Naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją – viskas, ką reikia žinoti

Persikraustymas į Vokietiją ar tiesiog poreikis pervežti augintinį – situacija, su kuria susiduria vis daugiau žmonių. Ir ne tik šunys bei katės – žmonės veža triušius, šeškus, paukščius, kartais net žuvis. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, savo taisykles, savo niuansus. Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus, ir galiu pasakyti, kad dauguma problemų kyla ne dėl sudėtingų taisyklių, o dėl to, kad žmonės nežino paprastų dalykų. Pavyzdžiui, kad sveikatos pažyma galioja tik 10 dienų. Arba kad kačiukas negali keliauti, kol nesulaukia 15 savaičių. Šiame straipsnyje atsakau į dažniausius klausimus apie naminių gyvūnų transportavimą į Vokietiją.

Bendrieji – gyvūnų vežimas į Vokietiją

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Vokietiją?

Trys dalykai: gyvūno pasas, pasiutligės skiepas ir veterinarijos sveikatos pažyma. Pasas – tai dokumentas, kuriame surašyti visi gyvūno duomenys ir skiepai. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Sveikatos pažyma išduodama ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Be šių trijų dalykų gyvūno neįleis į Vokietiją. Svarbu – pasas turi būti ES standarto, o ne bet koks popierius iš veterinarijos klinikos. Patikrinkite, ar jame yra mikroschemos numeris, skiepų įrašai ir veterinaro antspaudas.

2. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas gyvūno kelionei?

Rekomenduoju pradėti bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Pirmiausia – mikroschema, jei dar nėra. Tada skiepas, jei pasibaigęs. Po skiepo reikia laukti 21 dieną, kol susiformuoja imunitetas. Tada sveikatos pažyma – ji išduodama ne ančiau kaip prieš 10 dienų. Taigi, jei pradėsite paskutinę savaitę – nebespėsite. Viena moteris skambino man praėjusį mėnesį – jos skrydis po penkių dienų, o katė neskiepyta. Teko atšaukti bilietus. Neskubėkite, planuokite iš anksto.

3. Ar skiriasi reikalavimai skirtingoms gyvūnų rūšims?

Taip, nors pagrindiniai principai tie patys. Šunims ir katėms reikia paso, skiepo ir sveikatos pažymos. Šeškams – tas pats, nes jie jautrūs pasiutligei. Triušiams pasiutligės skiepas nėra privalomas, bet sveikatos pažyma reikalinga. Paukščiams – priklauso nuo rūšies, gali reikėti CITES leidimo. Ropliams ir žuvims – sveikatos pažyma, bet ne pasiutligės skiepas. Egzotiniams gyvūnams rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistu, nes taisyklės gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir šalies.

4. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Pirma – pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju. Jis pasakys, ar gyvūnas gali keliauti, ar geriau palaukti. Antra – jei gyvūnas turi lėtinę ligą, turėkite vaistus su savimi, receptą ir veterinaro pažymą. Trečia – pagalvokite apie draudimą. Gyvūnų draudimas Vokietijoje yra populiarus ir gali padengti netikėtas išlaidas. Vienas mano klientas vežė šunį su diabetu – turėjo insuliną, švirkštus, veterinaro išrašą. Viskas praėjo sklandžiai, bet be pasiruošimo būtų buvę daug sudėtingiau.

5. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Galima, bet ne daugiau kaip penkis, jei tai ne komercinis vežimas. Penki gyvūnai – ES limitas asmeniniam vežimui. Jei turite šešis – teks daryti dvi keliones arba registruotis kaip vežėjas. Be to, kiekvienas gyvūnas turi turėti savo pasą ir sveikatos pažymą. Negalima viename pase įrašyti kelių gyvūnų. Vienas žmogus bandė vežti tris kates su vienu pasu – nepraleido. Kiekvienas gyvūnas atskirai, su savo dokumentais.

Dokumentai – transportavimas į Vokietiją

6. Kur gauti gyvūno pasą?

Bet kurioje veterinarijos klinikoje, kurios gydytojas turi teisę išduoti pasus. Lietuvoje tai dauguma klinikų. Pasas kainuoja 10-20 eurų, užpildomas per vieną vizitą. Svarbu – pasas turi būti užpildytas lietuvių ir anglų kalbomis, su mikroschemos numeriu, skiepų įrašais ir veterinaro antspaudu. Patikrinkite prieš išeidami iš klinikos, ar viskas užpildyta. Kartais veterinarai pamiršta įrašyti datą arba serijos numerį – tai gali sukelti problemų pasienyje.

7. Kaip patikrinti, ar mikroschema veikia?

Veterinaras turi skenerį, kuriuo gali nuskaityti mikroschemą. Užtenka vieno vizito – veterinaras nuskaito, patikrina numerį ir įrašo jį į pasą. Jei mikroschema neveikia – reikia įskiepyti naują. Tai neskausminga procedūra, užtrunka kelias sekundes. Bet svarbu – mikroschema turi būti įskiepyta prieš pasiutligės skiepą, kitaip skiepas negalios. Todėl jei mikroschema įskiepyta po skiepo – teks skiepyti iš naujo. Vienas atvejis – veterinaras pirmiausia paskiepijo, paskui įskiepijo mikroschemą. Teko viską kartoti.

8. Ką daryti, jei pasas sugadintas?

Reikia naujo paso. Negalima važiuoti su sugadintu pasu – pasienyje nebus laiko aiškintis. Nueikite pas veterinarą, paprašykite naujo paso, įrašykite visus duomenis iš senojo. Tai kainuos tuos pačius 10-20 eurų. Jei senojo paso duomenys neaiškūs – gali tekti daryti naujus skiepus. Todėl saugokite pasą – ne lankstykite, nešlapinkite, nedėkite ten, kur gali suplyšti. Geriausia laikyti atskirame dėkle arba aplankale.

9. Ar elektroninis pasas galioja?

Ne, ES gyvūno pasas turi būti fizinis dokumentas. Elektroninės versijos, nuotraukos telefone ar kopijos negalioja. Reikia originalo. Tai dažnai pamirštama – žmogus turi paso nuotrauką telefone, bet originalą paliko namie. Pasienyje to neužtenka. Todėl visada vežkitės originalą, net jei turite ir kopiją. Kopija gali praversti, jei originalas prarandamas, bet pati savaime ji negalioja.

10. Kaip gauti sveikatos pažymą, jei veterinaras atostogauja?

Kreipkitės į kitą veterinarą. Sveikatos pažymą gali išduoti bet kuris autorizuotas veterinarijos gydytojas, ne tik jūsų įprastas. Svarbu, kad jis turėtų teisę išduoti tarptautinius sertifikatus. Jei jūsų veterinaras atostogauja – paskambinkite kitai klinikai, paaiškinkite situaciją. Dauguma klinikų priima ir naujus pacientus. Vienas žmogus skambino man – jo veterinaras išvykęs dvi savaites, o kelionė po savaitės. Nurodžiau kitą kliniką, viskas sutvarkyta per vieną dieną.

Transportas – gyvūnų vežimas į Vokietiją

11. Koks transportas geriausias gyvūnui vežti?

Priklauso nuo gyvūno ir situacijos. Automobilis – lėčiausias, bet mažiausiai streso. Galite daryti sustojimus, kontroliuoti temperatūrą, stebėti gyvūną. Lėktuvas – greičiausias, bet daugiau streso, ypač jei gyvūnas keliauja bagažo skyriuje. Traukinys – kompromisas, bet ne visada patogus. Mano nuomone, automobilis geriausias, jei atstumas leidžia. Bet jei skubate – lėktuvas. Svarbiausia – pasirinkti variantą, kuris tinka jūsų gyvūnui, ne jums.

12. Kaip pasirinkti narvą transportavimui?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – tvirtas, su vėdinimo angomis, užraktu, pakankamo dydžio. Katė turi galėti atsistoti, apsisukti, atsigulti. Šuo – tas pats. Negalima naudoti per mažų narvų, net jei atrodo patogiau. Be to, narvo apačioje turi būti sugeriantis pagrindas. Parduotuvėse galima rasti specialių transportavimo narvų – jie brangesni, bet saugesni. Pigūs narvai iš turgaus dažnai neatitinka reikalavimų, ir pasienyje gali nepraleisti.

13. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Minkštą pledą ar rankšluostį su namų kvapu – tai ramina gyvūną. Vandens buteliuką arba pritvirtintą gertuvę. Sugeriantį kilimėlį apačioje. Galima įdėti žaislą, bet ne per didelį, kad neužimtų vietos. Negalima dėti maisto, nes kelionės metu gyvūnas gali vemti. Maistą duokite tik sustojimo metu. Vienas žmogus įdėjo į narvą visą dubenį ėdalo – šuo viską išvertė ir gulėjo maiste visą kelionę. Nebuvo malonu nei šuniui, nei savininkui.

14. Kaip dažnai daryti sustojimus?

Kas 3-4 valandas. Sustojimo metu patikrinkite, ar gyvūnas gerai, pasiūlykite vandens, leiskite pajudėti (jei saugu). Bet neverskite gyvūno išeiti iš narvo, jei jis nenori. Katės dažnai nori tiesiog sėdėti narve – tai normalu. Šunys – aktyvesni, jiems reikia prasibėgti. Sustojimai svarbūs ne tik gyvūnui, bet ir vairuotojui – pavargęs vairuotojas pavojingas visiems.

15. Ar galima vežti gyvūną lauke ant priekabos?

Ne, tai draudžiama. Gyvūnai turi būti vežami transporto priemonės viduje, saugiai pritvirtinti. Priekaboje arba ant atviro kėbulo vežti draudžiama – tai pavojinga gyvūnui ir pažeidžia transporto taisykles. Be to, toks vežimas laikomas gyvūnų kankinimu, ir gali baigtis ne tik bauda, bet ir gyvūno konfiskavimu. Todėl – tik viduje, saugiai.

Taisyklės – gyvūnų įvežimas į Vokietiją

16. Kokie amžiaus apribojimai jauniems gyvūnams?

Minimalus amžius – 15 savaičių. Tai reiškia, kad šuniukas ar kačiukas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po skiepo turi praeiti 21 diena. 12 + 21 = 33 dienos, tai yra maždaug 15 savaičių. Jaunesni gyvūnai negali keliauti per ES sienas. Tai griežta taisyklė, ir jos apeiti negalima. Jei veisėjas sako, kad galima – jis meluoja arba nežino taisyklių.

17. Ar reikia karantino vežant gyvūną į Vokietiją?

Ne, jei visi dokumentai tvarkoje. ES viduje karantinas netaikomas, jei gyvūnas turi galiojantį pasą, skiepą ir sveikatos pažymą. Karantinas taikomas tik iš trečiųjų šalių arba jei dokumentai netvarkingi. Todėl pasiruoškite iš anksto, kad nereikėtų sėdėti karantine. Vienas atvejis – žmogus vežė šunį iš Ukrainos, kur skiepas buvo padarytas ne pagal ES standartus. Šuo turėjo sėdėti karantine 4 mėnesius. Nemalonu.

18. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo Vokietijoje?

Pirma – ne panikuokite. Antra – ieškokite artimiausiose apylinkėse, katės paprastai nebėga toli. Trečia – paskambinkite į vietinį gyvūnų prieglaudą (Tierheim) ir policiją. Ketvirta – jei gyvūnas turi mikroschemą, jį rasti daug lengviau. Penkta – įdėkite skelbimą socialiniuose tinkluose – Vokietijoje yra grupių, skirtų prarastiems gyvūnams. Svarbiausia – turėti mikroschemą ir pasą, tai padeda identifikuoti gyvūną.

19. Ar galima vežti gyvūną Vokietijos viešuoju transportu?

Taip, bet su sąlygomis. Vokietijos traukiniuose (Deutsche Bahn) šunys turi turėti bilietą – pusę kainos nuo suaugusio bilieto. Maži gyvūnai, kurie telpa į krepšį, keliauja nemokamai. Metro ir autobusuose – priklauso nuo miesto. Berlyne šunys gali važiuoti su antsnukiu ir pavadėliu, kitur gali būti kitokios taisyklės. Katės turi būti narve. Visada patikrinkite vietines taisykles prieš važiuodami.

20. Kokie draudimai galioja Vokietijoje gyvūnams?

Vokietijoje draudžiama veisti kai kurias gyvūnų veisles dėl sveikatos priežasčių. Pavyzdžiui, Škotų nulėpausių kačių veisimas draudžiamas dėl genetinės ligos. Tai nereiškia, kad negalite atvežti savo katės – galite, bet negalite jos veisti. Šunims – draudžiama importuoti kai kurias „pavojingas" veisles be leidimo. Konkretūs draudimai priklauso nuo žemės, todėl pasidomėkite prieš veždami.

Problemos – transportavimo iššūkiai

21. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Atidėkite kelionę. Negalima vežti sergančio gyvūno – tai pavojinga jam pačiam ir aplinkiniams. Be to, sveikatos pažyma nebus išduota, jei gyvūnas serga. Geriau palaukti, kol pasveiks, ir tada keliauti. Taip, tai gali reikšti bilietų keitimą arba plano koregavimą, bet gyvūno sveikata svarbiau. Vienas žmogus vežė sergantį šunį – kelionės metu šuo pasijuto blogiau, teko ieškoti veterinarijos klinikos viduryje kelio. Brangu ir stresuojanti patirtis.

22. Ką daryti, jei pasienyje randa klaidą dokumentuose?

Priklauso nuo klaidos. Jei tai smulkmena – pavyzdžiui, neteisinga datos formatas – kartais praleidžia. Jei rimta – pavyzdžiui, trūksta skiepo įrašo – nepraleis. Tokiu atveju reikia grįžti ir pasitaisyti. Todėl prieš kelionę patikrinkite visus dokumentus du kartus. Geriau pačiam rasti klaidą namie, nei pasienyje. Ir dar – turėkite veterinaro numerį, kad galėtumėte skambinti, jei reikia patvirtinimo.

23. Ar galiu vežti gyvūną, kurio dokumentai iš ne ES šalies?

Sudėtingiau. Gyvūnai iš ne ES šalių turi atitikti papildomus reikalavimus – kraujo titravimo tyrimą, ilgesnį karantiną, specialius leidimus. Pavyzdžiui, jei vežate šunį iš Ukrainos ar Baltarusijos – reikia titravimo tyrimo, kuris atliekamas ES akredituotoje laboratorijoje. Rezultatų laukimas – iki 3 mėnesių. Todėl planuokite iš anksto. Jei gyvūnas jau ES – paprasčiau.

24. Ką daryti, jei gyvūnas alergiškas transportavimui?

Kai kurie gyvūnai vemja, viduriuoja arba sunkiai kvėpuoja kelionės metu. Tai ne alergija, o stresas ar judesio liga. Galima naudoti vaistus nuo pykinimo (tik su veterinaro leidimu), daryti dažnesnius sustojimus, arba ieškoti alternatyvios transporto rūšies. Pavyzdžiui, jei šuo vemja automobilyje – galbūt lėktuvas bus geriau. Svarbu – neignoruoti problemos. Jei gyvūnas blogai jaučiasi kiekvieną kartą – pasikonsultuokite su veterinaru.

25. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Turėkite atsarginį planą. Papildomo maisto, vandens, vaistų. Jei užstrigote kamštyje arba sugedo automobilis – svarbu, kad gyvūnas turėtų pakankamai vandens ir galėtų patogiai sėdėti. Vasarą – būkite atsargūs su karščiu. Automobilyje be kondicionieriaus temperatūra gali pakilti iki pavojingo lygio per kelias minutes. Todėl – visada turėkite vandens, darykite sustojimus, ir nekaitinkite gyvūno.

26. Ar verta naudotis pervežimo įmonės paslaugomis?

Priklauso nuo situacijos. Jei neturite automobilio, nežinote taisyklių arba tiesiog norite ramybės – taip, verta. Pervežimo įmonės žino visus niuansus, turi tinkamą transportą, gali padėti su dokumentais. Bet tai kainuoja daugiau, nei vežti pačiam. Jei turite automobilį, laiko ir noro – galite vežti patys. Bet jei abejojate – geriau samdyti specialistus. Viena klaida dokumentuose gali kainuoti daugiau, nei pervežimo paslauga.

Išvada

Naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją – procesas, kuris atrodo sudėtingas tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų viskas paprasta: dokumentai, skiepas, sveikatos pažyma, tinkamas narvas ir kantrybė. Svarbiausia – pradėti ruoštis iš anksto, ne paskutinę savaitę. Jei nežinote, kur kreiptis – veterinaras jums padės, arba mes galime pakonsultuoti. Gyvūno sveikata ir saugumas – prioritetas numeris vienas. Sėkmingos kelionės.