Į Frankfurtą veža krovinius, Vežame kiekvieną dieną

Krovinių gabenimas į Frankfurtą iš Lietuvos yra ne mažiau svarbus maršrutas nei atvirkštinis. Lietuvos įmonės vis aktyviau eksportuoja savo produkciją į Vokietiją – nuo baldų ir tekstilės iki maisto produktų ir pramoninių prekių. Frankfurtas prie Maino yra ne tik finansinis centras, bet ir vienas didžiausių logistikos mazgų Europoje – iš čia prekės gali būti paskirstytos visoje Vokietijoje arba eksportuojamos toliau. Kasdieninis vežimas į Frankfurtą reiškia, kad jūsų prekės gali pasiekti Vokietijos rinką greitai ir patikimai. Nesvarbu, ar esate gamintojas, prekybininkas ar tarpininkas – tinkamas transportavimo partneris yra raktas į sėkmę.

Eksportas - Lietuvos prekių siuntimas į Vokietiją

1. Kokios prekės dažniausiai vežamos iš Lietuvos į Frankfurtą?

Populiariausios prekės yra baldai, tekstilė, maisto produktai (ypač pieno ir mėsos gaminiai), medienos gaminiai, elektronikos komponentai ir pramoninės prekės. Lietuva yra viena didžiausių baldų gamintojų Baltijos šalyse, ir didelė dalis produkcijos keliauja į Vokietiją. Tekstilės pramonė taip pat aktyvi – Lietuvos įmonės gamina drabužius ir audinius Vokietijos prekių ženklams. Maisto produktai – sūris, mėsa, alus – vis labiau populiarėja Vokietijos rinkoje. Vienas mūsų klientas iš Kauno reguliariai siunčia ekologiškus maisto produktus į Frankfurto sveiko maisto parduotuves – sako, kad paklausa auga kasmet 15-20 procentų.

2. Kokie dokumentai reikalingi eksportuojant iš Lietuvos?

Eksportuojant iš Lietuvos į Vokietiją (abi ES narės), procedūros yra palyginti paprastos. Reikalingi: komercinė sąskaita, pakuočių sąrašas, CMR važtaraštis. Jei prekės yra lietuviškos kilmės, paprastai nereikia jokių papildomų sertifikatų, nebent tai specializuotos prekės (maistas, chemikalai, medicinos įranga). PVM klausimai sprendžiami pagal atvirkštinio apmokestinimo principą. Bet būna situacijų, kai reikia papildomų dokumentų – pavyzdžiui, jei prekės yra sertifikuojamos (CE ženklas), reikia turėti atitikties deklaraciją. Vienas atvejis – įmonė iš Šiaulių siuntė elektros įrangą į Frankfurtą be CE deklaracijos – prekės buvo sulaikytos, ir teko siųsti dokumentus vėliau.

3. Kaip paruošti prekes eksportui į Vokietiją?

Paruošimas priklauso nuo prekių tipo. Baldai turi būti tinkamai supakuoti, kad nesusibraižytų transportavimo metu – geriausia naudoti specialius užvalkalus arba gofruotą kartoną. Maisto produktai turi atitikti Vokietijos sveikatos ir saugos reikalavimus – etiketės turi būti vokiškai, su visais reikalaujamais ingredientais ir maistine informacija. Tekstilė turi būti supakuota taip, kad būtų apsaugota nuo drėgmės ir purvo. Elektronika – su antistine pakuote ir amortizuojančiomis medžiagomis. Svarbu, kad pakuotė būtų pakankamai tvirta, kad atlaikytų kelionę, bet ne per sunki. Per sunki pakuotė padidina transportavimo kainą, nes kaina skaičiuojama pagal svorį arba tūrį.

Kainodara - vežimo į Frankfurtą kainos

4. Kiek kainuoja vežti krovinį iš Lietuvos į Frankfurtą?

Kainos yra panašios kaip ir atvirkštiniam maršrutui – pilnas krovinys (FTL) iš Vilniaus į Frankfurtą kainuoja tarp 1 300 ir 2 600 eurų. Dalinis krovinys (LTL) – nuo 180 iki 650 eurų, priklausomai nuo užimamos vietos. Iš Kauno ar Klaipėdos kaina gali būti 50-150 eurų didesnė dėl papildomo atstumo. Ekspres pristatymas per 24-48 valandas kainuoja 40-60 procentų daugiau. Vasarą kainos gali būti 10-15 procentų aukštesnės. Vienas klientas iš Klaipėdos kas mėnesį siunčia po 2-3 krovinius į Frankfurtą – dėl reguliarumo mes jam taikome nuolaidą, ir kaina yra apie 10 procentų mažesnė nei standartinė.

5. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo siunčiamos krypties?

Tiesiogiai – ne. Atstumas iš Vilniaus į Frankfurtą yra toks pat kaip iš Frankfurto į Vilnių. Bet praktikoje kainos gali skirtis dėl paklausos skirtumų. Daugiau krovinių vežama iš Vokietijos į Lietuvą nei atvirkščiai, todėl vežėjams kartais sunku rasti krovinių atgalinei kelionei. Tai gali reikšti, kad kaina iš Lietuvos į Frankfurtą gali būti šiek tiek mažesnė, nes vežėjas nori užpildyti transportą. Bet skirtumas paprastai yra nedidelis – 5-10 procentų. Svarbiau yra ne kryptis, o krovinio dydis, svoris ir skubumas. Šie veiksniai daugiausia lemia galutinę kainą.

6. Kaip sumažinti transportavimo išlaidas?

Yra keletas būdų: planuokite iš anksto (skubūs užsakymai kainuoja brangiau), konsoliduokite krovinius (vietoj kelių mažų siuntų siųskite vieną didelę), sudarykite ilgalaikę sutartį su vežėju, pasirinkite tinkamą transporto tipą (jei neskubu, LTL yra pigiau už FTL). Taip pat galite sutaupyti, jei tinkamai supakuosite krovinį – mažesnė pakuotė reiškia mažiau užimamos vietos ir mažesnę kainą. Vienas baldų gamintojas iš Lietuvos pradėjo naudoti plokščią pakavimą (išardytus baldus) vietoje surinktų – tai sumažino tūrį 40 procentų ir transportavimo kainą 25 procentais. Kartais maži pakeitimai gali sutaupyti daug.

Terminai - pristatymo laikas į Frankfurtą

7. Kiek laiko užtrunka pristatymas iš Lietuvos į Frankfurtą?

Standartinis pristatymas trunka 3-5 darbo dienas, priklausomai nuo krovinio tipo ir maršruto. Iš Vilniaus į Frankfurtą yra apie 1 400 km – tai maždaug 14-16 valandų gryno važiavimo laiko. Bet su pakrovimu, poilsio pertraukomis ir galimais vėlavimais, realus laikas yra 2-3 dienos. Daliniai kroviniai (LTL) gali užtrukti ilgiau – 4-6 dienas, nes reikia laukti, kol bus surinkti kiti siuntiniai. Ekspres variantas – 24-48 valandos, bet brangiau. Vienas klientas iš Kauno reguliariai siunčia skubias siuntas į Frankfurtą – naudoja ekspres paslaugą, kuri garantuoja pristatymą per 36 valandas. Tai kainuoja dvigubai daugiau, bet jam verta.

8. Ar galima planuoti pristatymą konkrečiai dienai?

Taip, bet reikia iš anksto suderinti su vežėju. Jei norite, kad krovinys būtų pristatytas konkrečią dieną Frankfurte, reikia atgaline data apskaičiuoti, kada jis turi būti pakrautas Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei norite, kad krovinys būtų Frankfurte penktadienį, jis turi būti pakrautas antradienį arba trečiadienį, priklausomai nuo transporto tipo. Svarbu atsižvelgti į galimus vėlavimus – visada planuokite su 1 dienos atsarga. Vienas nemalonus atvejis – klientas norėjo, kad krovinys būtų Frankfurte pirmadienį, nes tada turėjo susitikimą su pirkėju. Pakrovė penktadienį, bet savaitgalį Lenkijoje buvo eismo apribojimų sunkvežimiams, ir krovinys atvyko tik antradienį. Susitikimas buvo prarastas.

9. Kaip sekti krovinio judėjimą link Frankfurto?

Šiandien dauguma vežėjų siūlo GPS sekimą – galite realiu laiku pamatyti, kur yra jūsų krovinys. Kai kurios sistemos siunčia automatinį pranešimą kiekviename etape: pakrovimas, sienos kirtimas, atvykimas. Jei vežėjas neturi tokios sistemos, galite prašyti periodinių atnaujinimų el. paštu arba telefonu. Svarbu, kad vežėjas būtų pasiekiamas – jei skambinate ir niekas neatsako, tai blogas ženklas. Vienas patarimas – prašykite vairuotojo telefono numerio. Taip galėsite tiesiogiai susisiekti, jei reikia greitai pakeisti kažką. Bet neskambinkite per dažnai – vairuotojas turi vairuoti, o ne kalbėti telefonu.

Pakavimas - kaip tinkamai paruošti krovinį

10. Kokios pakavimo taisyklės galioja vežant į Frankfurtą?

Pakavimo taisyklės yra tos pačios, kaip ir bet kuriam tarptautiniam vežimui: krovinys turi būti apsaugotas nuo smūgių, drėgmės ir purvo. Kiekviena prekė turi būti atskirai supakuota, su aiškiu ženklinimu. Paletės turi būti standartinio dydžio (120x80 cm arba 120x100 cm), kad tilptų į standartinį transportą. Sunkesnės prekės apačioje, lengvesnės viršuje. Trapūs daiktai – su papildomu apsaugos sluoksniu. Maisto produktai – atskirai nuo kitų prekių, su temperatūros kontrole, jei reikia. Vienas atvejis – įmonė iš Lietuvos siuntė keramikos dirbinius į Frankfurtą, bet supakavo juos į paprastas dėžes be burbulinės plėvelės. Trečdalis siuntos atvyko sudužusi. Po to pradėjo naudoti profesionalų pakavimą.

11. Ar reikia ženklinti krovinį specialiais ženklais?

Taip, ypač jei krovinys yra trapus, pavojingas arba reikalauja specialaus tvarkymo. Standartiniai ženklai: „Trapu" (fragile), „Aukštyn" (this way up), „Saugoti nuo drėgmės" (keep dry), „Nemesti" (do not drop). Pavojingiems kroviniams – ADR ženklai su atitinkamomis klasėmis. Maisto produktams – temperatūros nurodymai ir galiojimo datos. Ženklai turi būti aiškūs, matomi ir atsparūs drėgmei. Vienas vežėjas pasakojo, kad gavo krovinį iš Lietuvos su ranka rašytu užrašu „dėmesio" – bet niekas nesuprato, ką tai reiškia. Ženklai turi būti standartiniai, kad bet kuris sandėlio darbuotojas bet kurioje šalyje suprastų.

12. Kaip supakuoti baldus vežimui į Frankfurtą?

Baldų pakavimas yra atskiras menas. Jei baldai yra surinkti, juos reikia suvynioti į burbulinę plėvelę arba specialius baldų užvalkalus. Kampai turi būti apsaugoti kartoniniais kampininkais. Stiklinės dalys (veidrodžiai, stikliniai stalviršiai) – papildomai su putų polistirolu. Jei baldai yra išardyti, kiekviena dalis turi būti atskirai supakuota, su instrukcija, kaip surinkti. Vienas baldų gamintojas iš Lietuvos siunčia išardytus baldus į Frankfurtą – kiekvienas komplektas turi numeruotas dalis ir surinkimo instrukciją vokiečių kalba. Tai ne tik palengvina transportavimą, bet ir pirkėjo patirtį. Baldai, supakuoti plokščia, užima 40-50 procentų mažiau vietos.

Muitinė - procedūros ir reikalavimai

13. Ar reikia deklaruoti krovinį Vokietijos muitinėje?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES narės, prekių judėjimas tarp jų nereikalauja muitinės deklaracijos. Tai vadinama laisvu prekių judėjimu ES viduje. Bet yra išimčių: jei prekės yra už ES ribų importuotos ir dar nėra išleistos į laisvą cirkuliaciją, gali prireikti tranzito procedūros. Taip pat tam tikroms prekėms (alkoholis, tabakas, ginklai) reikalingi specialūs leidimai net ES viduje. Dauguma atvejų – standartinės prekės iš Lietuvos į Frankfurtą važiuoja be jokių muitinės procedūrų. Tai vienas ES privalumų – nereikia mokėti muitų, nereikia pildyti deklaracijų. Bet visada pasitikrinkite, ar jūsų prekėms netaikomos išimtys.

14. Kaip tvarkomas PVM vežant prekes į Vokietiją?

ES viduje taikomas atvirkštinis PVM mokėjimas, kai abi šalys yra PVM mokėtojos. Tai reiškia, kad pardavėjas iš Lietuvos parduoda prekes be PVM, o pirkėjas Vokietijoje sumoka PVM savo šalyje. Tam reikia turėti galiojantį PVM mokėtojo kodą. Jei pirkėjas nėra PVM mokėtojas (pavyzdžiui, privatus asmuo), pardavėjas turi pritaikyti Lietuvos PVM. Tai gali būti painu, ypač kai pirkėjas yra maža įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja. Vienas atvejis – Lietuvos įmonė pardavė prekes mažam verslui Frankfutėje, kuris nebuvo PVM mokėtojas. Pardavėjas pamiršo pritaikyti PVM, ir vėliau teko mokėti baudą. Visada patikrinkite pirkėjo statusą prieš išrašydami sąskaitą.

15. Kas yra Intrastat ir ar reikia teikti ataskaitas?

Intrastat yra statistinė sistema, skirta stebėti prekių judėjimą ES viduje. Įmonės, kurių metinė prekyba su kitomis ES šalimis viršija tam tikrą ribą (Lietuvoje – apie 400 000 eurų eksportui ir 280 000 eurų importui), turi teikti Intrastat ataskaitas. Tai nėra muitinės procedūra, o statistinė prievolė. Ataskaitoje nurodoma: prekių kodas, kiekis, vertė, kilmės šalis, paskirties šalis. Jei viršijate ribą, bet neteikiate ataskaitų, gali būti baudos. Viena įmonė iš Lietuvos pamiršo pateikti Intrastat ataskaitą – gavo 500 eurų baudą. Tai nėra didelė suma, bet nemalonu. Stebėkite savo apyvartą ir teikite ataskaitas laiku.

Specifika - specialių krovinių vežimas

16. Kaip vežti maisto produktus iš Lietuvos į Frankfurtą?

Maisto produktų vežimas reikalauja papildomos priežiūros. Pirmiausia, produktai turi atitikti Vokietijos maisto saugos reikalavimus. Etiketės turi būti vokiškai arba su vokiškais lipdukais. Produktai turi turėti tinkamumo vartoti terminą, ingredientų sąrašą ir maistinę informaciją. Jei produktai yra greitai gendantys, reikia šaldomojo transporto. Veterinarijos produktai (mėsa, pienas) reikalauja veterinarijos sertifikato. Vienas maisto gamintojas iš Lietuvos siunčia sūrius į Frankfurtą – kiekvienai partijai reikia veterinarijos sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be jo produktai negali būti importuoti. Tai papildomas darbas, bet būtinas.

17. Ar galima vežti baldus be surinkimo paslaugos?

Taip, dauguma vežėjų siūlo tik transportavimą be surinkimo. Tai reiškia, kad baldai yra pristatomi iki durų, bet surinkimu turi pasirūpinti gavėjas. Tai pigiau. Bet jei reikia surinkimo paslaugos, galima užsisakyti papildomai – kai kurie vežėjai bendradarbiauja su surinkimo komandomis Vokietijoje. Vienas baldų gamintojas iš Lietuvos siunčia baldus į Frankfurtą su surinkimo paslauga – jie samdo vietinę komandą Frankfurte, kuri surenka baldus pas klientą. Tai kainuoja papildomai (apie 50-100 eurų už komplektą), bet klientai vertina patogumą. Jei jūsų baldai yra sudėtingi, surinkimo paslauga gali būti gera investicija.

18. Kaip vežti pavojingus krovinius į Frankfurtą?

Pavojingi kroviniys (ADR) vežami pagal ADR konvencijos reikalavimus, kurie galioja visoje Europoje. Transportas turi būti sertifikuotas, vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą, o krovinys turi būti tinkamai paženklintas ir supakuotas. Maršrutas iš Lietuvos į Frankfurtą yra tinkamas ADR vežimams, bet reikia iš anksto suderinti maršrutą. Kaina yra žymiai didesnė – 2-3 kartus brangiau nei standartinio krovinio. Viena chemijos įmonė iš Lietuvos reguliariai siunčia pavojingas medžiagas į Frankfurtą – jie turi ilgalaikę sutartį su specializuotu ADR vežėju. Kaina didelė, bet saugumas yra svarbiau. Jokių kompromisų su ADR reikalavimais.

Logistika - pakrovimas Lietuvoje

19. Kaip organizuoti pakrovimą Lietuvoje?

Pakrovimas Lietuvoje yra panašus kaip ir bet kurioje kitoje šalyje. Svarbu, kad krovinys būtų paruoštas laiku ir kad pakrovimo vietoje būtų reikalinga įranga (keltuvas, rampa). Dideliuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) infrastruktūra yra gera – dauguma sandėlių turi rampas ir keltuvus. Mažesniuose miestuose gali būti problemų – vienas atvejis klientas iš Marijampolės norėjo pakrauti krovinį, bet sandėlyje nebuvo keltuvo. Teko samdyti papildomą įrangą už 200 eurų. Todėl visada patikrinkite, ar pakrovimo vietoje yra reikalinga įranga. Taip pat suderinkite pakrovimo laiką bent vieną dieną anksčiau, kad vežėjas galėtų planuoti maršrutą.

20. Kiek laiko skiriama pakrovimui Lietuvoje?

Standartinis pakrovimo laikas yra 2-3 valandos pilnam kroviniui. Dalinio krovinio pakrovimas – 1-2 valandos. Bet tai priklauso nuo krovinio pobūdžio – sunkių ar nestandartinių krovinių pakrovimas gali užtrukti ilgiau. Jei pakrovimas užtrunka ilgiau nei sutarta, vežėjas gali priskaičiuoti laukimo mokestį. Vienas atvejis – įmonė iš Kauno žadėjo paruošti krovinį iki 10 valandos ryto, bet vėlavo – krovinys buvo paruoštas tik 14 valandą. Vairuotojas laukė 4 valandas, ir buvo priskaičiuota 160 eurų laukimo mokesčio. Tokių situacijų galima išvengti, jei realiai įvertinate pasiruošimo laiką ir suderinate su vežėju.

21. Ar vairuotojas padeda krauti krovinį?

Paprastai ne – vairuotojo darbas yra vairuoti, o ne krauti. Pakrovimu turi užsiimti siuntėjo darbuotojai arba samdyta komanda. Vairuotojas tik prižiūri procesą, tikrina dokumentus ir pasirašo CMR. Bet mažesnėse įmonėse arba privačiuose pakrovimuose vairuotojas kartais padeda – tai nėra draudžiama, bet nėra ir jo pareiga. Rekomenduojame visada turėti pakankamai žmonių pakrovimui, kad nereikėtų priklausyti nuo vairuotojo pagalbos. Jei vairuotojas padeda ir susižeidžia, atsakomybė gali gulti ant siuntėjo. Tai nėra teorinė rizika – tokie atvejai nutinka.

Kokybė - kaip užtikrinti saugų pristatymą

22. Kaip užtikrinti, kad krovinys saugiai pasieks Frankfurtą?

Saugus pristatymas priklauso nuo trijų dalykų: tinkamo pakavimo, patikimo vežėjo ir tinkamo draudimo. Pakavimas turi būti pakankamai tvirtas, kad atlaikytų kelionę. Vežėjas turi turėti gerą reputaciją ir draudimą. Draudimas turi padengti visą krovinio vertę. Taip pat svarbu aiškiai suderinti visus niuansus – pakrovimo laiką, pristatymo adresą, specialius nurodymus. Vienas mūsų klientas visada prideda papildomą instrukciją – „saugoti nuo drėgmės", „ne statyti ant šono". Tai atrodo smulkmenos, bet kartais jos išgelbėja krovinį. Geriau per daug informacijos nei per mažai.

23. Ką daryti, jei krovinys sugadinamas pakeliui?

Pirmas žingsnis – užfiksuoti žalą. Padarykite nuotraukas, surašykite žalos aprašymą. Antras – pranešti vežėjui raštu per 7 dienas (matomoms žaloms) arba 21 dieną (nematoms žaloms). Trečias – pateikti pretenziją su visais dokumentais. Jei vežėjas pripažįsta kaltę, draudimas turėtų kompensuoti. Jei ne – galite kreiptis į teismą, bet tai ilgas ir brangus procesas. Vienas atvejis – krovinys iš Lietuvos atvyko į Frankfurtą su sulūžusiais baldais. Klientas užfiksavo, pateikė pretenziją, bet vežėjas atsisakė kompensuoti, teigdamas, kad pakavimas buvo netinkamas. Byla tęsėsi kelis mėnesius. Galiausiai draudimas kompensavo 60 procentų nuostolių. Pamoka – tinkamas pakavimas yra pirmas žingsnis.

24. Ar galima apdrausti krovinį papildomai?

Taip, ir tai rekomenduojama, ypač brangesnėms prekėms. Standartinis CMR draudimas padengia tik apie 10 eurų/kg. Jei jūsų krovinys yra vertingesnis, papildomas draudimas kainuos 0,3-0,5 procento nuo krovinio vertės. Pavyzdžiui, jei vežate baldus už 30 000 eurų, papildomas draudimas kainuos apie 90-150 eurų. Tai nėra daug, bet gali išgelbėti nuo didelių nuostolių. Draudimą galima užsisakyti per vežėją arba per draudimo brokerį. Kai kurios įmonės turi metinį krovinių draudimą, kuris apima visus siuntimus per metus – tai patogu ir dažnai pigiau nei drausti kiekvieną siuntą atskirai.

25. Kokie yra draudimo išmokėjimo terminai?

Paprastai draudimo išmokėjimas trunka nuo 2 iki 6 savaičių nuo pretenzijos pateikimo. Tai priklauso nuo draudimo bendrovės ir nuo to, kaip greitai pateikiami visi reikalingi dokumentai. Svarbu turėti: CMR važtaraštį su pastabomis apie žalą, nuotraukas, prekių vertės dokumentus (sąskaitą faktūrą), pretenzijos laišką. Kuo greičiau pateiksite dokumentus, tuo greičiau gausite išmoką. Vienas atvejis – klientas pateikė pretenziją, bet pamiršo pridėti sąskaitą faktūrą. Draudimo bendrovė prašė papildomų dokumentų, ir procesas užtruko 3 mėnesius vietoj 3 savaičių. Būkite organizuoti ir pateikite viską iš karto.

Apibendrinant, vežimas į Frankfurtą iš Lietuvos yra gerai išvystytas maršrutas su daugeliu patikimų vežėjų. Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas, aiški komunikacija ir patikimas partneris. Tada jūsų prekės saugiai pasieks Vokietijos rinką.