Pigūs automobiliai Germany – kaip rasti ir parsivežti į Lietuvą

Visi nori pigaus automobilio iš Vokietijos, bet ne visi supranta, kad „pigus" dažnai reiškia „su istorija". Dirbu pervežimų srityje jau daug metų ir mačiau visko – nuo tikrai gerų sandorių iki visiškų nesėkmių. Pigūs automobiliai Germany egzistuoja, bet juos rasti ir saugiai parsivežti reikia žinių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi – ką verta žinoti prieš perkant, kaip neapsigauti, kokie realūs kaštai. Ne viskas bus malonu girdėti, bet geriau žinoti tiesą iš anksto.

Klausimai - pigūs automobiliai Germany

1. Kur rasti pigių automobilių Vokietijoje?

Pagrindiniai šaltiniai: mobile.de, autoscout24.de, eBay Kleinanzeigen. Mobile.de – didžiausias portalas, ten rasite visko nuo 500 eurų iki 500 000. Autoscout24 – panašus, bet daugiau dėmesio skiriama kokybei. eBay Kleinanzeigen – privačių asmenų skelbimai, ten galima rasti gerų pasiūlymų, bet ir daugiau rizikos. Dar yra aukcionai – Copart, IAAI – ten parduodami automobiliai po avarijų arba su defektais. Kainos juokingos – 500, 1000 eurų – bet reikia suprasti, kad toks automobilis greičiausiai reikalaus rimto remonto. Vienas klientas nusipirko BMW už 800 eurų aukcione – remontas kainavo 4000.

2. Kokia reali pigaus automobilio kaina Vokietijoje?

Priklauso nuo to, ką laikote „pigiu". Jei kalbame apie važiuojantį automobilį – nuo 2000 eurų galima rasti kažką padoraus (senesnis Golf, Astra, Focus). Už 3000-5000 – jau galima rasti gana naują automobilį su nedideliais trūkumais. Už mažiau nei 2000 – dažniausiai arba labai senas, arba su rimtais defektais. Bet būna ir išimčių – vienas klientas rado 2008 metų Passat už 1500 eurų, su šviežiu TÜV. Pasirodo, savininkas skubėjo parduoti dėl emigracijos. Tokių sandorių pasitaiko, bet jie – išimtis, ne taisyklė.

3. Ar verta pirkti automobilį už mažiau nei 1000 eurų?

Trumpas atsakymas – paprastai ne. Už 1000 eurų Vokietijoje gausite automobilį, kuris arba nevažiuos, arba bus su rimtais defektais. Pridėkite pervežimą (300-600 eurų), registraciją (100-200 eurų), techninę apžiūrą (60-80 eurų), galimą remontą (nežinia kiek) – ir staiga „pigus" automobilis kainuoja daugiau nei padorus. Turėjome klientą, kuris nusipirko Opel Astra už 700 eurų. Po visų išlaidų – pervežimas, registracija, stabdžių keitimas, žibintų reguliavimas – galutinė kaina buvo 2200 eurų. Už tiek būtų galėjęs nusipirkti geresnį automobilį Lietuvoje.

4. Kaip patikrinti automobilį prieš perkant Vokietijoje?

Geriausia – nuvažiuoti pačiam arba samdyti patikros paslaugą. Yra įmonių, kurios už 100-200 eurų patikrins automobilį vietoje – nuvažiuos, apžiūrės, padarys diagnostiką. Tai pigiau nei pirkti katę maiše. Jei negalite nuvažiuoti – prašykite pardavėjo nuotraukų, vaizdo skambučio, serviso istorijos. Bet tai ne tas pats. Vienas klientas pasitikėjo pardavėjo nuotraukomis – automobilis atrodė puikiai. Atvykęs pamatė, kad pusė nuotraukų buvo senos, o automobilis per tą laiką buvo apgadintas. Nuo to laiko jis visada samdo patikros paslaugą.

5. Kokie automobilių modeliai pigiausi Vokietijoje?

Pigiausi paprastai būna: Opel Astra, Opel Corsa, Ford Focus, Ford Fiesta, Volkswagen Polo, Renault Clio, Peugeot 206/307. Šie modeliai populiarūs, detalių daug, todėl ir kainos žemesnės. Brangiausi – vokiški premium (BMW, Mercedes, Audi), ypač naujesni modeliai. Bet ir tarp jų galima rasti pigių variantų – dažniausiai su dideliu ridu arba po avarijos. Vienas klientas rado 2012 metų BMW 320d už 4000 eurų – skamba gerai, bet ridas buvo 350 000 km. Variklis veikė, bet turbina jau švilpė. Po pusės metų reikėjo keisti – 1500 eurų.

6. Ar galima derėtis dėl kainos Vokietijoje?

Galima, bet vokiečiai nelabai mėgsta derėtis. Ypač jei perkate iš įmonės – kainos dažniausiai fiksuotos. Su privačiais pardavėjais – galima bandyti, bet nesitikėkite didelių nuolaidų. Realus derėjimas – 5-10 procentų. Daugiau retai pavyksta. Bet būna išimčių – vienas klientas nusiderėjo 500 eurų nuo 5000 eurų automobilio, nes pastebėjo nedidelį įbrėžimą, kurio pardavėjas nebuvo paminėjęs. Pardavėjas sutiko sumažinti kainą, kad nereikėtų remontuoti. Protingas sprendimas abiem pusėms.

7. Kokie dokumentai reikalingi perkant pigų automobilį Vokietijoje?

Tie patys, kaip perkant bet kurį automobilį: pirkimo-pardavimo sutartis (Kaufvertrag), techninis pasas (Fahrzeugschein), registracijos liudijijimas (Fahrzeugbrief), raktai. Jei automobilis išregistruotas – išregistravimo pažyma (Abmeldebescheinigung). Dar naudinga paprašyti serviso knygelės, nors pigiems automobiliams jos dažnai nebūna. Vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – patikrinti, ar VIN numeris sutampa su dokumentais. Turėjome atvejį, kai klientas nusipirko automobilį, o VIN ant kėbulo skyrėsi nuo VIN dokumentuose. Pasirodo, automobilis buvo surinktas iš dviejų dalių. Registracija Lietuvoje – neįmanoma.

8. Kaip išvengti sukčių perkant pigų automobilį?

Pirma taisyklė – jei kaina per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Antra – niekada nemokėkite avanso už automobilį, kurio nematėte. Trečia – susitikite viešoje vietoje, geriau dienos metu. Ketvirta – patikrinkite pardavėjo tapatybę. Penkta – jei pardavėjas skubina, spaudžia, nenori leisti patikrinti automobilio – kažkas negerai. Turėjome klientą, kuris beveik nusipirko automobilį iš sukčiaus – tik paskutinę akimirką pastebėjo, kad dokumentai suklastoti. Laimei, pinigų dar nebuvo sumokėjęs.

9. Kiek kainuoja pigaus automobilio pervežimas iš Vokietijos?

Pervežimo kaina nepriklauso nuo automobilio vertės – ji priklauso nuo atstumo, automobilio būklės ir dydžio. Pigus automobilis kainuoja tiek pat pervežti, kiek ir brangus. Orientacinės kainos: iš Berlyno – 350-450 eurų, iš Hamburgo – 400-500 eurų, iš Frankfurto – 500-600 eurų. Jei automobilis nevažiuoja – papildomai 100-200 eurų. Taigi, jei perkate automobilį už 1500 eurų, pervežimas gali kainuoti trečdalį ar net pusę automobilio vertės. Tai dažnai nustebina žmones. Vienas klientas pasakė: „Tai juk beveik tiek pat, kiek automobilis!" Taip, bet kitaip jo čia negausite.

10. Ar verta pirkti automobilį po avarijos Vokietijoje?

Verta, jei žinote, ką darote. Automobiliai po avarijų gali būti labai pigūs – 30-50 procentų rinkos kainos. Bet reikia įvertinti remonto kaštus. Lengvas smūgis į bamperį – 200-500 eurų remontas. Rimtesnė avarija – gali kainuoti daugiau nei automobilio vertė. Dar reikia žinoti, kad Lietuvoje automobilis po avarijos gali būti sunkiai parduodamas ateityje. Vienas klientas nusipirko BMW po avarijos už 3000 eurų, suremontavo už 2000, bet paskui negalėjo parduoti, nes pirkėjai matė, kad automobilis buvo daužtas. Galiausiai pardavė už 4000 – vos atgavo investicijas.

11. Kaip sužinoti tikrąją pigaus automobilio ridą?

Deja, ridos sukčiavimas Vokietijoje egzistuoja, nors ir mažiau nei kai kuriose kitose šalyse. Patikrinti ridą galima per TÜV istoriją – kiekviena techninė apžiūra fiksuoja ridą. Jei pardavėjas turi TÜV dokumentus – palyginkite. Dar galima patikrinti per serviso knygelę (jei yra) arba per oficialų atstovą. Yra ir internetinių paslaugų, kurios pagal VIN gali parodyti istoriją. Vienas klientas nusipirko automobilį su 150 000 km, o TÜV istorija parodė, kad prieš dvejus metus rida buvo 220 000 km. Sukčiavimas akivaizdus. Jis grąžino automobilį ir atgavo pinigus.

12. Ką daryti, jei pigus automobilis sugenda pakeliui į Lietuvą?

Jei automobilis važiuoja savo eiga ir sugenda pakeliui – tai jūsų rizika. Todėl rekomenduoju pigius automobilius vežti tralu, ypač jei nežinote jų tikrosios būklės. Tralas kainuoja daugiau, bet sutaupo nervų. Turėjome klientą, kuris nusipirko pigų Volkswagen už 1200 eurų ir nusprendė važiuoti pats. Lenkijos viduryje sugedo generatorius. Teko kviesti pagalbą, remontuoti vietoje, nakvoti. Galutinė kaina – papildomi 400 eurų ir dvi dienos vėlavimo. Jei būtų vežęs tralu – būtų sumokėjęs 450 eurų ir ramiai laukęs namie.

13. Kokius mokesčius reikia mokėti už pigų automobilį iš Vokietijos?

Pirmiausia – PVM. Jei perkate iš privataus asmens – PVM jau sumokėtas, mokėti nereikia. Jei iš įmonės – gali tekti mokėti PVM Lietuvoje. Muito nėra, nes Vokietija – ES narė. Registracijos mokestis Lietuvoje priklauso nuo automobilio amžiaus ir taršos – nuo 50 iki 500 eurų. Techninė apžiūra – 60-80 eurų. Dar gali būti taršos mokestis – nuo 50 iki 1000 eurų, priklausomai nuo CO2 emisijų. Vienas klientas nusipirko seną dyzelinį automobilį už 2000 eurų, o taršos mokestis buvo 600 eurų. Jis nesitikėjo. Todėl prieš perkant visada patikrinkite taršos klasę.

14. Ar galima gauti garantiją pigiam automobiliui Vokietijoje?

Iš privataus pardavėjo – ne. Privatūs pardavėjai parduoda „kaip yra" (wie gesehen), be garantijos. Iš įmonės – priklauso. Įmonės privalo suteikti bent minimalią garantiją (paprastai 12 mėnesių), bet ji dažnai taikoma tik rimtiems defektams, ne smulkiems trūkumams. Ir dar – garantija galioja Vokietijoje, ne Lietuvoje. Jei kas nors sugenda Lietuvoje – vargu ar važiuosite atgal į Vokietiją dėl garantinio remonto. Vienas klientas bandė – įmonė atsisakė remontuoti, nes automobilis buvo išvežtas iš šalies. Teisinis ginčas niekur nenuvedė.

15. Kaip išsirinkti patikimą pigų automobilį?

Pirma – nusistatykite realų biudžetą. Jei turite 3000 eurų – ieškokite automobilio už 2000-2500, likusius palikite pervežimui ir nenumatytoms išlaidoms. Antra – rinkitės populiarius modelius, kurių detalių daug ir jos pigios. Trečia – venkite automobilių su neaiškia istorija. Ketvirta – jei įmanoma, rinkitės automobilius su šviežiu TÜV. Penkta – nepasitikėkite tik nuotraukomis. Šešta – būkite pasiruošę nusivylimui. Skamba pesimistiškai, bet tai realybė. Pigūs automobiliai – tai loterija. Kartais pasiseka, kartais ne.

16. Kokie pigių automobilių trūkumai dažniausi?

Dažniausios problemos: didelis ridas (200 000 km ir daugiau), susidėvėję stabdžiai, amortizatoriai, sankaba. Rūdys – ypač ant slenksčių, arkų, dugno. Variklio problemos – turbina, purkštukai, diržai. Elektronikos gedimai – jutikliai, moduliai. Vizualūs trūkumai – įbrėžimai, įlenkimai, nusidėvėjęs salonas. Vienas klientas nusipirko „gražų" automobilį už 2500 eurų – išoriškai viskas tvarkoje. Bet kai pradėjo važiuoti, paaiškėjo, kad sankaba „šliaužia", stabdžiai cypia, o iš po variklio laša aliejus. Remontas – 1500 eurų. „Gražus" automobilis tapo brangiu.

17. Ar verta pirkti automobilį iš vokiško aukciono?

Verta, jei turite patirties arba pažįstate kas turi. Aukcionuose kainos tikrai žemos – kartais 50-70 procentų mažesnės nei rinkos. Bet yra niuansų: automobilių negalima patikrinti prieš perkant (tik vizualiai), dažnai trūksta raktų ar dokumentų, o pirkėjas prisiima visą riziką. Dar reikia sumokėti aukciono mokestį (10-15 procentų) ir transportavimą. Vienas klientas nusipirko Audi aukcione už 1500 eurų – atrodė geras sandoris. Bet paaiškėjo, kad variklis užblokuotas, reikia naujo. Galutinė kaina su remontu – 5500 eurų. Aukcionas – ne pradedantiesiems.

18. Kaip sužinoti, ar pigus automobilis nevogtas?

Patikrinkite VIN numerį per Interpolo duomenų bazę arba per policiją. Vokietijoje yra paslaugų, kurios už nedidelį mokestį (10-20 eurų) patikrina VIN. Dar galite paprašyti pardavėjo parodyti registracijos dokumentus – jei jis vengia arba dokumentai atrodo įtartinai – geriau nusisukti. Turėjome atvejį, kai klientas beveik nusipirko vogtą automobilį – tik atsitiktinai patikrinome VIN ir paaiškėjo, kad automobilis ieškomas Lenkijoje. Pardavėjas iš karto dingo. Policija vėliau jį surado, bet tai jau kita istorija.

19. Ką daryti su pigiu automobiliu, kuris neatitinka Lietuvos reikalavimų?

Jeigu automobilis neatitinka Lietuvos reikalavimų – turite dvi galimybes: pertvarkyti arba parduoti. Pertvarkymas gali būti brangus – žibintų keitimas, emisijų sistemos remontas, saugos diržų keitimas. Kartais pigiau parduoti automobilį kaip nevažiuojantį arba detales. Vienas klientas atsivežė seną Mercedes iš Vokietijos, bet paaiškėjo, kad jo neįmanoma pritaikyti Lietuvos reikalavimams be didelių investicijų. Galiausiai pardavė detales už 1500 eurų – tiek pat, kiek mokėjo už automobilį. Bent jau neprarado pinigų.

20. Kaip sutaupyti pervežant pigų automobilį iš Vokietijos?

Yra keli būdai: pirma – rinkitės automobilį iš arčiau esančio miesto (Berlynas pigiau nei Miunchenas). Antra – jei vežate kelis automobilius – dalinkitės tralo išlaidomis. Trečia – rinkitės ne sezono metu (žiemą pigiau). Ketvirta – jei automobilis važiuoja – galite važiuoti patys, bet įvertinkite visus kaštus. Penkta – ieškokite vežėjų, kurie turi tuščią vietą trale (tai vadinama „backload" arba „grįžtamasis krovinys"). Mes kartais siūlome nuolaidas, kai tralas grįžta tuščias – 20-30 procentų pigiau.

21. Ką daryti, jei pigus automobilis pasirodo brangesnis nei tikėtasi?

Tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Pirmiausia – ramiai įvertinkite situaciją. Jei remonto kaina viršija automobilio vertę – galbūt geriau parduoti detales ir judėti toliau. Jei remontas pateisinamas – ieškokite pigesnių detalių (naudotos, iš skelbimų). Ir svarbiausia – pasimokykite iš klaidos. Kitą kartą geriau patikrinkite prieš pirkdami. Vienas klientas po nesėkmingo pirkimo pasakė: „Dabar žinau, kad pigus automobilis – ne pigus." Teisingai. Pigus pirkimas dažnai tampa brangiu.

22. Ar galima pirkti pigų automobilį Vokietijoje be vizito vietoje?

Galima, bet rizikinga. Yra tarpininkų, kurie nuperka automobilį už jus, bet jie neatsako už automobilio būklę. Geriausia – nuvažiuoti pačiam arba samdyti patikimą patikros paslaugą. Jei vis dėlto perkate nuotoliniu būku – bent jau paprašykite vaizdo skambučio, kai pardavėjas parodo automobilį gyvai. Ir visada mokėkite tik gavus automobilį arba per saugią mokėjimo sistemą. Vienas klientas nusipirko automobilį nuotoliniu būdu, sumokėjo pavedimu, o automobilis neatvažiavo. Pardavėjas dingo su pinigais. 2000 eurų prarasti.

23. Kokie pigių automobilių modeliai patikimiausi?

Patikimiausi pigių automobilių segmente: Toyota Corolla, Honda Civic, Volkswagen Golf (ypač su 1.9 TDI varikliu), Skoda Octavia. Šie modeliai žinomi dėl ilgaamžiškumo ir pigios priežiūros. Mažiau patikimi (bet pigesni pirkti): Renault, Peugeot, Citroen – prancūziški automobiliai pigesni, bet dažniau genda. Italai (Fiat, Alfa Romeo) – dar mažiau patikimi. Bet tai bendros tendencijos, ne taisyklės. Vienas klientas turi 2005 metų Fiat Punto su 300 000 km – važiuoja kaip laikrodis. Kitas turi Toyota su 100 000 km – nuolat genda. Individualūs atvejai skiriasi.

24. Kaip parduoti pigų automobilį iš Vokietijos Lietuvoje?

Pirmiausia – užregistruokite automobilį Lietuvoje. Be registracijos parduoti negalima. Tada – sutvarkykite bent minimalius trūkumus, kad automobilis atrodytų padoriai. Nuvalykite, išvalykite saloną, pakeiskite, kas pigu (pvz., lemputės, valytuvai). Skelbimus dėkite į autoplius.lt, mobile.lt. Nustatykite realią kainą – ne per aukštą, ne per žemą. Ir būkite pasiruošę derėtis – lietuviai mėgsta derėtis. Vienas klientas pardavė automobilį už 3500 eurų, nors pirko už 2000 Vokietijoje. Geras pelnas? Ne visai – pridėjus pervežimą, registraciją, remontą – pelnas buvo vos 200 eurų.

Išvada

Pigūs automobiliai Vokietijoje egzistuoja, bet juos rasti ir saugiai parsivežti reikia žinių, laiko ir šiek tiek sėkmės. Svarbiausia – realiai įvertinti visus kaštus, ne tik pirkimo kainą. Pervežimas, registracija, remontas – visa tai prideda. Kartais „pigus" automobilis tampa brangiausiu pirkiniu. Bet jei žinote, ko ieškote, ir pasiruošėte netikėtumams – galite rasti tikrai gerą sandorį.