siunčiate su keleiviniu transportu. Jei su kroviniu – reikia specialios pakuotės ir dokumentacijos. Vienas klientas siuntė 10 telefonų verslui – teko pildyti papildomus dokumentus dėl baterijų kiekio. Užtruko papildomą dieną, bet viskas praėjo sklandžiai. Geriau užpildyti dokumentus, nei kad siuntinys būtų grąžintas.

Laikas - siuntiniai Lietuva Frankfurtas pristatymo terminai

23. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – patikrinti sekimo numerį. Galbūt siuntinys jau arti, tiesiog sistema dar neatnaujino informacijos. Jei sekimas rodo, kad siuntinys užstrigo vienoje vietoje ilgiau nei 2-3 dienas – skambinkite vežėjui. Dažniausios vėlavimo priežastys: neteisingas adresas, gavėjo nebuvimas namuose, muitinės patikra (jei taikoma), arba paprasčiausias logistinis vėlavimas dėl oro sąlygų ar eismo. Žiemą, ypač per pūgas, vėlavimai būna dažnesni. Vieną kartą gruodį siuntinys iš Vilniaus iki Frankfurto keliavo 8 dienas vietoj įprastų 4 – dėl sniego Vokietijoje keliai buvo uždaryti. Nieko padaryti negalima, tik laukti. Bet jei siuntinys vėluoja daugiau nei savaitę, reikia pradėti pretenzijos procesą.

24. Ar galima paspartinti pristatymą, jei jau išsiuntėte?

Paprastai ne. Kai siuntinys jau pakeliui, jo maršrutas yra nustatytas ir keisti jį viduryje kelio sudėtinga. Bet yra išimčių. Kai kurie vežėjai siūlo paslaugą „pristatymo pakeitimas" – galima pakeisti adresą arba prašyti, kad siuntinys būtų pristatytas anksčiau, jei jis dar nepasiekė paskutinio terminalo. Tai kainuoja papildomai – 10-20 eurų. Bet tai ne visada įmanoma. Geriau iš pat pradžių pasirinkti tinkamą pristatymo greitį. Jei žinote, kad siuntinys reikalingas greitai, nemėginkite sutaupyti rinkdamiesi ekonominį variantą su viltimi, kad „galbūt atvyks greičiau". Dažniausiai neatvyks.

Adresai - siuntiniai Lietuva Frankfurtas teisingas adresavimas

25. Kaip teisingai nurodyti adresą Vokietijoje?

Vokiškas adresas turi kitokią struktūrą nei lietuviškas. Pirmiausia – gavėjo vardas ir pavardė arba įmonės pavadinimas. Tada – gatvė ir namo numeris (Vokietijoje namo numeris rašomas po gatvės pavadinimo, ne prieš jį). Tada – pašto kodas ir miestas. Pašto kodas Vokietijoje yra 5 skaitmenų. Pavyzdžiui: Max Mustermann, Musterstraße 12, 60311 Frankfurt am Main. Svarbu nurodyti „am Main", nes yra ir kitų Frankfurtų Vokietijoje – Frankfurt an der Oder, pavyzdžiui. Jei nurodysite tik „Frankfurt", siuntinys gali atsidurti ne ten. Ir dar – jei siunčiate į įmonę, nurodykite skyrių arba konkretų asmenį, kitaip siuntinys gali klaidžioti po įmonės paštą savaitėmis.

26. Ką daryti, jei nežinote tikslaus adreso?

Nežinoti tikslaus adreso yra dažnesnė problema, nei galėtumėte pagalvoti. Ypač kai siunčiate kam nors pirmą kartą arba kai gavėjas neseniai persikraustė. Pirmas žingsnis – paprašyti gavėjo atsiųsti adresą raštu, geriausia el. paštu arba žinute, kad liktų įrašas. Antras žingsnis – patikrinti adresą per Vokietijos pašto svetainę (Deutsche Post) – ten galima įvesti adresą ir patikrinti, ar jis teisingas. Trečias žingsnis – jei vis dar abejojate, paskambinkite gavėjui ir paprašykite, kad perskaitytų adresą garsiai. Skamba paprastai, bet vienas klientas siuntė siuntinį į „Berliner Straße" vietoj „Berliner Allee" – skirtumas vos keli šimtai metrų, bet siuntinys klaidžiojo tris dienas.

Išvada

Siuntinių gabenimas iš Lietuvos į Frankfurtą nėra kažkoks raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Tinkama pakuotė, teisingas adresas, tinkamas draudimas – tai trys dalykai, kurie išsprendžia 90% problemų. Kaina priklauso nuo daugybės faktorių, bet su gera įmone galima rasti optimalų variantą. Svarbiausia – nebandyti sutaupyti ten, kur nereikia, ir visada išsaugoti dokumentus iki siuntos gavimo patvirtinimo.