Vežame naminius gyvūnus iš Frankfurto kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjome vežti naminius gyvūnus maršrutu Frankfurtas–Lietuva, net negalvojome, kad tai taps kasdieniu reikalu. Bet paklausa augo, žmonės kraustėsi, grįžo namo, pirko gyvūnus Vokietijoje – ir mums teko prisitaikyti. Dabar vežame naminius gyvūnus iš Frankfurto praktiškai kiekvieną dieną. Šunys, katės, kartais triušiai ar net šeškai. Kiekvienas gyvūnas – skirtingas charakteris, skirtingi poreikiai. Ir nors maršrutas tas pats, kiekviena kelionė kažkuo kitokia. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką išmokome per tuos metus.

Kasdienybė – vežame gyvūnus iš Frankfurto reguliariai

1. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Beveik. Turime nusistovėjusį grafiką – dažniausiai išvykstame anksti ryte, kad vakare jau būtume Lietuvoje. Bet „kiekvieną dieną" nereiškia, kad kiekvieną dieną vežame pilną mašiną. Kartais būna tik vienas gyvūnas, kartais penki. Priklauso nuo užsakymų. Savaitgaliais taip pat važiuojame, nors mažiau. Šventinėmis dienomis – rečiau, bet jei yra poreikis, organizuojame. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad galėtume planuoti.

2. Kaip vežate skirtingus gyvūnus kartu?

Atskirai. Šunys ir katės – niekada kartu tame pačiame skyriuje. Net jei šuo ramus, o katė drąsi – uždaroje erdvėje gali nutikti bet kas. Turime atskirus skyrius su pertvaromis. Maži gyvūnai – triušiai, šeškai – keliauja specialiuose transportavimo dėžėse, kurios pritvirtintos, kad nejudėtų. Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę, savo vandenį, savo apklotą. Taip saugiau ir ramiau visiems.

3. Kiek gyvūnų galite vežti vienu metu?

Priklauso nuo dydžio. Jei vežame tik didelius šunis – telpa 4–5. Jei mažus šunis ir kates – iki 8–10. Bet mes niekada neperkrauname. Geriau važiuoti du kartus su mažiau gyvūnų nei vieną kartą su per daug. Perpildytas transportas – tai stresas gyvūnams, blogesnė ventiliacija, daugiau triukšmo. Mes renkamės kokybę, ne kiekybę. Nors tai reiškia, kad kartais uždirbame mažiau.

4. Ar galima užsisakyti individualų pervežimą?

Taip, ir tokių užsakymų nemažai. Individualus pervežimas reiškia, kad vežame tik jūsų gyvūną – be kitų. Tai brangiau, bet kai kurie žmonės nori būti ramūs, kad jų augintinis nebus šalia svetimų gyvūnų. Ypač tai aktualu, jei gyvūnas agresyvus, labai bailus arba serga. Individualus pervežimas taip pat greitesnis – nereikia rinkti kitų gyvūnų pakeliui.

5. Kokius gyvūnus vežate?

Pagrinde šunis ir kates – tai 90 procentų mūsų darbo. Bet vežame ir triušius, šeškus, jūrų kiaulytes. Kartais paprašo vežti paukštį – tai sudėtingiau, bet įmanoma. Roplių nevežame – per daug specifinių reikalavimų dėl temperatūros. Žuvų taip pat ne. Mes specializuojamės plaukuotuose ir pūkuotuose augintiniuose. Viskas, kas turi kailį ar plunksnas – mūsų sritis.

Gyvūnų priežiūra – pervežimas iš Frankfurto kasdien

6. Kaip prižiūrite gyvūnus kelionės metu?

Kelionės metu stebime kiekvieną gyvūną. Turime kameras transporto viduje – galime matyti, kas vyksta net iš priekio. Sustojame kas 3–4 valandas – tada tikriname vandenį, leidžiame gyvūnams išeiti (jei saugu), valome narvus, jei reikia. Ilgose kelionėse svarbu ne tik fizinė, bet ir emocinė būklė – jei gyvūnas per daug nerimauja, stengiamės nuraminti. Kartais padeda paprastas glostymas ar tylus kalbėjimas.

7. Ką darote, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Tai nutinka. Ypač katės – jos gali atsisakyti vandens kelias valandas. Mes bandome pasiūlyti vandenį iš skirtingų indų – kartais katė geria iš buteliuko, kartais iš lėkštutės. Jei gyvūnas negeria ilgiau nei 6–8 valandas, tai jau signalas. Tada galima bandyti sušlapinti snukutį arba pasiūlyti šlapią maistą, kuriame yra skysčių. Bet tai retas atvejis – dauguma gyvūnų geria per sustojimus.

8. Ar maitinate gyvūnus kelionės metu?

Paprastai ne. Ilgoje kelionėje pilnas skrandis – tai rizika. Gyvūnams, kurie keliauja ilgiau nei 10 valandų, duodame nedidelį kiekį lengvo maisto per vieną iš sustojimų. Bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Po kelionės – taip, tada maitiname normaliai. Šeimininkai kartais nori, kad mes maitintume jų augintinį kas kelias valandas – suprantu rūpestį, bet tai ne visada geriausia sprendimas.

9. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie vemja kelionės metu?

Vėmimas – viena dažniausių problemų. Ypač šuniukai ir katės, kurie pirmą kartą keliauja. Sustojame, išvalome, pakeičiame apklotą. Jei vėmimas kartojasi dažnai, galbūt reikia veterinaro. Bet paprastai tai praeina savaime – gyvūnas tiesiog turi priprasti prie judėjimo. Mes turime specialius neperšlampamus užtiesalus, kad būtų lengviau valyti. Nemalonu, bet tai darbo dalis.

10. Ar leidžiate gyvūnams judėti laisvai?

Ne. Laisvas gyvūnas transporto priemonėje – tai pavojus. Staigus stabdymas, posūkis – gyvūnas gali susižeisti. Visi gyvūnai keliauja pritvirtintuose narvuose arba specialiuose skyriuose. Tai ne žiaurumas – tai saugumas. Lygiai taip pat vaikai automobiliuose sėdi kėdutėse. Išimtis – sustojimai, kai leidžiame gyvūnams išeiti į saugią, aptvertą vietą. Bet kelyje – visi pritvirtinti.

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas iš Vokietijos

11. Kokių dokumentų reikia vežant šunį iš Frankfurto?

Tas pats kaip ir katei – augintinio pasas, mikroschema, galiojantis pasiutligės skiepas. Bet šunims dar reikia papildomų skiepų – priklauso nuo veislės ir amžiaus. Taip pat, jei šuo yra „pavojingos" veislės (pagal kai kurias klasifikacijas), gali būti papildomų reikalavimų. Vokietijoje tam tikri šunys turi būti registruoti – pasitikrinkite, ar jūsų šuo ten patenka. Geriau žinoti iš anksto nei stebėtis kelyje.

12. Ar reikia deklaruoti gyvūną prie sienos?

ES viduje – ne. Lietuva ir Vokietija abi yra ES, todėl sienos atviros. Bet jei vežate gyvūną iš ne ES šalies (pavyzdžiui, iš Šveicarijos per Frankfurtą), tada taip – reikia deklaruoti. Mūsų maršrutas yra grynai ES viduje, todėl papildomų deklaracijų nereikia. Bet dokumentus visada turime su savimi – kartais būna patikrinimų, ypač jei vežame daug gyvūnų.

13. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Tada nevežame. Paprasta. Jei pasas pasibaigęs, skiepas negalioja, mikroschemos numeris nesutampa – mes negalime prisiimti atsakomybės. Geriau atidėti kelionę ir sutvarkyti dokumentus nei rizikuoti. Vieną kartą klientas atvežė šunį su pasu, kuriame buvo ne jo mikroschemos numeris – paaiškėjo, kad pasas buvo nuo kito šuns. Kaip taip nutiko – nežinau, bet mes nevežėme.

14. Ar padedate sutvarkyti dokumentus?

Galime patarti, nukreipti pas tinkamą veterinarą, paaiškinti, ko reikia. Bet dokumentų tvarkymas – tai jūsų atsakomybė. Mes ne veterinarai, mes ne teisininkai. Mes vežame. Žinoma, jei kyla klausimų – klauskite. Per tiek metų jau žinome, kur kas kreiptis, ką daryti. Bet patį procesą turite atlikti jūs.

15. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Jei viskas tvarkinga – skiepai galioja, mikroschema yra – pasą galima gauti per vieną vizitą pas veterinarą. Bet jei reikia skiepyti – tada 21 diena po skiepo. Jei mikroschemos nėra – dar vienas vizitas. Reališkai, jei pradedate nuo nulio, gali prireikti mėnesio. Todėl visada sakau – pradėkite ruoštis kuo anksčiau. Paskutinės minutės dokumentai – tai stresas visiems.

Specialūs atvejai – gyvūnų transportavimas kasdien

16. Kaip vežate labai didelius šunis?

Dideli šunys – tai iššūkis. Dogas, vokiečių aviganis, berno zenenhundas – jiems reikia daug vietos. Turime specialius didelius narvus, bet jie užima daug vietos, todėl vienu metu galime vežti tik 2–3 didelius šunis. Svarbu, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Jei šuo netelpa – nevežame. Geriau pasiūlyti alternatyvą nei grūsti gyvūną į per mažą erdvę.

17. Ar vežate agresyvius šunis?

Vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Šuo turi būti su antsnukiu, jei jis linkęs kąsti. Mes turime storesnes pirštines ir ilgesnį pavadėlį. Bet svarbiausia – perspėkite mus. Jei šuo užpuolė kitą gyvūną ar žmogų – tai rimta. Mes turime teisę atsisakyti vežti, jei manome, kad gyvūnas kelia pavojų. Saugumas pirmiausia – tiek mūsų, tiek kitų gyvūnų.

18. Kaip vežate sergančius gyvūnus?

Sergančius gyvūnus vežame tik su veterinaro leidimu. Veterinaras turi patvirtinti, kad kelionė nepablogins būklės. Mes taip pat turime žinoti, kokia liga – ar tai užkrečiama, ar ne. Užkrečiamomis ligomis sergančių gyvūnų nevežame kartu su kitais. Tai rizika. Vieną kartą vežėme šunį su diabetu – šeimininkė davė mums insuliną ir instrukcijas, kaip suleisti. Suleidome. Viskas gerai. Bet tai buvo išimtis.

19. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip. Vežėme šunį be vienos kojos, katę be akies, šunį su vežimėliu (taip, tokių būna). Svarbu, kad žinotume iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Gyvūnams su judėjimo negalia reikia papildomos pagalbos – kartais reikia pakelti, perkelti. Mes tam pasiruošę. Svarbiausia, kad gyvūnas jaustųsi saugiai, o ne kaip našta.

20. Ką darote su gyvūnais, kurie labai garsiai loja ar kniaukia?

Ištveriame. Rimtai – tai darbo dalis. Bandome nuraminti, bet jei gyvūnas tiesiog turi balsą ir juo naudojasi – nieko nepadarysi. Turime ausines, jei labai trukdo vairuoti. Bet dažniausiai po kelių valandų gyvūnas pavargsta ir nusiramina. Išimtis – jei lojimas ar kniaukimas rodo skausmą arba rimtą stresą. Tada stabdome ir tikriname, kas vyksta.

Praktiniai patarimai – gyvūnų gabenimas iš Frankfurto

21. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pratinkite prie nešioklės ar narvo iš anksto. Kelias dienas prieš kelionę leiskite gyvūnui ten sėdėti su atvirais varteliais. Įdėkite skanėstų, minkštą apklotą. Nešioklė neturi būti baubas – ji turi būti saugi vieta. Taip pat sumažinkite maisto kiekį prieš kelionę, bet vandenį palikite. Ir svarbiausia – patys nesijaudinkite. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jie nervinsis dvigubai.

22. Ką dėti į kelioninį krepšį?

Vandenį, dubenėlį, kraiką (jei katė), pavadėlį (jei šuo), dokumentus, vaistus (jei vartoja), apklotą su namų kvapu, kelis skanėstus. Ir maišelius išmatoms – tai dažnai pamirštama. Taip pat rekomenduoju įdėti nuotrauką savo gyvūno – jei kas nutiktų, turėtumėte vizualinę medžiagą. Skamba pesimistiškai, bet geriau būti pasiruošusiam.

23. Ar galima palydėti gyvūną kelionėje?

Įprastai ne – mes vežame gyvūnus be šeimininkų. Bet yra išimčių. Jei gyvūnas labai priklausomas nuo savininko, galime leisti kartu keliauti. Tai papildomai nekainuoja, bet vietos mažiau. Ir tada jūs sėdite su gyvūnu, ne atskirai. Vienas klientas keliavo su savo kate ant kelių – katė murkė visą kelią. Retai taip būna, bet pasitaiko.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo?

Tai baisiausias košmaras. Bet nutinka. Ypač katės – jos gali ištrūkti pro menkiausią plyšelį. Mes turime procedūras – iš karto stabdome, uždarome duris, ieškome. Turime tinklus, skanėstus, raminančius balsus. Bet geriau užkirsti kelią – visi užraktai turi būti patikrinti, visos angos uždarytos. Vieną kartą katė ištrūko per sustojimą – pagavome po 20 minučių po automobiliu. Nervų sistema patyrė šoką, bet visi gyvi.

25. Kaip išvengti streso gyvūnui kelionės metu?

Pagrindinis dalykas – ramybė. Jei mes ramūs, gyvūnas ramesnis. Kalbame tyliai, vengiame staigių judesių, grojame ramią muziką (taip, kartais grojame). Feromonų purškikliai padeda – yra ir šunims, ir katėms. Taip pat svarbu, kad nešioklė būtų uždengta – tamsa ramina. Atviras narvas su vaizdu į visą mašiną – tai papildomas stresas. Uždenkite, ir gyvūnas nurims.

Išvada

Vežti naminius gyvūnus iš Frankfurto kiekvieną dieną – tai ne tik darbas, tai atsakomybė. Kiekvienas gyvūnas, kurį vežame, yra kažkieno šeimos narys. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Kelionė gali būti ilga, kartais sunki, bet mes stengiamės, kad ji būtų kuo saugesnė ir ramesnė. Jei planuojate vežti savo augintinį – kreipkitės. Pasikalbėsime, viską paaiškinsime, ir rasime geriausią sprendimą.