Mašinų pervežimas Germany Lietuva – viskas ką reikia žinoti

Kai pirmą kartą reikėjo gabenti automobilį iš Vokietijos į Lietuvą, pats nežinojau nuo ko pradėti. Dabar, po keliolikos metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti, kad mašinų pervežimas Germany Lietuva nėra kažkokia raketų mokslas, bet niuansų tikrai yra. Žmonės dažnai skambina ir klausia paprastų dalykų – kiek kainuoja, kiek trunka, ar saugu. Bet už tų paprastų klausimų slepiasi daugybė detalių, kurios gali tiek palengvinti, tiek apsunkinti visą procesą. Šiame tekste stengsiuos atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis savo patirtimi ir realiais atvejais, su kuriais susiduriame kasdien. Ne viskas bus gražiai sudėliota, bet bus nuoširdu.

Klausimai - mašinų pervežimas Germany Lietuva

1. Kiek kainuoja mašinų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo daugybės faktorių – automobilio būklės, maršruto, sezono ir to, ar mašina važiuoja savo eiga, ar reikia tralo. Paprastai transportavimas savo eiga kainuoja nuo 250 iki 450 eurų, priklausomai nuo atstumo. Jei reikia tralo – čia jau kainos prasideda nuo 400 eurų ir gali siekti 800 ar daugiau, ypač jei vežama iš tolimų Vokietijos miestų, pavyzdžiui, Miuncheno ar Štutgarto. Pigiau būna iš Berlyno ar Hamburgo, nes atstumas mažesnis. Bet kaina dar priklauso nuo to, ar vežate vieną automobilį, ar dalinatės tralą su kitais klientais. Dalinis krovinys pigiau, bet ilgiau.

2. Kiek laiko užtrunka automobilio pervežimas iš Vokietijos?

Čia vienas tų klausimų, kur atsakymas „priklauso" daugeliui nepatinka, bet tai tiesa. Jei mašina važiuoja pati – dvi trys dienos su vairuotoju, priklausomai nuo maršruto ir poilsio poreikių. Tralu – paprastai 3-5 darbo dienos, bet gali užtrukti ir ilgiau, ypač jei tralas turi paimti kitus automobilius pakeliui. Turėjome atvejį, kai klientas skambino kasdien klausdamas, kur jo BMW, o mes laukėme, kol tralas užsipildys Frankfurte. Užtruko 7 dienas. Klientas nervinosi, bet taip veikia šis verslas – ne visada viskas vyksta pagal idealų grafiką.

3. Ar reikia specialių dokumentų pervežant mašiną iš Vokietijos?

Taip, dokumentų reikia, ir čia dažnai pasimeta žmonės. Pirmiausia – pirkimo-pardavimo sutartis arba dovanojimo aktas. Be to, techninis pasas (Fahrzeugschein), registracijos liudijimas. Jei automobilis išregistruotas Vokietijoje – reikia išregistravimo pažymos (Abmeldebescheinigung). Dar būna atvejų, kai žmonės pamiršta pasiimti TÜV dokumentą – techninės apžiūros pažymą. Tai nėra privaloma Lietuvoje, bet kartais muitinėje prašo. Vienas klientas buvo nusipirkęs Audi A6 iš Leipcigo, o pardavėjas pamiršo duoti COC dokumentą – be jo registracija Lietuvoje užtruko papildomai dvi savaites.

4. Kaip pasiruošti automobilio pervežimui iš Vokietijos?

Pasiruošimas priklauso nuo to, kaip vešite. Jei mašina važiuos pati – patikrinkite tepalus, stabdžius, padangas. Įsitikinkite, kad draudimas galioja bent jau tranzitui per Lenkiją. Jei vežate tralu – išimkite asmeninius daiktus, nes jie nebus apdrausti. Ir dar vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – nufotografuokite automobilį prieš transportavimą. Iš visų pusių. Turėjome situaciją, kai klientas teigė, kad įbrėžimas atsirado transportavimo metu, bet nuotraukos parodė, kad jis buvo jau prieš tai. Be nuotraukų būtų buvę žodis prieš žodį.

5. Ar galima pervežti nevažiuojantį automobilį iš Vokietijos?

Galima, bet tai kainuoja daugiau ir reikalauja papildomos įrangos. Nevažiuojančius automobilius krauname ant tralo su hidrauline platforma arba naudojame gervę. Kaina paprastai 100-200 eurų brangiau nei važiuojančio automobilio. Bet būna ir kraštutinumų – vieną kartą teko iš Štutgarto vežti Mercedes, kuris ne tik nevažiavo, bet ir ratai neapsisuko. Teko specialiai užsakyti riedėjimo ratus. Tai kainavo papildomus 150 eurų ir užtruko papildomą dieną. Taigi, jei perkate nevažiuojantį automobilį Vokietijoje – įsivertinkite šias išlaidas iš anksto.

6. Kokius automobilius dažniausiai veža iš Vokietijos į Lietuvą?

Statistika rodo, kad populiariausi yra vidutinės klasės automobiliai – BMW 3 serija, Audi A4, Volkswagen Passat. Bet pastaraisiais metais labai išaugo elektromobilių pervežimas – Tesla Model 3, Volkswagen ID.4. Taip pat dažnai vežame prabangius automobilius – Porsche, Mercedes-Benz S klasė. Įdomu tai, kad kai kurie žmonės veža ir senovinius automobilius – vienas klientas gabeno 1987 metų Golf GTI iš Berlyno. Tokiems automobiliams reikia ypatingos priežiūros transportavimo metu, nes detalės jautrios, o pakaitalų Lietuvoje rasti sunku.

7. Koks geriausias metų laikas pervežti automobilį iš Vokietijos?

Techniškai – bet kada. Praktiškai – pavasarį ir rudenį yra geriausia, nes nėra nei didžiulio karščio, nei sniego. Vasarą kainos būna aukštesnės dėl didelės paklausos – visi nori atostogų metu parsivežti automobilį. Žiemą – pigiau, bet keliai gali būti slidūs, ypač per Lenkiją. Turėjome nemalonų atvejį sausio mėnesį, kai tralas su dviem automobiliais užstrigo prie Varšuvos dėl pūgos. Užtruko papildomą parą. Niekas nenukentėjo, bet klientai nervinosi. Taigi, jei galite rinktis – balandis arba rugsėjis yra optimaliausias laikas.

8. Ar reikia mokėti muitą už automobilį iš Vokietijos?

Jeigu automobilis perkamas iš privataus asmens Vokietijoje ir vežamas į Lietuvą – PVM jau sumokėtas Vokietijoje, tad papildomo mokėti nereikia. Bet jei perkate iš įmonės – gali tekti mokėti PVM Lietuvoje, priklausomai nuo situacijos. Muito tarifas automobiliams iš ES šalių – 0 procentų, nes tai bendra rinka. Tačiau jei automobilis registruotas ne ES šalyje (pavyzdžiui, Šveicarijoje), tada jau kita istorija. Vienas klientas buvo nusipirkęs automobilį iš Šveicarijos per Vokietijos tarpininką – muitinėje užtruko savaitę, kol išsiaiškino visus dokumentus.

9. Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Šitas klausimas labai svarbus, nes rinkoje yra visko. Pirmiausia – patikrinkite, ar įmonė turi licenciją krovinių pervežimui. Antra – pasidomėkite atsiliepimais, bet ne tik gražiais, o ir blogais. Trečia – klauskite apie draudimą. Jei įmonė sako, kad „viskas bus gerai" bet negali pateikti draudimo poliso – bėkite. Mes patys esame turėję atvejį, kai konkurentas paėmė automobilį, o paskui dingo su pinigais. Klientas kreipėsi į mus, mes padėjome surasti tą įmonę, bet automobilis buvo jau Varšuvoje, ne Vokietijoje. Istorija baigėsi gerai, bet nervų kainavo daug.

10. Ką daryti, jei automobilis sugenda pervežimo metu?

Priklauso nuo to, kaip vežate. Jei mašina važiuoja pati – vairuotojas turi žinoti, ką daryti. Mes visada rekomenduojame turėti pagalbos kelyje draudimą, bent jau tranzitui. Jei vežate tralu – gedimas mažai tikėtinas, bet jei tralas sugenda – čia jau vežėjo atsakomybė. Turėjome atvejį, kai mūsų tralo variklis užvirino netoli Poznanės. Užtrukome 6 valandas, kol atvažiavo pagalba. Kliento automobilis buvo saugus ant tralo, bet jis nervinosi dėl terminų. Suprantama. Tokiais atvejais svarbu komunikuoti – mes skambinome klientui kas valandą.

11. Ar galima pervežti automobilį su lietuviškais numeriais iš Vokietijos?

Tai įdomus klausimas, nes dažnai žmonės grįžta iš Vokietijos su automobiliu, kuris jau turi lietuviškus numerius. Techniškai – taip, galima. Bet reikia turėti omenyje, kad jei automobilis jau registruotas Lietuvoje, tai jo pervežimas tralu kainuos tiek pat, kiek bet kurio kito automobilio. O jei važiuoja savo eiga – reikia įsitikinti, kad draudimas galioja Vokietijoje. Kartais žmonės pamiršta, kad lietuviškas draudimas ne visada galioja užsienyje. Vienas klientas važiavo iš Berlyno su lietuviškais numeriais, sustabdė policija Lenkijoje – paaiškėjo, kad draudimas buvo pasibaigęs prieš dvi dienas. 500 zlotų bauda.

12. Kokie dokumentai reikalingi automobilio registracijai Lietuvoje po pervežimo?

Po to, kai automobilis atvyksta į Lietuvą, reikia jį užregistruoti „Regitroje". Tam reikės: pirkimo-pardavimo sutarties, vokiško techninio paso, išregistravimo pažymos, deklaracijos muitinėje (jei reikia), privalomosios techninės apžiūros pažymos, draudimo poliso. Dar reikės sumokėti registracijos mokestį – jis priklauso nuo automobilio amžiaus ir taršos lygio. Vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – automobilis turi praeiti techninę apžiūrą Lietuvoje. Net jei Vokietijoje TÜV buvo šviežias. Tai papildomos išlaidos, apie 60-80 eurų.

13. Kaip apskaičiuoti automobilio pervežimo kainą?

Kainą sudaro keli komponentai: atstumas, degalai, vairuotojo arba tralo nuoma, draudimas, keliai (mokesčiai už kelius Vokietijoje ir Lenkijoje). Paprastas būdas – paskaičiuoti atstumą nuo miesto Vokietijoje iki Lietuvos, padauginti iš kuro sąnaudų ir pridėti maržą. Pavyzdžiui, Berlynas–Vilnius – apie 950 km. Jei tralas sunaudoja 25 litrus šimtui kilometrų, tai kuro kaina bus apie 350 eurų. Pridėkime vairuotojo atlyginimą, draudimą, nusidėvėjimą – gauname mažiausiai 500 eurų. O jei iš Miuncheno – atstumas dvigubai didesnis, tad ir kaina atitinkamai.

14. Ar saugu vežti automobilį tralu ilgais atstumais?

Apskritai – taip, jei vežėjas žino, ką daro. Problemos kyla, kai automobilis blogai pritvirtinamas arba tralas perkrautas. Mes visada naudojame keturis tvirtinimo taškus ir papildomus diržus. Bet ne visi taip daro. Turėjome klientą, kuris prieš tai naudojosi pigios įmonės paslaugomis – automobilis atvyko su įlenkimu, nes trale buvo pritvirtintas tik dviem diržais. Po to jis kreipėsi į mus. Nuo to laiko visada rekomenduoju patikrinti, kaip automobilis bus tvirtinamas. Paprašykite nuotraukų iš pakrovimo. Patikimas vežėjas neslėps, kaip dirba.

15. Ką daryti, jei automobilis neatvyksta laiku?

Pirmiausia – nesinervinti, nors tai lengviau pasakyti nei padaryti. Paskambinkite vežėjui ir paklauskite, kas vyksta. Gali būti daug priežasčių – spūstys, gedimas, muitinės patikra. Jei vežėjas neatsako arba atsakinėja miglotai – tai jau blogas ženklas. Mes visada informuojame klientus apie bet kokį vėlavimą iš anksto. Bet ne visi taip daro. Vienas mūsų klientas laukė automobilio iš Hamburgo penkias dienas ilgiau nei planuota, nes vežėjas paprasčiausiai pamiršo jį pakrauti. Taip, taip nutinka. Todėl svarbu turėti rašytinį susitarimą su aiškiais terminais.

16. Ar galima pervežti automobilį be techninės apžiūros?

Iš Vokietijos – taip, jei automobilis išregistruotas ir vežamas tralu. Techninė apžiūra reikalinga tik važiuojant savo eiga keliais. Bet Lietuvoje, norint užregistruoti automobilį, techninė apžiūra privaloma. Taigi, galite atsivežti automobilį be TÜV, bet prieš registraciją reikės praeiti lietuvišką techninę. O jei automobilis neatitinka reikalavimų – gali tekti remontuoti. Vienas klientas atsivežė gražų BMW iš Frankfurto, bet paaiškėjo, kad stabdžių diskai nudilę žemiau normos. Techninėje nepraėjo, teko keisti. Papildomos išlaidos apie 300 eurų.

17. Kokios dažniausios klaidos pervežant automobilį iš Vokietijos?

Didžiausia klaida – nepatikrinti automobilio prieš perkant. Žmonės nusiperka internetu, atvažiuoja vežti, o paaiškėja, kad automobilis nevažiuoja arba turi paslėptų defektų. Antra klaida – nesusitarti dėl kainos iš anksto. Trečia – nepatikrinti vežėjo dokumentų. Ketvirta – pamiršti apie draudimą. Penkta – neįvertinti papildomų išlaidų (techninė apžiūra, registracija, remontas). Turėjome klientą, kuris nusipirko Audi už 3000 eurų Vokietijoje, o galutinė kaina su visais pervežimais, registracija ir remontu pasiekė 5000. Jis buvo nusivylęs, bet tai realybė.

18. Kaip sekti automobilio pervežimą iš Vokietijos?

Dabar dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimą realiu laiku. Mes naudojame GPS sekimo sistemas, tad klientas gali matyti, kur yra tralas bet kuriuo metu. Bet ne visi vežėjai tai siūlo. Jei pasirenkate pigesnį variantą – gali tekti pasitenkinti skambučiais. Ir dar vienas dalykas – kartais GPS signalas dingsta, ypač Lenkijos kaimo vietovėse. Tada klientai pradeda panikuoti. Vienas skambino penkis kartus per valandą, kol signalas grįžo. Suprantu nerimą, bet kartais reikia tiesiog palaukti.

19. Ar verta vežti automobilį patiems, be vežėjo?

Jei turite laiko, patirties ir noro – galite. Bet reikia įvertinti visus kaštus: degalai, keliai, nakvynė (jei reikia), draudimas, nuovargis. Paskaičiuokime: Berlynas–Vilnius – apie 1000 km. Degalai – 100-150 eurų, kelių mokesčiai Lenkijoje – apie 20 eurų, nakvynė pusiaukelėje – 40-60 eurų. Išeina 200-250 eurų. Skamba pigiau nei vežėjas? Taip, bet pridėkite savo laiką (dvi dienos), nuovargį, riziką. Vienas pažįstamas bandė pats – sugedo Lenkijos viduryje naktį. Galiausiai sumokėjo daugiau nei būtų mokėjęs vežėjui.

20. Ką daryti su automobiliu, kuris neatitinka Lietuvos reikalavimų?

Tai gana dažna problema, ypač su senesniais automobiliais. Lietuvoje griežti reikalavimai emisijoms, žibintams, saugos sistemoms. Jei automobilis neatitinka – turite dvi galimybes: arba pertvarkyti pagal reikalavimus, arba parduoti kaip nevažiuojantį/detales. Pertvarkymas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, ką reikia keisti. Vienas klientas atsivežė amerikietišką Ford Mustang – paaiškėjo, kad žibintai netinka, emisijos neatitinka. Galutinė pertvarkymo kaina – 2500 eurų. Jis nesitikėjo.

21. Kaip išvengti sukčių pervežant automobilį iš Vokietijos?

Pirma taisyklė – nemokėkite visos sumos iš anksto. Patikimi vežėjai prašo avansą (paprastai 20-30 procentų), o likusią sumą – pristačius automobilį. Antra – visada turėkite rašytinį susitarimą. Trečia – patikrinkite įmonės registraciją, licencijas, draudimą. Ketvirta – jei kaina per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Turėjome klientą, kuris rado vežėją, siūlantį pervežti už 150 eurų iš Berlyno. Sumokėjo avansą, o vežėjas dingo. 150 eurų nėra daug, bet principas svarbus. Pigiausias variantas ne visada geriausias.

22. Kokie automobilių modeliai brangiausi pervežti iš Vokietijos?

Brangiausi pervežti yra dideli SUV (BMW X5, Mercedes GLS), sportiniai automobiliai (Porsche 911, BMW M serija) ir prabangūs sedanai (Mercedes S klasė, BMW 7 serija). Priežastys: didesnis svoris (daugiau degalų), brangesnis draudimas, reikalinga ypatinga priežiūra. Pavyzdžiui, Porsche 911 pervežimas iš Štutgarto gali kainuoti 700-900 eurų tralu, nes automobilis žemas, reikia specialios rampos. O paprasto Volkswagen Golf pervežimas iš to paties miesto – 450-550 eurų. Skirtumas akivaizdus.

23. Ar galima pervežti automobilį su asmeniniais daiktais viduje?

Techniškai – galima, bet nerekomenduojama. Pirma – asmeniniai daiktai nėra apdrausti transportavimo metu. Antra – muitinėje gali kilti klausimų, ypač jei daiktų vertė didelė. Trečia – papildomas svoris. Mes visada rekomenduojame išimti visus asmeninius daiktus. Bet žmonės ne visada klauso. Vienas klientas paliko automobilyje nešiojamą kompiuterį ir fotoaparatą. Laimei, nieko nenutiko, bet jei būtų nutikę – draudimas nebūtų padengęs. Tad geriau pasiimkite viską su savimi.

24. Ką daryti, jei automobilis pažeistas pervežimo metu?

Pirmiausia – nufotografuokite žalą iš karto, kai pastebėjote. Antra – praneškite vežėjui raštu (el. paštu ar SMS). Trečia – pareikalaukite draudimo išmokos. Jei vežėjas turi draudimą – procesas turėtų būti paprastas. Jei ne – gali tekti kreiptis į teismą. Mes esame turėję vos vieną atvejį per dešimt metų, kai automobilis buvo pažeistas – įbrėžimas ant bamperio. Draudimas padengė remontą, klientas buvo patenkintas. Bet ne visos istorijos taip baigiasi. Todėl svarbu pasirinkti vežėją su draudimu ir visada fotografuoti automobilį prieš ir po pervežimo.

Išvada

Mašinų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą – procesas, kuris gali būti tiek paprastas, tiek sudėtingas, priklausomai nuo pasiruošimo. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, pasirūpinti dokumentais ir realiai įvertinti visus kaštus. Ne viskas vyks pagal planą, bet su gera komunikacija ir šiek tiek kantrybės – viskas išsispręs. Sėkmės.