Transportas į Vokietiją – krovinių ir siuntų gabenimas kasdien

Kai žmogus sako „reikia pervežti krovinį į Vokietiją“, jis dažniausiai galvoja apie sunkvežimį, priekabą ir vairuotoją. Bet už to slypi daug daugiau: muitinės procedūros, krovinių rūšiavimas, laiko derinimas su gavėju, staigmenos pakeliui. Aš matau tai iš arti, nes mūsų transportas važiuoja kasdien. Kartais viskas sklandžiai, kartais – kaip tame anekdote: „Viskas pagal planą, išskyrus tai, kad planas pasikeitė tris kartus“. Apie realybę – ne brošiūrų kalba.

Kroviniai - ką dažniausiai vežame į Vokietiją

Kokius krovinius dažniausiai gabenate iš Lietuvos į Vokietiją?

1.

Didžiąją dalį sudaro pramoniniai kroviniai – automobilių detalės, baldai, maisto produktai (ypač šaldyti). Bet pastaruoju metu daugėja elektronikos: kompiuteriai, išmanieji telefonai, jutikliai. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vežėme partiją medicininės įrangos iš Kauno į Hamburgą – 12 palečių, kurių bendras svoris apie 8 tonos. Viskas turėjo būti pristatyta per 36 valandas, nes ligoninė laukė. Pavyko, bet su įtempimu: prie Berlyno sugedo šaldymo agregatas. Laimei, turėjome atsarginį. Tai kainavo 2 valandas ir nervų, bet krovinys išsaugotas.

Ar galite pervežti pavojingus krovinius (ADR) į Vokietiją?

2.

Taip, bet tai visai kita istorija. Turime reikiamas licencijas ir vairuotojus su ADR pažymėjimais. Bet kiekvienas pavojingas krovinys – tai papildomi reikalavimai: specialios etiketės, dokumentai, maršruto suderinimas su vietinėmis valdžios institucijomis. Kartą vežėme nedidelį kiekį dažų (klasė 3, degūs skysčiai) iš Klaipėdos į Frankfurtą. Visas procesas užtruko tris dienas vien dokumentų tvarkymui. O pati kelionė – tik 1,5 dienos. Todėl, jei krovinis nėra būtinai pavojingas, rekomenduojame rinktis paprastesnį variantą. Taupote laiką ir pinigus.

Kaip gabenate temperatūrai jautrius krovinius?

3.

Turime šaldytuvus (refrigeratorius) su temperatūros kontrolės sistema. Bet svarbiausia – ne pati mašina, o procesas. Pavyzdžiui, maistas turi būti pakrautas tam tikroje temperatūroje (dažniausiai -18°C šaldytiems produktams), ir ji turi būti palaikoma visą kelionę. Mes naudojame duomenų registravimo įrenginius, kurie fiksuoją temperatūrą kas 15 minučių. Jei ji pakyla virš leistinos ribos – sistema siunčia įspėjimą. Kartą taip nutiko ties Poznane: durelės blogai užsidarė, temperatūra pakilo 2 laipsniais. Vairuotojas sustojo, sutvarkė, bet gavėjas Vokietijoje vis tiek pareikalavo kompensacijos, nors produktai nebuvo sugadinti. Tai buvo brangi pamoka apie prevenciją.

Dokumentai - muitinė ir popierizmas

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui į Vokietiją?

4.

Trys pagrindiniai: važtaraštis (CMR), sąskaita faktūra (invoice) ir pakavimo sąrašas (packing list). Bet priklausomai nuo krovinių, gali prireikti daugiau. Pavyzdžiui, maisto produktams – sveikatos sertifikatas, veterinarinis pažymėjimas. Elektronikai – CE atitikties deklaracija. Medienai – fitosanitarinis sertifikatas. Vieną kartą vežėme medinius baldus be fitosanitarinio sertifikato – muitinėje sulaikė. Reikėjo grįžti atgal į Lietuvą jį gauti. Tai užtruko 2 dienas. Dabar turime kontrolinį sąrašą, kurį tikriname prieš kiekvieną išvykimą. Jis ilgas, bet išvengia staigmenų.

Ar jūsų įmonė tvarko muitinės formalumus?

5.

Taip, tai mūsų darbo dalis. Bet svarbu suprasti: mes galime tik padėti surinkti dokumentus ir pateikti deklaraciją. Galutinį sprendimą priima muitinė. Kartais jie prašo papildomos informacijos – pavyzdžiui, produkto sudėties, kilmės šalies arba tikslaus naudojimo tikslo. Vieną kartą vežėme keletą dėžių su „techninėmis dalimis“. Muitinė užklausė, kokios tai dalys ir kam jos naudojamos. Atsakėme, kad tai automobilių stabdžių kaladėlės. Tada jie paprašė gamintojo sertifikato. Gavome jį per dieną, bet krovinys buvo sulaikytas. Todėl visada sakome: kuo detaliau aprašysite krovinį sąskaitoje, tuo sklandžiau praeis muitinė. „Techninės dalys“ – per platu. „Stabdžių kaladėlės BMW 3 serijai“ – geriau.

Kas yra T1 dokumentas ir kada jo reikia?

6.

Tai tranzito dokumentas, leidžiantis gabenti krovinį per ES šalis be muito mokėjimo. Jis reikalingas, kai krovinys yra ne ES kilmės ir dar nepraleistas per muitinę. Pavyzdžiui, jei vežate kiniškas prekes iš Lietuvos į Vokietiją, ir jos dar neapmuitintos – reikia T1. Procesas: mes (arba mūsų muitinės tarpininkas) pateikiame deklaraciją Lietuvos muitinei, gauname T1 numerį, ir su tuo numeriu krovinys gali keliauti. Vokietijoje muitinė uždaro T1 ir paskaičiuoja muito mokesčius. Bet kartais T1 „dingsta“ sistemoje – taip nutiko mums du kartus. Tada tenka skambinti muitinei, aiškintis, laukti. Tai nervina, bet tai sistemos dalis.

Procesas - kaip viskas vyksta

Kaip vyksta krovinių paėmimas Lietuvoje?

7.

Paprastai: klientas pateikia užsakymą, mes suderiname laiką ir vietą. Vairuotojas atvyksta, patikrina krovinio būklę, pasirašo dokumentus, krauna. Bet čia ir prasideda įdomybės. Kartais klientas sako: „Krovinys paruoštas“, o atvykus paaiškėja, kad jis dar nesupakuotas. Arba pakuotė netinkama – pavyzdžiui, sunkūs daiktai dėžėse be atramų. Vieną kartą vežėme stiklo gaminius, kurie buvo supakuoti tik į kartoną be jokio putplasčio. Rezultatas – trečdalis sudužo. Kaltė – kliento, draudimas neatlygino. Todėl mes visada siunčime pakavimo rekomendacijas iš anksto. Bet ne visi jų laikosi.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

8.

Taip, turime GPS sekimo sistemą, kuri rodo transporto priemonės buvimo vietą kas 10 minučių. Klientas gauna prieigą prie sistemos per nuorodą. Bet – svarbu – tai rodo tik mašinos, ne paties krovinio buvimo vietą. Jei krovinys yra saugykloje arba perkraunamas – sistemoje to nematysite. Kartą klientas stebėjosi: „Mašina stovi prie Varšuvos jau 4 valandas, kas negerai?“ Pasirodo, vairuotojas laukė, kol kitas mūsų automobilis atvežė papildomą krovinį. Tai buvo suplanuota, bet klientas to nežinojo. Dabar visada informuojame apie numatomus sustojimus iš anksto.

Kiek laiko trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

9.

Priklauso nuo maršruto. Iš Vilniaus į Berlyną – apie 24–30 valandų gryno važiavimo laiko. Bet su krovimu, iškrovimu, muitine – paprastai 2–3 dienos. Iš Kauno į Miuncheną – 3–4 dienos. Bet čia be nenumatytų atvejų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę vežėme krovinį iš Šiaulių į Frankfurtą. Viskas pagal planą, iki pat Vokietijos sienos. Tada – eismo spūstis dėl avarijos, prarastos 5 valandos. Kitą dieną – streikas muitinėje, dar 6 valandos. Galiausiai užuot pristačius trečiadienį, pristatėme ketvirtadienį vakare. Klientas nepatenkintas, bet mes negalime kontroliuoti nei eismo, nei streikų. Todėl visada sakome planinį laiką + 1 diena „saugikliui“.

Kainos - kiek kainuoja transportas į Vokietiją

Kokia yra krovinių pervežimo iš Lietuvos į Vokietiją kaina?

10.

Įtakoja daug veiksnių: atstumas, svoris, tūris, krovinio pobūdis, skubumas. Paprastai skaičiuojame pagal palečių skaičių arba svorį. Standartinė paletė (120x80 cm) iš Vilniaus į Berlyną – apie 120–180 eurų. Pilnas sunkvežimis (24 paletės) – 2 500–3 500 eurų. Bet tai tik pagrindas. Jei krovinis pavojingas – +20%. Jei reikalingas temperatūros režimas – +15–30%. Jei skubu – +25–50%. Kartą klientas norėjo pervežti 5 paletes per 24 valandas iš Klaipėdos į Hamburgą. Įprastai tai trunka 3 dienas. Kaina buvo beveik dvigubai didesnė. Jis sutiko – reikėjo skubiai. Bet dažniausiai užtenka planuoti iš anksto ir sutaupyti.

Ar yra minimalus užsakymo mokestis?

11.

Taip, paprastai 250–350 eurų. Tai reiškia, kad net jei vežate vieną dėžę, kuri tilptų į automobilį, minimali kaina bus tokia. Kodėl? Nes transporto priemonė turi tam tikrų pastovių išlaidų: vairuotojo alga, degalai, draudimas. Kartą skambino moteris norėdama pervežti vieną mažą paketą į Berlyną. Pasakiau kainą – 300 eurų. Ji nustebo: „Bet juk tai tik dėžė!“ Paaiškinau: mes negalime išsiųsti sunkvežimio su viena dėže – tai būtų neracionalu. Galiausiai ji rado kitą sprendimą – pašto kurjerį už 45 eurus. Ir tai buvo protinga. Mūsų paslaugos labiau tinka stambesniems kroviniams.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

12.

Draudimas (CMR) yra įskaičiuotas, bet jis ribotas. Pagal Konvenciją, jis padengia apie 8,33 specialiųjų skolinimosi vienetų už kilogramą bruto svorio. Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys sveria 1 000 kg, maksimali draudimo išmoka – apie 10 000 eurų. Jei krovinys vertingesnis, rekomenduojame papildomą draudimą. Jis kainuoja apie 0,3–0,5% nuo krovinio vertės. Kartą vežėme elektronikos komponentus už 150 000 eurų. Standartinis draudimas padengtų tik nedidelę dalį. Klientas papildomai apsidraudė už 600 eurų. Protingas sprendimas, nes kelionėje niekada nežinai.

Problemos - kas gali nutikti kelyje

Kokios dažniausiai pasitaikančios problemos gabenant krovinius į Vokietiją?

13.

Trys pagrindinės: dokumentų trūkumai, transporto priemonių gedimai ir vėlavimai dėl eismo arba muitinės. Dokumentai – dažniausiai dėl neteisingai užpildytos sąskaitos faktūros arba trūkstamų sertifikatų. Gedimai – retai, bet nutinka. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį mūsų sunkvežimiui ties Liubeku sugedo puspriekabės stabdžių sistema. Remontas užtruko 8 valandas. Vėlavimai – neišvengiami. Ypač vasarą, kai visi važiuoja atostogauti ir keliai perpildyti. Vieną kartą važiavome iš Rygos (per Lietuvą) į Diuseldorfą – įprastai 18 valandų, tąkart – 28. Dėl vieno eismo įvykio ties Hanoveriu. Tiesiog sėdėjome ir laukėme.

Ką daryti, jei krovinys pažeistas atvykus?

14.

Pirmas žingsnis: fotografuoti pažeidimus iškart, kai krovinys nukrautas. Antras: pažymėti pastabas važtaraštyje (CMR) prieš pasirašant. Trečias: informuoti mus raštu per 7 dienas. Tada pradedame draudiminį procesą. Bet – svarbu – jei pasirašote važtaraštį be pastabų, laikoma, kad krovinys priimtas tvarkingai. Vėliau įrodyti, kad pažeidimas atsirado transportavimo metu, daug sunkiau. Kartą gavėjas pasirašė be pastabų, o po valandos paskambino: „Viskas sudaužyta!“ Deja, mes negalėjome padėti – dokumentai kalbėjo už save. Todėl visada patikrinkite krovinį PRIEŠ pasirašant. 5 minutės dėmesio gali išvengti mėnesių ginčų.

Ar galima atšaukti užsakymą, jei pasikeitė planai?

15.

Taip, bet su sąlygomis. Jei atšaukiate likus daugiau nei 48 valandoms iki numatyto paėmimo – jokių baudų. Jei likus 24–48 valandoms – 25% nuo sutartos kainos. Jei mažiau nei 24 valandos – 50%. O jei vairuotojas jau pakeliui – 100%. Šios sąlygos yra standartinės, bet ne visi klientai jas skaito. Vieną kartą klientas atšaukė užsakymą, kai vairuotojas jau buvo pasiekęs Kauną (iš Vilniaus). Jis manė, kad gali nemokėti, nes „dar nepradėjome krovimo“. Bet mes jau praleidome 3 valandas ir sunaudojome degalų. Todėl visada perspėjame: perskaitykite sutartį prieš pasirašydami. Ypač smulkų šriftą.

Specifika - ne viskas paprasta

Ar vežate krovinius į Vokietijos salas (pvz., Zyltą, Riugeną)?

16.

Taip, bet tai papildomos išlaidos. Saloms reikalingas keltas, o tai reiškia papildomą laiką (kartais 4–6 valandas laukimo) ir keltų bilieto kainą. Pavyzdžiui, krovinys iš Klaipėdos į Zyltą (Sylt) – apie 400 eurų brangiau nei į žemyninį Hamburgą. Be to, salose dažnai būna apribojimų sunkiasvoriam transportui – tam tikros valandos, tam tikri keliai. Kartą vežėme baldus į Riugeną – vairuotojas turėjo laukti 5 valandas keltui, o saloje negalėjo važiuoti pagrindine gatve, nes ji buvo per siaura. Reikėjo rasti alternatyvų maršrutą per mišką. Tai įmanoma, bet reikia planuoti iš anksto ir būti pasiruošus netikėtumams.

Ar galite pervežti negabaritinius krovinius?

17.

Taip, bet tai sudėtingas procesas. Negabaritinis krovinys – tai krovinys, kuris viršija standartinius matmenis (ilgis > 16,5 m, plotis > 2,55 m, aukštis > 4 m). Tam reikalingas specialus leidimas, maršruto suderinimas su kelių tarnybomis, kartais – net policijos palyda. Pavyzdžiui, vežėme vėjo jėgainės mentę iš Klaipėdos į Vokietiją – ilgis 45 metrai. Vien leidimai užtruko 2 savaites. Pati kelionė – 4 dienos, nes važiuoti galėjome tik naktimis ir tik tam tikrais keliais. Kaina – 15 000 eurų. Bet tai ekstremalus atvejis. Dažniau vežame krovinius, kurie tik šiek tiek viršija normas – pavyzdžiui, 2,7 m pločio. Tada pakanka paprastesnio leidimo.

Kokios yra populiariausios miestų kombinacijos transportui į Vokietiją?

18.

Iš Lietuvos pusės: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Iš Vokietijos pusės: Berlynas, Hamburgas, Miunchenas, Frankfurtas, Diuseldorfas. Bet pastebime, kad daugėja užsakymų į mažesnius miestus. Pavyzdžiui, praėjusį ketvirtį vežėme krovinius į Brėmeną, Dresdeną, Leipcigą, net į tokį mažą miestelį kaip Kemptenas Bavarijoje. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės plečia savo tiekimo grandines Vokietijoje. Anksčiau buvo „tik Berlynas“, dabar – visur. Ir tai gerai, nes mums tai reiškia daugiau maršrutų ir mažiau tuščių ridų.

Transportas į Vokietiją – tai ne tik kelias ir degalai. Tai dokumentai, žmonės, laikas ir daugybė mažų dalykų, kurie gali pasukti viską kita linkme. Svarbiausia – planavimas, komunikacija ir realistiniai lūkesčiai. Mes nežadame, kad viskas bus be priekaištų. Bet žadame, kad dirbsime, kad taip būtų. Ir jei kas nors nepavyks – būsime šalia, kad rastume sprendimą. Nes transportas – tai pasitikėjimo verslas.