Naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos

Kartais žmonės skambina ir klausia – ar galite parvežti šunį iš Berlyno? Arba katę iš Miuncheno? Ir tada prasideda tas momentas, kai reikia paaiškinti, kad taip, galime, bet yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikia žinoti iš anksto. Naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos nėra tas pats, kas siuntos gabenimas – čia reikia pasirūpinti dokumentais, sveikatos pažymomis, tinkamu transportu. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir matau, kad dažniausiai žmonės nežino, nuo ko pradėti. Todėl nusprendžiau surašyti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus – galbūt kažkam tai padės susigaudyti.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos

1. Kokių dokumentų reikia norint parvežti gyvūną iš Vokietijos?

Pirmas dalykas – gyvūno pasas. Be jo niekur. Vokietijoje veterinarai išduoda EU augintinio pasą, kuriame nurodyta informacija apie skiepus, mikročipą ir gyvūno identifikaciją. Be paso reikės ir veterinarijos sertifikato, kurį išduoda licencijuotas veterinaras. Kartais žmonės pamiršta, kad dokumentai turi būti ne senesni nei 10 dienų iki kelionės – tai svarbu. Dar reikia mikročipo numerio, kuris turi būti užregistruotas. Jei gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės, tai turi būti pažymėta pase. Viskas turi būti tvarkinga, kitaip pasienyje gali kilti problemų.

2. Ar reikia specialaus leidimo vežti gyvūną per sieną?

Paprastai ne, jei tai asmeninis augintinis ir nekomercinis vežimas. Bet jei vežate ne savo gyvūną – pavyzdžiui, draugo ar giminaičio – tada situacija kitokia. Gali prireikti įgaliojimo arba dokumento, patvirtinančio, kad gyvūnas priklauso tam asmeniui. Vieną kartą klientas vežė sesers katiną ir muitinėje kilo klausimų – reikėjo papildomų dokumentų. Todėl geriau viską pasitikrinti iš anksto. ES viduje procedūros paprastesnės nei vežant iš trečiųjų šalių, bet vis tiek reikia būti atidiems.

3. Kiek laiko užtrunka paruošti dokumentus?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas jau turi pasą ir visi skiepai galioja – gali užtekti poros dienų. Bet jei reikia atnaujinti skiepus arba gauti naują sertifikatą, tada reikia palaukti. Pasiutligės skiepas turi galioti mažiausiai 21 dieną prieš kelionę, jei tai pirmas skiepas. Tai reiškia, kad negalite tiesiog suskubėti ir išvykti kitą dieną. Rekomenduoju pradėti ruoštis bent 3-4 savaites prieš planuojamą kelionę. Taip išvengsite streso ir nereikės skubėti.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Tai rimta problema. Mikročipas privalomas visiems šunims, katėms ir šeškams, keliaujantiems ES viduje. Be mikročipo negausite paso, o be paso – nepervešite gyvūno. Vokietijoje veterinarai gali greitai įterpti mikročipą, bet tada reikia palaukti, kol gyvūnas bus paskiepytas nuo pasiutligės – ir vėl tas 21 dienos laukimas. Todėl, jei planuojate parvežti gyvūną iš Vokietijos, pasirūpinkite mikročipu kuo anksčiau. Tai nebrangu – Vokietijoje kainuoja apie 30-50 eurų.

5. Ar reikia gyvūną registruoti Lietuvoje po parvežimo?

Taip, bet tai jau kitas etapas. Kai gyvūnas atvyksta į Lietuvą, jį reikia užregistruoti vietinėje veterinarijos tarnyboje. Tai nėra sudėtinga – reikia pateikti paso kopiją ir mikročipo numerį. Kai kurie žmonės to nedaro, bet rekomenduoju, nes taip lengviau įrodyti gyvūno kilmę ir sveikatos būklę, jei kiltų klausimų. Registracija nemokama arba kainuoja simboliškai. Užtrunka kelias minutes internetu.

Kelionė – naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos

6. Kokiu transportu geriausia vežti gyvūną?

Priklauso nuo gyvūno dydžio ir kelionės trukmės. Maži gyvūnai gali keliauti automobiliu specialioje transportavimo dėžėje. Didesniems šunims reikia daugiau vietos – specialiai pritaikyto automobilio su ventiliacija. Mes naudojame mikroautobusus su kondicionieriumi ir specialiais narvais. Skrydis lėktuvu taip įmanomas, bet tai sudėtingiau – reikia aviakompanijos leidimo, specialios transportavimo dėžės ir papildomų dokumentų. Dažniausiai žmonės renkasi sausumos transportą, nes tai paprasčiau ir gyvūnas patiria mažiau streso.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto. Iš Berlyno iki Vilniaus – maždaug 10-12 valandų su pertraukomis. Iš Miuncheno – ilgiau, apie 14-16 valandų. Mes visada darome sustojimus kas 3-4 valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti vandens, pasivaikščioti ir atlikti gamtinius reikalus. Negalima vežti gyvūno be pertraukų – tai žiauru ir nesaugu. Kartais, kai kelionė labai ilga, nakvojame pakeliui. Geriau užtrukti ilgiau, bet užtikrinti gyvūno komfortą.

8. Ar gyvūnas gali keliauti vienas be šeimininko?

Taip, tai įmanoma. Mes turime tokių atvejų, kai šeimininkas jau gyvena Lietuvoje, o gyvūnas liko pas giminaičius Vokietijoje. Tada mes paimame gyvūną iš nurodytos vietos ir pristatome į Lietuvą. Bet reikia, kad kas nors Vokietijoje perduotų gyvūną su visais dokumentais, o Lietuvoje kas nors priimtų. Tai logistinis iššūkis, bet sprendžiamas. Svarbu, kad abiejose pusėse būtų atsakingi asmenys.

9. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Keletas paprastų dalykų. Prieš kelionę nešerkite gyvūno 4-6 valandas – taip išvengsite pykinimo. Vanduo turi būti prieinamas visada. Jei gyvūnas nervinasi, galite įdėti į narvą jo mėgstamą pledą ar žaislą – pažįstamas kvapas ramina. Nerekomenduoju duoti raminamųjų vaistų be veterinaro rekomendacijos – kartais tai gali pabloginti situaciją. Ir dar – įsitikinkite, kad gyvūnas prieš kelionę pasivaikščiojo ir atliko reikalus. Tai skamba paprastai, bet labai svarbu.

10. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Mes visada turime pirmosios pagalbos rinkinį ir žinome, kur pakeliui yra veterinarijos klinikos. Jei gyvūnas vemia, viduriuoja arba elgiasi neįprastai – sustojame ir vertiname situaciją. Kartais užtenka leisti gyvūnui pailsėti, kartais reikia kreiptis į veterinarą. Turėjome atvejį, kai šuniui pakeliui prasidėjo alerginė reakcija – sustojome mažame miestelyje, radome veterinarą ir viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – neignoruoti simptomų.

Gyvūnų tipai – naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos

11. Ar vežate tik šunis ir kates?

Dažniausiai taip, bet ne tik. Esame vežę triušių, šeškų, dekoratyvinių paukščių. Kiekvienam gyvūnui reikia tinkamų sąlygų – paukščiams reikia specialių narvų, triušiams – erdvės ir ramybės. Žuvų ar roplių nevežame – tam reikia specializuoto transporto. Jei turite neįprastą augintinį, skambinkite ir aptarsime, ar galime padėti. Kartais galime rekomenduoti kitą vežėją, kuris specializuojasi būtent jūsų gyvūno rūšyje.

12. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, ir tai netgi pigiau nei vežti po vieną. Mes turime mikroautobusus, kuriuose telpa iki 6-8 gyvūnų, priklausomai nuo dydžio. Kiekvienas gyvūnas turi atskirą narvą arba skyrių – negalima maišyti nepažįstamų gyvūnų. Kartais žmonės prašo vežti du šunis kartu, nes jie pripratę vienas prie kito – tai galima. Svarbu, kad visi gyvūnai būtų sveiki ir turėtų reikiamus dokumentus.

13. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Ne. Jei gyvūnas serga, pirmiausia reikia jį išgydyti. Vežti sergantį gyvūną yra rizikinga – jam gali pablogėti, be to, gali kilti problemų pasienyje. Veterinarijos sertifikatas patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuoti. Jei veterinaras nesutinka išduoti sertifikato, vadinasi, gyvūnas nėra pasiruošęs kelionei. Sveikata svarbiau už bet kokius terminus.

14. Kaip vežate didelius šunis, pavyzdžiui, vokiečių aviganius?

Dideliems šunims reikia daugiau vietos – tai akivaizdu. Mes naudojame didelius, tvirtus narvus, kurie pritvirtinti prie mikroautobuso grindų. Šuo turi galimybę atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Vėdinimas veikia nuolat, ypač vasarą. Vieną kartą vežėme bernardiną – tai buvo iššūkis, bet radome sprendimą. Svarbu, kad gyvūnas jaustųsi saugiai ir patogiai, net jei kelionė ilga.

15. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduoju. Nėščia gyvūnė gali bet kada apsiveršiuoti arba apsikuoti, o kelionės stresas gali sukelti komplikacijas. Veterinarai paprastai neišduoda sertifikato nėščiam gyvūnui, ypač paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Geriau palaukti, kol gyvūnas atsives ir mažyliai paaugs. Tai saugiau visiems. Jei situacija skubi – tarkim, šeimininkas kraustosi – reikia konsultuotis su veterinaru ir priimti sprendimą individualiai.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos

16. Kiek kainuoja parvežti gyvūną iš Vokietijos?

Kainos priklauso nuo daugelio dalykų – maršruto, gyvūno dydžio, ar vežate vieną, ar kelis gyvūnus. Paprastai mažo gyvūno vežimas iš Berlyno kainuoja apie 200-350 eurų. Iš tolimiausių Vokietijos miestų – brangiau. Dideliems šunims kaina didesnė, nes reikia daugiau vietos. Galutinę kainą visada nurodome po to, kai žinome visus detalius. Nemėgstame nustebinti klientų papildomais mokesčiais – geriau viską aptarti iš anksto.

17. Ar kaina priklauso nuo gyvūno svorio?

Taip, iš dalies. Svoris lemia, kiek vietos reikia ir kiek kuro sunaudojama. Bet svarbiau ne svoris, o užimamas plotas. Chihuahua ir prancūzų buldogas sveria panašiai, bet buldogui reikia didesnio narvo. Todėl kainą skaičiuojame pagal gyvūno dydį, o ne tik svorį. Maži gyvūnai – mažesnė kaina, dideli – didesnė. Tai logiška, bet kartais žmonės nustemba.

18. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Stengiamės, kad jų nebūtų. Bet kartais atsiranda nenumatytų situacijų – pavyzdžiui, reikia nakvynės pakeliui arba papildomo sustojimo pas veterinarą. Tokius dalykus visada deriname su klientu prieš tai. Pasienio mokesčių nėra, nes vežame ES viduje. Veterinarijos patikra pasienyje taip pat paprastai nekainuoja. Bet jei reikia papildomų dokumentų arba vertimų – tai jau kliento sąskaita.

19. Kaip vyksta apmokėjimas?

Paprastai prašome 30 procentų avansą prieš kelionę, likusią sumą – pristatymo metu. Galima mokėti banko pavedimu arba grynais. Sąskaitą išrašome visada. Jei klientas pageidauja, galime išrašyti išankstinę sąskaitą. Nemėgstame situacijų, kai žmonės susitaria dėl vienos kainos, o paskui bando derėtis jau pristatymo metu – tai nemalonu visiems. Todėl viską fiksuojame raštu.

20. Ar taikote nuolaidas nuolatiniams klientams?

Taip, žinoma. Jei žmogus veža ne pirmą kartą arba veža kelis gyvūnus, visada galime susitarti. Turime klientų, kurie veža gyvūnus reguliariai – pavyzdžiui, veisėjai arba žmonės, kurie dažnai kraustosi. Jiems taikome lanksčią kainodarą. Bet tai jau individualūs susitarimai, ne standartiniai tarifai.

Problemos – naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos

21. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai baisiausias košmaras, bet taip nutinka. Turime protokolą – iš karto sustojame, uždarome duris ir pradedame paiešką. Visada turime gyvūno nuotrauką ir mikročipo numerį. Vieną kartą katė išsprūdo per sustojimą – ieškojome valandą, radome už kelių šimtų metrų, slepiasi po krūmu. Dabar esame atsargesni – visada naudojame antrą saugumo priemonę, pavyzdžiui, antkaklį su pavadėliu, net jei gyvūnas narve. Atsargumas nekenkia.

22. Ar gali būti, kad gyvūnas nebus priimtas pasienyje?

Tai įmanoma, bet retai. Dažniausiai atsitinka, kai dokumentai netvarkingi – trūksta skiepų, pasas pasibaigęs arba mikročipas neskaitomas. Kartais veterinaras pasienyje pastebi, kad gyvūnas atrodo nesveikas – tada gali reikalauti papildomos patikros. Vieną kartą turėjome problemą dėl to, kad pasas buvo užpildytas neaiškiai – veterinaras Vokietijoje padarė klaidą. Teko grįžti ir taisyti. Todėl visada patikriname dokumentus prieš išvykdami.

23. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Taip nutinka – kamščiai, eismo įvykiai, prastas oras. Mes visada informuojame klientą apie bet kokius vėlavimus. Gyvūnui tai ne problema, jei jis turi vandens ir galimybę pasivaikščioti. Blogiau, kai vėluojame dėl techninių problemų – tada ieškome alternatyvaus transporto. Svarbiausia – komunikacija. Klientas turi žinoti, kas vyksta, o ne sėdėti ir nerimauti.

24. Ar pasitaiko, kad gyvūnas kelionės metu susižeidžia?

Retai, bet taip. Dažniausiai tai būna smulkūs dalykai – įbrėžimai arba nutrintos letenos. Kartais gyvūnas būna toks nervingas, kad bando ištrūkti iš narvo ir susižeidžia. Mes stengiamės to išvengti – naudojame minkštus narvus, patiesiame pledus. Bet gyvūnas yra gyvūnas – jo elgesio ne visada galima numatyti. Turime pirmosios pagalbos priemonių ir žinome, ką daryti.

25. Ką daryti, jei klientas neatvyksta paimti gyvūno?

Tai nutinka rečiau, nei galėtumėte pagalvoti, bet nutinka. Žmogus susitaria, o paskui dingsta – neatsiliepia į skambučius. Tokiu atveju turime keletą variantų – paliekame gyvūną saugotoje vietoje arba ieškome alternatyvaus sprendimo. Bet tai kraštutinė situacija. Paprastai prašome patvirtinimo prieš kelionę ir dar kartą – prieš pristatymą. Jei kas nors keičiasi, prašome pranešti iš anksto.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas iš Vokietijos – tai procesas, kuriam reikia pasiruošimo, bet tai nėra kažkas neįmanomo. Svarbiausia – dokumentai, sveikatos pažymos ir patikimas vežėjas. Jei planuojate parvežti augintinį, pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš kelionę. Susisiekite su mumis, aptarsime detales ir pasiūlysime geriausią sprendimą. Gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės – mes tuo pasirūpinsime.