Naminių gyvūnų vežimas į Berlyną – Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikia vežti savo augintinį į Berlyną, daug kas atrodo sudėtingiau nei iš tikrųjų yra. Patys žinom – prieš keletą metų vežėm pirmą šunį ir nežinojom nei kur kreiptis, nei kokie dokumentai reikalingi. Dabar vežame kiekvieną dieną, ir tas procesas tapo rutina, bet suprantam, kad jums tai gali būti pirmas kartas. Šiame straipsnyje atsakysim į dažniausiai užduodamus klausimus apie naminių gyvūnų vežimą į Berlyną – nuo dokumentų iki narvų, nuo kainų iki taisyklių. Kadangi patys dirbam šitą darbą kasdien, žinom, kas iš tikrųjų rūpi žmonėms.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas į Berlyną

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Berlyną?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – tai ES augintinio pasas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame turi būti pažymėta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės, ir tas skiepas turi galioti. Be to, gyvūnas turi būti suženklintas mikroschema. Viskas skamba paprastai, bet kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės – jei skiepas padarytas vakar, su šunim negalima važiuoti. Taip pat rekomenduojam turėti veterinarijos pažymą apie gyvūno sveikatos būklę, nors tai ne visada privaloma. Vokietijos pusėje papildomų dokumentų nereikalauja, bet geriau turėti viską tvarkingai.

2. Ar reikia papildomų leidimų vežant kates į Vokietiją?

Katėms galioja tie patys reikalavimai kaip ir šunims – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Nereikia jokių specialių leidimų, jei vežate vieną ar dvi kates. Bet jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus, tada jau gali būti kitos taisyklės – čia jau komercinis vežimas, ir reikia papildomų dokumentų. Kartais žmonės klausia, ar reikia kažkokio importo leidimo – ne, nereikia, jei vežate savo augintinį, o ne veislinį gyvūną pardavimui. Tiesiog pasas, mikroschema, skiepas – ir galima važiuoti. Aišku, geriau viską pasitikrinti prieš kelionę, nes taisyklės kartais keičiasi, ir mes patys ne visada spėjam sekti.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Jei pasas pasibaigęs arba jo visai neturite, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją ir pasidaryti naują. Tai užtrunka vieną ar dvi dienas, priklauso nuo veterinarijos klinikos. Kartais žmonės skambina paskutinę dieną ir sako – pasas baigėsi, o rytoj reikia vežti. Tada mes negalim padėti, nes be paso vežti negalima. Vieną kartą taip nutiko su katinu iš Kauno – šeimininkė pamiršo, kad pasas baigėsi prieš mėnesį, ir teko atidėti kelionę savaitei. Taigi patikrinkit savo dokumentus bent kelios dienos prieš planuojamą išvykimą. Geriau anksčiau nei per vėlai.

4. Ar reikia veterinarijos pažymos prieš kelionę?

Oficialiai ES viduje vežant gyvūną pakanka paso su skiepų įrašais. Bet mes visada rekomenduojam pasidaryti veterinarijos pažymą – tai dokumentas, kuriame gydytojas patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas vežti. Ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų arba yra vyresnio amžiaus. Vokietijos pasienyje retai kas tikrina, bet jei tikrina – geriau turėti. Be to, kai kurios draudimo kompanijos prašo tokios pažymos, jei norite apdrausti gyvūną kelionės metu. Mes patys turėjom atvejį, kai klientas vežė seną šunį be pažymos, ir pasienyje kilo klausimų – nieko blogo neatsitiko, bet streso buvo.

5. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Pasiutligės skiepas galioja vienerius metus nuo paskutinio skiepijimo. Bet svarbu žinoti, kad pirmas skiepas galioja tik 21 dieną po paskiepijimo – tai reiškia, kad negalima paskiepyti šiandien ir rytoj važiuoti. Turi praeiti trys savaitės. Antri ir vėlesni skiepai, jei daromi laiku (kol dar galioja ankstesnis), galioja iš karto. Čia dažnai painiojasi žmonės – jie galvoja, kad užtenka bet kokio skiepo bet kada. Ne, taip nėra. Jei skiepas pasibaigė ir padarėt naują, vėl reikia laukti 21 dieną. Todėl visada sakom – planuokit iš anksto.

Kelionė – naminių gyvūnų vežimas į Berlyną

6. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Berlyną?

Priklauso nuo to, iš kurio miesto vežate. Iš Vilniaus iki Berlyno yra maždaug 1000 kilometrų – tai apie 10-12 valandų kelio su sustojimais. Mes visada darom bent tris sustojimus, kad gyvūnai galėtų atsigerti vandens, pasivaikščioti ir atlikti gamtinius reikalus. Iš Kauno ar Klaipėdos truputį toliau, bet ne daug. Aišku, kelionės laikas priklauso ir nuo eismo – vasarą, kai visi važiuoja atostogauti, gali būti kamščių Lenkijoje. Bet paprastai per dieną pasiekiam Berlyną. Naktimis nevažiuojam, nes gyvūnams geriau dieną – ramiau, aiškiau, mažiau streso.

7. Kaip gyvūnai vežami transporto priemonėje?

Gyvūnai vežami specialiai pritaikytuose narvuose arba transportavimo dėžėse. Kiekvienas gyvūnas turi savo vietą – nesujungiam skirtingų šeimininkų gyvūnų, nebent jie patys to prašo ir gyvūnai pažįsta vienas kitą. Narvai tvirtinami, kad nejudėtų važiuojant. Maži gyvūnai dažniausiai vežami saloninėse dėžėse, didesni – bagažinėje esančiuose narvuose. Temperatūra transporto priemonėje palaikoma komfortiška – ne per karšta, ne per šalta. Turim ir ventiliaciją, ir šildymą žiemą. Vieną kartą vežėm haskį vasarą – tai jam reikėjo papildomos ventiliacijos, nes tokie šunys greitai perkaista.

8. Ar gyvūnas gali keliauti vienas be šeimininko?

Taip, gyvūnas gali keliauti be šeimininko – tai vadinama gyvūno transportavimu be palydos. Tokiu atveju reikia papildomų dokumentų – įgaliojimo, kuriame šeimininkas leidžia kitam asmeniui vežti gyvūną. Taip pat reikia nurodyti, kas pasitiks gyvūną Berlyne. Mes dažnai vežam gyvūnus be šeimininkų – žmonės išvyksta dirbti į Vokietiją, o augintinį siunčia vėliau. Arba atvirkščiai – gyvūnas važiuoja pas šeimininką, kuris jau Berlyne. Viskas įmanoma, tik reikia tvarkingų dokumentų ir aiškių kontaktų. Be to, mes visada siunčiam nuotraukas kelionės metu, kad šeimininkas matytų, jog viskas gerai.

9. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Jei gyvūnas pradeda vemti, drebėti arba elgtis neįprastai, sustojam ir vertinam situaciją. Turim pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – vaistų nuo pykinimo, raminamųjų (jei veterinaras išrašė), vandens, maisto. Dažniausiai pykinimas būna nuo judesio ligos – tai normalu, ypač katėms. Bet jei situacija rimta – važiuojam į artimiausią veterinarijos kliniką. Lenkijoje ir Vokietijoje žinom kelias klinikas pakeliui, kurios priima skubiais atvejais. Vieną kartą šuniui pakilo temperatūra ties Poznane – sustojom, radom kliniką, viskas baigėsi gerai. Svarbu neignoruoti simptomų.

10. Ar galima vežti gyvūną su vaistais?

Taip, galima, bet reikia turėti veterinaro išrašą, kuriame nurodyta, kokie vaistai ir kokiomis dozėmis duodami. Ypač jei tai raminamieji ar stipresni vaistai. Be recepto vežti vaistus gali būti problematiška, ypač kertant sienas. Mes paprastai prašom, kad šeimininkas pats duotų vaistus prieš kelionę, o ne perduotų mums. Bet jei reikia duoti vaistus kelionės metu – prašom recepto kopijos. Kartais žmonės bando duoti savo raminamuosius gyvūnams – to daryti negalima, gyvūnams reikia specialių preparatų. Pasitarkit su veterinaru prieš kelionę.

Narvai – naminių gyvūnų vežimas į Berlyną

11. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tai pagrindinė taisyklė. Per mažas narvas – gyvūnas kenčia, per didelis – gali sužeistis, jei narvas nepritvirtintas. Standartiniai dydžiai: mažiems šunims ir katėms – iki 60 cm ilgio, vidutiniams šunims – 70-90 cm, dideliems – 100 cm ir daugiau. Mes visada prašom išmatuoti gyvūną ir pasakyti ūgį bei svorį, kad galėtumėm patarti dėl tinkamo dydžio. Kartais žmonės atveža narvą, kuris tinka pagal ilgį, bet per žemas – šuo negali normaliai galvos pakelt. Tada reikia kito narvo.

12. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne, negalima. Pagal ES taisykles, gyvūnai turi būti vežami tinkamuose transportavimo konteineriuose. Tai saugumo reikalavimas – tiek gyvūno, tiek vairuotojo. Atviras gyvūnas automobilyje yra pavojus – jis gali iššokti, blaškyti vairuotoją arba susižeisti staigiai stabdant. Mes niekada nevežam gyvūnų be narvų, net jei šeimininkas prašo. Vieną kartą klientas labai pyko, sakė, kad jo šuo ramus ir niekur neina – bet taisyklės yra taisyklės. Be to, narvas gyvūnui suteikia saugumo jausmą – jis turi savo erdvę, savo kampą. Dauguma gyvūnų narve užmiega greičiau nei laisvi.

13. Ar teikiate narvus, ar reikia savo?

Galim ir vienaip, ir kitaip. Jei turite savo narvą ir jis tinkamo dydžio – vežkit. Jei neturite – galim paskolinti arba padėti nupirkti. Mūsų narvai yra specialiai pritaikyti transportavimui – su ventiliacija, tvirtinimo taškais ir lengvai valomu dugnu. Bet jei gyvūnas pripratęs prie savo narvo, geriau vežti su juo – mažiau streso. Tik patikrinkit, ar narvas tvirtas, ar nėra skilimų ar aštrių briaunų. Kartais žmonės atveža senus, sulūžusius narvus – tada mes negalim vežti, nes tai nesaugu. Geriau pasitikrinkit iš anksto.

14. Kaip paruošti narvą kelionei?

Į narvą įdėkit minkšto apklotėlio arba pledą su namų kvapu – tai ramina gyvūną. Taip pat galit įdėti mėgstamą žaislą. Vandens buteliuką pritvirtinkit prie narvo grotelių, kad gyvūnas galėtų atsigerti. Nerekomenduojam dėti maisto į narvą – geriau pašerti prieš kelionę arba per sustojimus. Narvo viduje neturi būti laisvų daiktų, kurie galėtų sužeisti gyvūną. Prieš kelionę narvą išvalykit, kad būtų švarus ir be nemalonaus kvapo. Mes patys kartais matom, kad žmonės įdeda savo marškinėlius į narvą – tai geras triukas, gyvūnas jaučia šeimininko kvapą.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas į Berlyną

15. Kiek kainuoja vežti šunį į Berlyną?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir to, ar vežate su palyda ar be. Mažas šuo – pigiau, didelis – brangiau, nes užima daugiau vietos. Paprastai kaina svyruoja nuo 150 iki 350 eurų, bet tai tik orientyras – kiekvienas atvejis gali būti skirtingas. Jei vežate vieną gyvūną, kaina didesnė, jei prisijungiate prie bendro reiso – mažesnė. Mes vežam kiekvieną dieną, tai galim pasiūlyti lankstesnius variantus. Tiksliausią kainą pasakom, kai žinom visus duomenis – gyvūno dydį, išvykimo vietą, pageidaujamą datą. Skambinkit, paklauskit – tai nieko nekainuoja.

16. Ar kaina skiriasi vežant katę ir šunį?

Iš esmės ne, kaina priklauso nuo dydžio, o ne nuo rūšies. Mažas šuo ir didelė katė gali kainuoti panašiai. Bet kadangi katės paprastai mažesnės už šunis, tai ir kaina dažniausiai mažesnė. Yra dar vienas dalykas – katės dažniausiai vežamos mažesniuose narvuose, tai užima mažiau vietos transporto priemonėje. Aišku, jei turite Meino meškėną, kuris sveria 10 kilogramų – tai jau kita istorija. Mes vertinam kiekvieną atvejį individualiai. Svarbiausia – pasakykit mums gyvūno svorį ir matmenis, tada galėsim tiksliai paskaičiuoti.

17. Kas įeina į vežimo kainą?

Į kainą įeina pati kelionė, gyvūno priežiūra kelionės metu, sustojimai, vanduo. Jei reikia – narvo nuoma. Dokumentų tvarkymas ne visada įeina, tai priklauso nuo situacijos. Kas neįeina – veterinaro paslaugos prieš kelionę, skiepai, pasai. Tai jūsų reikalas. Taip pat neįeina papildomas draudimas – jei norit apdrausti gyvūną, tai atskira paslauga. Mes visada aiškiai pasakom, kas įeina ir kas ne, kad nebūtų nesusipratimų. Vieną kartą klientas manė, kad veterinaro išlaidos įeina į kainą – ne, neįeina, tai atskiri dalykai. Geriau viską aptarti iš anksto.

18. Ar taikomos nuolaidos vežant kelis gyvūnus?

Taip, jei vežate du ar daugiau gyvūnų tą pačią dieną tuo pačiu maršrutu, galim pasiūlyti nuolaidą. Kiek – priklauso nuo situacijos. Paprastai antras gyvūnas kainuoja 20-30 procentų pigiau. Trečias – dar mažiau. Bet čia ne taisyklė, o galimybė – reikia tartis. Kartais žmonės veža tris kates iš karto – tada tikrai galim susitarti. Svarbu, kad visi gyvūnai būtų vieno šeimininko arba kad jie keliautų į tą pačią vietą. Skirtingi šeimininkai – skirtingi reikalai, tada kiekvienas moka atskirai. Bet visada galima tartis.

Specialūs atvejai – naminių gyvūnų vežimas į Berlyną

19. Ar vežate agresyvius šunis?

Vežame, bet su sąlygomis. Jei šuo agresyvus, reikia apie tai informuoti iš anksto. Mes tada imamės papildomų saugumo priemonių – stipresnis narvas, atskira vieta, specialios pirštinės. Yra veislių, kurios reikalauja specialaus dėmesio – pitbuliai, rotveileriai, kiti stiprūs šunys. Mes neatsisakom vežti, bet norim žinoti, su kuo turim reikalą. Vieną kartą vežėm vokiečių aviganį, kuris buvo labai teritorinis – viskas praėjo gerai, bet reikėjo papildomo laiko, kad šuo priprastų prie mūsų. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei paslėpsit, kad šuo agresyvus, ir kas nors nutiks – atsakomybė jūsų.

20. Kaip vežti seną ar sergantį gyvūną?

Seniems ir sergantiems gyvūnams reikia ypatingo dėmesio. Pirmiausia – veterinaro leidimas kelionei. Be jo nevežam. Antra – vaistai, jei reikia, su receptu. Trečia – patogesnis narvas, minkštesnis apklotas, dažnesni sustojimai. Mes visada prašom, kad šeimininkas papasakotų apie gyvūno būklę – kuo daugiau žinom, tuo geriau galim pasirūpinti. Turėjom atvejį, kai vežėm 14 metų šunį su širdies problemomis – važiavom lėčiau, darėm daugiau sustojimų, nuolat tikrinom. Viskas pavyko, bet tai buvo ilgesnė kelionė nei įprastai. Svarbu suprasti, kad rizika didesnė, ir mes negalim garantuoti, kad viskas bus gerai.

21. Ar vežate egzotinius gyvūnus – triušius, paukščius, roplius?

Triušius vežam be problemų – jiems galioja panašūs reikalavimai kaip katėms. Paukščiai – priklauso nuo rūšies. Paprastus naminukus vežam, bet egzotinius paukščius reikia derinti atskirai. Roplius – taip pat priklauso nuo rūšies. Gyvatės ir driežai paprastai problemų nekelia, bet reikia specialių transportavimo dėžių. Žiurkėnai, jūrų kiaulytės – viskas įmanoma. Svarbiausia – pasakykit mums, ką vežate, ir mes pasakysim, ar galim ir ką reikia paruošti. Vieną kartą vežėm papūgą – ji visą kelią čiauškėjo, bet viskas buvo gerai. Egzotiniams gyvūnams gali reikėti papildomų dokumentų, ypač jei tai saugomos rūšys.

22. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Taip yra nutikę – ne dažnai, bet yra. Vieną kartą katė iššoko iš narvo per sustojimą, kai klientas atidarė dureles. Užtrukom dvi valandas, kol pagavom – katė buvo po mašina ir niekaip nelindo. Bet pagavom. Svarbiausia – neprarasti ramybės. Mes turim antkaklius su GPS, tinklus, skanėstus. Jei gyvūnas pabėga, iškart pradedam paiešką, skambinam vietiniams gyvūnų prieglaudoms, jei reikia. Bet geriau užkirsti kelią – visada patikrinti, ar narvas uždarytas, ar gyvūnas su antkakliu, ar pavadėlis tvirtas. Atsargumas – geriausias draugas.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų vežimas į Berlyną

23. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Porą dienų prieš kelionę nekeiskit gyvūno rutinos – maitinkit tą patį maistą, vedžiokit tuo pačiu metu. Dieną prieš kelionę galit pradėti pratinti prie narvo – palikti atvirą, įdėti skanėstų, kad gyvūnas susipažintų. Ryte prieš kelionę pašerkit lengvu maistu, ne pilna porcija – kad nebūtų pykinimo. Pasivaikščiokit ilgiau, kad gyvūnas pavargtų ir kelionėje miegotų. Naudokit raminamuosius tik jei veterinaras rekomendavo – savavališkai duoti vaistų negalima. Ir svarbiausia – patys būkit ramūs. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas, tai jei jūs nervinatės, jis irgi nervinsis.

24. Kada geriausia vežti gyvūną – ryte ar vakare?

Mes vežam dieną, paprastai išvykstam ryte. Gyvūnams geriau keliauti šviesiu paros metu – jie mažiau nerimauja, geriau mato aplinką. Vakare ar naktį gyvūnai dažniau būna neramūs, ypač katės. Be to, dieną lengviau sustoti, rasti veterinarijos kliniką, jei kas nutinka. Naktį – tamsu, uždaryta, mažiau galimybių. Taigi mūsų rekomendacija – dienos kelionė. Aišku, jei yra poreikis vežti konkrečiu laiku, galim tartis, bet paprastai laikomės dienos grafiko. Ir dar – vasarą geriau išvykti anksti ryte, kol nekaršta.

25. Ar reikia gyvūną šerti prieš kelionę?

Taip, bet ne pilna porcija. Lengvas maistas likus 2-3 valandoms iki kelionės – tai optimalu. Pilnas skrandis + mašinos judesys = pykinimas. Ypač katėms. Šunys paprastai geriau toleruoja, bet vis tiek geriau neperkrauti. Vandens negalima riboti – tegul geria tiek, kiek nori. Kelionės metu mes visada turim vandens ir siūlom per sustojimus. Jei gyvūnas neėda kelionėje – tai normalu, dauguma gyvūnų neėda, kol keliauja. Svarbu, kad būtų hidratuotas. Po kelionės – normalus maistas, bet vėlgi, ne iš karto pilna porcija, duokit laiko atsigauti.

26. Ką daryti, jei gyvūnas bijo mašinų?

Tai dažna problema, ypač jei gyvūnas anksčiau blogai patyrė kelionę automobiliu. Pirmiausia – pratinkite palaipsniui. Prieš kelionę porą kartų pasėdėkit su gyvūnu mašinoje, nevažiuodami. Tada trumpi pasivažinėjimai – 5 minutės, 10 minučių, ilgiau. Narvas padeda – jis suteikia saugumo jausmą. Raminamieji – tik veterinaro rekomenduoti. Mes patys turim patirties su bailiais gyvūnais – kalbam ramiai, vengiam staigių judesių, grojam ramią muziką. Vieną kartą vežėm šunį, kuris kaskart vemdavo mašinoje – veterinaras davė specialių tablečių, ir viskas praėjo sklandžiai. Baimė – ne priežastis nevežti, tiesiog reikia daugiau pasiruošimo.

Vežti augintinį į Berlyną nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – tvarkingi dokumentai, tinkamas narvas ir pasitikėjimas tais, kas veža. Mes vežam kiekvieną dieną, žinom kelią, žinom taisykles, žinom, kas gali nutikti ir kaip elgtis. Jei turit klausimų – skambinkit, klauskit, pasikalbėsim. Kiekvienas gyvūnas mums svarbus, ne tik kaip krovinys, bet kaip kažkieno šeimos narys. Ir taip, kartais būna nesklandumų – bet visada randam sprendimą.