Naminių gyvūnų vežimas į Vokietiją, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjau vežti gyvūnus, nežinojau, kad tai taps mano pagrindine veikla. Tiesiog pažįstamas paprašė pervežti jo šunį į Frankfurtą, ir taip viskas prasidėjo. Dabar vežame praktiškai kiekvieną dieną – šunis, kates, triušius, kartais ir egzotinius gyvūnus. Kiekviena kelionė skirtinga, kiekvienas gyvūnas unikalus. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti tuo, ką išmokau per šiuos metus, ir atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Tikiuosi, tai padės jums pasiruošti savo augintinio kelionei.

Reikalavimai – naminių gyvūnų vežimas į Vokietiją

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Vokietiją?

Trys dalykai: dokumentai, mikroschema ir tinkamas narvas. Dokumentai – tai ES gyvūno pasas su pažymėtais skiepais. Mikroschema – 15 skaitmenų kodas po gyvūno oda. Narvas – atitinkantis IATA reikalavimus. Be šių trijų dalykų kelionė neįmanoma. Vienas klientas atvyko be paso – teko atidėti kelionę savaitei. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Geriau pasiruošti iš anksto nei vėliau taisyti klaidas.

2. Ar reikia skiepo nuo pasiutligės?

Taip, tai privalomas skiepas. Jis turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei skiepas pasibaigęs – reikia pakartoti ir vėl laukti 21 dieną. Negalima skubinti šio proceso. Vienas žmogus bandė vežti šunį praėjus savaitei po skiepo – pasienyje sustabdė. Jis piktinosi, kad taisyklės kvailos, bet mes negalime jų pakeisti. Skiepas – gyvūno ir aplinkinių saugumo garantas.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Reikia ją įdėti. Tai paprasta procedūra – veterinaras suleidžia mažą lustą po oda. Trunka kelias minutes, kainuoja apie 20-30 eurų. Svarbu: mikroschema turi būti įdėta prieš pirmąjį skiepą nuo pasiutligės, kitaip skiepas negalios. Vienas veterinaras pamiršo šią taisyklę – įdėjo mikroschemą po skiepo, ir teko skiepyti iš naujo. Tokios klaidos kainuoja laiko ir pinigų. Patikrinkite, ar veterinaras žino reikalavimus.

4. Kokie reikalavimai narvui?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti. Dugnas nepralaidus skysčiams. Ventiliacija iš visų pusių. Tvirtas užraktas, kurio gyvūnas negali atidaryti. IATA reikalavimai aiškūs – jų galima rasti internete. Vienas klientas atnešė narvą, kurį pagamino pats iš kartono – aišku, toks netiko. Investuokite į kokybišką transportavimo dėžę. Tai ne vienam kartui – jei keliaujate dažnai, ji pravers.

5. Ar skiriasi reikalavimai skirtingoms gyvūnų rūšims?

Pagrinde ne – visiems reikia paso, mikroschemos, skiepo. Bet yra niuansų. Paukščiams reikalavimai griežtesni dėl paukščių gripo. Egzotiniams gyvūnams gali reikėti papildomų leidimų. Žuvims ir ropliams taisyklės kitokios. Prieš kelionę visada pasitikrinkite konkrečius reikalavimus savo gyvūno rūšiai. Vienas žmogus norėjo vežti vėžlį – pasirodo, tam reikia CITES leidimo, nes tai saugoma rūšis. Netikėta, bet tiesa.

Kelionė – vežame kiekvieną dieną

6. Kaip vyksta kelionė?

Gyvūnas paimamas iš sutartos vietos arba jūs atvežate. Įdedamas į specialiai pritaikytą automobilį. Kelionės metu reguliariai tikriname, ar viskas gerai – ar vanduo yra, ar temperatūra tinkama. Sustojame kas kelias valandas. Pristatome į sutartą vietą Vokietijoje. Viskas paprasta, bet reikalauja dėmesio. Vienas klientas norėjo, kad jo šuo būtų paimtas penktą ryto iš Kauno – sutarėme, atvažiavome, paėmėme. Lankstumas svarbu.

7. Kiek laiko trunka kelionė?

Priklauso nuo maršruto. Vilnius-Berlynas – apie 10-12 valandų. Vilnius-Frankfurtas – 12-14 valandų. Vilnius-Miunchenas – 14-16 valandų. Tai ilgas kelias, bet gyvūnai dažniausiai prisitaiko. Sustojimai padeda – gyvūnai gali atsigerti, pasivaikščioti. Vienas katinas pirmas dvi valandas miaukė, paskui užmigo ir miegojo iki pat Berlyno. Kiekvienas gyvūnas skirtingas – vieniems reikia laiko, kitiems ne.

8. Ar galima vežti žiemą?

Taip, bet reikia atsižvelgti į temperatūrą. Automobilyje turi būti šilta – gyvūnai, ypač maži, gali sušalti. Mes naudojame šildymą, bet vis tiek reikia būti atsargiems. Negalima palikti gyvūno automobilyje ilgiau nei kelioms minutėms – temperatūra greitai krenta. Vienas triušis sušalo, kai vairuotojas paliko automobilį atidarytomis durimis per ilgą sustojimą. Nuo to laiko visada uždarome duris ir įjungiame šildymą.

9. Ar galima vežti vasarą?

Taip, bet vasara turi savo iššūkių – karštis. Stengiamės važiuoti anksti ryte arba vakare, kai vėsiau. Kondicionierius veikia nuolat. Negalima palikti gyvūno automobilyje – net trumpam. Temperatūra mašinoje pakyla labai greitai, ypač tamsiame automobilyje. Vienas šuo vos neperkaito, kai vairuotojas sustojo pavalgyti ir paliko automobilį saulėje. Laimei, pastebėjome laiku. Vasarą reikia dvigubai daugiau atsargumo.

10. Ką daryti, jei kelionė vėluoja?

Informuojame klientą. Jei vėlavimas ilgas – pasirūpiname, kad gyvūnas gautų vandens, maisto, jei reikia – sustojame. Vėlavimai nutinka – eismo įvykiai, spūstys, oro sąlygos. Vieną kartą strigome kelyje keturias valandas dėl avarijos – šuo gavo pasivaikščioti, vandens, viskas buvo gerai. Šeimininkas buvo informuotas kas pusvalandį. Nemalonu, bet tokie dalykai nutinka. Svarbu, kad gyvūnas būtų saugus.

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją

11. Kur gauti ES gyvūno pasą?

Pas veterinarą, kuris turi licenciją išduoti tokius pasus. Ne kiekvienas veterinaras gali tai daryti – reikia specialaus leidimo. Pasas kainuoja apie 15-25 eurus. Jame įrašomi visi gyvūno duomenys – mikroschemos numeris, skiepai, savininko informacija. Vienas klientas nuėjo pas veterinarą, kuris neturėjo licencijos – gavo paprastą pažymėjimą, kuris netinka. Teko ieškoti kito veterinaro. Patikrinkite iš anksto.

12. Ką daryti, jei pasas pamestas?

Reikia gauti naują. Veterinaras gali išduoti dublikatą, remdamasis mikroschemos numeriu. Tai užtrunka kelias dienas. Jei skubu – pasakykite veterinarui, kad reikia greičiau. Vienas klientas pametė pasą likus dienai iki kelionės – veterinaras padarė dublikatą per kelias valandas. Bet geriau tokių situacijų išvengti – laikykite pasą saugioje vietoje.

13. Ar sveikatos pažymėjimas tas pats kaip pasas?

Ne. Sveikatos pažymėjimas – tai dokumentas, kurį veterinaras išduoda prieš kelionę, patvirtindamas, kad gyvūnas sveikas. Jis papildo pasą, bet jo neatstoja. Reikia abiejų dokumentų. Vienas klientas atvyko tik su sveikatos pažymėjimu – pasą paliko namuose. Teko grįžti. Du dokumentai – du dalykai. Nepainiokite.

14. Kiek laiko galioja sveikatos pažymėjimas?

10 dienų nuo išdavimo datos. Jei pažymėjimas pasenęs – reikia naujo. Negalima naudoti seno pažymėjimo, net jei gyvūnas sveikas. Vienas klientas atvyko su pažymėjimu, kuris buvo išduotas prieš dvi savaites – teko grįžti pas veterinarą. Laikas svarbu. Planuokite taip, kad pažymėjimas būtų šviežias kelionės dieną.

15. Ar reikia papildomų dokumentų vežant iš trečiųjų šalių?

Taip, jei gyvūnas atvyksta ne iš ES šalies. Tada reikia papildomų patikrinimų, kartais karantino. Bet jei vežate iš Lietuvos į Vokietiją – tai ES viduje, papildomų dokumentų nereikia. Vienas klientas vežė šunį iš Ukrainos per Lietuvą – ten reikalavimai griežtesni. Pasitikrinkite, jei gyvūnas keliauja iš toliau.

Gyvūno būklė – vežu kačiukus į Vokietiją

16. Kaip žinoti, ar gyvūnas pasiruošęs kelionei?

Jei gyvūnas sveikas, turi visus dokumentus ir yra pripratęs prie narvo – pasiruošęs. Jei serga, bijo arba neturi dokumentų – ne. Paprasta. Bet kartais žmonės nori vežti gyvūną, kuris akivaizdžiai nepasiruošęs – tada rekomenduojame atidėti. Vienas šuo taip bijojo narvo, kad pradėdavo drebėti vos jį pamatęs – pasiūlėme šeimininkui pratinti palaipsniui. Po mėnesio šuo jau ramiai sėdėjo narve. Pasiruošimas – pusė darbo.

17. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Sustoti, įvertinti situaciją. Jei reikia – ieškoti veterinaro. Turėkite maršrute veterinarijos klinikų sąrašą. Mes visada turime. Vienas šuo pradėjo viduriuoti kelionės metu – sustojome, radome veterinarą, gavome vaistų. Kelionė užtruko ilgiau, bet šuo buvo saugus. Sveikata svarbiau nei grafikas.

18. Ar gyvūnas gali mirti kelionės metu?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Ypač jei gyvūnas serga arba yra labai senas. Todėl prieš kelionę rekomenduojame veterinaro patikrinimą. Vienas atvejis, kurį girdėjau: labai senas šuo mirė kelionės metu – šeimininkas nežinojo, kad šuo turi širdies problemų. Liūdna, bet tokie dalykai nutinka. Veterinaro patikrinimas prieš kelionę gali išgelbėti gyvybę.

19. Kaip sumažinti stresą kelionės metu?

Pažįstamas narvas, mėgstamas pledas, ramus balsas. Negalima šaukti ant gyvūno arba versti jį daryti tai, ko jis nenori. Feromonai – natūrali priemonė, kuri ramina. Vienas katinas labai stresavo – šeimininkė užpurškė feromonų ant pledo, ir katinas nurimo. Ne visada veikia, bet verta pabandyti. Ramybė užkrečiama – jei jūs ramus, gyvūnas irgi nurims.

20. Ar galima duoti gyvūnui raminamųjų?

Tik veterinaro rekomendacija. Negalima duoti vaistų savo nuožiūra – dozė gali būti netinkama, ir gyvūnas gali nukentėti. Vienas šeimininkas davė šuniui žmogišką raminamąjį – šuo prarado sąmonę. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pavojinga. Veterinaras žino, ką ir kiek duoti. Pasitikėkite specialistais.

Praktiniai patarimai – naminių gyvūnų gabenimas iš Vokietijos

21. Ką pasiimti į kelionę?

Vandenį, maistą (jei kelionė ilga), pledą, veterinaro kontaktus, vaistus (jei gyvūnas vartoja), maišelių išmatoms, popierinių rankšluosčių. Taip pat dokumentus – pasą, sveikatos pažymėjimą. Vienas klientas pamiršo pasą namuose – teko grįžti. Padarykite sąrašą ir patikrinkite prieš išeidami. Smulkmenos, bet jos svarbu.

22. Kaip pasirinkti tinkamą narvą?

Pagal gyvūno dydį. IATA reikalavimai aiškūs – gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacija ir nepralaidžiu dugnu. Geriau pirkti specializuotoje parduotuvėje nei turguje. Vienas klientas nusipirko pigų narvą internete – pasirodo, jis neatitiko reikalavimų. Teko pirkti naują. Investuokite į kokybę.

23. Ką daryti, jei gyvūnas neįpratęs prie narvo?

Pratinti palaipsniui. Padėkite narvą namuose, įdėkite skanėstą, leiskite gyvūnui laisvai įeiti. Negalima versti. Po kelių dienų gyvūnas pripras. Vienas šuo iš pradžių bijojo narvo – po savaitės jis pats ten įeidavo miegoti. Kantrybė ir skanėstai daro stebuklus. Negalima skubinti.

24. Ar galima vežti gyvūną su kitais keleiviais?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei kiti keleiviai neprieštarauja ir gyvūnas ramus – galima. Bet jei kas nors alergiškas arba bijo gyvūnų – geriau atskirai. Vienas klientas prašė vežti katę kartu su kitais keleiviais – vienas keleivis buvo alergiškas, ir teko ieškoti kitos vietos. Tokių dalykų geriau klausti iš anksto.

25. Ką daryti, jei gyvūnas suvėmė narvą?

Sustoti, išvalyti, pakeisti kraiką arba pledą. Negalima palikti gyvūno purviname narve – tai sukelia stresą ir gali sukelti sveikatos problemų. Mes visada turime atsarginį pledą ir popierinių rankšluosčių. Vienas šuo suvėmė tris kartus – kiekvieną kartą valėme. Nemalonu, bet tai darbo dalis.

26. Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Klauskite rekomendacijų, skaitykite atsiliepimus, patikrinkite licenciją. Patikimas vežėjas atsako į klausimus, siūlo sutartį, neslepia informacijos apie kainą. Jei kas nors vengia atsakyti arba skuba – ieškokite kito. Vienas žmogus rado vežėją skelbimų portale, sumokėjo avansą, ir vežėjas dingo. Deja, sukčių yra. Būkite budrūs.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas į Vokietiją – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas. Dokumentai, narvas, patikimas vežėjas – tai pagrindiniai dalykai. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, todėl kiekviena kelionė unikali. Svarbiausia – rūpintis savo augintinio gerove ir planuoti iš anksto. Jei tai padarysite, kelionė praeis sklandžiai. Sėkmės jums ir jūsų augintiniui.