Į Vokietiją krovinių pervežimas, vežame kiekvieną dieną – greitas pristatymas

Kai klientas paskambina ir klausia, ar galime paimti krovinį rytoj ir pristatyti į Vokietiją per dvi dienas, dažniausiai atsakau – taip, galime. Bet tai priklauso nuo daugybės dalykų. Krovinių pervežimas į Vokietiją – viena populiariausių krypčių iš Lietuvos, ir ne be priežasties. Vokietija – didžiausia Europos ekonomika, ir lietuvių įmonės ten siunčia viską: nuo baldų iki elektronikos, nuo maisto produktų iki pramoninių detalių. Aš pats vežu į Vokietiją beveik kas savaitę, ir kiekvienas užsakymas – šiek tiek kitoks. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau iš praktikos, ne iš vadovėlių.

Kryptys – populiariausi maršrutai į Vokietiją

Į kokius Vokietijos miestus dažniausiai vežami kroviniai iš Lietuvos?

Pagal mano patirtį, populiariausios kryptys: Berlynas (apie 25 procentai visų užsakymų), Hamburgas (15 procentų), Miunchenas (12 procentų), Frankfurtas (10 procentų), Štutgartas (8 procentų). Likusi dalis pasiskirsto po mažesnius miestus: Diuseldorfą, Kelną, Hanoverį, Leipcigą. Kiekvienas miestas turi savo specifiką. Berlynas – daugiausia baldai ir buitinė technika. Hamburgas – jūriniai kroviniai, nes ten didžiausias Vokietijos uostas. Miunchenas – automobilių pramonės detalės. Frankfurtas – logistikos centras, iš kurio kroviniai paskirstomi toliau. Žinant šią specifiką, galima geriau planuoti maršrutus.

Kokie maršrutai optimaliausi vežant krovinius į Vokietiją?

Iš Vilniaus į Berlyną – greičiausias kelias per Varšuvą, apie 1000 km, 12-14 valandų vairavimo. Iš Kauno į Hamburgą – per Poznanę ir Berlyną, apie 1200 km. Iš Klaipėdos į Frankfurtą – ilgiausias, apie 1500 km, bet dažnai vežame iš uosto, todėl šis maršrutas labai populiarus. Lenkija – tranzito šalis, ir jos kelių būklė pastaraisiais metais gerokai pagerėjo. A2 greitkelis nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos – geras kelias, bet žiemą gali būti slidus. Rekomenduoju visada turėti alternatyvų maršrutą, ypač žiemos mėnesiais.

Kainos – krovinių pervežimo į Vokietiją kaina

Kiek kainuoja vežti krovinius iš Lietuvos į Vokietiją?

Kainos svyruoja priklausomai nuo krypties ir krovinio tipo. Standartinės euro paletės pervežimas iš Vilniaus į Berlyną – 300-450 eurų. Iš Kauno į Miuncheną – 450-600 eurų. Daliniai kroviniai pigesni, bet lėtesni. Pilna mašina (90 kubinių metrų) iš Vilniaus į Hamburgą – apie 1200-1500 eurų. Bet tai tik orientyrai. Realios kainos priklauso nuo sezono, krovinio specifikos ir to, ar reikia papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, jei reikia pakrauti sekmadienį – papildomas mokestis. Jei krovinys nestandartinis – taip pat. Visada geriau paskambinti ir paklausti konkrečiai, nei spėlioti.

Kaip sutaupyti krovinių pervežimo į Vokietiją sąskaita?

Yra keli būdai. Pirmas – planuoti iš anksto. Jei žinote, kad po savaitės reikės vežti krovinį, užsakykite dabar – skubūs užsakymai visada brangesni. Antras – lankstumas dėl datos. Jei galite palaukti 2-3 dienas, kol vežėjas surinks pilną mašiną, kaina gali būti 20-30 procentų mažesnė. Trečias – tinkamas pakavimas. Blogai supakuotas krovinys užima daugiau vietos, ir vežėjas gali prašyti papildomo mokesčio. Ketvirtas – reguliarumas. Jei vežate kas mėnesį, visada galite tartis dėl nuolaidos. Aš pats taikau 10 procentų nuolaidą klientams, kurie užsako bent 4 kartus per metus.

Terminai – pristatymo laikas į Vokietiją

Per kiek laiko krovinys pasiekia Vokietiją iš Lietuvos?

Pilnas krovinys – 1-2 dienos į šiaurinę Vokietiją (Berlynas, Hamburgas), 2-3 dienos į pietinę (Miunchenas, Štutgartas). Daliniai kroviniai – 3-5 dienos, priklausomai nuo to, kiek sustojimų reikia pakeliui. Skubūs pervežimai – kita kategorija. Vieną kartą klientui reikėjo pristatyti atsargines detales gamyklai Štutgate per 24 valandas. Išvažiavome 4 ryto, keitėme vairuotojus pakeliui, ir kitą dieną 22 valandą krovinys buvo vietoje. Bet tai kainavo 2500 eurų už 1500 km. Ne kiekvienas gali sau tai leisti, bet kartais gamyklos stovėjimas kainuoja daugiau.

Kas gali prailginti krovinių pristatymo laiką į Vokietiją?

Pagrindiniai veiksniai: eismo spūstys (ypač aplink Berlyną ir Miuncheną penktadieniais), muitinės patikrinimai (jei krovinys turi specialų statusą), oro sąlygos (žiemą sniegas gali užblokuoti kelius Lenkijoje) ir dokumentų problemos. Vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas pamiršo pridėti sąskaitą faktūrą – krovinys užstriko pasienyje, kol gavome dokumentus elektroniniu paštu. Pusė dienos prarasta. Dar vienas dalykas – vairuotojų poilsio režimas. ES reglamentai riboja vairavimo valandas, ir jų negalima apeiti. Jei krovinys išvyksta vėlai vakare, realiai vairuotojas gali važiuoti tik kelias valandas prieš privalomą poilsį.

Dokumentai – dokumentacija vežant į Vokietiją

Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinius į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, muitinės procedūrų paprastai nereikia. Bet dokumentų vis tiek reikia. Pagrindinis – CMR važtaraštis. Be to – sąskaita faktūra (commercial invoice), pakavimo sąrašas (packing list). Jei vežate maisto produktus – sveikatos sertifikatas, veterinarinis pažymėjimas. Jei baldus – gali reikėti medienos apdorojimo sertifikato (ISPM 15), ypač jei naudojate medines padėklas. Vienas mano klientas siuntė medinius laiptus iš Kauno – Vokietijos muitinė pareikalavo sertifikato, kurio nebuvo. Krovinys užstriko 3 dienas. Nuo to laiko visada klausiu klientų apie medienos kilmę.

Ar reikia PVM mokėtojo kodo vežant į Vokietiją?

Jeigu siuntėjas ir gavėjas yra PVM mokėtojai, prekės gali būti tiekiamos be PVM (intra-community supply). Tam reikia abiejų šalių PVM kodų ir tinkamo įforminimo sąskaitoje. Jei vienas iš jų nėra PVM mokėtojas – kitokia istorija. Pavyzdžiui, jei fizinis asmuo Lietuvoje siunčia baldus giminaičiui Vokietijoje, tai nėra verslo sandoris, ir PVM klausimas nekyla. Bet jei įmonė siunčia prekes kitai įmonei – būtinai reikia tinkamai įforminti. Vienas nemalonus atvejis: klientas iš Alytaus siuntė prekes į Frankfurtą, bet nenurodė gavėjo PVM kodo – Vokietijos mokesčių inspekcija paprašė sumokėti PVM dvigubai. Išsprendėme, bet užtruko mėnesį.

Pakavimas – krovinių pakavimas pervežimui į Vokietiją

Kaip tinkamai supakuoti krovinį pervežimui į Vokietiją?

Pakavimas – vienas svarbiausių dalykų, kurį daugelis nuvertina. Taisyklė paprasta: krovinys turi išbūti transportavimą be pažeidimų, net jei mašina staigiai stabdo arba važiuoja duobėtu keliu. Dėžės turi būti tvirtos, užpildytos amortizuojančia medžiaga. Padėklai – standartiniai (EUR 120x80 cm arba ISO 120x100 cm). Jei krovinys nestandartinis – praneškite vežėjui iš anksto. Vieną kartą klientas siuntė apvalų akmeninį stalviršį, suvyniotą tik į plėvelę – atvyko skilęs per pusę. Būtų užtekę medinio rėmo ir putplasčio. Dabar visada klausiu klientų, kaip jie supakavo, ir jei abejoju – rekomenduoju papildomą pakavimą.

Ar galima naudoti medinius padėklus vežant į Vokietiją?

Taip, bet mediniai padėklai turi būti apdoroti pagal ISPM 15 standartą – tai reiškia, kad mediena turi būti termiškai apdorota arba fumiguota, kad būtų sunaikinti kenkėjai. Ant padėklų turi būti IPPC ženklas. Jei naudojate neapdorotus padėklus, Vokietijos fitosanitarinė tarnyba gali sulaikyti krovinį. Tai nutinka retai, bet nutinka. Pernai vienas klientas iš Šiaulių naudojo savadarbius padėklus iš neapdorotos medienos – krovinys buvo sulaikytas Hamburge, kol padėklai buvo pakeisti. Kainavo 300 eurų ir dvi dienas. Dabar visada patariu naudoti standartinius EUR padėklus – jie visur priimami be klausimų.

Draudimas – krovinių draudimas vežant į Vokietiją

Kokį draudimą rekomenduojate kroviniams į Vokietiją?

Standartinis CMR draudimas – minimumas. Jis padengia iki 10 eurų už kilogramą. Jei krovinys vertingesnis – rekomenduoju papildomą draudimą. Jis kainuoja 0,3-0,5 procento nuo krovinio vertės. Pavyzdžiui, 30 000 eurų vertės elektronikos siuntai – 90-150 eurų. Tai nėra daug, palyginus su galima žala. Vienas mano klientas iš Vilniaus siuntė medicinos įrangą už 80 000 eurų į Štutgartą – sumokėjo 400 eurų už draudimą. Pakeliui mašina pateko į avariją (ne mūsų vairuotojo kaltė), krovinys buvo sugadintas. Draudimas padengė visą sumą. Be draudimo būtų buvusi katastrofa.

Specifika – nestandartinių krovinių pervežimas

Ar vežate nestandartinius krovinius į Vokietiją?

Taip, bet tai reikalauja daugiau planavimo. Nestandartiniai kroviniai – tai viskas, kas netelpa į standartines dėžes ar padėklus: ilgos konstrukcijos, sunkios mašinos, aukšti įrenginiai. Pavyzdžiui, pernai vežėme 6 metrų ilgio plieninę siją iš Klaipėdos į Dortmundą – reikėjo specialaus tentinio priekabos su atviru viršumi. Kaina buvo dvigubai didesnė nei standartinio krovinio, bet kitos išeities nebuvo. Kitas atvejis – 4 tonų staklės iš Šiaulių į Hanoverį. Reikėjo sunkvežimio su kranu pakrovimui ir iškrovimui. Tokius užsakymus priimame, bet reikia bent 3-4 dienų pasiruošimui.

Išvada

Krovinių pervežimas į Vokietiją – kasdienis mūsų darbas, ir kiekvienas užsakymas moko kažko naujo. Svarbiausia – pasiruošimas. Tinkami dokumentai, geras pakavimas, aiški komunikacija. Jei šie trys dalykai yra vietoje, krovinys pasiekia tikslą be problemų. Jei ko nors trūksta – tada prasideda skambučiai, delsimai ir papildomos išlaidos. Dirbame tam, kad jūsų krovinys būtų saugus ir laiku. Bet negalime padaryti visko vieni – reikia jūsų pagalbos pasiruošimo etape.