Į Berlyną naminių gyvūnų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau savo katiną į Berlyną, nežinojau nei pusės to, ką žinau dabar. Buvo daug streso, neaiškumų, skambinimų į veterinarus ir puslapių naršymo vėlai naktį. Dabar, kai tai darome kiekvieną dieną, galiu pasakyti vieną – naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos klientai mums užduoda dažniausiai. Apie dokumentus, narvus, kainas, kelionės trukmę ir viską, kas svarbu, kad jūsų augintinis saugiai pasiektų Vokietijos sostinę.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną

1. Kokių dokumentų reikia vežant augintinį į Berlyną?

Pirmas dalykas – gyvūno pasas. Be jo niekur. Jį išduoda veterinarijos gydytojas, ir jame turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti suženklintas mikroschema. Tai privaloma visoje ES, ir Vokietija čia nėra išimtis. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės – jei skiepijote vakar, rytoj važiuoti negalima. Taip pat rekomenduojama turėti veterinarinę pažymą, nors ES viduje jos griežtai nereikalaujama. Bet kai kurie vežėjai prašo, ir geriau turėti nei neturėti.

2. Ar reikia specialaus narvo vežimui į Berlyną?

Taip, ir ne bet kokio. Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinė transporto asociacija, kuri nustato standartus gyvūnų gabenimui. Paprasčiau tariant, narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tvirtas, su ventiliacija iš visų pusių, su saugiu užraktu. Mes dažnai matome, kad žmonės atveža per mažus narvus – tada kelionė būna tikrai nemaloni augintiniui. Jei nežinote, kokio dydžio reikia, pasverkite gyvūną ir išmatuokite – mes visada galime patarti.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Berlyną?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis važiavimas iš Vilniaus į Berlyną trunka maždaug 12-14 valandų, priklausomai nuo eismo ir sienos kirtimo. Bet mes retai važiuojame be sustojimų – gyvūnams reikia pertraukų, vandens, kartais trumpo pasivaikščiojimo. Todėl realiai kelionė gali užtrukti ir 15-16 valandų. Skamba ilgai, bet gyvūnai dažniausiai didžiąją dalį kelionės pramiega, ypač jei prieš tai buvo ramūs namuose. Svarbiausia – nesukelti papildomo streso prieš kelionę.

4. Kaip paruošti augintinį kelionei?

Keletas dalykų. Pirmiausia – nešerkite ryte prieš kelionę. Skrandis tuščias – mažiau tikimybės, kad bus pykinimas ar vėmimas. Vandens duokite, bet ne per daug. Antra – leiskite gyvūnui apsiprasti su narvu prieš kelionę. Įdėkite ten jo pleduką ar žaislą, kad kvapas būtų pažįstamas. Trečia – jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet čia atsargiai – ne visi vaistai tinka, ir kai kurie gali net pakenkti. Geriau natūralūs variantai kaip feromonų purškalai.

5. Ar galiu važiuoti kartu su savo augintiniu?

Žinoma, dauguma mūsų klientų taip ir daro. Sėdi šalia narvo, kalbina gyvūną, ramina. Tai tikrai padeda, ypač katėms, kurios labiau prisirišusios prie savo žmogaus. Bet jei negalite važiuoti kartu – ne bėda. Mes vežame ir be šeimininkų, tiesiog tada reikia daugiau pasitikėjimo iš abiejų pusių. Ir aišku, detali instrukcija, ką daryti atvykus – kas pasitinka, kur nuvežti, ką pasakyti. Viską suderiname iš anksto.

Dokumentai – pervežimas naminių gyvūnų į Vokietiją

6. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Tai dažnesnė situacija, nei galvojate. Žmonės pamiršta, kad gyvūno pasas turi galiojimo laiką, ypač jei ilgai nekeliavo. Jei pasas pasibaigęs – reikia naujo. Veterinarijos gydytojas jį išduos per vieną vizitą, bet reikės patvirtinti mikroschemos numerį ir skiepų istoriją. Jei skiepai pasenę – teks skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Todėl visada sakau klientams – patikrinkite dokumentus bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Vėliau taisyti situaciją būna daug stresiškiau.

7. Ar reikia deklaruoti gyvūną kertant sieną?

ES viduje – ne. Lietuva ir Vokietija abi yra Šengeno zonoje, tad sienos kirtimas vyksta be jokių patikrinimų. Bet tai nereiškia, kad dokumentų nereikia – jei sustotų policija ar kelių kontrolė, gyvūno pasas turi būti. Be to, atvykus į Berlyną, jei gyvūnas lieka ilgesniam laikui, gali reikėti registruotis vietinėje veterinarijos tarnyboje. Tai priklauso nuo to, kiek laiko būsite. Trumpoms viešnagėms to nereikia.

8. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Tada negalima vežti. Taip paprastai. Mikroschema yra privaloma, ir be jos joks veterinaras neišduos paso. Čia ne mūsų taisyklės – tai ES reglamentas. Mikroschemą galima įdėti bet kuriame veterinarijos kabinete, procedūra trunka kelias minutes ir kainuoja nedaug. Bet reikia tai padaryti prieš skiepus, nes skiepų įrašai susiejami su mikroschemos numeriu. Jei pirmiau paskiepijote, o paskui įdėjote mikroschemą – skiepai negalios. Tokių atvejų esu matęs ne vieną, ir visada gaila žmogaus, kuriam tenka viską kartoti.

9. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai šunims ir katėms?

Iš esmės – ne. Ir šunims, ir katėms reikia to paties: mikroschemos, paso, pasiutligės skiepo. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, kai kurioms šunų veislėms Vokietijoje taikomi papildomi apribojimai – tai vadinamieji „kovo šunys" (Kampfhunde). Pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai ir panašios veislės gali reikalauti leidimo ar net draudimo. Katėms tokių apribojimų nėra. Taip pat šunims kartais reikia papildomų skiepų, priklausomai nuo veislės ir amžiaus. Visada patikrinkite konkrečius reikalavimus prieš kelionę.

10. Kur rasti patikimą informaciją apie dokumentus?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – tai pagrindinis šaltinis Lietuvoje. Jų svetainėje yra visa informacija apie gyvūnų gabenimą į užsienį. Vokietijoje – Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija (BMEL). Bet sąžiningai – ne visada ten viskas aiškiai parašyta, ypač jei nesi įpratęs skaityti teisinių tekstų. Todėl mes visada patariame klientams tiesiog paskambinti mums – mes žinome, ko reikia, ir galime paaiškinti paprastai. Be biurokratinio žargono.

Kelionė – vežame gyvūnus į Berlyną kasdien

11. Kaip vyksta pati kelionė?

Mūsų transportas specialiai pritaikytas gyvūnams – vėdinimas, temperatūros kontrolė, minkšti pagrindai po narvais, kad vibracija būtų minimali. Gyvūnai vežami atskirose erdvėse, kad nesipyktų tarpusavyje. Sustojame kas 3-4 valandas – tada gyvūnai gauna vandens, o jei reikia, trumpam išleidžiame pasivaikščioti (šunis, aišku, ne kates). Vairuotojai turi patirties su gyvūnais, žino, kaip elgtis, jei kas nors nutinka. Kelionė nėra greita, bet saugi – ir tai svarbiausia.

12. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Tai nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Vienas katinas mums kelionės metu pradėjo stipriai cypti – pasirodo, buvo šlapimo takų problema, apie kurią šeimininkas nežinojo. Sustojome, radome artimiausią veterinarijos kliniką (Vokietijoje jų daug), ir viskas baigėsi gerai. Bet tai parodo, kad prieš kelionę verta pasitikrinti sveikatą, net jei gyvūnas atrodo sveikas. Mes visada turime pirmosios pagalbos rinkinį, ir žinome, kur yra klinikos pakeliui. Bet geriau, kai to nereikia.

13. Ar gyvūnai gali keliauti kartu, jei turiu du?

Gali, bet priklauso nuo situacijos. Jei du katinai gyvena kartu ir yra pripratę vienas prie kito – gali būti viename didesniame narve arba šalia esančiuose narvuose. Bet jei tai nepažįstami gyvūnai – geriau atskirai. Mes turėjom atvejį, kai šeimininkas paprašė vežti kartu šunį ir katę, „nes namie jie draugauja". Na, kelionėje nedraugavo. Stresas padaro savo. Dabar visada klausinėjame detaliau prieš sutikdami.

14. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Apie 18-22 laipsniai – tai optimalu daugumai gyvūnų. Vasarą, kai lauke 30+, tai reiškia, kad kondicionierius dirba pilnu pajėgumu. Žiemą – atvirkščiai, šildymas. Mes stebime temperatūrą nuolat, ir jei kas nors ne taip – reaguojame iš karto. Kartą žiemą sugedo šildymas Lenkijoje – sustojome, radome servisą, palaukėme, kol sutaisė. Klientas laukė Berlyne papildomas tris valandas, bet gyvūnas buvo šiltas ir saugus. Tokių dalykų nenumatysi, bet svarbu, kad būtų planas B.

15. Ar galima vežti gyvūną naktį?

Galima, ir kartais net geriau. Naktį mažiau eismo, mažiau triukšmo, gyvūnai ramesni. Dauguma mūsų maršrutų prasideda anksti ryte arba vėlai vakare, būtent dėl to. Bet čia priklauso nuo kliento pageidavimų – jei norite dieninio važiavimo, kad galėtumėte sekti procesą, tai irgi įmanoma. Tiesiog dieną kelionė gali užtrukti ilgiau dėl spūsčių, ypač prie Berlyno. Vakarinis eismas ten būna tikrai intensyvus.

Kainos – naminių gyvūnų transportas į Berlyną

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Berlyną?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, ar vežate kartu, ar atskirai, ar reikia papildomų paslaugų. Maždaug orientacinė kaina – nuo 150 iki 350 eurų už vieną gyvūną. Dideli šunys kainuoja daugiau, nes užima daugiau vietos. Jei vežate du gyvūnus – gali būti nuolaida. Bet čia ne kavinė, kur kainos parašytos meniu – kiekvienas atvejis individualus. Skambinkite, pasakysime tiksliai. Nemėgstame apytikslių skaičių, nes paskui žmogus nusivilia, kai realybė skiriasi.

17. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Ne, bazinė kaina ta pati. Bet vasarą gali būti papildomų iššūkių – karštis reiškia daugiau energijos sąnaudų kondicionavimui, kartais reikia dažniau sustoti. Žiemą – atvirkščiai, šildymas, slidūs keliai, ilgesnis važiavimo laikas. Bet mes tai įskaičiuojame į standartinę kainą. Kas gali keistis – tai papildomos paslaugos. Pavyzdžiui, jei reikia specialaus veterinarinio stebėjimo kelionės metu – tai papildomai. Bet tai reti atvejai.

18. Ką daryti, jei neturiu tiek pinigų?

Suprantu, kad ne visada lengva. Bet pigiausias variantas nebūtinai geriausias. Yra vežėjų, kurie siūlo pervežimą už 80 eurų – bet tada gyvūnas vežamas kartu su kroviniais, be priežiūros, be sustojimų. Ar jūs to norėtumėte savo augintiniui? Mes bandome būti sąžiningi – kaina atspindi kokybę. Bet jei tikrai sunku – pakalbėkite su mumis, kartais galime rasti sprendimą. Galbūt yra kitas klientas tuo pačiu maršrutu, ir galima dalintis išlaidas. Nežadu, bet būna.

19. Ar reikia mokėti avansą?

Taip, paprastai prašome 30-50% avansą. Tai normali praktika – mes rezervuojame laiką, ruošiame transportą, o jei klientas paskutinę minutę atšaukia – mes prarandame. Bet avansas nėra bauda – jei atšaukiate dėl rimtų priežasčių (gyvūnas susirgo, pavyzdžiui), visada randame sprendimą. Galime perkelti datą, galime grąžinti dalį sumos. Svarbiausia – pranešti laiku, o ne dingti be žinios. Tai, beje, nutinka dažniau, nei norėtųsi.

20. Ką įeina į kainą?

Transportas, degalai, vairuotojo darbas, pagrindinė gyvūno priežiūra kelionės metu (vanduo, sustojimai), dokumentų patikrinimas prieš išvykimą. Kas neįeina: specialūs veterinariniai vaistai, papildomi skiepai, gyvūno įsigijimas narvo (jei neturite – galime paskolinti už nedidelį mokestį). Taip pat neįeina papildomos paslaugos kaip gyvūno pasitikimas Berlyne ir nuvežimas į konkrečią vietą – tai derinama atskirai. Viską išsiaiškinsime prieš kelionę, kad nebūtų staigmenų.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas į Vokietiją

21. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas turi lėtinę ligą, kuri kontroliuojama vaistais – taip, vežame. Bet jei gyvūnas ūmiai serga – karščiuoja, vemia, viduriuoja – ne. Tai ne tik dėl kitų gyvūnų saugumo, bet ir dėl paties sergančiojo. Kelionė gali pabloginti būklę. Visada prašome veterinaro pažymos prieš kelionę, ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų. Vieną kartą klientas bandė nuslėpti, kad jo šuo turi širdies problemą – sužinojome tik pakeliui, kai šuniui prasidėjo dusulys. Nuo tada griežčiau tikriname.

22. Kaip vežti labai didelį šunį?

Dideli šunys – tai iššūkis, bet ne problema. Mums reikia žinoti tikslų svorį ir išmatavimus, kad paruoštume tinkamą narvą ir transportą. Dogas ar vokiečių dogas užima daug vietos, bet mes turime erdvesnę transporto priemonę būtent tokiems atvejams. Kaina, aišku, didesnė – bet tai logiška. Svarbu, kad didelis šuo būtų ramus – jei agresyvus ar labai išsigandęs, kelionė gali būti sudėtinga visiems. Todėl prieš vežant didelį šunį visada siūlome susitikti ir įvertinti situaciją.

23. Ar galima vežti egzotinius gyvūnus?

Šunys, katės – tai mūsų kasdienybė. Egzotiniai gyvūnai – kitas reikalas. Papūgos, žiurkėnai, triušiai – dar galime. Bet ropliai, vorai, gyvatės – ne. Ne todėl, kad nemėgstame, bet dėl teisinių apribojimų ir specialių žinių trūkumo. Egzotiniams gyvūnams reikia specifinių sąlygų – temperatūros, drėgmės, maitinimo – ir mes nenorime rizikuoti. Jei turite egzotinį augintinį, rekomenduojame specializuotus vežėjus, kurie tuo užsiima profesionaliai.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Tai blogiausias košmaras, ir aš neperdedu. Mums tai nutiko kartą – katė ištrūko per sustojimą, kai vairuotojas trumpam atidarė transporto duris. Ieškojome tris valandas, radome už kilometro, pasislėpusią po krūmu. Laimei, viskas baigėsi gerai. Nuo tada turime griežtesnes procedūras – jokio durų atidarymo, kol gyvūnai narvuose, papildomi užraktai, GPS antkakliai dideliems šunims. Bet pripažįstu – nulis rizikos neegzistuoja. Gyvūnai yra gyvūnai, ir jie kartais nustebina.

Atvykimas – gyvūnų transportas Berlynas Lietuva

25. Kas nutinka atvykus į Berlyną?

Paprastai mes pristatome gyvūną tiesiai į nurodytą adresą – butą, viešbutį, draugų namus. Susitinkame su šeimininku arba su tuo, kas pasitinka, perduodame gyvūną su visais dokumentais. Jei šeimininkas dar neatvykęs – galime palaukti, bet ne ilgiau kaip valandą. Po ilgos kelionės gyvūnui reikia ramybės, vandens ir pažįstamos aplinkos. Todėl visada prašome, kad kas nors būtų pasiruošęs priimti. Kartą laukėme dvi valandas, nes klientas užstrigo oro uoste – ne pati maloniausia situacija.

26. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs atrodo išsigandęs?

Tai normalu. Kelionė yra stresas, net jei viskas vyko sklandžiai. Pirmosios valandos ar net dienos gali būti sudėtingos – gyvūnas gali slėptis, neėsti, būti neramus. Duokite laiko. Nespauskite, neverskite bendrauti. Įdėkite vandens, maisto, palikite ramybėje. Dauguma gyvūnų per 24-48 valandas adaptuojasi. Jei po kelių dienų vis dar blogai – kreipkitės į veterinarą. Bet 99% atvejų – tai tik laikinas stresas, kuris praeina savaime.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįveikiamas. Svarbiausia – dokumentai, tinkamas narvas, patikimas vežėjas ir kantrybė. Mes vežame kiekvieną dieną, matėme daug situacijų – ir gerų, ir ne tokių gerų – ir išmokome iš kiekvienos. Jei planuojate vežti savo augintinį, pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš tai. O jei turite klausimų – skambinkite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.