Naminių gyvūnų gabenimas Frankfurtas – Vežame kiekvieną dieną

Naminių gyvūnų gabenimas į Frankfurtą – tai ne tik transportavimas iš taško A į tašką B. Tai procesas, kuris prasideda gerokai prieš kelionę ir baigiasi tik tada, kai gyvūnas saugiai pasiekia tikslą. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kad gyvūnai nesupranta terminų „palauk savaitę“ ar „susidarys grupė“. Jie tiesiog nori būti ten, kur jų žmogus. Per daug metų išmokome, kad svarbiausia – ne greitis, o saugumas. Ir dar – sąžiningumas. Jei negalime vežti, pasakome tiesiai. Šiame straipsnyje rasite viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų gabenimą į Frankfurtą.

Pradžia – naminių gyvūnų gabenimas iš Lietuvos

1. Nuo ko pradėti planuojant gyvūno gabenimą?

Nuo dokumentų. Visada nuo dokumentų. Patikrinkite, ar gyvūnas turi ES augintinio pasą, ar galioja pasiutligės skiepas, ar veikia mikroschema. Jei kažko trūksta – tvarkykite dabar, ne prieš kelionę. Veterinarai kartais būna užimti, ypač vasarą, kai visi staiga prisimena, kad reikia paso. Antras žingsnis – transportavimo narvas. Jis turi būti tinkamo dydžio, tvirtas, su ventiliacija. Trečias žingsnis – susisiekti su mumis ir susitarti datą. Paprasta seka, bet dažnai žmonės pradeda nuo galo – skambina ir klausia „ar galite rytoj?“, o dokumentų neturi.

2. Kiek laiko trunka pasiruošimas?

Normalus pasiruošimas – dvi savaitės. Per tą laiką spėjate: veterinaro vizitą, dokumentų sutvarkymą, narvo paruošimą, susitarimą su mumis. Jei skubate – galima ir per savaitę, bet tai stresinė situacija visiems. Mažiau nei savaitė – rizikinga, nebent viskas jau sutvarkyta. Vienas klientas paskambino trečiadienį ir norėjo išvykti penktadienį – pasas nebuvo išduotas, skiepas negaliojo. Nieko negalėjome padaryti. Kita situacija – žmogus ruošėsi mėnesį, viskas sutvarkyta, bet pamiršo patikrinti narvo dydį. Atvažiavo su narvu, kuriame šuo negalėjo atsistoti. Teko ieškoti kito narvo paskutinę minutę.

3. Ar padedate sutvarkyti dokumentus?

Ne, dokumentus tvarko veterinaras. Mes galime patarti, ką reikia turėti, bet patys dokumentų neišduodame ir netvarkome. Galime rekomenduoti veterinarą, jei neturite savo – turime keletą patikimų kontaktų. Bet tai viskas. Vienas klientas prašė, kad mes nueitume pas veterinarą už jį – negalime, gyvūną turi atvežti pats savininkas. Kita vertus, jei turite klausimų apie dokumentus – klauskite. Geriau paklausti mūsų, nei daryti klaidas, kurias paskui reikia taisyti. Mes nemokam už konsultacijas – tai tiesiog mūsų darbo dalis.

4. Kokį narvą pasirinkti gyvūno gabenimui?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Ne daugiau, ne mažiau. Per didelis narvas – gyvūnas slidinėja, nesijaučia saugiai. Per mažas – kenčia. Medžiaginės transportavimo dėžės tinka katėms ir mažiems šunims. Plastikiniai narvai – universaliausi. Metaliniai – tinka dideliems šunims, bet turi būti su užapvalintais kraštais. Svarbu, kad narvas turėtų ventiliaciją iš visų pusių ir saugų užraktą. Mes matėme visko – narvų be durų, narvų su skylėmis, narvų, kurie subyra pakeliui. Investuokite į gerą narvą – tai jūsų gyvūno namai kelionės metu.

5. Kaip parinkti tinkamą kelionės datą?

Mes vežame kiekvieną dieną, tad datos pasirinkimas priklauso nuo jūsų. Bet yra dalykų, kuriuos verta apsvarstyti. Vasaros karščiai – ne pats geriausias metas jautriems gyvūnams, nors mes su tuo susitvarkome. Šventinės dienos – brangiau ir ilgiau dėl eismo. Savaitgaliai – taip pat gali būti ilgiau, nes daugiau žmonių keliauja. Geriausia diena – antradienis arba trečiadienis, kai eismo mažiau. Bet jei jums reikia penktadienio – važiuosime penktadienį. Svarbiau nei diena – pasiruošimas. Jei viskas sutvarkyta, bet kuri diena tinka.

Procesas – gyvūnų transportavimas kasdien

6. Kaip vyksta gyvūno paėmimas?

Susitariame laiką ir vietą. Paprastai atvažiuojame į jūsų namus arba sutartą vietą. Jūs atiduodate gyvūną su dokumentais, mes patikriname, ar viskas tvarkoje. Jei trūksta kažko – sakome iš karto. Perdavimas trunka 10–15 minučių – pasirašome sutikimą, apmokėjimo klausimus, jei nepadaryta iš anksto. Gyvūną įdedame į automobilį, parodome, kur jis bus. Kartais šeimininkai nori palydėti iki automobilio – prašome. Vienas klientas atsisveikino su savo kate 20 minučių – katė jau sėdėjo narve, o jis vis dar kalbėjo. Suprantama, bet kelionė turi prasidėti.

7. Ką vežate kartu su gyvūnu?

Vandenį, paklotus, pirmosios pagalbos rinkinį. Šeimininkas gali pridėti: maistą, vaistus, žaislą, pledą su namų kvapu. Mes rekomenduojame pridėti kažką su namų kvapu – tai ramina gyvūną. Negalime vežti: pavojingų medžiagų, didelių kiekių maisto (tik tiek, kiek reikia kelionei), daiktų, kurie gali sužeisti gyvūną. Vienas klientas pridėjo visą maišą žaislų – mes paėmėme tris, kitus palikome. Gyvūnui nereikia 15 žaislų kelionėje – jam reikia ramybės ir vieno pažįstamo daikto.

8. Kaip dažnai informuojate apie kelionės eigą?

Paprastai – tris kartus: kai išvykstame, per vidurį kelionės ir kai atvykstame. Jei kas nors neplanuoto – informuojame iš karto. Nuotraukas siunčiame pagal pageidavimą – kai kurie klientai prašo kas kelias valandas, kitiems užtenka pranešimo, kad viskas gerai. Mes nemėgstame per daug rašyti – žinome, kad žmogus dirba ar miega, ir nenorime trukdyti. Bet jei prašote – siunčiame. Vienas klientas prašė nuotraukų kas valandą – siuntėme. Kita sakė „tik praneškite, jei kas negerai“ – irgi gerai. Jūsų pasirinkimas.

9. Ką darote, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Informuojame. Visada. Jei spūstis, jei kelio darbai, jei oras blogas – pranešame, kiek vėluosime. Niekada nelaukiame, kol žmogus pats paklaus. Vieną kartą užstrigome Lenkijoje dėl avarijos – keturios valandos papildomai. Iš karto pranešėme klientui, atsiuntėme nuotrauką iš kelio. Jis suprato. Kita situacija – žiemą sniegas, keliai uždaryti, teko nakvoti pakeliui. Gyvūnas saugus, šiltas, pavalgęs – bet kelionė pailgėjo parą. Šeimininkas nervinosi, bet kai gavo nuotrauką, kaip jo šuo miega ant minkšto pakloto – nurimo.

10. Ar galima pakeisti maršrutą kelionės metu?

Ne, maršrutas planuojamas iš anksto ir keičiamas tik dėl force majeure – kelių uždarymo, oro sąlygų, avarijų. Negalime važiuoti į kitą miestą, nes šeimininkas staiga sugalvojo. Tai nesąžininga kitų klientų atžvilgiu, jei vežame kelis gyvūnus. Bet jei atsitinka kažkas neplanuoto – tariamės. Vienas klientas paprašė sustoti pusiaukelėje, nes jo mama norėjo pamatyti šunį – atsisakėme. Kita paprašė pakeisti pristatymo vietą Frankfurte – tai padarėme, nes nauja vieta buvo pakeliui. Svarbu – lankstumas turi ribas.

Atvykimas – gyvūnų pristatymas į Frankfurtą

11. Kaip vyksta gyvūno perdavimas Frankfurte?

Susitariame vietą – tai gali būti jūsų adresas, viešbutis, draugo namai arba kita sutarta vieta. Atvykstame, susitinkame su pasiimtoju, patikriname dokumentus (jei reikia), perduodame gyvūną. Pasirašome perdavimo aktą. Visa procedūra – 10–15 minučių. Jei pasiimtojas vėluoja – laukiame iki 30 minučių, tada skambiname. Po to – priklauso nuo situacijos. Vienas klientas vėlavo valandą – laukėme, bet tai išimtis. Paprastai viskas vyksta sklandžiai. Svarbiausia – gyvūnas saugus, dokumentai tvarkingi, visi laimingi.

12. Kas gali pasiimti gyvūną Frankfurte?

Tas, kurį nurodėte sutartyje. Paprastai – šeimininkas, šeimos narys, draugas arba giminaitis. Svarbu, kad žmogus turėtų asmens tapatybės dokumentą ir mes galėtume patvirtinti tapatybę. Jei pasiimtojas keičiasi – praneškite iš anksto. Vienas klientas nurodė brolį, o atvažiavo draugas – teko skambinti ir tikrinti. Viskas buvo gerai, bet užtruko papildomai. Jei niekas negali pasiimti – galime pristatyti į viešbutį arba laikinai palaikyti, bet tai papildomos išlaidos. Geriausia – aiškus planas iš anksto.

13. Ką darote, jei niekas nepasitinka gyvūno?

Skambiname. Jei neatsiliepia – skambiname dar kartą. Po to siunčiame žinutę. Jei per valandą niekas neatsiliepia – ieškome alternatyvų. Galbūt žmogus užstrigo eisme, galbūt telefonas išsikrovė. Bet jei niekas nepasirodo per kelias valandas – tariamės, ką daryti. Galime palikti gyvūną pas patikimą asmenį Frankfurte (turime tokių kontaktų) arba, kraštutiniu atveju, grąžinti atgal. Tai labai reti atvejai, bet yra buvę. Vienas klientas pamiršo, kad tą dieną vežame – skambino kitą dieną ir atsiprašinėjo. Gyvūnas tuo metu jau buvo pas vietinį veterinarą, laukdamas.

14. Ar pristatote gyvūną tiesiai į namus?

Taip, jei adresas Frankfurte pasiekiamas automobiliu. Daugiabučių kiemuose kartais sunku pravažiuoti, bet paprastai randame sprendimą. Jei gyvenate už Frankfurto ribų – taip pat vežame, bet gali būti papildomas mokestis už atstumą. Svarbu, kad adresas būtų tikslus – „Frankfurtas, kažkur centre“ nepadeda. Vienas klientas davė adresą, kurio neradome GPS – pasirodė, kad gatvė pervadinta prieš metus. Teko skambinti ir aiškintis. Dabar visada prašome adreso su pašto kodu – taip greičiau randame.

15. Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta išsekęs ar sužeistas?

Tai mūsų atsakomybė. Jei gyvūnas atvyksta blogos būklės dėl mūsų kaltės – mes tai sprendžiame. Veterinaras, gydymas, kompensacija – viskas pagal situaciją. Iki šiol rimtų atvejų nebuvo, bet esame tam pasiruošę. Jei gyvūnas atvyksta pavargęs – tai normalu po ilgos kelionės. Jei sužeistas – tai jau kita istorija. Svarbu, kad pasiimtojas apžiūrėtų gyvūną iš karto ir praneštų, jei kažkas negerai. Mes fotografuojame gyvūną prieš kelionę ir po – tai padeda, jei kyla klausimų. Skamba griežtai, bet tai saugo ir mus, ir klientą.

Ypatumai – gyvūnų gabenimas Vokietija Lietuva

16. Ar vežate gyvūnus iš Frankfurto į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Maršrutas tas pats, tik atvirkščiai. Dokumentų reikalavimai – tie patys. Kaina – panaši, gali skirtis dėl degalų kainų Vokietijoje. Dažniausiai vežame iš Lietuvos į Frankfurtą, bet grįžtamoji kryptis taip pat populiari – žmonės grįžta namo arba parsiveža gyvūną iš giminių. Vienas klientas vežė šunį į Frankfurtą, po pusmečio prašė grąžinti atgal – pasikeitė planai. Mes vežame, neklausiame kodėl. Svarbu, kad dokumentai tvarkingi ir gyvūnas sveikas.

17. Kokie skirtumai tarp gabenimo į Vokietiją ir iš jos?

Dokumentų prasme – jokių. ES augintinio pasas galioja abiem kryptimis. Skirtumas – pasienio patikra. Kartais griežčiau tikrina išvykstant iš Vokietijos, kartais – atvykstant. Priklauso nuo dienos ir pareigūnų. Kitas skirtumas – keliai. Vokietijoje greičiau važiuojame, Lenkijoje – lėčiau. Ir dar – klientų lūkesčiai. Tie, kurie veža gyvūną į Frankfurtą, dažniausiai skuba. Tie, kurie veža atgal – dažniau ramūs. Bet tai tik tendencija, ne taisyklė. Mums svarbiausia – saugumas, ne greitis.

18. Ar vežate gyvūnus, kurie atvyko iš trečiųjų šalių?

Priklauso nuo šalies ir dokumentų. Jei gyvūnas atvyko iš trečiosios šalies su tinkamais dokumentais ir praėjo karantiną (jei reikia) – galime vežti. Bet tai sudėtingiau, reikia daugiau dokumentų ir kartais papildomų patikrinimų. Mes tokių atvejų imamės tik tada, kai viskas aiškiai sutvarkyta. Jei dokumentai abejotini – atsisakome. Ne todėl, kad nenorime padėti, bet todėl, kad rizika per didelė. Vienas šuo atvyko iš Ukrainos – dokumentai buvo tvarkomi kelis mėnesius, kol galiausiai viskas sutvarkyta. Tada vežome.

19. Kaip dažnai vežate maršrutu Lietuva–Frankfurtas?

Kasdien. Tai mūsų pagrindinis maršrutas. Kartais važiuojame kelis kartus per dieną, jei yra paklausa. Turime kelis vairuotojus, kurie keičiasi, todėl automobilis beveik niekada nestovi. Maršrutas – Vilnius–Kaunas–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Frankfurtas, bet gali skirtis priklausomai nuo klientų. Jei reikia sustoti kitame mieste – planuojame. Svarbiausia – kad gyvūnas keliautų kuo mažiau laiko, bet saugiai. Kartais ilgesnis maršrutas saugesnis nei trumpesnis su prastais keliais.

20. Ar galima sekti gyvūno buvimo vietą realiu laiku?

Ne, tokios sistemos neturime. Galbūt ateityje, bet dabar – ne. Vietoje to siunčiame pranešimus ir nuotraukas. Žinau, kad kai kurie vežėjai siūlo GPS sekimą – mes ne. Tai papildomos išlaidos, kurios atsispindėtų kainoje. Vietoje to – tiesioginis bendravimas. Paskambinkite, parašykite – atsakysime. Vienas klientas prašė GPS – paaiškinau, kad neturime. Jis nusivylė, bet kai gavo tris nuotraukas ir du pranešimus per kelionę – sakė, kad užteko. Kartais paprastesni sprendimai veikia geriau.

Problemos – gyvūnų pervežimas iššūkiai

21. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Nevežti. Paprasta. Jei gyvūnas serga – kelionė tik pablogins būklę. Geriau palaukti, kol pasveiks, ir tada vežti. Mes suprantame, kad kartais reikia skubiai – bet gyvūno sveikata svarbiau. Vienas klientas norėjo vežti šunį su viduriavimu – atsisakėme. Po savaitės šuo pasveiko, ir viskas pavyko. Kita situacija – katė po operacijos, dar su siūlėmis. Veterinaras sakė, kad galima, bet mes pasiūlėme palaukti dvi savaites. Šeimininkas sutiko. Geriau pavėluoti, nei pakenkti.

22. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėgo kelionės metu?

Tai blogiausias košmaras, bet esame tam pasiruošę. Pirmas žingsnis – sustoti, uždaryti visas duris. Antras – ne panikuoti. Gyvūnas, kuris pabėgo automobilyje, paprastai ilgai nebėga – jis tiesiog ieško saugios vietos. Trečias – naudoti skanėstus ir ramų balsą. Mes turime tinklą ir skanėstų automobilyje. Iki šiol pabėgimai buvo tik viduje automobilio – iš automobilio dar niekas nepabėgo. Viena katė pasislėpė po sėdynės ir išlindo tik po valandos, kai visi nustojo jos ieškoti. Ramybė – svarbiausias ginklas.

23. Ką daryti, jei pasienyje atsisako praleisti?

Sužinoti priežastį ir ją pašalinti. Dažniausia priežastis – dokumentų trūkumas arba netinkamas skiepas. Jei problema išsprendžiama vietoje – taisome ir važiuojame toliau. Jei ne – grįžtame ir taisome Lietuvoje. Tai brangu ir nemalonu, bet kartais taip nutinka. Vienas klientas turėjo pasą, kuriame veterinaras suklydo čipo numerį – viena skaičių seka ne ta. Pasienyje pastebėjo. Teko grįžti pas veterinarą, ištaisyti, ir važiuoti kitą dieną. Nuo tada visada tikriname čipo numerį prieš kelionę.

24. Ar draudimas padengia nuostolius, jei kas nors nutinka?

Taip, mes turime draudimą, kuris apima gyvūnus kelionės metu. Jei nutinka nelaimė dėl mūsų kaltės – draudimas atlygina. Bet svarbu suprasti, kad draudimas nepadengia visko. Jei gyvūnas susirgo dėl jau turimos ligos – tai ne mūsų atsakomybė. Jei gyvūnas susižeidė, nes narvas buvo prastos kokybės – tai jūsų atsakomybė. Mes visada rekomenduojame klientams turėti ir savo gyvūno draudimą – tai papildoma apsauga. Dvigubas draudimas geriau nei jokio. Skamba nuobodžiai, bet taip yra.

25. Kaip elgtis, jei gyvūnas atsisako vandens ar maisto?

Neversti. Gyvūnai kelionės metu dažnai atsisako maisto ir vandens – tai normalu. Stresas slopina apetitą. Svarbu, kad vanduo būtų prieinamas, bet jei negeria – negeria. Po kelionės atsigaus. Ilgose kelionėse (daugiau nei 12 valandų) bandome pasiūlyti vandenį kas kelias valandas, bet neverčiame. Maistas – tik jei kelionė ilgesnė nei 8 valandos ir gyvūnas nori. Vienas šuo atsisakė vandens 14 valandų – šeimininkas labai nervinosi, bet veterinaras pasakė, kad tai normalu. Iš tiesų, atvykęs šuo iškart atsigėrė ir suėdė dubenį maisto.

26. Ar vežate gyvūnus su agresijos istorija?

Priklauso. Jei agresija nukreipta tik į kitus gyvūnus – vežame atskirai, be problemų. Jei agresija nukreipta į žmones – reikia pokalbio. Kartais susitinkame su gyvūnu prieš kelionę, kad pamatytume, kaip jis elgiasi su svetimais. Jei ramus – vežame. Jei ne – ieškome kitų sprendimų. Turėjome vieną šunį, kuris puolė visus iš eilės – atsisakėme. Šeimininkas suprato ir rado kitą vežėją su specialia įranga. Mes ne tokie – mums svarbu, kad visi jaustųsi saugiai, įskaitant vairuotoją.

Išvada

Naminių gyvūnų gabenimas į Frankfurtą – tai kasdienis įsipareigojimas, kurio neimame lengvabūdiškai. Kiekvienas gyvūnas, kurį vežame, yra kažkieno šeimos narys. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Dokumentai, saugumas, komunikacija – viskas turi veikti kartu. Jei planuojate gabenti savo augintinį – pradėkite ruoštis dabar, ne rytoj. Ir jei turite klausimų – klauskite. Mes čia kiekvieną dieną.