Naminių gyvūnų vežimas Frankfurtas, Vežame kiekvieną dieną

Frankfurtas – vienas tų miestų, į kuriuos lietuviai kraustosi nuolat. Darbas, studijos, santykiai – priežasčių daug, bet rezultatas tas pats: reikia pervežti ne tik baldus ir drabužius, bet ir keturkojus šeimos narius. Naminių gyvūnų vežimas į Frankfurtą yra kasdienis mūsų darbas, ir per tuos metus mačiau visko – nuo idealiai pasiruošusių šeimininkų iki tų, kurie skambina su ašaromis balse, nes „rytoj skrendu, o šuo dar Lietuvoje". Šitas tekstas apie tai, kaip viskas veikia, ką reikia žinoti ir ko saugotis.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas į Frankfurtą

1. Kiek kainuoja naminių gyvūnų pervežimas į Frankfurtą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, svorio ir transportavimo būdo. Mažas gyvūnas – 180-280 eurų, vidutinis – 280-380, didelis – 380-500. Bet tai labai apytiksliai, nes kiekvienas atvejis skirtingas. Vieną kartą skambino žmogus su jūrų kiaulyte – kaina buvo kitokia nei šuniui, nes nereikėjo didelio narvo. Kitą kartą vežėm du didelius retriverius – kaina buvo aukščiausia, nes užėmė pusę mašinos. Svarbu suprasti, kad kaina nėra fiksuota – ji skaičiuojama pagal konkretų gyvūną. Todėl visada prašau – pasakykit, ką vežam, ir tada sakau, kiek kainuos.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Kartais taip. Savaitgaliais ir prieš šventes kaina gali būti didesnė, nes paklausa didesnė. Bet ne visada – priklauso nuo to, ar mašina pilna, ar ne. Jei važiuojam su laisvomis vietomis, tai kaina gali būti mažesnė net savaitgalį. Vieną kartą žmogus prašė nuolaidos, nes „kitur pigiau" – pasižiūrėjau, ir iš tiesų kitas vežėjas siūlė mažiau. Bet tas vežėjas vežė dešimt gyvūnų vienu metu, o mes – tris. Skirtumas akivaizdus. Pigiau ne visada geriau. Bet tai ne mano sprendimas – žmogus renkasi pats.

3. Ką daryti, jei neturiu pinigų iš karto?

Galima mokėti dalimis – avansas prieš kelionę, likutis perdavimo metu. Bet tai priklauso nuo situacijos. Jei žmogus skambina ir prašo vežti rytoj, tai sunku su daliniais mokėjimais – reikia visko iškart. Jei užsakymas iš anksto, galima susitarti. Vieną kartą moteris prašė atidėti mokėjimą dviem savaitėms, nes „alga dar neatejo". Sutikau, bet paprašiau avansą – bent 50 eurų. Ji pervedė, ir viskas buvo gerai. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Paprastai prašau viską prieš kelionę arba perdavimo metu. Mažiau rizikos abiem pusėm.

4. Ar kaina keičiasi, jei gyvūnas yra labai didelis?

Taip, dideli gyvūnai kainuoja daugiau. Ne todėl, kad mes norim daugiau uždirbti, o todėl, kad jie užima daugiau vietos. Didelis šuo – tai ne tik narvas, bet ir erdvė aplink jį. Negaliu į tą pačią vietą įdėti dar vieno gyvūno, jei ten jau stovi didelis rotveileris. Vieną kartą vežėm Berno zenenhundą – jis užėmė tiek vietos, kiek du vidutiniai šunys. Kaina atitinkamai didesnė. Bet tai sąžininga – mokėt už vietą, kurią užimi. Maži gyvūnai moka mažiau, dideli – daugiau. Paprasta logika.

5. Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Ne. Bent jau stengiuos, kad nebūtų. Bet pripažįstu – kartais atsiranda nenumatytų išlaidų. Pavyzdžiui, jei pasienyje reikia papildomų dokumentų, kurių nebuvo numatyta. Arba jei veterinaro pažyma pasibaigusi ir reikia naujos. Tai ne mūsų mokesčiai, bet žmogus turi mokėti. Vieną kartą šeimininkas pamiršo, kad jo šuns pasas pasibaigęs – teko važiuoti pas veterinarą Lenkijoje. Tai kainavo 40 eurų ir dvi valandas laiko. Ne mūsų kaltė, bet nemalonu visiems. Todėl visada sakau – pasitikrinkit dokumentus prieš kelionę. Geriau per daug nei per mažai.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Vokietiją

6. Kokie dokumentai būtini vežant gyvūną į Frankfurtą?

Trys dalykai: gyvūno pasas, mikroschema ir galiojanti pasiutligės vakcina. Be šių trijų dalykų – nevažiuojam. Pase turi būti žymos apie visas vakcinas, mikroschemos numeris turi sutapti su tuo, kas įrašyta pase. Pasiutligės vakcina turi būti padaryta ne anksčiau kaip prieš 21 dieną – tai reiškia, kad negali paskiepyti šunį prieš savaitę ir vežti. Reikia laukti. Vieną kartą žmogus skambino ir sakė „vakar paskiepijau, rytoj vežkit" – teko paaiškinti, kad taip neina. Jis supyko, bet taisyklės yra taisyklės. Vokietija tikrina griežtai.

7. Ar reikia sveikatos pažymėjimo iš veterinaro?

Taip, bet ne bet kokio. Veterinaras turi išrašyti pažymą ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki kelionės. Tai reiškia, kad negali nueiti pas veterinarą prieš savaitę ir gauti pažymą – ji bus negaliojanti. Tai sukuria tam tikrą logistinį iššūkį, ypač jei veterinaras dirba tik rytais, o mes išvažiuojam vakare. Kartais tenka derinti taip, kad ryte nueitum pas veterinarą, o po pietų atvežtum gyvūną. Ne visada patogu, bet kitaip neina. Vieną kartą žmogus atvežo šunį su pasibaigusiu pažymėjimu – viena diena per sena. Teko grįžti pas veterinarą.

8. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Reikia gauti naują. Tai užima laiko – mikroschema, vakcinacijos, pasas. Viskas iš eilės. Pirmiausia – čipas. Tada – vakcinos. Tada – pasas. Ir tada – laukti 21 dieną po pasiutligės skiepo. Tai reiškia, kad negali vežti gyvūno iškart. Vieną kartą moteris skambino ir sakė, kad jos šuo neturi paso – jai 5 metai, bet niekada nebuvo pas veterinarą. Teko viską pradėti nuo nulio. Užtruko mėnesį. Bet geriau mėnesį nei nieko. Be paso gyvūnas negali keliauti – tai ne mūsų taisyklė, tai ES reikalavimas.

9. Ar reikia kažkokių leidimų iš Vokietijos pusės?

Paprastam naminiui gyvūnui – ne. Bet yra išimčių. Kai kurie šunų veislės Vokietijoje laikomi pavojingais – pitbuliai, amerikiečių stafordšyro terjerai, bandogai. Tada jau reikia žiūrėti konkrečios federalinės žemės taisykles. Hesenas, kur yra Frankfurtas, turi savo reikalavimus. Vieną kartą vežėm šunį, kuris atrodė kaip pitbulis, bet dokumentuose buvo parašyta „mišrūnas". Pasienyje kilo klausimų, teko aiškinti. Galiausiai praleido, bet nervų kainavo. Todėl jei jūsų šuo atrodo kaip „pavojinga veislė" – pasidomėkit taisyklėmis iš anksto.

10. Kaip patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi?

Geriausias būdas – nusiųsti man nuotraukas. Aš peržiūriu, pasakau, ar viskas gerai, ar kažko trūksta. Bet jei norit patys – patikrinkit šiuos dalykus: ar mikroschemos numeris pase sutampa su tuo, kas nuskaityta iš gyvūno; ar visos vakcinos pažymėtos; ar pasiutligės vakcina galioja; ar veterinaro antspaudas ir parašas yra. Vieną kartą žmogus atsiuntė paso nuotrauką – viskas atrodė gerai, bet mikroschemos numeris nesutapo. Pasirodo, veterinaras suklydo įrašydamas. Gerai, kad pastebėjom iš anksto – kitaip būtų problemų pasienyje.

Transportavimas – gyvūnų vežimas į Frankfurtą

11. Kokiu maršrutu važiuojate?

Paprastai važiuojam per Lenkiją – Kaunas, Varšuva, Poznanė, Berlynas, Frankfurtas. Tai pats trumpiausias kelias, maždaug 1200 kilometrų. Bet kartais tenka keisti maršrutą dėl eismo, remontų ar oro sąlygų. Žiemą, kai Lenkijos keliai užpustyti, važiuojam per Čekiją – ilgiau, bet saugiau. Vieną kartą vasarą, kai Lenkijoje buvo didžiuliai karščiai, važiuojom naktį, kad gyvūnams nebūtų per karšta. Maršrutas nėra fiksuotas – jis keičiasi pagal situaciją. Svarbiausia – saugiai pristatyti gyvūną, o ne važiuoti trumpiausiu keliu bet kokia kaina.

12. Kiek kartų sustojate kelionės metu?

Kas 3-4 valandas. Gyvūnams reikia vandens, kartais pasivaikščioti, ir tiesiog pailsėti nuo vibracijos ir triukšmo. Sustojimai trunka 15-30 minučių – pakankamai, kad gyvūnai atsigautų, bet ne per ilgai, kad nevėluotume. Vasarą sustojam dažniau, nes karščiau. Žiemą – rečiau, nes šalta. Vieną kartą teko sustoti kas valandą, nes šuo sirgo ir dažnai reikėjo išeiti. Tai prailgino kelionę trimis valandomis, bet šuo buvo svarbiau nei grafikas. Šeimininkas suprato ir padėkojo. Tokios situacijos nutinka, ir su jomis reikia susitaikyti.

13. Ar gyvūnai kelionės metu yra maitinami?

Vandeniu – taip, visada. Maistu – priklauso. Jei kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, duodam maisto. Bet ne visi gyvūnai nori ėsti – stresas slopina apetitą. Ypač katės – jos gali neėsti visą kelionę. Tai normalu, jei jos geria vandenį. Šunys paprastai ėda geriau, bet irgi ne visi. Vieną kartą šuo suvalgė visą savo maistą per pirmą sustojimą, o paskui prašė dar – teko duoti papildomai. Kitą kartą katė neėdė dvi dienas – šeimininkė išsigando, bet veterinaras sakė, kad tai normalu streso metu. Svarbu – vanduo turi būti visada.

14. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelyje?

Kiekvienas gyvūnas turi savo vietą – atskirą narvą ar sekciją. Narvai pritvirtinti, kad neslidinėtų. Mašinoje yra ventiliacija, temperatūros kontrolė, ir mes stebim gyvūnus reguliariai. Bet saugumas – ne tik technika. Tai ir vairavimo stilius – nestabdau staigiai, nevažiuoju per greitai, vengiu duobių. Vieną kartą Lenkijos kelyje užtaikiau ant didelės duobės – narvas su kate pašoko. Niekas nenukentėjo, bet po to važiavau dar atsargiau. Saugumas – tai ne vienas dalykas, tai visuma mažų sprendimų, kuriuos darai visą kelią.

15. Ar galima vežti gyvūną su jo daiktais – guoliu, žaislais, maistu?

Galima, net rekomenduojama. Pažįstami daiktai mažina stresą. Guolis su namų kvapu, mėgstamas žaislas, įprastas maistas – visa tai padeda. Bet su saiku. Negaliu vežti viso buto turinio. Vieną kartą žmogus atvežė šunį su trimis guoliais, penkiais žaislais, dviem dubenimis ir dar maišu maisto – viskas netilpo. Teko rinktis. Pasilikom vieną guolį, vieną žaislą, dubenį ir maistą. Šuo nebuvo laimingas, bet ir ne nelaimingas. Svarbiausia – kad būtų vanduo, maistas ir kažkas pažįstamo. Visa kita – prabanga, kurios kartais negalim sau leisti.

Procedūros – gyvūnų vežimo tvarka

16. Kaip užsisakyti pervežimą?

Paprastai – skambučiu arba žinute. Pasakot, ką vežam, kada, iš kur. Aš klausiu kelių dalykų: gyvūno rūšis, svoris, amžius, sveikatos būklė, dokumentų statusas. Tada sakau kainą ir preliminarų grafiką. Jei tinka – susitariam. Vieną kartą žmogus skambino ir per penkias minutes viską sutarėm – paprasčiausias užsakymas. Kitą kartą kalbėjom pusvalandį, nes gyvūnas turėjo sveikatos problemų, ir reikėjo viską išsiaiškinti. Kiekvienas atvejis skirtingas. Svarbu – nebijokit klausti. Geriau paklausti per daug nei per mažai.

17. Kada reikia užsisakyti iš anksto?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę prieš, bet geriau dvi. Tai leidžia pasiruošti dokumentus, susitvarkyti veterinaro vizitą, ir tiesiog ramiau viską planuoti. Bet suprantu, kad ne visada įmanoma. Kartais žmogus skambina ir prašo vežti rytoj – jei turiu laisvą vietą, vežu. Bet tai rizika – dokumentai gali būti netvarkingi, veterinaras gali neturėti laiko. Vieną kartą žmogus skambino ketvirtadienį, o penktadienį jau skrenda – teko viską daryti ekspresu. Pavyko, bet streso buvo daug. Todėl – planuokit iš anksto.

18. Kaip vyksta gyvūno paėmimas?

Susitinkam sutartoje vietoje – Kaune, Vilniuje, arba kitur, priklausomai nuo to, kur žmogus yra. Apžiūrim gyvūną, patikrinam dokumentus, pasirašom perdavimo aktą. Šeimininkas duoda viską, ko reikia – maistą, vaistus, instrukcijas. Ir tada važiuojam. Bet ne visada taip paprastai. Vieną kartą šeimininkas vėlavo valandą, nes užstrigo kamščiuose. Kitą kartą šeimininkė pamiršo dokumentus namie – teko laukti, kol grįš ir atveš. Trečią kartą gyvūnas atsisakė įeiti į narvą – pusvalandį gaudėm. Tokios smulkmenos nutinka, ir su jomis reikia susitaikyti.

19. Kaip vyksta gyvūno perdavimas Frankfurte?

Susitinkam sutartoje vietoje – prie namų, prie viešbučio, prie stovėjimo aikštelės. Šeimininkas pasirašo, kad gavo gyvūną, ir viskas. Bet čia būna įdomių situacijų. Vieną kartą šeimininkas neatvyko – skambinam, niekas nekelia. Po valandos paaiškėjo, kad jis užmigo. Kitą kartą atvažiavo ne šeimininkas, o jo mama – gyvūnas jos nepažino ir pradėjo loti. Teko skambinti šeimininkui, kad jis paaiškintų situaciją. Trečią kartą šeimininkas sumaišė adresą – rašė vieną gatvę, bet gyveno kitoje. Užtrukom, kol suradom. Tokios smulkmenos, bet jos nutinka.

20. Ar galima sekti gyvūno kelionę?

Galima, bet ne realiu laiku. Siunčiam nuotraukas ir pranešimus kelionės metu – paprastai tris kartus: išvažiavus, per vidurį ir prieš atvykimą. Bet ne GPS sekimą – tam reikia specialios įrangos, kurios dar neturim. Planuojam įsidiegti, bet kol kas tai rankinis darbas. Vieną kartą šeimininkė skambino kas valandą – suprantu nerimą, bet tai trukdė vairuoti. Dabar susitariam dėl konkretaus grafiko, kad visi būtų ramūs. Svarbu – komunikacija. Jei norit daugiau nuotraukų – pasakykit, atsiųsim. Bet ne kas penkias minutes.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas į Frankfurtą

21. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Vežam, bet su sąlygomis. Agresyvus gyvūnas turi būti specialiame narve, su antsnukiu (jei šuo), ir šeimininkas turi įspėti iš anksto. Negaliu rizikuoti kitų gyvūnų saugumu. Vieną kartą vežėm šunį, kuris, pasak šeimininko, „labai draugiškas". Bet kai atvažiavo kitas šuo, pirmasis pradėjo urzgti ir trankytis į narvo sieneles. Teko atskirti. Po to šeimininkas prisipažino, kad jo šuo nemėgsta kitų šunų. Tai informacija, kurią reikėjo pasakyti iš pradžių. Ne visada žmonės meluoja – kartais tiesiog neįvertina situacijos.

22. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Pranešti iš anksto. Jei gyvūnas serga, vartoja vaistus – mes turim žinoti. Ne tam, kad atsisakytume, o tam, kad pasiruoštume. Vieną kartą vežėm šunį, kuriam reikėjo tablečių kas 8 valandas. Šeimininkas pamiršo paminėti. Pusiaukelėje šuo pradėjo keistai elgtis – pasirodo, praleido dozę. Sustojom, ieškom vaistinės, bet tokių vaistų be recepto negausi. Laimei, šeimininkas atsiuntė receptą, ir vaistininkė išdavė. Bet tai buvo stresas visiems. Todėl – viską sakykit iš anksto. Kiekvieną detalę.

23. Ar vežate senus ar neįgalius gyvūnus?

Vežam, bet reikia pasiruošimo. Seni gyvūnai pavargsta greičiau, jiems reikia dažniau sustoti, kartais specialių vaistų. Neįgaliems gyvūnams reikia papildomos pagalbos – minkštesnio pakloto, daugiau vandens, kartais pagalbos išlipti iš narvo. Vieną kartą vežėm šunį be vienos kojos – jis puikiai adaptavęsis, bet narve sunkiau judėti. Teko dėti papildomą paklotą. Kitą kartą vežėm labai seną šunį, kuriam buvo sąnarių problemų – reikėjo vaistų nuo skausmo. Šeimininkė davė išsamias instrukcijas, ir viskas pavyko. Svarbu – pasakykit, ko reikia.

24. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Priklauso nuo to, ką reiškia „blogai". Jei gyvūnas vemia ar viduriuoja – sustojam, valom, duodam vandens. Jei atsisako gerti ilgiau nei 8 valandas – tai jau problema. Jei sunkiai kvėpuoja arba elgiasi labai neįprastai – ieškom veterinaro. Turim pirmosios pagalbos priemones, bet tai ne veterinaras. Vieną kartą šuo pradėjo viduriuoti – pasirodo, šeimininkė davė jam kažkokių naujų skanėstų prieš kelionę. Sustojom, radom kliniką, veterinaras davė vaistų. Po to visada klausiu – ar davėt kažko naujo prieš kelionę? Atsakymas dažnai būna „o, taip".

25. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet su sąlygomis. Prieš 48 valandas – grąžinam viską. Prieš 24 valandas – pusę sumos. Paskutinę minutę – pinigai negrąžinami. Bet visada stengiuos būti lankstus. Vieną kartą žmogus atšaukė dėl šeimos nario mirties – grąžinau viską. Kita vertus, yra buvę, kad žmogus tiesiog persigalvojo – tada jau kita kalba. Svarbu – komunikuoti. Jei kažkas nutiko, skambinkit, aiškinkit. Rasim sprendimą. Bet ne paskutinę minutę be jokio paaiškinimo – tai negerai nei vienai pusei.

26. Kaip pasiruošti gyvūną kelionei?

Veterinaras – patikrinkit sveikatą, atnaujinkit skiepus. Narvas – pripratinkit gyvūną prie jo bent prieš dvi savaites. Maistas – nekeiskit prieš kelionę. Raminamieji – tik su veterinaro leidimu. Dokumentai – susidėkit viską iš vakaro. Ir ramiai – jei jūs nervinatės, gyvūnas nervinsis dar labiau. Vieną kartą šeimininkas taip jaudinosi, kad šuo iš jo emocijų suprato, jog kažkas negerai, ir pradėjo trauktis. Reikėjo pusvalandžio, kol jį nuramino. Ramybė užkrečiama – tiek gera, tiek bloga. Pasiruoškit, ir viskas bus gerai.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas į Frankfurtą – tai kasdienis darbas, kuris niekada nebūna vienodas. Vieną dieną veži ramų šunį, kitą – nervinę katę, trečią – jūrų kiaulytę, kuri cypia visą kelią. Bet esmė ta pati – saugiai pristatyti gyvūną. Jei planuojate kraustytis į Frankfurtą ar tiesiog reikia pervežti keturkojį – skambinkit, rašykit, klauskit. Dokumentus tvarkykit iš anksto, gyvūną ruoškit palaipsniui, ir viskas bus gerai. Kelionė ilga, bet įveikiama – tiek jums, tiek jūsų augintiniui. Svarbiausia – pasiruošimas ir kantrybė.