Lietuvos siuntų tarnybos Germany – vežame kiekvieną dieną

Kai prieš kokius septynerius metus pradėjau dirbti su siuntų pervežimais maršrutu Lietuva–Vokietija, situacija buvo visai kitokia. Tada dauguma žmonių tiesiog nežinojo, kad gali išsiųsti siuntą be jokių didelių rūpesčių. Dabar gi situacija pasikeitė kardinaliai – lietuvių siuntų tarnybos Germany kryptimi veža praktiškai kasdien, ir tai jau tapo norma. Bet vis tiek yra dalykų, kuriuos verta žinoti prieš patikint savo daiktus vežėjui. Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, paremtus realia patirtimi, o ne teoriniais samprotavimais.

Paslaugos - kasdienis siuntų pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją

1. Kaip dažnai lietuvių siuntų tarnybos veža siuntas į Germany?

Didžioji dauguma rimtų vežėjų, dirbančių šiuo maršrutu, organizuoja išvykimus kasdien arba bent penkis kartus per savaitę. Tai reiškia, kad jei pirmadienį pristatote siuntą į sandėlį, ji greičiausiai jau antradienio vakarą arba trečiadienį bus Vokietijoje. Konkretus pristatymo laikas priklauso nuo to, kur tiksliai reikia pristatyti – jei tai Berlynas ar Frankfurtas, viskas vyksta greičiau, nes tai pagrindiniai logistikos centrai. Mažesni miestai kaip Erfurtas ar Magdeburgas gali užtrukti papildomą dieną. Svarbu suprasti, kad "kasdien" nereiškia, kad siunta per 24 valandas atsidurs gavėjo durų slenksčio – tai reiškia, kad transportas išvyksta kasdien.

2. Kokio dydžio siuntas galima siųsti kasdieniu reisu?

Standartinės siuntos – tai dėžės iki 30-40 kilogramų, kurių matmenys neviršija maždaug 120x80x80 centimetrų. Bet čia jau priklauso nuo konkrečios tarnybos. Vienos priima tik smulkesnes siuntas, kitos gali pervežti ir didesnius krovinius. Pavyzdžiui, jei norite siųsti dviratį supakuotą dėžėje, tai jau bus nestandartinė siunta, ir ne visi vežėjai kasdieniu reisu ją priims. Geriausia paskambinti iš anksto ir pasitikslinti. Man yra tekę situacija, kai klientas atvežė didžiulę dėžę su baldais ir tikėjosi, kad ji tilps į mikroautobusą – netilpo, teko ieškoti alternatyvos.

3. Ar siuntos pervežimas iš Lietuvos į Germany kasdien yra brangesnis?

Ne, nebūtinai. Paradoksalu, bet kasdieniniai reisai dažnai būna net pigesni nei retesni, nes vežėjas turi pastovų srautą ir gali optimizuoti išlaidas. Kainos paprastai prasideda nuo 15-20 eurų už nedidelę siuntą iki Vokietijos vidurio. Jei siunčiate į tolimiausius Vokietijos kampelius – pavyzdžiui, į Miuncheną ar Štutgartą – kaina gali būti kiek didesnė. Bet tai ne taisyklė. Kartais vežėjai daro akcijas, ypač jei maršrutas nėra pilnai užpildytas. Tiesa, pigiausias variantas ne visada yra geriausias – yra tekę girdėti istorijų, kai pigiausias vežėjas tiesiog pradingo su siunta.

4. Kokios siuntų tarnybos veža iš Lietuvos į Germany kiekvieną dieną?

Rinkoje yra nemažai pasirinkimų. Didieji tarptautiniai vežėjai kaip DPD, DHL ar GLS turi reguliarius maršrutus, bet jie dažniausiai dirba per savo tinklą ir kainos gali būti aukštesnės. Tarp lietuviškų įmonių, kurios specializuojasi šiame maršrute, galima paminėti keletą – bet nenoriu daryti reklamos, todėl tiesiog patarsiu ieškoti atsiliepimų Facebook grupėse, kur lietuviai Vokietijoje dalinasi patirtimi. Ten rasite realių nuomonių, o ne reklaminių tekstų. Svarbu patikrinti, ar įmonė turi draudimą ir ar gali pateikti siuntos sekimo numerį.

Kainos - kiek kainuoja siuntos į Vokietiją

5. Kokia vidutinė siuntos iš Lietuvos į Germany kaina?

Vidutiniškai už standartinę dėžę iki 20 kg sumokėsite apie 25-35 eurus. Bet tai labai priklauso nuo daugelio faktorių – siuntos svorio, matmenų, pristatymo adreso Vokietijoje ir pasirinkto vežėjo. Jei siunčiate dokumentus ar labai mažą siuntą, kaina gali būti ir 12-15 eurų. O jei tai sunkesnis ar didesnis krovinys – 50-80 eurų ir daugiau. Mano patirtis rodo, kad vidutinė kaina už dėžę iki 30 kg yra apie 30 eurų. Bet čia reikia atkreipti dėmesį – kai kurie vežėjai skaičiuoja ne tik faktinį, bet ir tūrinį svorį, kas gali gerokai padidinti kainą.

6. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos vežėjai ne visada informuoja?

Deja, taip. Dažniausiai pasitaikantys papildomi mokesčiai – tai priemoka už pristatymą į namus (jei siunta pristatoma ne į paštomatą ar atsiėmimo punktą), priemoka už nestandartinę pakuotę arba už tai, kad siunta yra sunkiai prieinamoje vietoje. Dar vienas dalykas – kai kurie vežėjai ima mokestį už siuntos saugojimą, jei gavėjas jos neatsiima per tam tikrą laiką. Man yra tekę susidurti su situacija, kai klientas sumokėjo 30 eurų už siuntimą, o gavėjui Vokietijoje paprašė dar 15 eurų už pristatymą į namus. Todėl visada rekomenduoju iš anksto viską išsiaiškinti.

7. Kaip sutaupyti siunčiant siuntas į Germany reguliariai?

Jei siunčiate dažnai – pavyzdžiui, kas savaitę ar kelis kartus per mėnesį – verta tartis dėl nuolaidų. Dauguma vežėjų turi lojalumo programas arba sutartines kainas pastoviems klientams. Dar vienas būdas sutaupyti – kaupti siuntas ir siųsti jas vienu kartu, o ne po vieną. Taip pat verta palyginti kelių vežėjų pasiūlymus, bet ne tik pagal kainą – kartais brangesnis vežėjas siūlo geresnes sąlygas, pavyzdžiui, nemokamą draudimą arba greitesnį pristatymą. Ir dar – jei siunčiate į tą patį adresą Vokietijoje, pasiteiraukite, ar vežėjas turi maršrutą, kuris eina pro tą miestą – tai gali sumažinti kainą.

Terminai - kiek laiko trunka siuntos pristatymas

8. Per kiek laiko siunta iš Lietuvos pasiekia Germany?

Standartinis pristymo laikas – 2-4 darbo dienos. Bet tai labai priklauso nuo to, kur Vokietijoje reikia pristatyti. Jei tai Berlynas, Hamburgas ar Frankfurtas – dažniausiai užtenka 2-3 dienų. Jei tai mažesnis miestelis Bavarijoje ar Šiaurės Reino-Vestfalijos regione – gali užtrukti ir 4-5 dienas. Yra ir ekspresinių paslaugų, kai siunta pristatoma per 24-48 valandas, bet jos kainuoja gerokai brangiau. Mano patirtis rodo, kad vidutiniškai siunta pasiekia gavėją per 3 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Bet gyvenime ne visada viskas vyksta sklandžiai.

9. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Pirma – nereikia iškart panikuoti. Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių – eismo spūsčių, muitinės patikrinimų (nors tarp ES šalių jų paprastai nebūna), oro sąlygų arba tiesiog dėl to, kad vežėjas turi per daug siuntų. Jei siunta vėluoja daugiau nei 2-3 dienas nuo numatyto termino, reikia kreiptis į vežėją ir prašyti paaiškinimo. Geri vežėjai turi siuntos sekimo sistemą ir gali pasakyti, kur siunta yra tuo metu. Blogi vežėjai... na, jie tiesiog neatsiliepia į skambučius. Todėl renkantis vežėją verta pasidomėti, kaip jie elgiasi problemų atveju.

10. Ar savaitgaliais siuntos iš Lietuvos į Germany yra pristatomos?

Dauguma vežėjų savaitgaliais nepristato siuntų, bet yra išimčių. Kai kurios tarnybos siūlo šeštadienio pristatymą už papildomą mokestį. O jei siunta pristatoma į paštomatą arba DHL punktą, gavėjas ją gali atsiimti ir savaitgalį, jei ta vieta dirba. Bet pats transportavimas dažniausiai vyksta tik darbo dienomis. Tiesa, yra buvę atvejų, kai vežėjas žadėjo pristatyti penktadienį, o siunta atkeliavo tik pirmadienį – ne dėl to, kad kažkas blogai, tiesiog savaitgalį niekas nedirbo. Todėl jei siunta labai skubi, geriau ją išsiųsti antradienį arba trečiadienį, kad būtų laiko rezervas.

Pakavimas - kaip teisingai supakuoti siuntą

11. Kokios pakuotės rekomenduojamos siunčiant į Germany?

Geriausia naudoti standartines kartonines dėžes – jos yra patvarios ir lengvai apdorojamos logistikos sistemoje. Dėžė turi būti tvirta, be įplyšimų, ir pakankamai didelė, kad daiktai tilptų su apsaugine medžiaga, bet ne per didelė, kad viduje niekas nejudėtų. Jei siunčiate trapius daiktus – būtinai naudokite burbulinę plėvelę arba putų polistirolą. Man yra tekę gauti skundą, kad klientas siuntė stiklinį indą suvyniotą tik į laikraštį – nenuostabu, kad jis sudužo. Dar vienas patarimas – visada užklijuokite dėžę stipria lipnia juosta, o ne paprastu klijais.

12. Kaip pažymėti siuntą, kad ji pasiektų gavėją Germany?

Siuntos etiketėje turi būti aiškiai nurodytas gavėjo vardas, pavardė, pilnas adresas su pašto kodu ir miestu, bei telefono numeris. Telefonas yra labai svarbus – jei kurjeriui kyla klausimų dėl pristatymo, jis gali paskambinti gavėjui. Be to, rekomenduoju ant dėžės užrašyti ir siuntėjo duomenis – jei siunta grąžinama, ji turės kur grįžti. Etiketė turi būti atspari drėgmei arba užklijuota permatoma lipnia plėvele. Ir dar – jei siunčiate ką nors trapaus, būtinai pažymėkite dėžę užrašu "FRAGILE" arba "VORSICHT – ZERBRECHLICH".

13. Kokių daiktų negalima siųsti į Germany?

Draudžiamų daiktų sąrašas yra gana platus. Negalima siųsti sprogstamųjų medžiagų, degių skysčių, ginklų, narkotikų (akivaizdu), gyvūnų (be specialių leidimų), greitai gendančių produktų be specialios pakuotės. Taip pat yra apribojimų dėl alkoholio ir tabako gaminių – juos galima siųsti tik ribotais kiekiais ir su tam tikrais dokumentais. Elektronikos prietaisai su ličio baterijomis turi specialius reikalavimus. Man yra tekę atsisakyti priimti siuntą, kurioje klientas bandė siųsti benzininį pjūklą su likusiu kuru bake – tai tiesiog pavojinga.

Draudimas - siuntos apsauga pervežimo metu

14. Ar siuntos draudimas yra privalomas siunčiant į Germany?

Ne, draudimas nėra privalomas, bet labai rekomenduojamas. Dauguma vežėjų siūlo standartinį draudimą, kuris padengia nedidelę sumą – paprastai iki 50-100 eurų. Jei siuntos vertė didesnė, verta papildomai apsidrausti. Draudimo kaina paprastai sudaro 1-3% nuo deklaruotos siuntos vertės. Mano nuomone, jei siunta verta daugiau nei 200 eurų, draudimas tiesiog būtinas. Yra buvę atvejų, kai siunta pasimeta arba sugadinama, ir be draudimo žmogus tiesiog praranda pinigus. Vienas klientas siuntė brangią elektroniką be draudimo – siunta dingo, ir jis nieko neatgavo.

15. Kaip įrodyti siuntos vertę, jei ji sugadinama arba dingsta?

Geriausias būdas – išsaugoti pirkimo čekius arba sąskaitas faktūras. Jei siunčiate naudotus daiktus, vertė nustatoma pagal rinkos kainą. Taip pat rekomenduoju prieš siunčiant nufotografuoti siuntos turinį ir pakuotę – tai gali būti naudinga, jei kils ginčas. Kai kurie vežėjai prašo užpildyti deklaraciją su nurodyta siuntos verte – būkite sąžiningi, bet ir ne per daug kuklūs. Jei nurodysite, kad siuntos vertė 10 eurų, o iš tikrųjų ji verta 500, draudimas padengs tik tuos 10 eurų. Tiesa, kartais vežėjai bando išsisukti nuo atsakomybės – tada tenka kreiptis į vartotojų teises.

Siuntų sekimas - kaip sekti siuntą iš Lietuvos į Germany

16. Kaip veikia siuntos sekimo sistema?

Kai priduodate siuntą vežėjui, jums suteikiamas unikalus sekimo numeris. Šį numerį galite įvesti į vežėjo interneto svetainėje esančią paieškos sistemą ir matyti, kur siunta yra tuo metu. Sistema rodo pagrindinius etapus – "priimta", "išsiųsta", "tranzitu", "pristatyta". Bet ne visi vežėjai turi vienodai detalią sekimo sistemą. Kai kurie rodo tik pradžią ir pabaigą, o kas vyksta tarpinėse stotelėse – nežinia. DHL ar DPD turi labai detalią sekimą, o mažesni vežėjai kartais turi tik elementarią sistemą. Svarbu suprasti, kad sekimo sistema ne visada atnaujinama realiu laiku – kartais informacija atsiranda su kelių valandų vėlavimu.

17. Ką daryti, jei sekimo sistema nerodo jokios informacijos?

Pirma – palaukite. Kartais informacija sistemoje atsiranda tik po kelių valandų nuo siuntos priėmimo. Jei po 24 valandų vis dar nieko nesimato – skambinkite vežėjui. Gali būti, kad įvyko techninė klaida arba siuntos numeris buvo neteisingai įvestas. Man yra tekę susidurti su situacija, kai klientas gavo neteisingą sekimo numerį – viena skaičiukas buvo ne tas, ir sistema nieko nerodė. Paskambinus vežėjui paaiškėjo, kad siunta jau seniai Vokietijoje. Taigi, jei sistema tyli – nereiškia, kad siunta dingo. Bet jei po 2-3 dienų vis dar nieko – jau reikia rimtai domėtis.

Problemos - dažniausiai pasitaikančios situacijos

18. Ką daryti, jei siunta pasimeta tarp Lietuvos ir Germany?

Pirmas žingsnis – kreiptis į vežėją su prašymu atlikti paiešką. Vežėjas turi patikrinti savo sandėlius ir transporto priemones. Jei siunta nerandama per 10-14 dienų, ji oficialiai laikoma dingusia, ir galima reikalauti kompensacijos pagal draudimo sąlygas. Bet čia prasideda biurokratija – reikia pildyti pretenzijas, pateikti dokumentus, laukti atsakymo. Procesas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Mano patarimas – visada rinkitės vežėją su gera reputacija, net jei jis kiek brangesnis. Pigus vežėjas, dingusi siunta ir mėnesį trunkantis ginčas – tai ne tas, ko norisi.

19. Kaip elgtis, jei gavėjas Germany atsisako priimti siuntą?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Kartais gavėjas tiesiog nežinojo, kad kažkas siunčia jam siuntą, kartais jis persikraustė, kartais tiesiog nenori mokėti už pristatymą (jei tokia sąlyga). Tokiu atveju siunta grąžinama siuntėjui, ir siuntėjas turi padengti grąžinimo išlaidas. Tai gali būti nemalonu, ypač jei siunta sunki ar didelė. Todėl visada rekomenduoju prieš siunčiant susisiekti su gavėju ir įsitikinti, kad jis žino apie siuntą ir yra pasiruošęs ją priimti. Vienas mano klientas siuntė dovaną gimtadieniui, o gavėjas buvo išvykęs atostogų – siunta grįžo atgal po dviejų savaičių.

20. Ar galima pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau pakeliui į Germany?

Tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia keisti adresą, kol siunta dar nepasiekė paskutinio etapo – t. y. kol ji dar nebuvo perduota vietiniam kurjeriui Vokietijoje. Bet tai ne visada paprasta – reikia susisiekti su vežėju, pateikti prašymą, kartais sumokėti papildomą mokestį. Jei siunta jau perduota kurjeriui, adreso pakeitimas gali būti neįmanomas arba labai sudėtingas. Todėl, jei žinote, kad gavėjas gali būti kitu adresu nei nurodyta, geriau tai sužinoti prieš išsiunčiant siuntą. Laiko ir nervų sutaupysite.

Dokumentai - ką reikia žinoti apie siuntos dokumentaciją

21. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą iš Lietuvos į Germany?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES narės, siuntos tarp šių šalių paprastai neapmuitinamos ir nereikalauja jokių specialių dokumentų. Užtenka užpildyti vežėjo siuntos lapą su siuntėjo ir gavėjo duomenimis bei siuntos turinio aprašymu. Bet yra išimčių – jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, gali prireikti sąskaitos faktūros. Jei siunčiate vertingus daiktus – vertės deklaracijos. O jei siunčiate ką nors neįprasto – pavyzdžiui, meno kūrinius ar antikvarinius daiktus – gali prireikti papildomų dokumentų. Visada geriau pasitikslinti su vežėju prieš siunčiant.

22. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant į Germany?

Ne, jei siunta siunčiama iš vienos ES šalies į kitą ir nėra komercinio pobūdžio. Muitinės deklaracija reikalinga tik tada, kai siunta kerta ES išorės sieną – pavyzdžiui, siunčiant iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę arba į JAV. Bet jei siuntos vertė labai didelė arba turinys neįprastas, vežėjas gali paprašyti papildomos informacijos. Tai nėra muitinės deklaracija, bet panašus dokumentas. Mano patirtis rodo, kad 99% atvejų siuntos tarp Lietuvos ir Vokietijos keliauja be jokių muitinės procedūrų.

Specifika - specialių siuntų pervežimas

23. Kaip siųsti maisto produktus iš Lietuvos į Germany?

Maisto produktų siuntimas yra sudėtingesnis nei paprastų daiktų. Pirma, produktai turi būti tinkamai supakuoti – hermetiškai, su temperatūros kontrole, jei reikia. Antra, yra apribojimų dėl tam tikrų produktų – mėsos ir pieno produktų siuntimas gali būti ribojamas. Trečia, siuntos turi būti aiškiai pažymėtos kaip "maisto produktai". Dažniausiai lietuviai siunčia į Vokietiją savo artimiesiems lietuviškų saldainių, duonos, sūrio. Tai paprastai įmanoma, bet reikia laikytis taisyklių. Man yra tekę atsisakyti priimti siuntą su namine dešra, supakuota tik į popierių – toks siuntimas tiesiog pavojingas.

24. Ar galima siųsti vaistus iš Lietuvos į Germany?

Vaistų siuntimas yra griežtai reglamentuotas. Receptinių vaistų siuntimas paštu ar per kurjerių tarnybas paprastai yra draudžiamas. Nereceptinius vaistus siųsti galima, bet ribotais kiekiais ir tik asmeniniam naudojimui. Jei reikia siųsti vaistus artimajam Vokietijoje, geriausia pasitarti su vaistininku arba gydytoju – jie gali patarti, kaip tai padaryti teisėtai. Yra buvę atvejų, kai siuntos su vaistais buvo sulaikytos, ir siuntėjas turėjo aiškintis su atitinkamomis institucijomis. Tai nėra verta rizikos.

25. Kaip siųsti augalus ar sėklas iš Lietuvos į Germany?

Augalų ir sėklų siuntimas tarp ES šalių yra leidžiamas, bet su tam tikromis sąlygomis. Augalai turi būti be ligų požymių, o sėklos – tinkamai supakuotos. Kai kurie augalai gali reikalauti fitosanitarinio sertifikato. Praktiškai, jei siunčiate kelis gėlių vazonus ar maišelį sėklų savo mamai Vokietijoje, problemų neturėtų kilti. Bet jei siunčiate didesnį kiekį arba retas rūšis – gali prireikti dokumentų. Mano patarimas – visada pasitarkite su vežėju prieš siunčiant augalus, nes ne visi vežėjai noriai priima tokias siuntas.

Išvada

Siuntų pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją kasdieniu reisu jau tapo įprastu dalyku, ir pasirinkimas tikrai platus. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntą ir iš anksto susitarti su gavėju. Kainos prieinamos, terminai pagrįsti, o problemų galima išvengti, jei žinai, ko tikėtis. Tikiuosi, kad šie atsakymai padės jums priimti teisingą sprendimą.