Naminių gyvūnų transportavimas Berlynas, vežame kiekvieną dieną

Naminių gyvūnų transportavimas į Berlyną – tai paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių. Lietuviai kraustosi į Vokietiją, ieško geresnių darbų, geresnio gyvenimo, o augintiniai keliauja kartu. Aš pats dirbu šioje srityje jau kelerius metus ir galiu pasakyti – poreikis tik didėja. Kiekvieną savaitę gaunu po kelis užsakymus – vieną dieną vežu šunį, kitą – katę, trečią – triušį. Kiekvienas atvejis kitoks, kiekvienas žmogus turi savo istoriją. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Galbūt kažkas iš jūsų planuoja persikraustyti ir ieško informacijos. Skaitykite – galbūt atsakysiu į jūsų klausimą.

Bendri klausimai – naminių gyvūnų transportavimas Berlynas

1. Kas yra naminių gyvūnų transportavimas?

Paprastai tariant – tai augintinio nugabenimas iš vienos vietos į kitą. Šiuo atveju – iš Lietuvos į Berlyną. Tai ne paprastas pavežėjimas, kaip žmogaus – reikia specialių sąlygų, dokumentų, žinių. Gyvūnai negali tiesiog sėsti į autobusą ar traukinį (na, gali, bet su daug apribojimų). Todėl dauguma žmonių renkasi specializuotą vežėją – žmogų, kuris žino, kaip elgtis su gyvūnais, turi tinkamą automobilį, reikiamus dokumentus. Aš būtent tai ir darau. Vežu augintinius saugiai, patogiai, su visais reikiamais popieriais. Paprasta, bet reikalauja atsakomybės.

2. Kodėl žmonės veža augintinius į Berlyną?

Priežasčių daug. Dažniausiai – persikraustymas. Žmogus randa darbą Berlyne, išsinuomoja butą, ir vežasi visą šeimą – įskaitant keturkojus narius. Kartais – svečiuotis. Žmogus važiuoja pas giminaičius ar draugus ir nori pasiimti augintinį. Kartais – veterinarinė priežiūra. Berlyne yra specializuotų klinikų, kurių Lietuvoje nėra. O kartais tiesiog – gyvūnas dovanotas ar parduotas, ir reikia nugabenti naujam šeimininkui. Priežastys skirtingos, bet tikslas tas pats – saugiai nugabenti augintinį iš taško A į tašką B.

3. Kiek laiko užtrunka transportavimas?

Nuo Lietuvos iki Berlyno – apie 10-12 valandų. Priklauso nuo to, iš kur išvykstate, kokiu keliu važiuojate, kiek sustojimų darote. Iš Vilniaus – ilgiau, iš Kauno – trumpiau, iš Klaipėdos – dar ilgiau. Bet tai tik kelionės laikas. Prieš tai reikia susitikti, perduoti augintinį, dokumentus. Po to – pristatymas, perdavimas. Visa tai prideda laiko. Todėl realiai – nuo ryto iki vakaro. Kartais, jei viskas sklandžiai – greičiau. Kartais, jei kamščiai ar kitos problemos – ilgiau. Svarbu planuoti visą dieną kelionei, ne tik kelias valandas.

4. Ar transportavimas saugus?

Taip, jei viskas tinkamai paruošta. Aš naudoju specialias transportavimo dėžes, automobilis pritaikytas gyvūnų vežimui, yra ventiliacija, temperatūros kontrolė. Sustojame reguliariai, tikriname augintinius. Turiu draudimą, kuris apima ir gyvūnus. Bet – ir tai svarbu – visada yra tam tikra rizika. Kelionė yra stresas bet kuriam gyvūnui, ir niekas negali garantuoti, kad nebus jokių problemų. Svarbiausia – sumažinti riziką iki minimumo. Ir tai darau. Per visą mano darbo praktiką rimtų incidentų nebuvo. Bet negaliu sakyti „100 procentų saugu" – tai būtų neatsakinga.

5. Kiek kainuoja transportavimas?

Priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, maršruto, skubumo, ar vežu tik vieną augintinį, ar kelis. Orientacinė kaina – nuo 130 iki 350 eurų. Maži gyvūnai pigiau, dideli – brangiau. Skubūs užsakymai brangiau, planuoti iš anksto – pigiau. Jei vežu kelis augintinius vienu metu – kiekvienam kaina mažesnė. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Kiekvieną kartą skaičiuoju individualiai, priklausomai nuo situacijos. Geriausia – paskambinti, papasakoti situaciją, ir aš paskaičiuosiu tikslią kainą. Nemėgstu spėlioti – geriau tiksliai žinoti.

6. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima kalbėtis. Aš suprantu, kad ne visada lengva mokėti pilną sumą. Ypač jei kraustotės ir turite daug išlaidų. Bet negaliu dirbti nuostolingai – tai tiesiog neįmanoma. Turiu išlaidų – degalai, draudimas, automobilio priežiūra, laikas. Jei pasiūlysite per mažai – atsisakysiu, bet mandagiai. O jei pasiūlysite protingą kainą – galbūt susitarsime. Kartais siūlau nuolaidą, jei galima sujungti su kita kelione. Kartais siūlau mokėti dalimis. Svarbu – kalbėtis. Ne tyloje laukti, kad aš nuleisiu kainą, o aktyviai ieškoti sprendimo.

Dokumentai – naminių gyvūnų transportavimas Berlynas

7. Kokių dokumentų reikia?

Europos Sąjungos gyvūno pasas – tai pagrindinis. Jame turi būti: mikroschemos numeris, savininko duomenys, skiepų įrašai, ypač pasiutligės. Gyvūnas turi būti paskiepytas, ir skiepas turi būti galiojantis. Be to – jūsų asmens dokumentas. Kartais prašo įrodyti, kad gyvūnas priklauso jums. Rekomenduoju turėti ir veterinaro pažymą apie sveikatą, nors tai ne visada privaloma. Jei gyvūnas vartoja vaistus – receptą arba išrašą. Ir dar – jei vežate ne savo augintinį, o kažkieno kito – reikia įgaliojimo. Tai dokumentas, kuriame savininkas leidžia jums vežti jo gyvūną. Be jo gali kilti problemų.

8. Kur gauti gyvūno pasą?

Pas bet kurį veterinarijos gydytoją, kuris turi teisę išduoti ES gyvūnų pasus. Lietuvoje tokių dauguma. Procesas paprastas: gyvūnas paženklinamas mikroschema (jei dar neturi), paskiepijamas nuo pasiutligės (jei skiepas nebegalioja), ir veterinaras išduoda pasą. Viskas gali užtrukti vieną vizitą, bet jei skiepas pirmas – reikia laukti 21 dieną. Pasas kainuoja apie 20-30 eurų, priklausomai nuo klinikos. Svarbu – pasirinkti patikimą veterinarą, kuris viską padarys teisingai. Blogai užpildytas pasas gali sukelti problemų pasienyje.

9. Ką daryti, jei pasas prarastas?

Kreiptis į tą patį veterinarą, kuris išdavė. Jis gali išduoti dublikatą. Bet tai užtrunka – gali prireikti kelių dienų ar net savaitės. Jei skubate – pasakykite veterinarui, galbūt pagreitins. Be to, veterinaras turi duomenų bazėje visus įrašus, todėl gali atkurti informaciją. Svarbu – nebandyti keliauti be paso. Net jei turite nuotrauką telefone – to neužtenka. Reikia originalo. Vieną kartą žmogus bandė vežti šunį su paso kopija – nepraleido. Teko grįžti, gauti dublikatą, ir tik tada keliauti. Gaišatis ir papildomos išlaidos.

10. Ar reikia kažkokių dokumentų iš Vokietijos pusės?

Ne, jei vežate savo augintinį. ES pasas galioja visoje Sąjungoje, Vokietija jį pripažįsta. Bet jei ketinate Berlyne ilgiau gyventi – reikės registruoti gyvūną. Šunims – privaloma, katėms – ne visada. Tai vadinama gyvūno registracija savivaldybėje. Be to, jei nuomojatės butą – kai kurie nuomotojai prašo leidimo laikyti gyvūną. Tai ne mano reikalas, bet perspėju klientus. Geriau žinoti iš anksto, kad paskui nebūtų staigmenų. Aš tik nugabenu augintinį – o toliau jūsų reikalas tvarkyti formalumus.

11. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Pasitarti su veterinaru prieš kelionę. Jei veterinaras sako, kad galima vežti – vežame. Jei sako, kad negalima – nevežame. Paprasta. Svarbu – turėti veterinaro pažymą, kurioje nurodyta gyvūno būklė, vartojami vaistai, rekomendacijos. Kartais žmonės bando nuslėpti, kad gyvūnas serga – „čia nieko rimto". Bet aš matau, kai gyvūnas serga – vangus, nevalgo, karščiuoja. Tokiais atvejais atsisakau vežti. Ne todėl, kad nenoriu padėti, bet todėl, kad galiu pakenkti. Sveikata svarbiau nei bet koks terminas ar planas.

12. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Ne, paprastam naminių gyvūnų vežimui nereikia. ES viduje nėra muitinės kontrolės – tiesiog važiuojate per sieną. Bet pasą visada turėkite, nes gali būti atsitiktiniai patikrinimai. Ypač Lenkijos-Vokietijos pasienyje – ten kartais stabdo. Jei pasą parodote, klausimų nekyla. Vieną kartą mus sustabdė ir paprašė parodyti visų gyvūnų pasus – parodžiau, patikrino, paleido. Užtruko 5 minutes. Jokio streso, jei dokumentai tvarkingi. Svarbu – pasą turėti po ranka, ne bagažinėje.

Gyvūnų paruošimas – naminių gyvūnų transportavimas Berlynas

13. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Priklauso nuo gyvūno. Šunims – pratinti prie transportavimo dėžės, prie automobilio. Katėms – tas pats, bet dar svarbiau, nes katės labiau bijo. Mažiems gyvūnams (triušiams, graužikams) – užtikrinti, kad narvas saugus ir patogus. Visiems – nešerti 4-6 valandas prieš kelionę, bet vandenį duoti iki pat galo. Jei gyvūnas vartoja vaistus – pasiimti su savimi. Jei gyvūnas linkęs į pykinimą – pasitarti su veterinaru dėl vaistų. Ir svarbiausia – patys būkite ramūs. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės – jie irgi nervinsis.

14. Kokią dėžę rinktis?

Tinkamo dydžio – gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti, atsigulti. Plastikinę su metalinėmis durimis – tvirtesnę nei tinklelinę. Su patikimu užraktu – gyvūnai moka atsidaryti prastus užraktus. Švarią – jei dėžėje anksčiau kas nors vemė ar apsišlapino, kruopščiai išplaukite. Kvapas gali sukelti pykinimą. Ir dar – ne visiškai naują. Gyvūnai geriau jaučiasi dėžėje, kuri kvepia namais. Todėl rekomenduoju nusipirkti dėžę iš anksto, pastatyti namie, leisti gyvūnui ten užeiti savanoriškai. Taip kelionės dieną jis jausis daug ramiau.

15. Ką dėti į dėžę?

Minkštą pagrindą – pledą arba rankšluostį, kuris kvepia namais. Galbūt mažą žaislą. Vandens dubenėlį, pritvirtintą prie dėžės sienelės. Ir viskas. Maisto nedėkite – gali išsilieti ir sukelti diskomfortą. Jokių laisvai kabančių pavadėlių – gali užsikabinti. Jokių aštrių daiktų. Mažiau yra geriau. Gyvūnui reikia vietos atsigulti, o ne daiktų. Vieną kartą šeimininkė įdėjo visą krepšį žaislų „kad nebūtų nuobodu" – pusė kelio važiavome su žaislais ant grindų. Geriau vienas mėgstamas žaislas nei dešimt.

16. Kaip elgtis su gyvūnu, kuris bijo automobilių?

Palaipsniui pratinti. Pradėti nuo sėdėjimo automobilyje nevažiuojant. Tada trumpi pasivažinėjimai aplink namą. Palaipsniui ilginti. Kartais padeda raminamieji – bet tik veterinaro rekomenduoti. Ir dar – būti pačiam ramiam. Jei jūs jaudinatės dėl to, kad gyvūnas bijo – jis tai jaus ir bijos dar labiau. Vienas mano klientas taip paruošė savo šunį – užtruko dvi savaites, bet kelionė praėjo sklandžiai. Kitas klientas bandė viską per vieną dieną – nepavyko. Šuo klykė visą kelią. Kantrybė – raktas.

17. Ar galima vežti gyvūną be transportavimo dėžės?

Ne. Tai nesaugu – tiek gyvūnui, tiek man. Laisvas gyvūnas automobilyje gali trukdyti vairuoti, iššokti pro langą, susižeisti staigaus stabdymo metu. Be to, tai draudimo pažeidimas – jei kas nors nutiktų, draudimas negalioja. Todėl griežtai – visi gyvūnai turi būti dėžėse. Žinau, kad kai kurie šeimininkai sako „jis ramus, nieko nedarys" – bet aš nerizikuoju. Saugumas pirmiausia. Jei neturite tinkamos dėžės – galite išsinuomoti pas mane. Turiu atsarginių įvairių dydžių.

Kelionės metu – naminių gyvūnų transportavimas Berlynas

18. Kaip dažnai sustoti?

Kas 2-3 valandas. Gyvūnams reikia vandens, kartais – pasivaikščioti (šunims). Katėms ir mažiems gyvūnams sustojimai rečiau reikalingi, bet vis tiek reikia patikrinti, ar viskas gerai. Kiekvieno sustojimo metu – vanduo, patikrinimas, galbūt trumpas pasivaikščiojimas. Sustojimai trunka 15-20 minučių. Be to, sustojimai naudingi ir man – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Todėl reguliarūs sustojimai – būtinybė, ne prabanga. Ir dar – žinau, kur yra geros degalinės su žaliais plotais – ten galima leisti šunims pasivaikščioti saugiai.

19. Ką daryti, jei gyvūnas vemja?

Sustoti. Leisti išsivemti. Nuvalyti dėžę, pakeisti pagrindą. Duoti šiek tiek vandens. Palaukti 15-20 minučių. Jei vėmimas kartojasi – ilgesnė pertrauka. Kartais padeda atidaryti langą – grynas oras. Jei vėmimas stiprus – galbūt reikia veterinaro. Bet dažniausiai – po vieno ar dviejų kartų gyvūnas nurimsta. Svarbu – nešerti prieš kelionę, kad skrandis būtų tuščias. Ir nebausti gyvūno – jis netyčia. Stresas ir judėjimas sukelia pykinimą. Vieną kartą šuo vėmė penkis kartus – po to užmigo ir likusią kelionės dalį miegojo. Būna visko.

20. Ką daryti, jei gyvūnas loja/miaukia visą kelią?

Sunku. Tikrai sunku. Bet kartais taip nutinka. Bandau įvairius dalykus – uždengti dėžę pledu, kad būtų tamsiau. Paleisti ramią muziką. Sustoti ir leisti pailsėti. Kartais padeda, kartais – ne. Vieną kartą šuo lojo 6 valandas iš eilės. Galiausiai pavargęs nutilo. Svarbiausia – neprarasti kantrybės. Gyvūnas ne loja iš blogos valios – jis išsigandęs. Suprasti tai padeda išlikti ramiu. Ir dar – informuoti šeimininką. Jis turi žinoti, kad jo augintinis stresuoja. Galbūt jis gali ką nors patarti – koks komandas duoti, koks kvapas ramina.

21. Ar galima vežti gyvūną naktį?

Galima, bet nerekomenduoju. Naktį matomumas prastesnis, pavargstu greičiau, o gyvūnams tamsa gali kelti papildomą stresą. Geriau išvykti anksti ryte ir pasiekti tikslą dar šviesiu paros metu. Bet jei dėl kokių nors priežasčių reikia važiuoti naktį – galima. Tiesiog reikia būti atsargesniam, dažniau sustoti, daugiau kavos. Ir dar – gyvūnams naktį ramiau, nes mažiau triukšmo, mažiau stimuliacijos. Kai kurie gyvūnai net geriau keliauja naktį. Bet aš asmeniškai renkuosi dieną.

22. Ką daryti, jei sugenda automobilis?

Tai nutiko man tik vieną kartą – užkaito variklis Lenkijoje. Ką dariau? Pirmiausia – išvedžiau gyvūnus iš automobilio į saugią vietą. Paskui – paskambinau pagalbos kelyje. Kol laukėme – leidau gyvūnams vandens, raminau. Laimei, buvome netoli miestelio, kur rado meistrą. Užtruko 3 valandas, bet viską sutvarkė. Šeimininkai buvo informuoti, suprato. Tokių dalykų negali numatyti, bet gali pasiruošti – turėti pagalbos kelyje numerį, turėti pakankamai vandens ir maisto gyvūnams. Ir svarbiausia – ne panikuoti.

Atvykimas – naminių gyvūnų transportavimas Berlynas

23. Kur pristatote Berlyne?

Kur klientui patogiausia. Dažniausiai – prie namų, bet galiu pristatyti ir prie geležinkelio stoties, oro uosto, viešbučio. Berlynas didelis, todėl stengiuosi būti lankstus. Svarbiausia – susitarti iš anksto. Kartais klientai prašo pristatyti į konkretų adresą – važiuoju. Kartais prašo susitikti kažkur pusiaukelėje – ir tai galima. Svarbu, kad žinotų, kur ir kada atvažiuosiu. Ir dar – Berlyne parkavimas kartais sudėtingas, todėl geriau, kai klientas išeina pasitikti. Taip greičiau ir paprasčiau.

24. Kaip vyksta augintinio perdavimas?

Paprastai. Atvažiuoju į sutartą vietą, susitinku su klientu (arba gavėju), perduodu augintinį su visais dokumentais. Parodau, kad viskas tvarkoje – gyvūnas sveikas, dokumentai galioja. Jei buvo kokių nors incidentų kelionės metu – informuoju. Klientas patikrina augintinį, pasirašo perdavimo aktą (jei yra), sumoka likusią sumą. Ir viskas. Paprastai tai užtrunka 10-15 minučių. Kartais ilgiau, jei klientas turi daug klausimų. Bet aš visada skiriu tiek laiko, kiek reikia. Svarbu, kad klientas jaustųsi ramus.

25. Ką daryti, jei augintinis atvykęs elgiasi keistai?

Nesijaudinti iš karto. Kelionė yra stresas, ir gyvūnui reikia laiko atsigauti. Pirmą dieną gali būti vangus, nevalgyti, slėptis. Tai normalu. Svarbu – vanduo prieinamas, ramybė, kantrybė. Jei po 2-3 dienų vis dar keistai elgiasi – kreiptis į veterinarą. Bet dažniausiai – po dienos ar dviejų viskas grįžta į normalias vėžes. Ir dar – praneškite man, jei kas nors negerai. Noriu žinoti, kaip mano „keleiviai" jaučiasi po kelionės. Tai man svarbu.

26. Ar galima kreiptis, jei kyla klausimų po kelionės?

Žinoma. Aš ne dingstu po to, kai pristatau augintinį. Jei turite klausimų – skambinkite, rašykite. Galbūt klausimas apie adaptaciją, galbūt apie dokumentus, galbūt apie kitą kelionę. Visada atsakau. Man svarbu, kad klientai būtų patenkinti, ne tik kad augintinis saugiai pasiektų tikslą. Todėl – nebijokite kreiptis. Net jei klausimas atrodo kvailas. Man joks klausimas nėra kvailas.

Išvada

Naminių gyvūnų transportavimas į Berlyną – tai ne tik mano darbas, bet ir atsakomybė. Kiekvienas augintinis, kurį vežu, yra kažkieno šeimos narys. Ir aš tai suprantu. Todėl stengiuosi daryti viską, kad kelionė būtų kuo sklandesnė, saugesnė, mažiau stresuojanti. Jei planuojate vežti savo augintinį – kreipkitės. Pasirūpinsiu viskuo – nuo dokumentų patikros iki saugaus pristatymo. Svarbiausia – pradėkite ruoštis iš anksto. Ir nebijokite klausti. Iki susitikimo.